2017-03-29 Nr. AB-7176-3-61-3-00057-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-351-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00057-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. U. (R. U.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. ir 2017 m. vasario 23 d. nutarčių administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. U. skundą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. sausio 5 d. gautas pareiškėjo R. U. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuris buvo surašytas rusų kalba ir pateiktas elektroniniu paštu (b. l. 1–12).

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą skundą trūkumams šalinti iki 2017 m. sausio 25 d.: pateikti lietuvių kalba surašytą, paties asmeniškai pasirašytą skundą (arba teisės aktų nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu), atitinkantį ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus; skunde save nurodyti pareiškėju, instituciją, kurios veiksmus skundžia, atsakove; konkrečiai ir aiškiai suformuoti reikalavimą (prašyti panaikinti aktą; nurodyti jo priėmimo datą ir numerį); skundą pagrįsti aiškiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis; pateikti skundžiamą aktą; duomenis, kada jį gavo; pateikti skunde nurodytų atstovų įgaliojimus; pateikti žyminio mokesčio kvitą arba argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; nurodyti pageidavimus dėl atsiliepimo į skundą, teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis bei pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (b. l. 13–15).

Kadangi pareiškėjui teismo siųsta nutartis nebuvo įteikta ir teismui grąžinta 2017 m. sausio 30 d., o teismo nustatytas terminas skundo trūkumams šalinti buvo pasibaigęs ir negalėjo būti pratęstas, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi pareiškėjui nustatė naują terminą skundo trūkumams, nustatytiems teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartyje, pašalinti – iki 2017 m. vasario 15 d. (b. l. 23).

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. vasario 15 d. buvo gautas R. U. apeliacinis skundas (išankstinis), kuris, vadovaujantis teisėjos 2017 m. vasario 15 d. rezoliucija, registruotas kaip atskirasis skundas (b. l. 29–57).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. U. 2017 m. vasario 15 d. pateiktą skundą (įvardijamas apeliacinis skundas (išankstinis)) ir nutarė, įsiteisėjus nutarčiai, jį grąžinti pareiškėjui (b. l. 58–59).

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, šio straipsnio 1 dalimi, 152 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjas pateiktą skundą įvardijo apeliaciniu skundu (išankstiniu), tačiau teismas, remdamasis ABTĮ 33 straipsniu, reglamentuojančiu skundo priėmimo tvarką, įvertinęs skundo turinį, nustatė, kad toks skundas laikytinas atskiruoju skundu. Skundo priėmimo stadijoje teismas vadovaujasi ABTĮ 33 straipsniu. Teismo nutartis trūkumams šalinti negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Kadangi tokia nutartis negali būti atskirojo skundo objektu, pareiškėjo 2017 m. vasario 15 d. pateiktą skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Pareiškėjui teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartyje, kuria nustatytas terminas skundo trūkumams šalinti, buvo išaiškinta, kad nepašalinus skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jam.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi (b. l. 63–64) nutarė R. U. skundą laikyti nepaduotu ir įsiteisėjus nutarčiai jį grąžinti pareiškėjui; išaiškinti, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkančiu skundu.

Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi. Remiantis Pabėgėlių priėmimo centro duomenimis, pareiškėjui 2017 m. sausio 9 d. nutartis trūkumams šalinti ir 2017 m. sausio 30 d. nutartis, kuria nustatytas naujas terminas skundo trūkumams šalinti, buvo įteiktos 2017 m. vasario 6 d. Naujas terminas trūkumams šalinti nustatytas iki 2017 m. vasario 15 d. Nuo nutarties įteikimo praėjo daugiau nei dvi savaitės. Terminas trūkumams šalinti yra pasibaigęs. Teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartyje pareiškėjui detaliai nurodė, kaip pašalinti skundo trūkumus. Teismo nustatyti trūkumai esminiai, kurių nepašalinus negali būti pradėta teisena pagal jo pateiktą skundą. Skundas iš esmės neatitiko skundo formai ir turiniui ABTĮ keliamų reikalavimų, pateiktas rusų kalba. Pareiškėjas 2017 m. vasario 15 d. pateikė teismui skundą, kurį įvardijo kaip apeliacinį (išankstinį). Šis jo skundas negali būti laikomas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartyje nustatytų trūkumų šalinimu. Pareiškėjo 2017 m. vasario 15 d. pateikto skundo turinys patvirtina, kad jis skundžia minėtą teismo nutartį trūkumams šalinti. Teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjo 2017 m. vasario 15 d. pateiktą skundą (įvardijamą apeliacinis skundas (išankstinis)) atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas nepateikė prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams šalinti ir nenurodė priežasčių, dėl kurių jis negali pašalinti skundo trūkumų. Konstatuotina, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, kuriems pašalinti buvo nustatytas naujas terminas iki 2017 m. vasario 15 d., nepateikė skundo, kuris atitiktų ABTĮ 9, 24, 25 ir 35 straipsnių straipsniuose nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju pats pareiškėjas pasirinko tokį elgesio modelį ir nesiekė pašalinti skundo trūkumų. Pareiškėjui nutartyje buvo nurodytos teisinės pasekmės, t. y. nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas laikomas nepaduotu. Pareiškėjui išaiškinta, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkančiu skundu.

IV. Pareiškėjas R. U. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. ir 2017 m. vasario 23 d. nutarčių (b. l. 72–91).

Teigia, kad kai sprendime nepateikiami pareiškėjo argumentai dėl konkrečių klausimų, tai toks sprendimas – suklastotas. O kai nepateikiami motyvai, kuriais vadovaujantis atmetamos tos teisės normos, kuriomis remiasi pareiškėjas, grįsdamas savo argumentus, toks sprendimas yra nemotyvuotas. Mano, kad teismas, keldamas pareiškėjui reikalavimus, neatsižvelgė į pareiškėjo specialaus pabėgėlio statuso aplinkybes ir tas teisės normas, kurios apibrėžia jo teisinį subjektiškumą, kas turėjo bylai esminę reikšmę. Net jeigu teismai neprivalo tiekti atsisakymo motyvų dėl kiekvieno šalių argumento, visgi jie neatleidžiami nuo pareigos nagrinėti juos tinkamai ir vertinti pagrindinius išdėstytus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo R. U. 2017 m. vasario 15 d. pateiktą skundą (įvardijamas kaip apeliacinis skundas (išankstinis)), ir 2017 m. vasario 23 d. nutarties, kuria teismas nutarė 2017 m. sausio 5 d. gautą R. U. skundą laikyti nepaduotu ir įsiteisėjus nutarčiai jį grąžinti pareiškėjui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-208-146/2017; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-262-662/2017).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai reglamentuoja tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Tokia tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: šio įstatymo nustatytais atvejais; kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, o išvadų, padarytų tokioje teismo nutartyje dėl trūkumų pašalinimo, teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti R. U. 2017 m. vasario 15 d. skundą (įvardintą apeliaciniu skundu (išankstiniu)), kuriame pareiškėjas iš esmės reiškė nesutikimą su teismo nutartimi dėl jo skundo trūkumų pašalinimo, kadangi ABTĮ nėra numatyta galimybė tokią nutartį apskųsti atskiruoju skundu. Ši pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis nelaikytina pareiškėjo teisės į teisminę gynybą apribojimu, kadangi jis turėjo teisę kreiptis į teismą skusdamas teismo nutartį, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, ir šia teise pasinaudojo.

Be to, kaip minėta, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, taip pat bus įvertintas nutarties dėl trūkumų pašalinimo išvadų teisėtumas ir pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 9, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjas pateikė skundą, surašytą rusų kalba, jį pateikė elektroniniu paštu.

Pažymėtina, kad ABTĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių bylų procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvių kalba. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Kai proceso dalyvis, kuriam procesiniai dokumentai turi būti įteikti užsienio valstybėje, nemoka lietuvių kalbos, administraciniam teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jam suprantamą kalbą arba valstybės, kurioje turi būti įteiktas dokumentas, oficialiąją kalbą, o jeigu toje valstybėje yra kelios oficialiosios kalbos, – į vieną iš įteikimo vietos oficialiųjų kalbų. Kai proceso dalyviui, kuris nemoka lietuvių kalbos, teismo procesiniai dokumentai turi būti siunčiami į užsienio valstybę, teismas išverčia juos į vieną iš šioje dalyje nurodytų kalbų.

ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (toliau – Teismų įstatymas) nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.

ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, jog skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais.

Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktas skundas reikalavimo dėl kalbos neatitinka, kadangi yra surašytas rusų kalba, o vertimas į lietuvių kalbą nebuvo pateiktas. Be to, pareiškėjo pateiktas skundas neatitinka skundo padavimui elektroninių ryšių priemonėmis keliamų reikalavimų, t. y. pareiškėjo tapatybė nėra patvirtinta Teismų įstatyme nustatytais būdais. Pareiškėjo skundas neatitiko ir kitų ABTĮ 24 straipsnyje nustatytų reikalavimų skundo turiniui, taip pat ABTĮ 25 straipsnio reikalavimų dėl skundo priedų, kuriuos Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartyje buvo išvardinęs.

Iš pirmosios instancijos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas pakankamai aiškiai ir išsamiai įvardijo pareiškėjo paduoto skundo trūkumus, nurodydamas konkrečias ABTĮ normas, kurių reikalavimų jis neatitinka, bei paaiškino, kaip minėti trūkumai gali būti pašalinami, taip pat įspėjo, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu. Ši nutartis pareiškėjui įteikta išversta į jam suprantamą rusų kalbą. Be to, teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas naujas terminas skundo trūkumams šalinti. Taigi, pirmosios instancijos teismo buvo sudarytos realios galimybės pateikti nurodytus ABTĮ reikalavimus atitinkantį skundą.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ 9, 24, 25, 35 straipsnių reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017 m. sausio 9 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Kadangi pareiškėjas nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino, 2017 m. vasario 23 d. nutartimi jo skundas pagrįstai buvo laikytas nepaduotu.

Pažymėtina, kad nors pareiškėjas yra pabėgėlių priėmimo centre, be to, teigia, kad lietuvių kalbos nemoka, de facto yra pabėgėlis, Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje, be kita ko, turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka (4 p.), naudotis nemokamomis vertėjo paslaugomis (6 p.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjo 2017 m. sausio 5 d. ir skundo ir 2017 m. vasario 15 d. skundo (įvardinto apeliaciniu skundu (išankstiniu) priėmimo klausimą. Dėl įvardytų aplinkybių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys yra teisėtos ir pagrįstos, jų naikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. U. (R. U.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. ir 2017 m. vasario 23 d. nutartis palikti nepakeistas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė