2020-04-15 Nr. AB-7718-3-65-3-00050-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-280-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00050-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal V. J. skundą atsakovams akcinei bendrovei „Panevėžio energija“, akcinei bendrovei „Panevėžio butų ūkis“, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriui dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Panevėžio energija“ 2020 m. vasario 21 d. raštą Nr. S20-010-032; 2) panaikinti AB „Panevėžio butų ūkis“ 2020 m. sausio 6 d. raštą Nr. 2-6; 3) įpareigoti AB „Panevėžio energija“ atlikti perskaičiavimus už teikiamas paslaugas nuo 2010 m. sausio 1 d. imtinai; 4) įpareigoti AB „Panevėžio butų ūkis“ atlikti perskaičiavimus, susijusius su šilumos sistemų priežiūra nuo 2010 m. sausio 1 d. imtinai; 5) pašalinti AB „Panevėžio energija“ pateiktos sutarties spragas.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, nors pareiškėjas vienu iš atsakovų įvardija Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrių, savo skunde jokių reikalavimų šiai institucijai nesuformulavo. Pareiškėjas skunde suformuluotais reikalavimais kelia ginčą dėl, jo nuomone, nepagrįstai didelių mokėjimų už AB „Panevėžio energija“ ir AB „Panevėžio butų ūkis“ teikiamas paslaugas nustatymo, šių mokėjimų perskaičiavimo bei paslaugų teikimo sutarčių sudarymo sąlygų. Todėl pareiškėjo keliamas ginčas negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, jis reguliuojamas Lietuvos Repsublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis, t. y. kyla iš civilinių teisinių santykių ir yra nagrinėtinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teisme.

II. Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 4 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui grąžinti nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad bylos dalykas yra Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nevykdymas ir tai sukėlė neigiamas pasekmes pareiškėjui, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsniu, turi būti nagrinėjama administraciniame teisme. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Panevėžio miesto savivaldybei jokių reikalavimų neformulavo, kadangi pastaroji nurodė, jog perskaičiavimus turi atlikti savivaldybės įmonės. Pareiškėjo teigimu, jis kėlė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nevykdymo klausimą, prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. J. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. kovo 4 d. nutartimi konstatavo, jog pareiškėjo keliamas ginčas yra reguliuojamas CK normomis, kyla iš civilinių teisinių santykių su AB „Panevėžio butų ūkis“ ir AB „Panevėžio energija“, todėl yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigia, kad ginčas kyla dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų nevykdymo, todėl pareiškėjo skundas turi būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka. Šie pareiškėjo argumentai nelaikytini pagrįstais.

ABTĮ nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (18 str. 1 d.). Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (33 str. 2 d. 1 p.).

Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skunde keliami klausimai, susiję su mokėjimų už AB „Panevėžio energija“ ir AB „Panevėžio butų ūkis“ pareiškėjui teikiamas paslaugas perskaičiavimu, bei iš to kylantys teisiniai santykiai yra reguliuojami CK normomis (XVIII1 skyrius „Vartojimo sutartys“, 23 skyriaus „Pirkimas–pardavimas“ 4 skirsnis „Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumai“ bei 7 skirsnis „Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“). Iš šių teisinių santykių kylantys ginčai yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pažymėtina, jog tokios pozicijos bylose dėl šildymo kompensacijų, kuriose pareiškėjai reikalauja pakeisti su šilumos tiekėju sudarytos sutarties sąlygas, savo praktikoje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-450-525/2018).

Atsakant į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad jo keliamas ginčas yra susijęs su Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų nevykdymu, pažymėtina, kad tokį nevykdymą pareiškėjas sieja su būsto šildymo kompensacijos jam neskyrimu ir mano, kad tokią kompensaciją jam turėtų suteikti šildymo ir šildymo sistemų administravimo paslaugas teikiančios įmonės (AB „Panevėžio energija“ ir AB „Panevėžio butų ūkis“), nes Panevėžio miesto savivaldybės administracija esą dėl to nesiima jokių veiksmų.

Vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, piniginės socialinės paramos rūšys yra šios: 1) socialinė pašalpa; 2) būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (5 str. 1 ir 2 p.). Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, kurie Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, administraciją, o asmenys, nedeklaravę gyvenamosios vietos ir neįtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, – į savivaldybės, kurios teritorijoje faktiškai gyvena, administraciją. Būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojamas būstas, administraciją (20 str. 1 d.). Kompensacijos gali būti teikiamos: 1) pinigais; 2) apskaičiuotų kompensacijų sumą pervedant į energiją, kurą, geriamąjį ir karštą vandenį tiekiančių įmonių ar fizinių asmenų atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose savivaldybės tarybos nustatyta tvarka (22 str. 2 d. 1 ir 2 p.).

Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste matyti, kad norėdamas gauti būsto šildymo kompensaciją pareiškėjas dėl to turėtų kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją (šiuo atveju į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją), kuri, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka įvertinusi pareiškėjo prašymą, galėtų priimti dėl to sprendimą. Būtent savivaldybės administracijos sprendimas dėl atsisakymo suteikti pareiškėjui būsto šildymo kompensaciją galėtų būti skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde vienu iš atsakovų ir nurodo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrių, jokių su šio viešojo administravimo subjekto veiksmais ir (ar) neveikimu susijusių savarankiškų reikalavimų skunde nesuformulavo, o tik abstrakčiai nurodė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija nesiima jokių veiksmų dėl kompensacijos už šildymą skyrimo pareiškėjui.

Vis dėlto, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pirmiau minėta Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta būsto šildymo kompensacijos suteikimo bei savivaldybės administracijos sprendimų apskundimo tvarka pareiškėjui yra žinoma. Byloje pateiktos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pažymos patvirtina, kad pareiškėjui tam tikrais laikotarpiais nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo suteikta kompensacija už būsto šildymą bei karštą vandenį. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog pareiškėjas su skundu dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos veiksmų skiriant pareiškėjui per mažą socialinę pašalpą, kuriame, be kita ko, dėstė ir argumentus, susijusius su savivaldybės administracijos atsisakymu teikti kompensaciją už karštą vandenį ir šildymą, jau yra kreipęsis į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus, byla šiuo metu apeliacine tvarka nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (administracinės bylos Nr. eA-3855-756/2020). Taigi pareiškėjui turėjo būti žinoma aplinkybė, kad teisiniai santykiai dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų (ne)vykdymo viešojo administravimo srityje susiklosto tarp socialinės paramos gavėjo bei tokią paramą skiriančios savivaldybės administracijos, t. y. tarp asmens ir viešąjį administravimą vykdančio subjekto, o ne, kaip teigia pareiškėjas, tarp socialinės paramos gavėjų ir būsto šildymo bei šildymo sistemų administravimo paslaugų tiekėjų, kurie nėra atsakingi už savivaldybės administracijos socialinės paramos srityje vykdomus veiksmus.

Nustačius, kad Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas reguliuoja santykius tarp socialinės paramos, kuri apima ir kompensacijas už būsto šildymą, gavėjų ir ją skiriančios savivaldybės administracijos, pareiškėjo argumentai, kad jo skundas, kuriame jis reiškia reikalavimus šilumos tiekėjui bei šildymo sistemų administratoriui, yra susijęs su Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nevykdymu, atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat atmestini pareiškėjo argumentai, esą pirmosios instancijos teismo jis prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nes tokio prašymo skunde ir prie jo pridėtuose dokumentuose pareiškėjas nebuvo suformulavęs.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Ramutė Ruškytė