5b79902b-ec35-4dec-aef3-a5fa9a495191 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja DPranešėja D. Šiugždinytė                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-851-238/2013;Teisėja L. Radzevičienė                                             Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00273-2011-4;                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)                                                                                                                                       KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu 2013 m. spalio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Gyliui, nukentėjusiajam V.

M., nukentėjusiojo atstovui advokatui ArtÅ«rui Baužai, nuteistajam T. L., gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. L. ir civilinio atsakovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group, vykdančios veiklÄ Lietuvos Respublikoje per Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialÄ , apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 67, 68 straipsniais, paskyrė nuteistajam T. L. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams. T. L. bausmę paskyrė atlikti atviroje kolonijoje. Priteisė iÅ¡ Compensa TU S.A Viena Insurance Group 8414 Lt turtinei žalai atlyginti (po 4207 Lt kiekvienam) V. M. ir A. M. . Priteisė iÅ¡ T. L. 60000 litų (po 30000 Lt kiekvienam) neturtinei žalai atlyginti V. M. ir A. M.. KitÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį atmetė.

Priteisė iÅ¡ T. L. 2000 Lt (turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti) V. M..Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:              T. L. pagal LR BK 281 straipsnio 6 dalį nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 133 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta dviejų žmonių sveikata, iÅ¡ jų vieno nesunkiai, o kito sunkiai bei žuvo žmogus, o bÅ«tent: jis 2011 m. birželio 11 d. apie 3.00 val.

Prienų rajone, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (1,98 promilių girtumas), vairuodamas jam priklausantį automobilį „Peugeot 306“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 9 punktÄ , nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, 14 punktÄ , nurodantį, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, ir 133 punktÄ , nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, meteorologines sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, t. y. vairuodamas minėtÄ automobilį virÅ¡ijo leistinÄ greitį, neatsižvelgė į meteorologines sÄ lygas, atsiradus kliūčiai nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, kurioje atsitrenkė į motociklÄ â€žSuzuki GM51B“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei partrenkė aikÅ¡telėje stovėjusius A.

T., E. L. ir P. M., dėl ko motociklui „Suzuki“ užgriuvus ant A. T. buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata - lūžo Å¡eivikaulio galvutė, partrenkus savo vairuojamu automobiliu E. L. buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata, tai pasireiÅ¡kė odos nubrozdinimais deÅ¡inio klubo, deÅ¡inės plaÅ¡takos srityje, muÅ¡tine žaizda kairio čiurnos sÄ nario srityje, deÅ¡inio Å¡launikaulio kÅ«no skeveldriniu lūžiu, deÅ¡inio blauzdikaulio kÅ«no skeveldriniu lūžiu, kairio blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio distalinių dalių skeveldriniais lūžimais, o vairuojamu automobiliu partrenkus P. M., pastarasis nuo patirtų sužalojimų - kairių VII ir IX Å¡onkaulių lūžių, kairio plaučio plyÅ¡imo, užpakalinio tarpuplaučio sumuÅ¡imo, kepenų deÅ¡inės skilties plyÅ¡imo, kraujosruvos kairio inksto kapsulėje, deÅ¡inio blauzdikaulio atviro lūžio, kairio alkÅ«nkaulio ir stipinkaulio lūžių, kraujo iÅ¡siliejimo po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, kraujosruvų nugaros minkÅ¡tuosiuose audiniuose, muÅ¡tinės-plėštinės žaizdos smakre, poodinės kraujosruvos kairio kelio srityje, odos nubrozdinimų abiejose rankose, krÅ«tinėje, deÅ¡inės čiurnos srityje, kairio klubo srityje - žuvo vietoje.             Apeliaciniame skunde T.

L. praÅ¡o pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2013-07-22 nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės dydžio, paskirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu, bei dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio – dalį dėl turtinės žalos priteisimo civilinį ieÅ¡kinį atmesti, o dalį dėl neturtinės žalos priteisimo – priteistÄ neturtinės žalos dydį sumažinti nuo 60000 Lt iki 30000 Lt. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė prieÅ¡tarauja teisingumo principui, be to, apribotos jo galimybės atlyginti nukentėjusiesiems priteistÄ Å¾alÄ , kadangi Å¡iuo metu jis dirba ir turi realias galimybes atlyginti žalÄ , tai visÄ laikÄ intensyviai ir darė.

Pažymi, kad skirdamas realiÄ laisvės atėmimo bausmę, teismas nepasisakė į jo gynėjos argumentus dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo bei nenurodė, kodėl Å¡ios teisės normos taikymas prieÅ¡tarautų bausmės paskirčiai. Akcentuoja, kad nusikaltimas padarytas atsitiktinai, jis priskiriamas prie neatsargių nusikalstamų veikų, jis charakterizuojamas teigiamai, jam nėra bÅ«dingas antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, jis neturi polinkių daryti nusikalstamas veikas. Nurodo, kad iki nusikalstamos veikos padarymo buvo kelis kartus baustas už KET pažeidimus, tačiau nei vienas iÅ¡ Å¡ių KET pažeidimų nebuvo Å¡iurkÅ¡tÅ«s, jis nedelsdamas sumokėjo jam paskirtas baudas.

Pažymi, kad iki Å¡iol jam nebuvo apribota teisė vairuoti transporto priemonę, tačiau jis per visÄ tÄ laikÄ (nuo įvykio praėjo treji metai) nėra padaręs jokio administracinio teisės pažeidimo, tarp jų nei KET pažeidimų, nei kitų pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu ar pan., o tai jo nuomone rodo, kad tiek polinkis daryti nusikalstamas veikas, tiek alkoholio vartojimas jam nėra bÅ«dingas. Atvirkščiai, jis visÄ laikÄ dirba, turi nuolatinį darbÄ , yra charakterizuojamas teigiamai, mano, kad tai taip pat patvirtina, jog jam nebÅ«dingas polinkis į nusikalstamas veikas ar pan.

Teigia, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nurodo, kad pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , teismas turėtų atsižvelgti į aukščiau nurodytas aplinkybes ir neskirti su realia laisvės atėmimo bausme susijusios bausmės, kadangi tokia ilgalaikė ir nuosekli yra ir teismų praktika. Mano, kad teismai yra suformavę nuosekliÄ praktikÄ , iÅ¡ kurios galima daryti aiÅ¡kiÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltininkas, padaręs nusikalstamÄ veikÄ pagal LR BK 281 str. 6 d., tačiau nuoÅ¡irdžiai pripažinęs kaltę, gailėjęsis, ėmęsis aktyvių veiksmų atsiradusiai žalai atlyginti, savo asmenybe įrodęs, kad nėra linkęs nusikalsti, darbe charakterizuojamas teigiamai, turi teisę tikėtis, kad teismas taikys jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas ir paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę atidės. Teigia, kad tokie kaltinamojo lÅ«kesčiai atitinka protingumo pricipus ir neprieÅ¡tarauja bausmės paskirčiai.

Pažymi, kad jis iÅ¡ karto pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl jos, savo noru atlygino ir paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ dar iki bylos atidavimo teismui, visÄ Å¾alÄ , kuri buvo pareikÅ¡ta ir nepareikÅ¡ta (nukentėjusiems V. ir A. M. atlyginta 25000 Lt neturtinės žalos, nors jie nebuvo ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kę byloje civilinio ieÅ¡kinio; ligonių kasai atlyginta žala, nors ji nebuvo pareiÅ¡kusi reikalavimo), po bylos atidavimo teismui draudimo bendrovei jis atlygino žalÄ dėl jos sumokėtų žalų nukentėjusiesiems.             Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktikÄ , kurioje nurodoma, kad nuteistasis privalo atlyginti protingumo kriterijus atitinančias laidojimo iÅ¡laidas.

Pažymi, kad tokia praktika remdamasi draudimo bendrovė Compensa TU S.A. Viena Insurence Group nukentėjusiesiems atlygino 5000 Lt kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidas, kurios priskaičiavus laidojimo iÅ¡mokÄ â€“ 1040 Lt, iÅ¡ viso sudaro 6040 Lt. Mano, kad nukentėjusiesiems atlygintos kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidos yra aiÅ¡kiai protingos ir teisingos, todėl teismas nepagrįstai patenkino Å¡iÄ nukentėjusiųjų ieÅ¡kinio ieÅ¡kinio ir priteisė 8414 Lt.             Taip pat mano, kad teismas nukentėjusiesiems priteisė per didelį neturtinės žalos atlyginimÄ , kurį grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose.

Teigia, kad teismų formuojama praktika nurodo, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko kaltės pobÅ«dį, turtinę padėtį ir elgesį po padaryto pažeidimo. Pažymi, kad jis nukentėjusiesiems dalį neturtinės žalos – 25000 Lt atlygino dar jiems nepareiÅ¡kus byloje civilinio ieÅ¡kinio. Akcentuoja, kad teismas nurodė, jog jis gauna nedideles pajamas, tačiau neteikė tam lemiamos reikÅ¡mės, nurodęs, kad jis yra jauno amžiaus, susiklosčius palankesnei ekonominei situacijai, gaudamas didesnes pajamas turės galimybę atlyginti nukentėjusiems padarytÄ neturtinę žalÄ .

Sutinka, kad galima daryti prielaidÄ , jog jis ateityje uždirbs daugiau, tačiau teismas nepasisakė, kaip didesnį darbo užmokestį jis galėtų gauti bÅ«damas nelaisvėje. Pažymi, kad yra jauno amžiaus, dirba ir tikrai dirbs ateityje, tačiau mano, kad yra visiÅ¡kai natÅ«ralu, jog jis sukurs Å¡eimÄ , galbÅ«t turės vaikų, kuriuos turės iÅ¡laikyti. Teigia, kad kaltininko turtinė padėtis ir elgesys po eismo įvykio gali bÅ«ti pagrindas sumažinti neturtinės žalos dydį. Akcentuoja, kad tai, jog jis po įvykio elgėsi protingai, apdairiai bei rÅ«pestingai siekdamas paÅ¡alinti žalÄ , remiantis pateiktais duomenimis, yra pripažinęs teismas nuosprendyje.             Apeliaciniame skunde Compensa TU S.A.

Vienna Insurance Group praÅ¡o pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2013             m. liepos 22 d. nuosprendį iÅ¡ dalies, t. y. panaikinti dalį, kurioje ieÅ¡kovams V. M. ir A. M. iÅ¡              civilinio atsakovo – draudiko Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo priteista po 4207 Lt kiekvienam turtinei žalai atlyginti, ir Å¡iÄ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti. Skunde nurodoma, kad ieÅ¡kovų praÅ¡omos ir teismo pripažintos pagrįstomis 14454 Lt paminklo pastatymo bei kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidos yra nepagristai didelės ir neatitinka protingumo kriterijaus, įtvirtinto CK 6.291 straipsnio 1 dalyje ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 11 punkte.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiÅ¡kai nepasisakė dėl apelianto argumentų, jog Å¡ios iÅ¡laidos yra nepagrįstai didelės ir neatitinka protingumo kriterijaus. Teismas nuosprendyje tik formaliai nurodė, kad Å¡ios iÅ¡laidos buvo turėtos, papildomai nepasisakęs dėl jų dydžio. Mano, kad ieÅ¡kovų sprendimas pastatyti žuvusiam sÅ«nui iÅ¡skirtinį ir brangų paminklÄ automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad dėl to turėtos jų kapavietės tvarkymo iÅ¡laidos bus automatiÅ¡kai priteisiamos iÅ¡ atsakovo.

Akcentuoja, kad įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Todėl ieÅ¡kovams turėtų bÅ«ti priteistos tik protingumo kriterijus atitinkančios kapavietės tvarkymo iÅ¡laidos. Teigia, kad tokia apelianto pozicija atitinka ir kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ Å¡iuo klausimu. Pažymi, kad turi bÅ«ti atlyginamos įprastos, vidutinės paminklo, tvorelės pastatymo iÅ¡laidos.

Nurodo, kad teismų praktikoje 5000 Lt, kuriuos atsakovas iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovams, pripažįstama protingumo kriterijus atitinkančiomis laidojimo (kapavietės tvarkymo) iÅ¡laidomis, t. y. įprasta kaina už Å¡ias paslaugas. Akcentuoja, kad Å¡iÄ sumÄ atsakovas yra atlyginęs ieÅ¡kovams, 2012-07-21 iÅ¡mokėdamas 5000 Lt draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovui V. M., o atsižvelgiant į valstybės 1040 Lt sumÄ , ieÅ¡kovams iÅ¡ viso buvo atlygintos 6040 Lt kapavietės tvarkymo iÅ¡laidos, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovams yra visiÅ¡kai atlygintos protingumo kriterijus atitinkančios, pagrįstos laidojimo iÅ¡laidos, o kita jų ieÅ¡kinio dalis atmestina.

Be to, pažymi, kad sudėjus su prieÅ¡ tai iÅ¡mokėta 2530 Lt draudimo iÅ¡moka laidojimo iÅ¡laidoms padengti, iÅ¡ viso ieÅ¡kovams atlyginta 8570 Lt visų laidojimo iÅ¡laidų.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis T. L. ir jo gynėja advokatė N. Grubliauskienė prašė nuteistojo ir civilinio atsakovo apeliacinius skundus tenkinti.             Nukentėjusysis V. M. ir jo atstovas advokatas A. Bauža prašė apeliacinius skundus atmesti.             Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.             Nuteistojo T.

L. ir civilinio atsakovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group apeliaciniai skundai atmestini.             Apeliantas T. L. neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal LR BK 281 straipsnio 6 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.                          Dėl pagrindo atidėti bausmės vykdymÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Apeliantas T.

L. teigia, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl bausmės nuteistajam vykdymo atidėjimo, neišnagrinėjo visų aplinkybių (veika padaryta atsitiktinai, teigiamas nuteistojo elgesys po įvykio, jo socialiniai ryšiai). Apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai netaikyto bausmės vykdymo atidėjimo atmestini.              LR BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

             Apylinkės teismas Å¡ios įstatymo nuostatos netaikė, o apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje yra galimybė taikyti LR BK 75 straipsnį.             Pažymėtina, kad kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, net ir nustatęs visas formaliai bÅ«tinas LR BK75 straipsnio taikymo sÄ lygas, neprivalo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo.

LR BK 75 straipsnyje nustatytos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, kurioms esant, teismas gali atidėti paskirtos bausmės už padarytas neatsargias nusikalstamas veikas vykdymÄ : asmuo turi bÅ«ti nuteisiamas laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus; teismas turi nuspręsti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.              Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ ir susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi iÅ¡nagrinėti aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe.

Darydamas iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai bÅ«dingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryÅ¡kių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan.              Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatsargÅ«s nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairÅ«s tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo jas pažeidė dėl neatsargumo, bÅ«tina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie Å¡ių taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir Å¡iurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios taisyklių pažeidimų padarymo pasekmės. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis T.

L., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio – kraujyje rasta net 1,98 promilės etilo alkoholio, sėdo prie vairo. Taigi, akivaizdu, kad jis suvokė, jog – taip Å¡iukščiai pažeidžia Kelių eismo saugumo taisykles ir labai tikėtina, kad gali sukelti eismo įvykį, tai ir įvyko.              Pažymėtina, kad automobilio vairavimas ir taip yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus Å¡altinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi bÅ«ti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: pasirinkti tinkamÄ greitį atsižvelgęs į kelio, eismo, oro sÄ lygas ir pan.

Todėl ne be reikalo Kelių eismo taisyklės kelia imperatyvų reikalavimÄ , draudžiantį vairuoti automobilį apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Transporto priemonės vairavimas bÅ«nant stipriai apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį neatsargumÄ ir abejingumÄ ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Juk bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir sėsdamas už automobilio vairo asmuo suvokia, kad dėl alkoholio vartojimo jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi ir tai padidina eismo įvykio kilimo tikimybę.

Todėl veika, kurios metu asmuo, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidžia Kelių eismo taisykles, ir dėl ko žūva ar sužalojami žmonės, yra daug pavojingesnė už veikÄ , kada analogiÅ¡kas pasekmes pažeisdamas Å¡ias taisykles sukelia blaivus vairuotojas. Ä® tai atsižvelgdamas įstatymų leidėjas BK 281 straipsnyje numatė griežtesnes bausmes, jei eismo įvykį sukelia apsvaigęs nuo alkoholio asmuo.              Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad atvejai, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padaro Å¡iurkščiai, sÄ moningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, ir dėl to žūsta žmonių ar bÅ«na sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, suponuoja bÅ«tinybę skirti griežtesnes bausmes.

Labai sunkių padarinių reikÅ¡mės skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibÅ«dinama jo asmenybė. Atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, Å¡iurkščiai pažeisdamas Kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar bÅ«na sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ , nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (kasacinės nutartys Nr. 2K-101/2010, 2K-188/2009; 2K-271/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d.

Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimÄ apžvalgos iÅ¡vadų 8.3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalgos iÅ¡vadų 18 punktas).             IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuteistojo T. L. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas pasižymėjo ypatingu Å¡iurkÅ¡tumu, nes jis automobilį vairavo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai rodo itin didelį jo neatsargumÄ ir abejingumÄ kitiems eismo dalyviams; be to, važiuodamas keliu, buvo ypač neatidus, nes nepasirinko saugaus greičio, todėl atsiradus kliūčiai nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, kurioje partrenkė aikÅ¡telėje stovėjusius A.

T., E. L. ir P. M. (P. M. sužalojo mirtinai).             PrieÅ¡ingai, negu mano apeliantas, pagal teismų praktikÄ , atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, Å¡iurkščiai, sÄ moningai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ , nes nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad bausmės paskirtis tokiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo.

Å ioje byloje apylinkės teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę T. L., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį (kaltinamasis, sėsdamas už vairo neblaivus, padarė vienÄ grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , ignoravo Kelių eismo taisykles, kurio pasekmės negrįžtamai sunkios - jauno žmogaus mirtis). Taip pat teismas atsižvelgė ir į nukentėjusiosios A. M. iÅ¡sakytÄ pozicijÄ dėl bausmės skyrimo kaltinamajam bei kitų faktinių bylos aplinkybių visumÄ .

Teismas įvertino, kad T. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis kaltę prisipažino, nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi ir pergyvena, padedamas tėvų, neliko abejingas eismo įvykio sukeltiems padariniams, jis P. M. tėvams atlygino 25000 Lt neturtinę žalÄ ir kitas draudimo kompanijos pretenzijomis nurodytas iÅ¡mokas. Teismas atsižvelgė ir į T. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kaltininkÄ apibÅ«dinančius duomenis (turėdamas nedidelį vairavimo staÅ¾Ä , iki Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo jau du kartus buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už tai, kad su savimi neturėjo ir nepateikė automobilio registracijos liudijimo, techninės apžiÅ«ros talono, valstybinės techninės apžiÅ«ros dokumento ir vairuotojų naudojimosi saugos diržais pažeidimus).

Ä®vertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ apylinkės teismas T. L. skyrė minimaliÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus galima tik T. L. realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę.              Pagal byloje nustatytas aplinkybes negalima teigti, kad nagrinėjamoje byloje buvo pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas.              Apeliacinio skundo argumentai, jog T.

L. po veikos padarymo ir iki Å¡iol nebuvo apribota teisė vairuoti transporto priemonę, jis per visÄ tÄ laikÄ nėra padaręs jokio administracinio teisės pažeidimo, tarp jų nei KET pažeidimų, nei kitų pažeidimų, taip pat susijusių su alkoholio vartojimu, turi nuolatinį darbÄ , nepaneigia padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, atsiradusių itin sunkių nepataisomų padarinių – žuvo jaunas žmogus.             Pažymėtina, kad ir apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis V.

M. išreiškė nuomonę, kad nuteistojo atžvilgiu negali būti taikomas LR BK 75 straipsnis, jis nesutiko su tuo, kad T. L. būtų atidėtas bausmės vykdymas. Taigi teismas negali ignoruoti nukentėjusiojo interesų ir nuomonės.              Dėl turtinės žalos dydžio              LR BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

             Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė su turtine žala susijusius klausimus.              Pažymėtina, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos. Minėto įstatymo 11 straipsnis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra:

1) iki 2009 m. gruodžio 10 d. – 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui;

2) nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. – 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui;

3) nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.             Byloje nustatyta, kad įvykis įvyko 2011-06-11. Pagal įstatymo 11 straipsnio 2 punktÄ , transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nustatyta - 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos).

             IÅ¡ nukentėjusiųjų V. ir A. M. teismui pateiktų dokumentų matyti, kad jų patirtÄ turtinę žalÄ bÅ«tent ir sudaro su P. M. laidojimu susijusios iÅ¡laidos, t. y. paminklo pastatymas ir kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidos. Atlyginant turtinę žalÄ , susijusiÄ su laidojimo iÅ¡laidomis, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.291 straipsnio nuostatomis, kuriose įtvirtintas protingumo kriterijus atlyginant laidojimo iÅ¡laidas. Nukentėjusieji pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2012-11-19 iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad paminklo pastatymas ir kapavietės sutvarkymas kainavo 14454 Lt (2 t., 185 b. l.).

Be to, iÅ¡ pateiktų kasos pajamų orderių matyti, kad V. ir A. M. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 14454 Lt (2 t., 179-184 b. l.). Kolegija konstatuoja, kad nukentėjusieji turi teisę į dokumentais pagrįstÄ turtinės žalos, susijusios su paminklo pastatymo, kapo sutvarkymo iÅ¡laidomis, atlyginimÄ . Apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo neatlygintos sumos dalies apskaičiavimo – 8414 Lt, kuri buvo priteista, tačiau mano, kad 14454 Lt iÅ¡laidos yra nepagrįstai didelės ir neatitinka protingumo kriterijaus.

Teisėjų kolegija mano priešingai ir konstatuoja, kad priteistas paminklo pastatymo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų dydis atitinka protingumo kriterijus ir nėra per didelis.             Apeliantų teiginiai, kad teismų praktikoje yra suformuota, jog būtent 5000 Lt pripažįstama kaip protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, atmestini. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime oficiali konstitucinė teismo precedento doktrina buvo plėtojama pabrėžiant tai, kad šiam teisės šaltiniui negalima teikti per daug reikšmės, juo labiau suabsoliutinti.

Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad reikia atsižvelgti į galimus reikÅ¡mingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ .

Kolegijos vertinimu, paminklo pastatymo ir kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidų dydis yra Å¡iandieninėje ekonomikoje sparčiai galintis pakisti dydis, o apeliantų nurodoma 5000 Lt suma buvo pripažinta atitinkanti protingumo kriterijus ne analogiÅ¡kose bylose, t. y. bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios.              Dėl neturtinės žalos dydžio              Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo priteistÄ nukentėjusiesiems V. ir A. M. neturtinės žalos atlyginimÄ , teigdamas, kad teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos, pagal kuriÄ tokio pobÅ«džio bylose neturtinei žalai atlyginti vienam nukentėjusiam asmeniui vidutiniÅ¡kai priteisiama apie 30000 Lt.

Apeliantas mano, kad neįvertinta T. L. kaltė (nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, sÄ moningai nesiekiant sukelti nukentėjusiesiems dvasinių iÅ¡gyvenimų), be to, neatsižvelgta į jo turtinę padėtį.             Pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, įpareigojanti teismÄ nustatyti nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, laikantis Civilinio kodekso nuostatų ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ .

CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismÄ , nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, elgesį po eismo įvykio. Å ie kriterijai teismo sprendime turi bÅ«ti ne tik formaliai iÅ¡dėstyti, bet ir iÅ¡nagrinėti, įvertinus kiekvieno jų reikÅ¡mę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.              Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo jau iÅ¡mokėtus 25000 Lt sumÄ ir draudimo kompanijos atlygintÄ maksimaliÄ 8632 Lt neturtinės žalos iÅ¡mokÄ , nukentėjusiesiems priteisė 60000 Lt neturtinei žalai atlyginti, t. y. kiekvienam jų po 30000 Lt, o tai susumavus su jau iÅ¡mokėtomis sumomis sudaro 93632 Lt neturtinei žalai kompensuoti.

             Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijÄ spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Å is sÄ raÅ¡as yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiÅ¡kintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ , nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-10 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90/2012).

Apylinkės teismas sutiko su nukentėjusiųjų argumentais, kad jie, praradę vienintelį savo sÅ«nų, į kurį dėjo visas gyvenimo viltis bei lÅ«kesčius, moraliai sužlugo, jie skaudžiai iÅ¡gyveno jauno, besimokančio, jų užauginto vaiko netektį, iÅ¡kentė neapsakomÄ ir nepamatuojamÄ dvasinį skausmÄ . Nukentėjusioji A. M. neteko pačios brangiausios motinai vertybės, su kuria jÄ siejo glaudus dvasinis ryÅ¡ys - sÅ«naus, ji iÅ¡gyveno netekties bei praradimo jausmÄ . Teismas įvertino, kad T.

L. yra jaunas ir sveikas, darbingo amžiaus, ir nors Å¡iuo momentu jo turtinė padėtis nėra gera, gaunamos pajamos nedidelės, tačiau atsižvelgiant, kad perspektyvoje susiklosčius palankesnei ekonominei situacijai, gaudamas didesnes pajamas turės galimybę atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ neturtinę žalÄ . Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai motyvavo savo sprendimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ T. L. dydžio ir pakankamai iÅ¡samiai dėl to pasisakė.              Pažymėtina, kad teismų praktikoje bylose dėl eismo įvykių, kuriuose žūsta žmonės, priklausomai nuo aplinkybių, neturtinės žalos dydžiai gali bÅ«ti įvairÅ«s (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-17 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185/2012).

Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteistos sumos yra iki 150000 litų.             Iš T. L. priteistas neturtinės žalos dydis nėra kažkuo išskirtinis. Teismų praktikoje priteisiami ir didesni neturtinės žalos dydžiai. Todėl apelianto skundo argumentas, kad skundžiamas teismo nuosprendis prieštarauja teismo praktikai, nepagrįstas.              Akcentuotina ir tai, kad kaip jau buvo paminėta, nuteistojo T. L. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo ypač šiurkštus, nes jis automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buvo ypač neatidus, nes nepasirinko saugaus greičio.

Taigi, nors nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, tačiau T. L. veikimas buvo ypatingai lengvabÅ«diÅ¡kas ir grubus.             Įvertinusi tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimas skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡spręstas tinkamai.             Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti.              Todėl nuteistojo T.

L. ir civilinio atsakovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group apeliaciniai skundai atmetami, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : N. T. L. ir civilinio atsakovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group apeliacinius skundus atmesti.              Kolegijos pirmininkė teisėja                                                                                                  Danguolė Šiugždinytė Kolegijos teisėjai                                                                                            Jūratė Jakubonienė                                                                                                                                              Algirdas Jaliniauskas