5b7574ba-32e2-4cfd-982e-e479cc2cfd93 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-737-661/2015Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-42993-2013-2              Procesinio sprendimo kategorija: 122.1; 122.2;122.3;122.4; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. kovo 23 d. VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Ritos Kisielienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo V. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V.

A. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,     n u s t a t ė :Ginčo esmėIeÅ¡kovas prašė priteisti jam iÅ¡ atsakovo 463 185 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 50-1-0145-09, pas teisėjÄ D. Å . buvo apklausiama liudytoja-nukentėjusioji V. V.. Buvo daromi vaizdo ir garso įraÅ¡ai.

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu kad per tris dienas jam bÅ«tų sudaryta galimybė susipažinti su 2009-03-26 teisminiu protokolu pastaboms suraÅ¡yti. Ä® tokį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ nebuvo sureaguota, jis nesulaukė atsakymo. Tokiu bÅ«du buvo pažeista jo teisė į teisingÄ teismÄ . Vėliau ieÅ¡kovas iÅ¡siaiÅ¡kino, kad bylos dalis sugadinta ir jÄ sugadino teismo posėdžio sekretorė V. G.. IeÅ¡kovo įsitikinimu, dėl pradingusios bylos medžiagos buvo priimtas neteisingas nuosprendis jo atžvilgiu, nes teismas suformavo klaidingÄ bylos vertinimÄ .

Dėl Å¡ios priežasties iÅ¡kilo neturtinės žalos atlyginimo klausimas, nes ieÅ¡kovo laisvė apribota nuo 2009 metų. Viena areÅ¡to para prilyginama dviem MGL, tai susidarė 463 185 Lt už neteisingai priimtÄ nuosprendį dėl pradingusios ar sugadintos medžiagos. IeÅ¡kovo teigimu, jis apkaltintas sunkiu nusikaltimu, kurio nepadarė, dėl to patyrė didelę nervinę įtampÄ , Å¡okÄ pablogėjo jo santykiai su žmonėmis, sutriko miegas, jis iÅ¡siskyrė su Å¡eima, prarado galimybę susirasti darbÄ .Atsakovas, atstovaujamas Teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kinyje pateikiama tik ieÅ¡kovo subjektyvi nuomonė dėl neteisėtų teismo darbuotojos veiksmų, dėl kurių jam kilo žala.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas konstatavo, kad iÅ¡tyrus baudžiamosios bylos Nr. 1-1024-768/2011 medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas V. A. ieÅ¡kinyje nurodytų argumentų neįrodė. Baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta apeliacine ir kasacine tvarka.

Apeliacinės instancijos ir kasacinis teismai padarė vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas yra nuteistas pagrįstai.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiIeÅ¡kovas V. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Be to, apeliantas papildomai praÅ¡o padidinti žalos atlyginimo dydį ir praÅ¡o priteisti 600 000 Lt neturtinės žalos. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindė aplinkybėmis, nurodytomis ieÅ¡kinyje. Apeliantas ieÅ¡kinio pagrindu nurodė baudžiamosios bylos dalies medžiagos sunaikinimÄ , t.y., nukentėjusiosios V. V. apklausos protokolo sunaikinimÄ .Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ . Nurodo, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nustatyta, kad 2009 m. kovo 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo apklausta nukentėjusioji V.

V.. Apklausos protokolÄ pasirašė apeliantas (ieÅ¡kovas) V. A.. Byloje buvo pridėtas kompaktinis diskas - nukentėjusiosios V. V. apklausos teisme priedas. Tokiu bÅ«du nustatyti duomenys paneigia apelianto argumentus, kad baudžiamosios bylos medžiaga - 2009 m. kovo 26 d. nukentėjusiosios apklausos protokolas bei garso įraÅ¡as yra dingę. Tai paneigia apelianto argumentus, kad jam nebuvo suteikta galimybė susipažinti su teismo protokolu, nes apeliantas pasirašė protokole. Be to, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendis, kuriuo apeliantas buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimu buvo peržiÅ«rėtas instancine tvarka - apeliacine ir kasacine.

AukÅ¡tesnės instancijos teismai paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo ar baudžiamojo įstatymo pažeidimų nekonstatavo. Todėl Å¡ioje civilinėje byloje sprendžiant esminius Baudžiamojo proceso kodekso ar baudžiamojo kodekso pažeidimus, padarytus nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , ir priteisiant neturtinę žalÄ už neteisėtÄ nuteisimÄ , bÅ«tų kiÅ¡amasi į baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusio teismo nepriklausomumÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta.

Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Apeliantas skundžia sprendimÄ , kuriuo atsisakyta priteisti jam žalos atlyginimÄ . Ginčo santykiams taikytinos tiek bendrosios civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios Civilinio kodekso normos, tiek normos reglamentuojančios Valstybės atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų.Valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1-3 dalyse.

Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Taigi ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas: pareigÅ«nų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius).

Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi bÅ«ti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalÄ , yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas reiÅ¡kia asmens visiÅ¡kÄ reabilitavimÄ baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir bÅ«damas reikÅ¡minga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v.

Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D. K. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-169/2007; kt.). Civilinės atsakomybės požiÅ«riu reikÅ¡minga aplinkybė yra iÅ¡teisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas Å¡ių teisės Å¡akų normų nustatyta tvarka yra viena iÅ¡ aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylÄ dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas.

Konstatavęs esmines reikÅ¡mingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste. Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigÅ«nai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006). Nagrinėjamu atveju, iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų bei LITEKO duomenų sistemos matyti, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė motyvuotÄ sprendimÄ . Baudžiamos bylos Nr. 1-1024-768/2011 medžiaga nustatyta, kad 2009-03-25 Panevėžio miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui A.

G. buvo pateiktas praneÅ¡imas apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ (b. 1. 1, T. I). 2009-03-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja D. Å ., sekretoriaujant V. G. apklausė nukentėjusiÄ nepilnametę V. V. (b. 1. 130-134). Šį nukentėjusiosios apklausos protokolÄ pasirašė ieÅ¡kovas V. A. (b. 1. 134, T. I). Byloje yra pridėtas kompaktinis diskas - nukentėjusiosios V. V. apklausos teisme priedas (b. 1. 135, T. I). Nustatyti duomenys paneigia ieÅ¡kovo argumentus, kad baudžiamosios bylos medžiaga - 2009-03-26 nukentėjusiosios apklausos protokolas bei garso įraÅ¡as yra dingę, o taip pat paneigia nurodytus argumentus, kad ieÅ¡kovui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su teismo protokolu, nes iÅ¡ jo matyti, kad ieÅ¡kovas ne tik turėjo galimybę susipažinti su protokolu, bet ir jame pasirašė.

Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų kreipęsis į teismÄ su atskiru praÅ¡ymu pakartotinai susipažinti su nukentėjusiosios protokolu, pareikÅ¡ti pastabas. Be to, apklausiant nukentėjusiÄ jÄ ieÅ¡kovas dalyvavo. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-11-05 nuosprendžiu ieÅ¡kovÄ V. A. pripažino kaltu nusikalstamos veikos padarymu ir nuteisė laisvės atėmimu 10 metų (b. 1. 2-16, T. 9). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-06-26 nutartimi ieÅ¡kovo V. A. kasacinį skundÄ atmetė.

IÅ¡ esmės visi apelianto nurodyti argumentai dėl, jo manymu, pažeistų teisių nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ yra baudžiamojo proceso dalykas. Tuo tarpu, kaip jau minėta, kasacinės instancijos teismas (Baudžiamoji byla Nr. 2K-348/2012) vertindamas ginčo bylos aplinkybes teisės taikymo prasme nenustatė, jokių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie leistų, bent abejoti apeliantui paskirtos bausmės teisėtumu ir pagrįstumu. Kasacinis teismas Å¡ioje baudžiamojoje byloje nurodė, jog iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinimai V.

A., V. L., T. V. padarius išžaginimÄ ir seksualinį prievartavimÄ faktiÅ¡kai buvo grindžiami tuo, kad su nukentėjusiÄ ja V. V. buvo lytiÅ¡kai santykiaujama bei kitaip tenkinama lytinė aistra prieÅ¡ jos valiÄ naudojant psichinį ir fizinį smurtÄ . BÅ«tent teismai, spręsdami klausimÄ , ar kasatorių veiksmuose yra išžaginimo ir seksualinio prievartavimo požymių, tyrė ir vertino, ar byloje esantys įrodymai patvirtina minėtas aplinkybes. Å iuo atveju byloje esantys tiek kasatorius teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai buvo vertinami sistemiÅ¡kai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje.

Buvo išanalizuoti liudytojų, nukentėjusiosios, nuteistųjų parodymai, jie buvo gretinami tarpusavyje, lyginami su parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros, akistatų protokolais, specialistų išvadomis ir kita rašytine bylos medžiaga. Teismai apie prievartinį lytinių santykių ir lytinės aistros tenkinimo pobūdį sprendė ne tik iš nukentėjusiosios parodymų, bet iš įrodymų visumos.Kolegija sprendžia, jog šioje byloje ieškovas neįrodė, jokių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų.

Nenustačius neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io, kaip CK 6.272 straipsnyje įtvirtintos deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra prasmės nustatinėti kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos – ieÅ¡kovui padarytos žalos. Dėl to teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie susiję su žalos dydžio nustatymu. IÅ¡analizavusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad jie nepatvirtina pagrindų, kuriems esant bÅ«tų galima panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl jis paliekamas galioti.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija, n u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Kolegijos pirmininkas                                       Alvydas BarkauskasTeisėjai                                       Andrutė Kalinauskienė                                       Rita Kisielienė