2024-06-12 Nr. AB-9432-3-61-3-00894-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1711-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00894-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė), Ivetos Pelienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečias suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Enesa“), dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 24S59569 (toliau – Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

2.1. Sprendimas yra neteisėtas, nes nėra teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Sprendime nurodyti motyvai ir argumentai – formalūs, Sprendimas priimtas neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkybių. Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir nurodydamas, kad ketina dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Enesa“ (toliau – ir Bendrovė) pagal darbo sutartį ir jo pragyvenimo lėšų šaltinis bus darbo užmokestis, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, nes faktiškai per 6,5 mėnesių įdarbinimo Bendrovėje laikotarpį dirbo tik 2,5 mėnesio, ir pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nes vidutinės jo darbo užmokesčio pajamos per mėnesį, vertinant visą įdarbinimo laikotarpį, nesiekia 1 MMA.

2.2. Migracijos departamentas, formaliai vertindamas aplinkybes, neįsigilino į priežastis, dėl kurių pareiškėjas nuo 2023 m lapkričio 1 d. negavo pajamų. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 17 d. išvyko iš Lietuvos į savo gimtinę. Išvyką planavo neilgą, tačiau Kirgizijoje sutriko jo sveikata (buvo patempta koja). Pareiškėjas dėl kalbos mokėjimo ir jam įprastos vietinės sveikatos sistemos pasirinko gydytis savo gimtinėje. Gydymas užtruko nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki 2024 m. sausio 20 d. Pagerėjus sveikatos būklei, pareiškėjas nedelsdamas grįžo į darbą Bendrovėje. Pareiškėjui nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 17 d. iki 2024 m. sausio 31 d. nebūnant Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimo. Laikotarpiu, kai pareiškėjas gydėsi gimtojoje šalyje, jis Bendrovėje naudojosi nemokamomis atostogomis. Pareiškėjas, laikydamasis teisės aktais nustatytos tvarkos, teikė Bendrovei prašymus suteikti jam nemokamas atostogas dėl sveikatos būklės, o Bendrovė, naudodamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 137 straipsnio 2 dalimi jai suteikta teise, tenkino pareiškėjo prašymus.

2.3. Netikėtų aplinkybių nulemtas poreikis pareiškėjui pasinaudoti nemokamomis atostogomis bei pareiškėjo ir Bendrovės bendradarbiavimas, pareiškėjo naudojimasis jam DK suteiktomis teisėmis Migracijos departamento nepagrįstai buvo palaikytas neatitinkančių tikrovės duomenų teikimu, todėl manytina, kad Sprendimu pažeidžiami pareiškėjo interesai ir teisės, nes pareiškėjas turės išvykti į užsienį.

2.4. Bendrovė nėra fiktyvi įstaiga, ji aktyviai vykdo veiklą, samdo darbuotojus ir moka jiems darbo užmokestį, nėra bausta už darbo įstatymų pažeidimus. Sprendimas priimtas pareiškėjui nepadarius pažeidimų, tačiau Sprendimas sukelia pareiškėjui rimtas teisines pasekmes, nes pareiškėjas netenka teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir darbo, t. y. pagrindinio pragyvenimo šaltinio. Toks asmens teisių apribojimas turi būti objektyviai pateisinamas ir proporcingas padarytiems pažeidimams, o šiuo atveju pažeidimų nebuvo padaryta. Darbo sutartis su pareiškėju buvo sudaryta, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie jo įdarbinimą buvo pranešta, pareiškėjui iki asmeninių problemų, kurios lėmė nemokamų atostogų poreikį, buvo mokamas darbo užmokestis, visi reikalingi mokesčiai, pareiškėjas gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui grįžus į Lietuvą darbo santykiai yra tęsiami. Žala nebuvo padaryta nei valstybės finansų sistemai, nei viešiesiems interesams ar valstybės saugumui. Panaikinus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, bus sukelta neatitaisoma didelė žala pareiškėjui, tiek Lietuvoje įsteigtai ir veikiančiai Bendrovei. Nurodytos aplinkybės nepaneigiamai patvirtina, kad pareiškėjas gyvena ir dirba Bendrovėje, pažeidimų nėra padaręs, jo gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvoje.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

3.1. Atsakovo Migracijos departamento atliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

3.2. Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 16 d. per būsimą darbdavį gavo pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), kuriame jis nurodė, kad ketina dirbti Bendrovėje elektriku (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus) ir jo pragyvenimo lėšų šaltinis Lietuvoje bus darbo užmokestis. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ir Bendrovės tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo įsipareigotas mokėti mėnesinis darbo užmokestis buvo nurodytas 850 Eur. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas priėmė 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 23S153834 išduoti pareiškėjui dvejus metus galiojantį leidimą laikinai gyventi. 2023 m. rugsėjo 22 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2025 m. rugsėjo 22 d., pareiškėjui įteiktas 2023 m. rugsėjo 27 d.

3.3. Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje esančius duomenis ir nustatė, kad pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas 2023 m. birželio 16 d. iki dabar, tačiau prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ir Bendrovės tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodytas darbo užmokestis jam buvo mokėtas tik už 2023 m. birželio mėnesį – 450 Eur (dirbo nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m birželio 30 d.) bei 2023 m. rugsėjo ir spalio mėnesius – po 850 Eur (dirbo visą mėnesį), kitais mėnesiais pareiškėjas darbo užmokesčio negavo, kas suponuoja, kad tuo metu pareiškėjas Bendrovėje faktiškai nedirbo. Pareiškėjui teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas mažesnis darbo užmokestis, nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte. Pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA).

3.4. Tai, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu nebuvo Lietuvoje tik dar labiau patvirtina faktą, kad jis tuo metu nedirbo, nors leidimas laikinai gyventi išduotas darbo pagrindu. Be to, pareiškėjui nesant Lietuvos Respublikoje nereikalingas tam laikotarpiui ir leidimas laikinai gyventi. Sutiktina su pareiškėjo skundo argumentu, kad nuo 2023 m lapkričio 17 d. iki 2024 m. sausio 31 d. nebūnant Lietuvos Respublikoje, jam tuo metu nebuvo reikalinga turėti pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, tačiau pareiškėjas sulygto atlyginimo negavo ir 2023 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Pareiškėjas neinformavo apie pasikeitusias aplinkybes (pareiškėjas teikia prašymą dėl nemokamų atostogų, t. y. ruošiasi leidimo laikinai gyventi laikotarpiu nedirbti Bendrovėje ir išvykti iš Lietuvos Respublikos). Pareiškėjas turėjo tokią pareigą, kuri įtvirtinta jo teiktame prašyme: „Žinote, kad turite informuoti apie kitus pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl Jūsų prašymo“ (pažymėta varnelė, kad žino).

3.5. Pareiškėjo pateikti priedai (išvykimo ir grįžimo bilietai, prašymai dėl atostogų ir sveikatos pažyma, kuri nėra išversta ir dėl jos kokybės kyla abejonių jos patikimumu) nepaneigia Migracijos departamento nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. pareiškėjas, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, nedirbo ir jam tuo laikotarpiu nebuvo mokamas sulygtas atlyginimas. Iš pateiktų pareiškėjo prašymų matyti, jog nemokamose atostogose jis buvo 3 mėnesius, o tai viršija jo išdirbtą laiką Bendrovėje gavus leidimus laikinai gyventi darbo pagrindu. Leidimas laikinai gyventi išduodamas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, t. y. pareiškėjui dirbti, o ne nemokamai atostogauti, todėl buvo priimtas pagrįstas Sprendimas ir pareiškėjui panaikintas leidimas likinai gyventi.

3.6. Nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, kad pareiškėjas turėjo teisę į atostogas, taigi atitinkamai turėjo būti mažinamas jo atlyginimas, kadangi Įstatymas, o ne DK, numato minimalią pajamų sumą ir gaunamų pajamų Lietuvoje reguliarumą, kuris buvo nurodytas pareiškėjo prašyme, siekiant leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, ir Bendrovės tarpininkavimo rašte, o apie įdarbinimo sąlygų pasikeitimus Migracijos departamentas nebuvo informuotas. Pareiškėjo argumentai, kad buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie jo įdarbinimą, mokėtas atlyginimas ir mokesčiai iki jo nemokamų atostogų, nepadaryta žala valstybės finansams, viešiesiems interesams ir valstybės saugumui, neturi teisinės reikšmės vertinant jo leidimo laikinai gyventi nurodytu pagrindu duomenis, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, nes jie neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

3.7. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė Sprendimą pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, nurodė, jog, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Teismas pažymėjo, jog Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, taip pat Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

6. Teismas nurodė, jog atsakovas priėmė Sprendimą, nes iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatė, kad pareiškėjui Bendrovėje išmokėtas darbo užmokestis už 2023 m. birželio mėnesį – 450 Eur (dirbo nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 30 d.) bei 2023 m. rugsėjo ir spalio mėnesius – po 850 Eur (dirbo visą mėnesį), kitais mėnesiais pareiškėjas darbo užmokesčio negavo iš viso, nors Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 850 Eur darbo užmokestis.

7. Teismas sprendė, jog pareiškėjo pateikti priedai (išvykimo ir grįžimo bilietų kopijos, atostogų prašymų kopijos ir medicininės pažymos kopija) nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. pareiškėjas, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, nedirbo ir jam nebuvo mokamas darbo užmokestis. Teismas vertino, jog pareiškėjo skundo argumentai, kad jis turėjo teisę į atostogas, nepaneigia jo pareigos laikytis specialaus Įstatymo, nustatančio užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje, sąlygų ir reikalavimų ir informuoti Migracijos departamentą apie pasikeitusias aplinkybes. Atostogų metu pareiškėjui atitinkamai turėjo būti mažinamas atlyginimas, o tai prieštarautų Įstatymui, kuris nustato pareiškėjo minimalią gaunamų pajamų sumą ir reguliarumą Lietuvoje. Teismas vertino, jog pareiškėjo nurodyti argumentai, kad buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie jo įdarbinimą, mokėtas atlyginimas ir mokesčiai iki jo nemokamų atostogų, nepadaryta žala valstybės finansams, viešiesiems interesams ir valstybės saugumui, nepaneigia pareiškėjo pareigos laikytis specialaus Įstatymo, nustatančio užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje, sąlygų ir reikalavimų. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas neinformavo Migracijos departamento apie pasikeitusias aplinkybes, kad ruošiasi leidimo laikinai gyventi laikotarpiu nedirbti Bendrovėje ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, nors šią pareigą turėjo ir apie ją žinojo, nes ją buvo nurodęs prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. patvirtino žinantis, kad turi informuoti apie kitus pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl prašymo.

8. Teismas nurodė, jog būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, ir jam Įstatymo keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2025 m. rugsėjo 22 d. Teismas akcentavo, jog išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.

9. Teismas sprendė, jog Migracijos departamentas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, priėjo prie išvados, kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

11.1. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas argumentas, neva pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, yra visiškai nepagrįstas, nes byloje iš viso nėra jokių duomenų, kad jo prašyme išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, būtų bent paminėti kokie nors tikrovės neatitinkantys faktai ar aplinkybės. Tuo metu kreipimasis tikrovę atitiko, priešingu atveju leidimas nebūtų išduotas. Įvykus tam tikroms gyvenimiškoms aplinkybėms, žiūrima, kokia buvo prašymo formuluotė, nustatoma, kad tuometinė formuluotė neatitinka kitoms, šiuo metu esamoms sąlygoms ir asmeniui panaikinamas laikinas leidimas gyventi.

11.2. Tai, kad pareiškėjui dirbus iki 2023 m. lapkričio 1 d. ir pateikus prašymą suteikti nemokamų atostogų, darbdavys jo prašymą patenkino, visiškai nereiškia, kad pareiškėjas tikrovės neatitinkančius duomenis pateikė prašymo išduoti leidimą metu. Priešingai, pareiškėjas dirbo UAB „Enesa“ nuo 2023 m. birželio 16 d. ir gaudavo 850 Eur/mėn. darbo užmokestį. Į Kirgiziją pareiškėjas išvyko gavęs ir darbdavio sutikimą, ir leidimą. Lietuvos valstybinė kalba jam nesuprantama, juo labiau nežinomi Migracijos teisę reglamentuojantys poįstatyminiai teisės aktai. Taigi, pareiškėjas trumpų atostogų išvyko atvirai ir viešai. Ta aplinkybė, kad būnant namuose jam sušlubavo sveikata, turėjo būti vertinama kaip svarbi (pateisinama) aplinkybė, o ne kaip iš anksto jo žinomas faktas, kad po kelių dirbtų mėnesių išvyks, susirgs, laiku negrįš bei už atitinkamą laikotarpį negaus darbo užmokesčio. Juo labiau, kad pareiškėjo skundo argumentus patvirtino teismo aptarti dokumentai – skrydžių bilietai bei gydytojo pažyma. Pažymėtina ir tai, kad nedarbo laikotarpiu buvo ilgas šventinis laikotarpis, apsunkinęs susisiekimą keliaujant iš Kirgizijos į Lietuvą (kelionės per Latviją, Lenkiją, Austriją, Turkiją, Kirgiziją). Už laikotarpį, kurį pareiškėjas nedirbo, užmokesčio jis nereikalauja.

11.3. Pareiškėjas, nebūdamas Lietuvoje, negalėjo nei dirbti, nei gauti darbo užmokesčio. Byloje nėra nei konkrečių duomenų, net užuominų, kad tuo metu pareiškėjas pažeidė kokias nors įstatymo ar norminio akto nuostatas, ar kad minėti jo veiksmai kėlė kokį nors pavojų Lietuvos Respublikai. Tiek bendram, tiek specialiai priimtam įstatymui galioja tos pačios teisingumo, protingumo ir teisingumo nuostatos. Nebūdamas (negyvendamas) Lietuvoje jis negalėjo turėti ir pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

11.4. Migracijos departamento sprendimo priėmimo metu pareiškėjas beveik visą mėnesį jau dirbo ir gavo žymiai didesnį, nei sulygtą darbo sutartimi darbo užmokestį – nuo 2024 m. vasario mėn. pareiškėjui mokamas apie 1 300 Eur mėnesinis darbo užmokestis.

11.5. Vadovaujantis DK 2, 26 ir 28 straipsniuose įtvirtintu nediskriminavimo principu (be kitų taip pat ir tautybės bei pilietybės pagrindu), teisė pasinaudoti tikslinėmis atostogomis (taip pat ir nemokamomis) nėra ribojama iš trečiųjų šalių atvykusiems darbuotojams. Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjas turėjo teisę, sutrikus jo sveikatai ilgesnį, negu planuotas buvimo gimtinėje laikas, dėl ko objektyviai susiklostė situacija, kad tam tikrą laiką pareiškėjas negavo darbo užmokesčio, pasinaudoti įstatymo suteikta tikslinių (nemokamų) atostogų galimybe.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 24S59569, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai, nustatęs, jog pareiškėjas nuo 2023 m. lapkričio 1 d. nedirba ir jam nemokamas darbo užmokestis, t. y. pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 punktu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Migracijos departamentas nenustatė visų reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, apsiribojo vien formaliu Migracijos departamente gautų duomenų konstatavimu ir priėmė formalius sprendimus.

15. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo vardu Bendrovė 2023 m. liepos 20 d. pateikė atsakovui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodydama, jog pareiškėjas ketina dirbti Bendrovėje pagal darbo sutartį elektriku, o pareiškėjo pragyvenimo Lietuvos Respublikoje šaltinis – planuojamas gauti darbo užmokestis. Bendrovė taip pat pateikė tarpininkavimo raštą, nurodydama, jog pareiškėjo profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, o darbo sutarties galiojimo laikotarpiu mokamas mėnesio darbo užmokestis – 850 Eur. Atsakovas išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

17. Byloje ginčijamu Sprendimu, remiantis SODROS duomenimis, nustatyta, jog pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2023 m. birželio 16 d., tačiau nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, t. y. 2023 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjui tik du mėnesius (2023 m. rugsėjo ir spalio mėnesius) buvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėtinas mėnesinis darbo užmokestis – 850 Eur. 2023 m. lapkričio, gruodžio, sausio mėnesiais (3 mėnesius) užsieniečiui darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas. Atsakovo Sprendime nurodyta, kad, užsieniečiui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas nei nurodytas tarpininkavimo rašte.

18. Atsakovas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ginčijamu Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės – pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 50 straipsnyje, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

20. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (2 p.), neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 p.).

21. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl teisės į nemokamas atostogas įgyvendinimo, pažymi, kad tokia pareiškėjo teisė neneigiama, tačiau jis, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022, 2024 m. sausio 31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024). Kaip minėta, prašydamas leidimo laikinai gyventi, pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšų šaltinis yra darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, tačiau jokių kitų pragyvenimo lėšų šaltinio nenurodė. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA (2023 m. – 840 Eur). Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas dėl to, jog Migracijos departamentui buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas mėnesinis darbo užmokestis (850 Eur) ir dirbdamas elektriku Bendrovėje jis turės pakankamai lėšų, gaudamas reguliarias pajamas, jog pragyventų Lietuvos Respublikoje. Tačiau pagal atsakovo pateiktus SODROS duomenis matyti, kad atitinkamas lėšų dydis nurodytais laikotarpiais nebuvo mokamas.

22. Tokioje teisinėje padėtyje, kurioje iki leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo buvo pareiškėjas, tik aktyvūs paties pareiškėjo veiksmai siekiant bendradarbiauti su atsakovu ir pateikiant jam objektyvius duomenis apie ekstraordinarinę situaciją, susiklosčiusią šeimoje, tam tikrais atvejais galėtų būti pagrindas prievolių nevykdymo tolerancijai taikant proporcingumo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1352-415/2024). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas išimtinių aplinkybių, lėmusių jo pasirinkimą sistemingai pažeisti sąlygas, taikomas asmenims, kuriems išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neįrodė, todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, todėl egzistavo pagrindai panaikinti leidimą laikinai gyventi, numatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, taigi, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turėjo pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata Martišienė

Iveta Pelienė

Egidijus Šileikis