5b720462-3ecf-43fb-980f-b0bb0e8eaa0a · Å iaulių apygardos teismas

Baudž                                                                                                                                                                                      Baudžiamoji byla Nr.1-4-309/2014Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00123-2009-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.3.2; 1.1.12.1; 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.2.4; 1.2.14.1.2.5; 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2; 1.2.14.6.2; 1.2.29.1; 1.2.29.3; 2.1.2.11; 2.1.3.1; 2.1.3.2; 2.1.7.4; 2.1.7.3; 2.1.8; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2; (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 22 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas,sekretoriaujant Redai Jončienei, Renatai Guruškinienei, Renatai Lesanavičienei, Irenai Skaringienei, Raimondai Katiliūtei, Vilmai Armalytei, Ievai Rimdeikienei, Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorams Sandžiui Povilauskui, Pauliui, Andriuškevičiui, Ernestui Armalui,gynėjai advokatei Juanai Dumbliauskaitei,kaltinamajam E. Ž., nukentėjusiosios L.

Å . atstovui advokatui DrÄ sučiui Narmontui, jo padėjėjai Agnei Gaurelienei, nukentėjusiajam R. M., jo atstovei advokatei V. B., nukentėjusiesiems R. L., S. L., A. N., A. P. (P.) jų atstovui advokatui Vytautui Blažaičiui, jo padėjėjams Daivai Rusakienei, Žilvinui Kazlauskui, civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui L. G., civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui D. J., atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei, jos padėjėjai Neringai Å alčiuvienei, nukentėjusiajai ir civilinio ieÅ¡kovo IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ atstovei R.

A., I. J., S. T., A. N., A. G., E. Å ., D. T., N. G.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas – kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 300 straipsnio 1 dalį (5 epizodai), 182 straipsnio 2 dalį (8 epizodai), 182 straipsnio 1 dalį (5 epizodai), 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (2 epizodai), 178 straipsnio 1 dalį, ir n u s t a t ė:

E. Ž. kaltinamas tuo, jog dirbdamas IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ir turėdamas įgaliojimus veikti įmonės vardu perkant – parduodant, remontuojant automobilius, pasisavino jam patikėtÄ bei jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent pasisavino lėšas už 2008-01-25 IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2000 litų įgytÄ automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), t. y., be įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovės R.

A. žinios bei įgaliojimo, laikotarpyje nuo 2008-01-25 iki 2008-06-27 imtinai, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojęs transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, uždėjęs netikrÄ Ä¯monės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudÄ , sutartį pateikė – realizavo R. Ss., tokiu bÅ«du automobilį jai pardavė už 70000 litų ir pasisavino gautas lėšas, kurių neįnešė į įmonės IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ kasÄ , tuo padarydamas IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ 70000 litų dydžio turtinę žalÄ , tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.          Be to E. Ž. kaltinamas tuo, jog dirbdamas IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ir turėdamas įgaliojimus veikti įmonės vardu perkant – parduodant, remontuojant automobilius, pasisavino jam patikėtÄ bei jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent pasisavino lėšas už 2007-11-30 IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ SIA „(duomenys neskelbtini)“ už 40031,82 litų įgytÄ automobilį „Mitsubishi Pajero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), t. y., be įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovės R.

A. žinios bei įgaliojimo, laikotarpyje nuo 2007-11-30 iki 2009-02-27 imtinai, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje suklastojęs transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį bei įgaliojimÄ , uždėjęs netikrÄ Ä¯monės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudÄ , pasirašęs už įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkę R. A., sutartį ir įgaliojimÄ pateikė – realizavo S. S. tokiu bÅ«du automobilį jam pardavė už 40000 litų ir pasisavino gautas lėšas, kurių neįnešė į įmonės IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ kasÄ , tuo padarydamas IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ 40000 litų dydžio turtinę žalÄ ,tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.Kaltinamasis E. Ž. 2012-01-16 teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku.

R. S. pasakė, kad nupirko žmonai automobilį „BMW X5“, kad reikia pakeisti variklį ir parduoti jo žmonai. Pakeitė variklį iÅ¡ benzininio į dyzelinį, nuvarė į techninę apžiÅ«rÄ , „Regitroje“, 4–5 mėnesius sulaikė policijoje, teigė, kad vogtas. Kėbulo numeris buvo geras, varė į (duomenys neskelbtini) departamentÄ ir po 6 mėnesių grÄ Å¾ino, įregistravo R. S. žmonos vardu. Neprisimena iÅ¡ kokios įmonės įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nupirko tÄ automobilį.

Pirkimo-pardavimo dokumentus jam atsiuntė per „(duomenys neskelbtini)“. Juos nuvežė R. A. ir paklausė: „Ar galima JÅ«sų vardu užregistruoti“. Ji atsakė, kad galima. Kai įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pardavė automobilį „BMW X5“, R. A. viskÄ surašė, sudėjo į vokÄ ir jis dokumentus iÅ¡siuntė. Duomenis atsiuntė R. S.. R. A. iÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)“ jokių pinigų jam nedavė. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ imdavo 150 litų mokestį už automobilio priregistravimÄ ir buvimÄ Ä¯monėje.

Daug žmonių įmonėje automobilius registruodavo. TÄ automobilį R. S. pardavė įmonei „(duomenys neskelbtini)“, po 7 mėnesių įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pardavė jo žmonai už tiek, už kiek nupirko. Antspaudus dėdavo R. A. įmonė, griežtai, be jos jų negalima paimti. Kai grÄ Å¾ino automobilį po 7 mėnesių, R. A. iÅ¡rašė automobilio pirkimÄ -pardavimÄ R. S. žmonai. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ nė už vienÄ automobilį nemokėjo pinigų, R.

A. jam pinigų nedavė. Niekada įmonė nepirkdavo automobilių, tik tarpininkavo už 100–150 litų. Jo paraÅ¡o nėra, kad pinigus paėmė, kvitai padaryti jau perduodant policijai. Automobilius įregistruodavo į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ ir deklaruodavo. Nebuvo kasoje tokių pinigų, kuriuos iÅ¡iminėdavo. Automobilį R. Ss. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, ji nupirko už 20000 litų, o rodo pardavimÄ už 70000 litų. Turi bÅ«ti čekis ir įraÅ¡as kasos knygoje, kiek ir kokių pinigų buvo.

Jis nepasisavino 70000 litų. Antspaudų neklastojo, nes jų neturėjo. Nukentėjusioji R. A. 2011-03-14 teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis E. Ž. – buvęs įmonės darbuotojas. Nuo 2000-07-21 iki 2008-10-08 dirbo vadybininku. Jų įmonė verčiasi naudotų automobilių prekyba. Pagal įmonės iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ E. Ž. nupirkdavo automobilius, suremontuodavo juos ir parduodavo. Atsiskaitydavo įmonei priklausančiomis lėšomis. ApskaitÄ vykdė L. P.. Avansines apyskaitas vykdė buhalterė.

Automobiliai identifikuojami pagal automobilio kėbulo numerį. Ä®monėje buvo paliekami pirkimo dokumentų originalai ir techninių pasų kopijos. Dažniausiai pinigus jam iÅ¡duodavo ji pati iÅ¡ įmonės kasos grynais. Pardavęs automobilius, E. Ž. pinigus įneÅ¡davo į kasÄ . BÅ«davo iÅ¡raÅ¡omas kvitas tam žmogui, kuris pirko automobilį. Jei automobilį parduodavo (duomenys neskelbtini), pats iÅ¡raÅ¡ydavo pardavimo kvitÄ pirkėjui. Per tÄ laikotarpį E. Ž. nupirko ir pardavė daug automobilių, apie 30.

Automobilius pirkdavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).Automobilis „BMW X5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nupirktas 2008-01-25 iÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)“ už 2000 litų E. Ž. pinigai buvo paduoti grynais. Neturi jokio dokumento, įrodančio, kad E. Ž. gavo tuos pinigus. Dokumentai buvo pristatyti. Dabar Å¡io automobilio įmonės apskaitoje nebėra. Buvo iÅ¡raÅ¡yta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis. „Regitroje“ jÄ informavo, kad Å¡iam automobiliui buvo iÅ¡duoti valstybiniai numeriai, o savininkė – R.

Ss.. Klausė E. Ž., jis atsakė: „Negali bÅ«ti, nežinau.“ Nežino, už kokiÄ sumÄ automobilis buvo parduotas R. Ss., neturi pasiėmusi dokumento. Pirkimo-pardavimo sutartį sudarė ne įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Kada ji sudaryta, neatsimena. Nežinojo, kad automobilis buvo parduotas, iki to laiko, kol pati iÅ¡siaiÅ¡kino. Už šį automobilį pinigai į kasÄ buvo įneÅ¡ti tik tada, kai „susitvarkė“ su D. J.. Žala buvo 2000 litų. Dabar žalos nebėra.

Automobilio neremontavo.Papildomai apklausta 2011-04-20 R. A. parodė, kad nuo automobilio „Mitsubishi Pajero“ viskas prasidėjo. Nuėję pas antstolį R. K. pamatė, kad automobilis yra parduotas. Tada ji iš karto nuvažiavo į VĮ „Regitra“ ir paprašė atsiųsti jai dokumentus. Norėjo pažiūrėti, kaip tas automobilis buvo parduotas. Pastebėjo, kad šis automobilis buvo parduotas S. S., buvo pateiktas dokumentas, visai ne jų įmonės blankas, nebuvo parašų ar jų įmonės antspaudų.

Tuo metu kaltinamasis jau nebedirbo įmonėje, nes 2008 metais buvo atleistas. Bet dar dėl tų kelių automobilių pardavimo su juo buvo sutarta žodžiu. Kai įsigijo šį automobilį, tai E. Ž. dar dirbo vadybininku. E. Ž. visuomet pinigai buvo paduodami grynaisiais. Įmonei perimant iš E. Ž. pinigus, nebūdavo iš jo imami jokie pakvitavimai. Automobiliai dažnai būdavo parduodami turguje. E. Ž. įnešdavo pinigus, po to vėl jam išduodavo. Yra 2007-02-17 nutarimas, kad gali atsiskaityti ir vienas asmuo.

Tai ji, kaip savininkė, galėdavo iÅ¡ kasos paėmusi pinigus perduoti ir be perdavimo akto. Kai dokumentai dėl automobilių pirkimo ir pardavimo jai bÅ«davo pateikiami vėliau, ir ji juos sutvarkydavo. Apskaitoje matydavosi, kÄ Ä¯monė nupirko, yra visi dokumentai. Už Å¡itÄ automobilį pinigus nuvežė V. P., nes jis važiavo paimti automobilio. Pinigus jam padavė E. Ž.. Siuntė užklausÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini). Juos informavo, kad pinigus sumokėjo asmuo, kuris pasiėmė automobilį.

Visi dokumentai apie tai, kokius automobilius įmonė pardavė yra sutvarkyti ir sukaupti. Dabar įmonė neturi nei automobilio, nei pinigų už jį. Už šį automobilį buvo atsakingas E. Ž.. Kai buvo atliekamas remontas, tai jis atveždavo sÄ skaitas. Ji pati neatliko automobilio remonto. Automobilis buvo pirktas už 8100 latų, t. y. 39911,94 litų. Automobilio nematė, kaip įmonės savininkė, matė dokumentus ir tvarkė jų apskaitÄ . Automobilio pirkimas ir jo registravimas buvo atliekamas be įmonės žinios.

Ä®monei padaryta 48438,50 litų. žala. Su E. Ž. nebuvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis2012-10-2 apklausiama R. A. parodė, kad koks automobilio „Mitsubishi Pajero“ likimas nežino, nebuvo pristatyti pardavimo dokumentai, nei pinigai į kasÄ . Su A. P. sandoris buvo vienÄ kartÄ , kai jis pirko motociklÄ . Su juo asmeniÅ¡kai sutarčių nepasiraÅ¡inėjo, tam buvo vadybininkai. Ä®monė pirko automobilius iÅ¡ įmonės pinigų. Paduodavo E. Ž. grynus pinigus. Nežino kodėl jis už tuos pinigus nepasiraÅ¡ydavo.

Pinigus E. Ž. duodavo iÅ¡ stalčiaus. Kasos aparatus tvarkė vadybininkės. R. L. pinigus už automobilį „BMW‘ įnešė į kasÄ . Antspaudas įmonėje buvo laisvai padėtas, ji jo nesineÅ¡iojo rankinuke. Daug darbuotojų dirbo įmonėje, už antspaudÄ buvo atsakingi vadybininkai. Kiekvienam vadybininkui iÅ¡skirdavo pinigų automobilių pirkimui.Ä®monės pelnas buvo 100–150 litų, kuriuos gaudavo už automobilių priregistravimÄ .Nebeturi E. Ž. pretenzijų.           Civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas D.

J. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju E. Ž. yra pažįstami. 2010 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima automobilių pirkimu ir pardavimu nupirko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) piliečio D. G. automobilį „Mitsubishi Pajero“. Dokumentai yra įmonėje. Praėjusių metų balandžio mėnesį nuvežė automobilį į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) departamentÄ atlikti ekspertizę. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – (duomenys neskelbtini) apskr.

VPK) Autotransporto grobimo skyriaus tyrėja, kurios pavardės negali pasakyti, pareiškė, kad kai nuveš automobilį apžiūrai ir ji įsitikins, kad automobilio kėbulo numeris nesuklastotas, bus viskas. Nuvežus automobilį, pateikus jį apžiūrai, po 3 valandų jam buvo pranešta, kad yra atsiųstas nurodymas iš (duomenys neskelbtini), jog automobilį reikia sulaikyti. Dabar automobilis stovi uždarytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) departamente, nuo praėjusių metų balandžio mėnesio.

Dar prieÅ¡ įsigyjant iÅ¡ (duomenys neskelbtini) piliečio, automobilį „Mitsubishi Pajero“ buvo matęs. Po to, tuo automobiliu pats važinėjo kol jis buvo remontuojamas.Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ minimÄ automobilį įsigijo 2010 metais su pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ (duomenys neskelbtini) piliečio D. G.. Automobilis buvo įsigytas gero stovio. Jis pats jį pirmÄ kartÄ Lietuvoje įregistravo su „(duomenys neskelbtini)“ vadovės įgaliojimu (duomenys neskelbtini). Su įgaliojimu įregistravo todėl, kad jis buvo jo kolegų dispozicijoje.

Tada jis dar nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jis žinojo, kad jo buvęs kolega, R. S., buvo susitaręs su E. Ž. ar su R. A. nupirkti automobilį ir jis iš jo nupirko. Tiksliai negali pasakyti, pirko iš E. Ž. ar iš „(duomenys neskelbtini)“, dokumentuose buvo nurodytas savininkas individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Registravimo procedūras vykdė VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale. Įgaliojimus jam pateikė savininkė R. A.. Po registracijos procedūros, kiek žino, automobilis „Mitsubishi Pajero“ buvo parduodamas.

Automobilį „Mitsubishi Pajero“ pardavinėjo R. S.. Automobilis buvo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkė buvo R. A.. Vėliau automobilį „Mitsubishi Pajero“ pardavinėjo arba R. A., ar kitas jos įmonės darbuotojas. R. S. buvo įvardintas dėl to, kad jis dalyvavo perkant automobilį, dalyvavo ir jo tėvas ir visi kiti.Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju E. Ž. juos siejo verslo santykiai apie 8 metus.

Jis iš E. Ž. asmeniškai nupirkdavo automobilius, sutvarkydavo ir parduodavo. Pirko naudotus automobilius, su defektais. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo reikalinga, kad parvežtų, nes jis neturi tralo. Automobilius veždavo įmonės vardu. Nupirko apie 10 automobilių, gal daugiau. Visus automobilius, kiek pirko iš E. Ž., pirko per įmonę. Neįsivaizdavo, kad ne per įmonę negalima pirkti. E. Ž. ir pasiūlė pirkti automobilį „Mitsubishi Pajero“ po autoįvykio. Jis telefonu pasakė, kad automobilis daužtas, defektus pasakė telefonu.

Jis automobilio nematė. Už automobilį sumokėjo 16 000 eurų. Automobilis buvo iš (duomenys neskelbtini). Susitiko su E. Ž., atrodo, (duomenys neskelbtini) ir padavė pinigus. Pirko 2007 m. arba 2008 m. Automobilis buvo pristatytas per 2 dienas, suremontuotas. Šis automobilis buvo atvežtas į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonė automobilį pardavė jo tėvui. Automobilio dokumentus, kaip visada, pasakydavai kieno vardu įforminti, taip ir įformindavo. Jokių problemų nebūdavo. Dokumentus atsiųsdavo autobusu.

Po automobilio įregistravimo tėvo vardu, jis su E. Ž. dėl to automobilio nebendravo. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet Å¡is automobilis buvo pirktas už jo lėšas. Po to, kai tėvas įsigijo šį automobilį, jis buvo parduotas į (duomenys neskelbtini) – D., kuris tÄ automobilį iÅ¡sivarė. Toliau kilo problemų dėl to automobilio, nes negalėjo užsiregistruoti, nes buvo uždėtas areÅ¡tas automobiliui. Paskui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡pirko tÄ automobilį ir grÄ Å¾ino estui pinigus, kad nebÅ«tų pretenzijų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ išpirko automobilį, nes ten jis dirbo. Automobilis buvo nuvarytas į ekspertizę ir yra uždarytas.Automobilį „BMW X5“ pirko pats, bet E. Ž. paprašė, kad per jo įmonę būtų sutvarkyti dokumentai. Automobilį pirko (duomenys neskelbtini). Jis E. Ž. pateikė amerikietiškus dokumentus ir paprašė, kad sutvarkytų. Amerikietiškus automobilius reikėjo sertifikuoti, todėl paprašė, kad sertifikuotų. E. Ž. sertifikavo. Dokumentai buvo siunčiami autobusu.

Automobilis buvo įregistruotas jo motinos vardu, jis jai patiko ir ji juo važinėjo.  E. Ž. gaudavo mokestį už tarpininkavimÄ , pagal susitarimÄ . Pinigus jis paduodavo E. Ž. į rankas, ne į IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ . Liudytojas A. B. teismo posėdyje parodė, kad gal prieÅ¡ 3 metus, skolino pinigus – 2000 litų, žmogui, vardu R.. Jis jam užstatė automobilį „BMW X5“. Tuo metu automobilis buvo vizualiai tvarkingas. Ä®dėjo skelbimÄ Ä¯ laikraÅ¡tį, ar pardavimų portalÄ .

Automobilį „BMW X5“ pirko vienas klientas, o kiek buvo jų jo apžiūrėti, nepamena. Atvažiavo žmonės, parodė automobilį, po kelių dienų atvažiavo R., su juo atsiskaitė. R. turėjo automobilio dokumentus. Jam automobilį buvo užstatęs be dokumentų. Nežino, kas automobilio „BMW X5“ pirkimo-pardavimo sutartį sudarė. Gal G. S. kas paprašė užpildyti. Sutarties sudarymas vyko (duomenys neskelbtini) g. garaže, kuris priklausė jam. E. Ž. tuo metu jau kalėjime sėdėjo, todėl to automobilio pardavime nedalyvavo.Tuo laiku automobilių verslas klestėjo, pas jį buvo daug automobilių.

E. Ž. buvo nuomininkas. (duomenys neskelbtini), yra sandėliai-garažai. E. Ž. iÅ¡nuomavo apie 100 kvadratų po stogu, jis remontavo automobilius. Liudytoja G. S. teismo posėdyje parodė, kad 2003 m. dirbo A. B. įmonėje dirbo sekretore. Apie automobilio „BMW X5“ pirkimÄ , ji nieko nežino, to automobilio nematė. Neprisimena, kad bÅ«tų pildžiusi sutartį dėl automobilio pirkimo. Savo iniciatyva negalėjo pildyti sutarties, gal kieno papraÅ¡ius, tuos blankus turėjo ir yra pildžiusi.

Jei pateikti duomenys, juos užpildo į blankÄ .Liudytoja R. Sv. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2007 m. spalio mėnesio dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Ä® jos pareigas įėjo dokumentų tvarkymas, o pinigus tvarkė savininkė. Ji tik tvarkė balansÄ , PVM, kitus buhalterinius dokumentus. Dienos balanso nevedė, tik metinį. Su kasos aparatu dirbo vadybininkė. R. A. sėdėjo kitame kabinete. Kasos aparatas buvo prie vadybininkės. R. A. galėjo naudotis kasos aparatu, nes ji savininkė, galėjo iÅ¡imti pinigus.

Ä®neÅ¡davo pinigus vadybininkė L. P.. E. Ž. niekada pinigų nėra iÅ¡davusi. Su įmonės vadybininkais dėl automobilių pirkimo, jų remonto bendraudavo savininkė R. A., viskÄ iÅ¡ jų paimdavo. Savininkė R. A. pati buvo kasininkė, ji iÅ¡duodavo pinigus iÅ¡ kasos pagal avansų apyskaitÄ . Savininkė R. A. paimdavo pinigus iÅ¡ kasos avansu pagal avansinę apyskaitÄ . IÅ¡raÅ¡o avansinėje apyskaitoje, kad pinigai imami automobilio pirkimui ir pasiima. Pasiimdavo pinigus ne vien sau, duodavo ir vadybininkams.

R. A. pagal iÅ¡laidų orderį pasiimdavo pinigus iÅ¡ kasos automobilio pirkimui. Tai vykdavo be jos žinios, nes savininkė pati buvo kasininkė ir ji atsakinga už kasÄ ir joje esančius pinigus. Jai nebuvo žinoma, kiek pinigų R. A. pasiimdavo avansu, nes pati tvarkė kasÄ . Jos nieko R. A. neatsiklausdavo ir jai ataskaitų pateikti neturėdavo, kiek ir kur pinigų sumokėta jai nebuvo žinoma. Tai buvo savininkės reikalas, ji tik suvesdavo duomenis.Pavedimo sutartyje (15 t., 2-4 b. l. ), sudarytoje 2007 m. lapkričio 26 d. tarp R.

S. ir E. Ž., kuria R. S. įgalioja E. Ž. iš (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ nupirkti automobilį „Mitsubishi Pajero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir pristatyti įgaliotojui. E. Ž. patvirtina, kad pinigus automobilio pirkimui – 16000 eurų gavo.              Važtaraštyje (1 t., 185 b. l.) nurodoma, kad 2007-11-30 automobilis „Mitsubishi Pajero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) iš SIA „(duomenys neskelbtini)“ pervežamas į IĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Prekes priima V. P..2008-10-10 praÅ¡yme Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 64 b. l.) užfiksuota, jog automobilį „Mitsubishi Pajero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) savo vardu įregistruoja D. J., tam turėdamas IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ savininkės R. A. įgaliojimÄ (2 t., 73 b. l.).2009 m. kovo 18 d. pareiÅ¡kėja, IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, R. A. kreipiasi į (duomenys neskelbtini) apskr. VPK dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo. PareiÅ¡kime nurodo, kad 2007-11-30 įmonė įsigijo automobilį „Mitsubishi Pajero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-03-16 sužinojo, kad automobilis parduotas be įmonės žinios.

Įtaria, kad tai suklastodamas dokumentus, galėjo padaryti E. Ž.. Įmonei padaryta 40 000 litų žala (1 t., 35-36 b. l.). 2009-03-23 protokole pareiškime pareiškėja nurodė, kad E. Ž. iš įmonės apgaulės būdu pasisavino automobilius: „Mitsubishi Pajero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), „BMW X5“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini), „Audi A6“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini), „BMW X5“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini), įmonei padaryta 210 000 litų žala (1 t., 37 b. l.).

Įmonė reiškia 109 691,08 litų civilinį ieškinį (1 t., 73 b. l.).Pirkimo važtaraščiuose (1 t., 75-78 b. l.) nurodyta, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2007-12-07 įsigijo automobilį „MITSUB (duomenys neskelbtini)“; 2008-01-09 automobilį „AUDI (duomenys neskelbtini)“; 2007-11-29 automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“; 2008-01-25 automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“. Nei vieno automobilio VIN numeriai nenurodyti.Kasos išlaidų orderiuose (1 t., 112-114; 126-127 b. l.) nurodyta, kad 2008-01-05 – 2008-01-15 IĮ „(duomenys neskelbtini)“ R.

A. iÅ¡davė avansÄ 135 000 litų sumai, o 2007-12-02-23 – 207 495 litų sumai. Visuose orderiuose yra tik R. A. paraÅ¡ai. 2009-12-10 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 99-101 b. l.) nurodoma, jog 2009-02-27 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ ir S. S. vardu, kurios kopija pateikta tirti, antspaudo „IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ DOKUMENTAMS“ atspaudas nebuvo atspaustas nei vienu iÅ¡ IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ antspaudų. 2010-07-22 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) palyginimui (2 t., 106-111 b. l.) nurodoma, jog tirti pateiktuose 2009-02-27 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje ir 2009-02-27 įgaliojime IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ vardu Nr. (duomenys neskelbtini) esantys atspaudai „IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ DOKUMENTAMS“ bei atspaudas „IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ DOKUMENTAMS“, esantis 2009-06-27 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje, kurios kopija pateikta tirti, atspausti viena ir ta pačia plokščiÄ ja kliÅ¡e. Be to, nurodoma, jog 2008-06-27 tirti pateikta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties kopija nėra iÅ¡spausdinta nei vienu iÅ¡ spausdinimo įrenginių, kurių pavyzdžiai pateikti.2010-07-22 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 116-119 b. l.) nurodoma, jog tirti pateiktoje 2009-02-27 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ ir S. S. vardu, eilutėje „Transporto priemonę pardavė“, Å¡alia spausdintinio įraÅ¡o „R.

A.“, pasirašė ne R. A., o kitas asmuo. Tirti pateiktame 2009-02-27 įgaliojime S. S. IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ vardu Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡alia spausdintinio įraÅ¡o „Savininkė R. A.“, pasirašė ne R. A., o kitas asmuo.SÄ skaitoje (1 t., 143 b. l.) nurodyta, kad automobilis „BMW X5“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-09-08 siunčiamas per vandenynÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) valstijos į UAB „(duomenys neskelbtini)“.Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje (1 t., 131 b. l.) konstatuota, kad 2008-01-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „BMW X5“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini) už 2000 litų.

PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje (1 t., 132 b. l.) nurodoma, kad automobilį iÅ¡davė R. B., kurio paraÅ¡as yra, o automobilį priėmė E. Ž., tačiau jo paraÅ¡o nėra.PraÅ¡yme Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 139 b. l.) konstatuota, kad automobilis „BMW X5“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-03-20 registruotas D. J. vardu.Pirkimo-pardavimo sutartimi (1 t., 166 b. l.) 2010-08-24 IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „BMW X5“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini) už 2783 litus parduoda R. Ss..

Dėl BK 95 straipsnio nuostatų taikymo BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., redakcija), nurodyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra išvardytos BPK 3 straipsnyje. Viena iš jų nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, asmens baudžiamasis persekiojimas negali būti vykdomas.

Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu (BK 95 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatymo formuluotė senaties terminÄ sieja su draudimu pradėti arba tęsti baudžiamÄ jį procesÄ ir reikalavimu jį nutraukti suėjus senaties terminui, o baudžiamasis įstatymas – su draudimu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.             Esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytoms aplinkybėms, tarp jų ir suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nebegali bÅ«ti priimtas ne tik apkaltinamasis, bet ir iÅ¡teisinamasis nuosprendis (kasacinė byla Nr. 2K-343/2013).Kasacinėje praktikoje (kasacinės bylos Nr. 2K-P-9/2012, 2K-7-81/2013, Nr. 2K-214/2013, 2K-414/2013, 2K-111/2014) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui priimamuose teismo baigiamuosiuose aktuose neturi bÅ«ti perteklinių teiginių dėl atskirų nusikalstamų veikų požymių, t. y. negalima vartoti formuluočių, nederančių su iÅ¡ nekaltumo prezumpcijos kylančiais reikalavimais.Baudžiamosios atsakomybės senaties institutas siejasi su nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose:

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamojoje byloje E. Ž. kaltinamas laikotarpyje nuo 2008-01-25 iki 2008-06-27 imtinai, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojęs transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, uždėjęs netikrÄ Ä¯monės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudÄ , ir kad laikotarpyje nuo 2007-11-30 iki 2009-02-27 imtinai, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje suklastojęs transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį bei įgaliojimÄ , uždėjęs netikrÄ Ä¯monės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudÄ , pasirašęs už įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkę R.

A., sutartį ir įgaliojimÄ , t. y. padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje. Nors kaltinime laikotarpis nurodomas nuo 2007-11-30 iki 2009-02-27 tačiau iÅ¡ byloje esančio 2008-10-10 praÅ¡ymo Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 64 b. l.) matyti, jog automobilį „Mitsubishi Pajero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) savo vardu įregistruoja D. J., tam turėdamas IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ savininkės R. A. įgaliojimÄ (2 t., 73 b. l.), todėl teismas konstatuoja, kad galimai E. Ž. padaryta nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta tik iki 2008-10-10.Vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis, BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, nes už juos baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė nevirÅ¡ija trejų metų laisvės atėmimo.        Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti priimtas jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus ar nesunkus tyčinis nusikaltimas, todėl Å¡i bylos dalis nutrauktina suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.  Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis).

Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. IÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Å is principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009)           Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.          BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.           BPK 301 straipsnio 2 dalis nustato reikalavimus apkaltinamajam nuosprendžiui, kai jis yra grindžiamas nukentėjusiojo parodymais. Ä®statymas reikalauja, kad apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik nukentėjusiojo parodymais, jei juos patvirtina kiti įrodymai.

Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas.

Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiÅ¡kia, kad kaltininkas šį turtÄ pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiÅ¡kiai neteisingai. Turto pasisavinimas, numatytas BK 183 straipsnyje, yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisėtai paverčia savo turtu.

Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimÄ turtÄ ir turint realiÄ galimybę juo naudotis ar disponuoti. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas Å¡iuo turtu (turtine teise) ar šį turtÄ paimdamas, siekia turtÄ (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita (kasacinės nutartys 2K–7-84/2012, 2K-93/2013, Nr. 2K-373/2013).Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .Kaltinimai E. Ž. neteisėtai pasisavinus jam patikėtÄ IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , grindžiami nenuosekliais nukentėjusios R.

A. parodymais. E. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ iš savo lėšų niekada nepirko automobilių, jų neremontavo. Automobilių pirkimu, jų remontu ir pardavimu rūpinosi įmonėje dirbantys vadybininkai. Automobiliai buvo perkami už klientų pinigus. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo tarpininkas automobilius pargabenti iš užsienio, jų įregistravimu Lietuvoje, pardavimo dokumentų įteisinimu ir mokesčių sumokėjimu.Kad automobiliai „BMW X5“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mitsubishi Pajero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pirkti ne už IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ lėšas patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas D. J., R. S.. IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta tik už automobilių sutvarkymÄ .Nukentėjusioji R. A. pirminėse apklausoje parodė, kad automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mitsubishi Pajero“ E. Ž. buvo iÅ¡duoti grynieji pinigai iÅ¡ įmonės kasos.

Ji pati iÅ¡davė pinigus, tačiau jokio tai patvirtinančio dokumento neturi. Paskutinėje apklausoje parodė, kad E. Ž. jokių pretenzijų neturi. IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ pelnas bÅ«davo 100-150 litų už automobilio įregistravimÄ .Nors byloje yra pateikti kasos iÅ¡laidų orderiai (1 t., 112-114; 126-127 b. l.), kuriuose nurodyta, kad 2008-01-05 – 2008-01-15 IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ R. A. iÅ¡davė avansÄ 135 000 litų sumai, o 2007-12-02-23 – 207 495 litų sumai.

Visuose orderiuose yra tik R. A. paraÅ¡ai. Å ie kasos iÅ¡laidų orderiai negali bÅ«ti laikomi įrodymais, patvirtinančiais grynųjų pinigų iÅ¡davimÄ E. Ž., nes juose nėra pinigus iÅ¡davusio ir pinigus priėmusio darbuotojų pavardžių, parašų, todėl jų negalima patikrinti BPK nustatyta tvarka (atlikti raÅ¡ysenos ekspertizės ar pan.).Pirkimo-pardavimo sutartimi (1 t., 166 b. l.) 2010-08-24 IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „BMW X5“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini) už 2783 litus pardavė R.

Ss., tai patvirtina, kad IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaip tarpininkas automobilių priregistravimui ir mokesčių sumokėjimui. R. A. nurodė, kad niekam pretenzijų neturi, nors byloje nėra jokių dokumentų patvirtinančių, kad už automobilius bÅ«tų sumokėta kaltinime nurodyta suma.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs įrodymų visumÄ , juos lygindamas tarpusavyje, konstatuoja, kad neįrodyta, jog nukentėjusioji R. A. bÅ«tų E. Ž., automobilių „BMW X5“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mitsubishi Pajero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimui perdavusi IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, kurias neteisėtai E. Ž. pasisavino.

E. Ž. dėl neteisėto IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų pasisavinimo iÅ¡teisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to E. Ž. kaltinamas tuo, jog apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ sukčiavo, o bÅ«tent: iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavęs įgaliojimÄ priregistruoti automobilį „BMW 750“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) VÄ® „Regitra“ įmonės vardu bei įmonės leidimu disponuodamas pastaruoju automobiliu, užvedimo rakteliu, registracijos dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jam buvo pateiktas tikslu suremontuoti, paruoÅ¡ti pardavimui, pasinaudodamas pasitikėjimu, apgaule, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pateikdamas A.

P. automobilio „BMW 750“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus, užvedimo raktelį bei patį automobilį, siÅ«lydamas A. P. transporto priemonę įsigyti, nurodydamas, jog automobilis nupirktas (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir niekas neturi teisių bei pretenzijų į objektÄ , žinodamas, jog automobilis nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokiu bÅ«du tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku apgaule iÅ¡viliojo iÅ¡ A.

P. 107000 litų, o gavęs pinigus apgaule pasisavino minėtÄ automobilį, teikdamas netrukus parduosiantis bei grÄ Å¾insiantis gautus pinigus, kaip užstatÄ , įsipareigojimÄ A. P. palikdamas originalius automobilio „BMW 750“ (duomenys neskelbtini) Respublikos registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Mitsubishi Montero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „BMW 320“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iki Å¡iol nei pinigų, nei automobilio negrÄ Å¾ino,tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje.Be to, E. Ž. kaltinamas tuo, jog apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ sukčiavo bei disponavo žinomai netikru dokumentu, o bÅ«tent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku bei vietoje, už nenustatytÄ kainÄ iÅ¡ A.

B. įgijęs automobilį „BMW X5“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) su originaliu (duomenys neskelbtini) valstybės registracijos dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį pateikė apžiÅ«rai A. P. siÅ«lydamas įsigyti už 9000 eurų (31075,2 litų), kartu pateikdamas – realizuodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgytÄ Å¾inomai netikrÄ (duomenys neskelbtini) Respublikos automobilio „BMW X5“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, jog į automobilį niekas neturi teisių bei pretenzijų, iÅ¡ anksto žinodamas, jog nei automobilis nei pinigai A.

P. nebus grÄ Å¾inti, tokiu bÅ«du tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku bei vietoje apgaule iÅ¡viliojo iÅ¡ A. P. 9000 eurų (31075,2 litų), o gavęs pinigus pasisavino minėtÄ automobilį, teigdamas netrukus parduosiantis bei grÄ Å¾insiantis gautus pinigus, kaip užstatÄ , įsipareigojimÄ A. P. palikdamas – realizuodamas žinomai netikrÄ automobilio registracijos dokumentÄ Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Mitsubishi Montero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilio „BMW 320“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iki Å¡iol nei pinigų, nei automobilio negrÄ Å¾ino,tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.Be to E. Ž. kaltinamas tuo, jog apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ sukčiavo, o bÅ«tent: dirbdamas IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ir turėdamas įgaliojimus veikti įmonės vardu perkant, parduodant, remontuojant automobilius, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku įgijęs automobilį „Iveco Daily“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) Respublikos registracijos dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini), disponuodamas automobiliu bei registracijos dokumentu, pasinaudodamas pasitikėjimu, apgaule, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pateikė automobilį A.

P. su registracijos dokumentu, siÅ«lydamas A. P. transporto priemonę įsigyti už 4500 eurų (15537,6 litų), nurodydamas, jog niekas neturi teisių bei pretenzijų į objektÄ , žinodamas, jog automobilis nuosavybės teise priklauso IÄ® „(duomenys neskelbtini)“, tokiu bÅ«du tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku apgaule iÅ¡viliojo iÅ¡ A. P. 4500 eurų (15537,6 litų), o gavęs pinigus apgaule pasisavino minėtÄ automobilį, teigdamas netrukus parduosiantis bei grÄ Å¾insiantis gautus pinigus, kaip užstatÄ , įsipareigojimÄ A.

P. palikdamas originalius automobilio registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilio „Mitsubishi Montero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „BMW 320“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iki Å¡iol nei pinigų, nei automobilio negrÄ Å¾ino,tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â BK 182 straipsnio 1 dalyje.Be to E. Ž. kaltinamas tuo, jog apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ sukčiavo parduodamas žinomai parduotÄ automobilį bei disponavo suklastotu dokumentu, o bÅ«tent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008-12-12, A.

P. pateikė originalius automobilio „Audi Q7“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotus V. M. vardu, siÅ«lydamas A. P. transporto priemonę įsigyti už 9000 eurų (31075,2 litų), nurodydamas, jog niekas neturi teisių bei pretenzijų į objektÄ , žinodamas, jog automobilis jau parduotas E. Å . ir A. G. už 11500 eurų (39707,2 litų), tačiau registruotas V. M. vardu, taip pat pateikė – realizavo žinomai suklastotÄ dalinai užpildytÄ 2008-12-12 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį tarp V.

M. ir A. P., kuria automobilis parduodamas pastarajam, su suklastotu V. M. paraÅ¡u, tokiu bÅ«du pasinaudodamas pasitikėjimu, apgaule, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iÅ¡viliojo iÅ¡ A. P. 9000 eurų (31075,2 litų), kaip užstatÄ , įsipareigojimÄ A. P. palikdamas originalius automobilio registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), žinomai suklastotÄ transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, automobilio „Mitsubishi Montero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „BMW 320“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iki Å¡iol nei pinigų, nei automobilio negrÄ Å¾ino,tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.Be to, E. Ž. kaltinamas tuo, kad jog apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ sukčiavo, o bÅ«tent: dirbdamas IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ir turėdamas įgaliojimus veikti įmonės vardu perkant, parduodant, remontuojant automobilius, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2007-11-30 įgijęs automobilį „Mitsubishi Pajero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) Respublikos registracijos dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini), disponuodamas automobiliu bei registracijos dokumentu, pasinaudodamas pasitikėjimu, apgaule, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pateikė A.

P. pasiÅ«lymÄ pirkti minėtÄ automobilį už 16000 eurų (55244,8 litų), nurodydamas, jog niekas neturi teisių bei pretenzijų į objektÄ , žinodamas, jog automobilis nuosavybės teise priklauso IÄ® „(duomenys neskelbtini)“, A. P. padavus E. Ž. pinigus, tokiu bÅ«du tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku apgaule iÅ¡viliojo iÅ¡ A. P. 16000 eurų (55244,8 litų), kaip užstatÄ , įsipareigojimÄ A. P. palikdamas originalius automobilio registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Mitsubishi Montero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „BMW 320“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iki Å¡iol nei pinigų, nei automobilio negrÄ Å¾ino,tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â BK 182 straipsnio 2 dalyje.Be to E. Ž. kaltinamas tuo, jog pagrobė automobilį „Mercedes Benz E320“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 50000 litų vertės, o bÅ«tent 2009-02-25 A.

P. įgijus savo nuosavybėn automobilį „Mercedes Benz E320“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) Respublikos registracijos dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini), bei patikėjus E. Ž. tikslu nuvaryti pas elektrikÄ Ä¯montuoti parkavimo daviklius, pastarajam kartu su N. N. nuvarius automobilį į servisÄ , esantį Å¡alia (duomenys neskelbtini) esančio pastato ir ten palikus atlikti užsakytÄ darbÄ bei iÅ¡vykus, už pusvalandžio atvykęs E. Ž. nurodė, jog parkavimo davikliai nebus montuojami, todėl automobilį pasiėmė bei iÅ¡važiavo, apie tai nepranešęs savininkui A.

P., tokiu bÅ«du automobilį „Mercedes Benz E320“ pagrobė, padarydamas A. P. 50000 litų dydžio turtinę žalÄ , tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 3 dalyje. Be to E. Ž. kaltinamas tuo, jog neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė bei realizavo juridinio asmens dokumentus – automobilių registracijos dokumentus, o bÅ«tent A. P. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku kaip užstatÄ , garantÄ , siekdamas užtikrinti pastarÄ jį asmenį, jog grÄ Å¾ins sukčiavimo bÅ«du gautas pinigines lėšas, pateikė – realizavo automobilio „BMW 750“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Respublikos registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Mitsubishi Montero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „BMW 320“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Iveco Daily“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Respublikos registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi Q7“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Mitsubishi Pajero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Respublikos registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini),tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. Ž. 2011 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir dėl automobilio „BMW 750“ parodė, kad su A. P. susipažino 2000 metais. A. P. dirbo valiutos keitykloje. A. P. investuodavo savo pinigus automobilių pirkimui ir jam skolindavo pinigus. Jis jam skolindavo 10 000 – 100 000 eurų. Tik 2008 metais su A. P. buvo pasirašytas skolos lapelis. Daug automobilių parduodavo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu už A. P. pinigus. Jis nupirkdavo už paskolintus pinigus automobilį ir uždirbtus pinigus su A.

P. pasidalindavo. Kartais A. P. parduodavo automobilį, kartais jis parduodavo. Pirko senus, daužtus, naujus daužtus automobilius. Dažniausiai stengdavos nupirktus daužtus automobilius ir parduoti neremontuotus. Jie gaudavo pelno už parduotus daužtus automobilius.V. K. jam paskambino ir pasakė, kad nupirko automobilį „BMW 750“ ir prašė tÄ automobilį suremontuoti. V. K. grįžęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini) nuvarė automobilį į servisÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje.

V. K. su juo susitiko ir paprašė suremontuoti automobilį. Jis suremontavo automobilį. Po to automobilį pastatė į stovėjimo aikštelę pardavimui. Tačiau to automobilio jis nepardavė, tada tuo automobiliu V. K. išvažiavo į užsienį ir sudaužė automobilį. Tada V. K. vėl paprašė suremontuoti automobilį, jis jį vėl suremontavo. Tai buvo 2008 metai. Kaip sako A. P., kad jis yra padavęs pinigus to automobilio pirkimui, taip nėra. Šis automobilis yra V. K., tik šio automobilio dokumentai buvo pas A.

P.. Jis visus automobilių dokumentus laikydavo pas A. P. namie seife. Vienu momentu, kada V. K. paprašė įregistruoti automobilį, A. P. buvo kažkur išvykęs. Jis paklausė A. P., ar pas jį yra automobilio dokumentai, A. P. pasakė, kad tiksliai neprisimena, paklausus kada grįš, pasakė, kad po dviejų savaičių. Negalėdamas prisiminti kur tie automobilio dokumentai, V. K. pasakė, kad galėjo būti, kad tuos dokumentus pametė. Tada kreipėsi į VĮ „Regitra“, ten dokumentus atnaujino ir tada automobilį įregistravo.

Automobilio dokumentus atidavė V. K.. A. P. nemokėjo už automobilį „BMW 750“. Automobilio „BMW 750“ originalÅ«s dokumentai buvo vokiÅ¡ki. Automobilio „BMW 750“ asmeniÅ¡kai nepardavinėjo, gal tik buvo praÅ¡ymas parodyti tÄ automobilį. A. P. kieme automobilį fotografavo, kadangi jis turėjo gerÄ fotoaparatÄ . Gal V. K. buvo prašęs, todėl ir fotografavo automobilį. Neprisimena, kodėl automobilis „BMW 750“ stovėjo pas A. P. kieme. Jis nuomodavo garaÅ¾Ä , leisdavo jam naudotis jo garažu, todėl daug automobilių stovėdavo pas jį kieme.

A. P. savo automobilį remontavo, todėl jis paprašė automobilio, kad galėtų nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Pasakė jam, kad automobilis yra garaže, kad jį apdraustų ir gali važiuoti. V. K. nepasakė apie tai, kad A. P. važiavo jo automobiliu į (duomenys neskelbtini).Jis niekada neturėjo automobilio „BMW X5“. Apie automobilį „BMW X5“ nieko negali pasakyti, nes tokio automobilio neturėjo ir pinigų to automobilio įsigijimui iÅ¡ A. P. neėmė. Dar kartÄ nori pasakyti, kad iÅ¡ A.

P. skolinosi sau pinigus ir jam už tai mokėjo procentus. Automobilio „BMW X5“ dokumentai „niekada iÅ¡ manęs neatsirado pas A. P.“. IÅ¡ A. B. jokio automobilio neįgijo ir jam pinigų nemokėjo.MikroautobusÄ â€žIveco Daily“ pirko (duomenys neskelbtini). Jis pažinojo L. G., kuris sakė, kad reikia mikroautobuso. Tada jis jam persiuntė mikroautobuso nuotraukas, L. G. pažiÅ«rėjęs persiuntė pinigus. Tiksliai negali pasakyti, ar L. G. pinigus į (duomenys neskelbtini) pervedė, ar grynais sumokėjo, o gal pervedė tuos pinigus į įmonę „(duomenys neskelbtini)“.

Jie parvežė L. G. automobilį. Automobilis buvo su variklio defektu. Kadangi L. G. nelabai supranta apie automobilių remontus, paprašė jo tÄ automobilį suremontuoti. Automobilis buvo transportuotas į servisÄ ir atgal. Automobilio transportavimui buvo paimti automobilio dokumentai. Automobilio registracijos dokumentai buvo padėti pas A. P.. Mikroautobusas „Iveco Daily“ yra tikrai ne A. P., o L. G.. Su Å¡iuo automobiliu A. P. nesusijęs. Automobilio „Iveco Daily“, kai jis buvo transportuojamas į servisÄ L.

G. praÅ¡ymu, buvo paimti automobilio dokumentai. Kadangi automobilio remontas vyko gana ilgai, turbÅ«t nuvežė dokumentus ir padėjo pas A. P. seife. Tai galbÅ«t pas A. P. seife yra L. G. automobilio registracijos dokumentai. Negali atsakyti, kodėl A. P. teigia, kad jis iÅ¡ jo nupirko automobilį „Iveco Daily“ už 4500 eurų anksčiau nei tÄ automobilį nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. P. davė melagingus parodymus. Jo visi pasakyti posakiai nieko neįrodantys, jis tik apgaulės bÅ«du bando susigrÄ Å¾inti paskolintus pinigus.

Negali atsakyti, kodėl jis meluoja. Apie automobilį „BMW 320“ su A. P. nieko nekalbėjo. Minėtas automobilis buvo nupirktas iš (duomenys neskelbtini) stipriai daužtas. Kadangi automobilio nebebuvo galima suremontuoti, jis buvo utilizuotas. Automobilius pirkdavo internetu, todėl ne visada galima buvo matyti kiek tas automobilis yra sudaužytas. Kai automobilis buvo pargabenamas, tada tik pamatydavai, kad tai ne automobilis, o tik metalo laužas. Kai pirkdavo automobilį užsienyje, sumokėdavo pinigus ir tik tada parsiųsdavo automobilį.Dėl automobilio „Mitsubishi Montero“ gali pasakyti, kad tas automobilis buvo pirktas (duomenys neskelbtini).

Tas automobilis buvo utilizuotas. Jeigu A. P. už automobilius pervesdavo pinigus į IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ , tada reikia teikti praÅ¡ymÄ bankui, kad pažiÅ«rėti, ar jis tikrai tuos pinigus pervedė. Jis nepateikė įrodymų, kad tikrai įnešė pinigus į IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ pinigus bÅ«tent už tuos automobilius. Kadangi jis buvo skolingas A. P., jis paprasčiausiai nurodė, kad tuos pinigus davė už tuos automobilius, nors iÅ¡ tikrųjų jis nebuvo tų automobilių savininkas.

Jeigu A. P. raÅ¡ydamas 2008 m. naujÄ paskolos raÅ¡telį, tuo metu dalyvavo ir N. N., neužsimena apie automobilius, o raÅ¡o paprastÄ skolos lapelį. RaÅ¡telyje paraÅ¡yta kiek pinigų gavo, nėra paraÅ¡yta kiek ir už kokį automobilį skolino. Automobilis „BMW 320“ įgytas (duomenys neskelbtini). Automobilius veždavo autovežiai. Autovežiai parveždavo automobilius ir automobilių registracijos dokumentus. Buvo atvejų, kad automobilio registracijos dokumentus parveždavo po 3–4 mėnesių.

Automobiliai „BMW 320“ ir „Mitsubishi Montero“ buvo utilizuoti. Dokumentai, kad automobiliai utilizuoti, suraÅ¡yti nebuvo. Nuo 2008 metų turi bÅ«ti suraÅ¡omi dokumentai, kad automobiliai yra utilizuoti. Automobiliai utilizacijai buvo atiduoti į įmonę, esančiÄ (duomenys neskelbtini). Sprendimas utilizuoti tuos automobilius buvo priimtas po metų, kai negavo automobiliams reikalingų detalių. Jeigu yra kalbama apie automobilį, kuris buvo stipriai daužtas ir jo nebuvo galima suremontuoti, tai tas automobilis buvo utilizuotas.

Buvo IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ perspėta, kad tÄ automobilį reikia nuraÅ¡yti. Negali atsakyti, ar automobilis „BMW 320“ buvo parvežtas kartu su registracijos dokumentais. Su A. P. buvo bendros skolos, kurios yra patvirtintos byloje civiline tvarka. A. P. jam buvo paskolinęs pinigus. Tos skolos yra ne už automobilius. A. P. tuos pinigus, kuriuos buvo jis pasiskolinęs A. P. yra padalinęs ant tų automobilių, kuriuos yra nurodęs Å¡ioje byloje. Negali paaiÅ¡kinti, kokiu pagrindu tai buvo padaryta.

Kiek žino, kad V. K. pats mokėjo už automobilį, o A. P. teigia kitaip. Jis skolinosi pinigus iÅ¡ A. P. sau, savo reikmėm. Su A. P. nebuvo tokio susitarimo, kad pinigai skolinami konkretaus automobilio pirkimui. Jis pirko automobilius sau, o A. P. sau. A. P. nusipirkęs automobilį pats ir parduodavo. Kadangi 2008 metais prarado daug pinigų (duomenys neskelbtini), nebegalėjo A. P. sumokėti sutartų sumų, kurias jis reikalavo kas mėnesį sumokėti. Tada ir prasidėjo piktumai. Jis nesislapstė, sakė, kai viskas susitvarkys pinigai bus grÄ Å¾inti.

Kadangi automobilius pirkdavo už savo pinigus, tik registruodavo tuos automobilius IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu, todėl automobilių dokumentus laikydavo ne IĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, o pas A. P. seife.  Automobilio dokumentai visada buvo pateikiami savininkui.Kaltinamasis E. Ž. 2012-03-06 teismo posėdyje parodė, kad automobilių „Mitsubishi Montero“ ir „BMW 320“ dokumentai taip pat buvo palikti pas A. P., nes jis namie dokumentų nelaikydavo ir su savimi nesivežiodavo.

Kai atvažiuodavo, A. P. jam paduodavo dokumentus. Jis iÅ¡ A. P. skolindavosi pinigus savo asmeniniams reikalams, tai yra pripažinta civilinėje byloje. Jie nespręsdavo, kÄ pirks. Užstatų nepalikinėdavo. Kai rašė skolinimosi lapelius, tai jis niekada neįrašė, kad jis duos jam užstatÄ .Kaltinamasis E. Ž. 2013-05-14 teismo posėdyje parodė, kad automobilis „Mitsubishi Montero“ buvo nupirktas iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kieno lėšomis nepamena. A. P. už automobilius jam jokių lėšų nėra davęs, jis yra jam paskolinęs pinigų.

Parkavimo daviklį buvo nuvažiavę įmontuoti pas meistrÄ . Varė maÅ¡inÄ N. N.. Jis tik nurodė meistrÄ . To automobilio likimo neprisimena. Automobilį „Audi Q7“ iÅ¡sivarė pats E. Å ., jį buvo atvaręs į autoservisÄ . Jis Å¡io automobilio savo vardu nebuvo užregistravęs. Neprisimena, ar automobilio „Audi Q7“ originalius dokumentus buvo pasiėmęs iÅ¡ A. P..Nukentėjusysis A. P. 2011-03-14 teismo posėdyje parodė, kad su E. Ž. buvo pažįstami maždaug nuo 2001–2002 metų, 2003 m.

E. Ž. sakė: „Yra automobilis, galiu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) parvežti, turiu pirkėjÄ , bet trÅ«ksta pinigų“. Jis jam paskolino 30 000 eurų. Buvo nupirktas automobilis „BMW 750“. Kai parvežė, jis jį pasistatė savo garaže, kol atsiras pirkėjas. Niekaip nesisekė parduoti. Nutarė pabandyti parduoti per prabangių automobilių pardavimu užsiimančia įmonę „(duomenys neskelbtini)“, tačiau neišėjo. Tada E. Ž. pasiÅ«lė nugabenti atgal į (duomenys neskelbtini).

Jie paėmė automobilį iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir E. Ž. neva išvežė jį į (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko jis pamatė, kad šis automobilis buvo užregistruotas Lietuvoje. Dokumentų originalai buvo pas jį. Padaryta žala – daugiau nei 30 000 eurų. Automobiliui „BMW 750“ paskolino pinigus. E. Ž. turėjo suremontuoti ir parduoti. Gali būti, kad „BMW 750“ buvo įgytas 2005–2006 m. Automobilį „BMW 750“ savo garaže laikė apie 1 metus.

Policija paėmė ne iÅ¡ jo garažo. Automobilis stovėjo „(duomenys neskelbtini)“ kieme, po to jis dingo, nes E. Ž. iÅ¡sivarė. Tai buvo maždaug po 8 mėnesių nuo jo įsigijimo. Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties neturi.Po to E. Ž. aiÅ¡kino, kad uždirbdamas nuo kitų automobilių grÄ Å¾ins pinigus. PasiÅ«lė pirkti automobilį „BMW X5“. Jis jam įteikė pirkimo sutartį ir dokumentų originalus. Automobiliui „BMW X5“ pirkti davė E. Ž. 9000 eurų, kad nupirktų, suremontuotų, parduotų ir grÄ Å¾intų skolÄ , kuriÄ prarado dėl pirmojo automobilio pirkimo.

TÄ automobilį E. Ž. remontavo, ir jis kažkur dingo. Per tÄ laikÄ E. Ž. nupirkdavo kažkiek automobilių, dalį skolos grÄ Å¾indavo. Pasitikėjo juo, nes bendravo ne tik jie, bet ir jų Å¡eimos, todėl minčių apie apgavystę net nekilo. Dėl automobilio „BMW X5“ buvo atvažiavęs kažkoks vyriÅ¡kis, prašė atsisakyti to automobilio. Jo nepažįsta asmeniÅ¡kai. Automobilio „BMW X5“ dokumentų neturi. Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties neturi.Automobilio „Iveco Daily“ techninį pasÄ jam pardavė E. Ž..

Automobilio „Iveco Daily“ pirkimo tikslas – susigrÄ Å¾inti skolÄ . E. Ž. atvežė vokiÅ¡kÄ pirkimo sutartį, turėjo automobilio raktus, dokumentus. Apie šį sandorį niekas nežino, liudininkų nėra. Tame procese dalyvavo tik jis ir E. Ž.. Dokumentų originalai yra pas jį. E. Ž. pažadėjo suremontuoti ir parduoti. Kai sumokėjo 4500 eurų, jis taip pat dingo. Viskas taip ir sukosi: 2–3 automobilius parduoda, dalį skolos grÄ Å¾ina. Dabar supranta, kad čia buvo E. Ž. veiksmų schema.

Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties neturi.Paskutinis automobilis buvo „Mercedes Benz 320“. Jį pats parsivežė iÅ¡ (duomenys neskelbtini), E. Ž. brolis suremontavo, automobiliui reikėjo įdėti parkavimo sistemÄ . E. Ž. pasiÅ«lė savo pažįstamÄ meistrÄ . Tada jau nebepasitikėjo E. Ž. ir paprašė kito žmogaus, kad nuvarytų automobilį pas tÄ meistrÄ . Jis nuvažiavo pas meistrÄ , Å¡is pasakė, kad vakare nebespės įdėti, todėl buvo susitarta, kad pasiims ryte.

Ryte atvažiavę automobilio neberado. Meistras jam paaiškino, kad atvažiavo E. Ž., pasakė, kad persigalvojo, nieko nebedarys ir pasiėmė automobilį. Nuo to laiko E. Ž. pradėjo slapstytis. „Mercedes Benz“ markės automobilis įgytas jo vardu.Dėl automobilio „Audi Q7“ – sutarė su E. Š.. Toks pats variantas buvo, dar prieš „Mercedes“ markės automobilį. Jam buvo įteikti dokumentai. Kai „Regitroje“ išsiaiškino, kad dokumentai nesuklastoti, davė E. Ž. 9000 eurų.

Galvojo, suremontuos ir užregistruos. E. Ž. pasiūlė priregistruoti (duomenys neskelbtini). Jis padavė jam dokumentus. E. Ž. pasirašė, kad paima juos. Po to paaiškėjo, kad automobilis užregistruotas E. Š. vardu. Dėl šio automobilio pretenzijų neturi.„Mitsubishi Pajero“ nematė, visus kitus apžiūrėjo, sutikrino kėbulo numerius. Dokumentų originalų turėjimas jam atrodė kaip garantas, kad jie priklauso jam. Netikrino, ar tai tikrai dokumentų originalai. Net minčių nekilo kreiptis į specialistus.Byla civiline tvarka (duomenys neskelbtini) apygardos teisme jau baigta nagrinėti.

Su Å¡ia byla nesusiję. Civilinis ieÅ¡kinys buvo patenkintas pagal E. Ž. paraÅ¡ytus skolos raÅ¡telius. Minėti automobiliai neturi nieko bendro. Dokumentų originalus turi keturių automobilių. Su E. Å . sutarė, toje dalyje reikia mažinti ieÅ¡kinį. Turi 2 paskolos raÅ¡telius: 100 000 litų ir 100 000 eurų. Apie automobilius juose nėra paraÅ¡yta. Civilinę bylÄ kėlė praÅ¡ydamas patenkinti ieÅ¡kinį pagal paskolos raÅ¡telius. Prarasti pinigai už automobilius neįeina į civilinio ieÅ¡kinio pagal paskolos raÅ¡telius sumÄ .

RaÅ¡telius rašė E. Ž. už pinigus, kuriuos paskolino jam asmeniÅ¡kai. Civilinėje byloje buvo vertinama pagal paskolos raÅ¡telius, ne už automobilius. Jei tenkintų, jei bÅ«tų jam grÄ Å¾inti automobiliai. Kai skolino E. Ž. pinigus, galvojo, kad nesėkmės atveju galės automobilius parduoti ir taip atgauti pinigus. Kadangi jis turėjo automobilių dokumentų originalus, tai buvo užtikrintas, kad automobiliai priklauso jam. Jis nesivertė automobilių prekyba. Buvo keli automobiliai, kurie buvo įregistruoti jo vardu.

Sudarė porÄ pirkimo-pardavimo sutarčių. 2005–2006 m. neregistravo automobilių savo vardu. Du automobilius pardavė latviams. Pirkėjai pageidavo, kad bÅ«tų lietuviÅ¡ki dokumentai. Niekada neregistravo, automobilius veždavo įmonės vardu pagal įgaliojimÄ . Jis nelabai gilinosi, sandorius sudarydavo E. Ž..Nukentėjusysis A. P. 2011-04-20 papildomai apklaustas teismo posėdyje parodė, kad E. Ž. jam siÅ«lė pirkti automobilį „Mitsubishi Pajero“. Neatsimena kada tai vyko, automobilių buvo daug.

Sakė, kad automobilis yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini). E. Ž. jam atvežė to automobilio techninį pasÄ , kuris buvo iÅ¡registruotas. Atidavė tÄ techninį pasÄ jam kaip užstatÄ . Tada jis jam sumokėjo 16 000 eurų. E. Ž. jam pasakė, kad kai automobilis bus suremontuotas, jis jį parduos. Minėjo, jog remontas gali ilgai užtrukti, nes automobilio Å¡onas buvo sulankstytas. Automobilis buvo iÅ¡vežtas į (duomenys neskelbtini), nes tik ten atliekamas toks remontas. Praėjo kažkiek laiko, jis norėjo pamatyti automobilį, bet vis niekaip neiÅ¡eidavo.

Paskui, įvedęs techninio paso numerį, sužinojo, kad tas automobilis jau yra įregistruotas lietuviÅ¡kais numeriais. Pinigai negrÄ Å¾inti. Neturi pirkimo pardavimo sutarties ar kitų registracijos dokumentų. Turi originalų techninį pasÄ ir galvoja, kad automobilis priklauso jam.Nukentėjusysis A. P. papildomai apklaustas 2012-03-06 teismo posėdyje parodė, kad su E. Ž. pažįstami nuo 2003 metų. Per tÄ laikotarpį su juo nupirko 20-30 automobilių. Jis tuo verslu neužsiiminėjo, tik skolindavo E. Ž. pinigus, kad vystytų verslÄ ir galėtų grÄ Å¾inti skolÄ .

E. Ž. pirkdavo automobilius, juos parduodavo ir dalį pinigų grÄ Å¾indavo, bandė padengti tas skolas. Paskui automobilius parduodavo, bet pinigų nebegrÄ Å¾indavo. Jis automobilių netvarkė, neturėjo galimybės visÄ laikÄ tuo užsiimti. Kai matė, kad verslas žlunga, pradingo pinigai, bandė padėti jam, kad bÅ«tų lengviau. Jis iÅ¡ E. Ž. kelis automobilius įsigijo, įregistravo savo vardu ir pats pardavinėjo, varė į (duomenys neskelbtini). Jis dalį pinigų duodavo E. Ž., dalį IÄ® „(duomenys neskelbtini)“.

Pats jis negalėjo įneÅ¡ti, E. Ž. buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, tai jie kartu važiuodavo su E. Ž. arba su N. N. į „(duomenys neskelbtini)“ bankÄ , E. Ž. pasakydavo, kiek reikia įneÅ¡ti, įneÅ¡davo pinigus. E. Ž. važiuodavo, bet pasiraÅ¡ydavo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkė R. A..Jis automobiliu „BMW 750“ važinėjo kelias dienas, automobilis pas jį garaže stovėjo. Automobilis buvo registruotas ne jo vardu, neprisimena kieno.

Pas jį buvo visi įsigijimo dokumentai, jis E. Ž. sumokėjo pinigus. Kai automobilio ilgai negalėjo parduoti, tada nuvarė į įmonę „(duomenys neskelbtini)“. E. Ž. iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pavogė automobilį ir išvarė. Originalūs dokumentai buvo pas jį, E. Ž. pasidarė dublikatus. Dokumentai buvo kaip užstatas už paskolintus pinigus. Jis suprato, kad originalūs dokumentai pas jį ir pinigai niekur nedings, kai bus pirkėjas, E. Ž. parduos automobilį ir jis atiduos dokumentus ir gaus pinigus, kuriuos E. Ž. paskolino.

Jis neturėjo tikslo tuos automobilius įsigyti savo nuosavybėn. Taip pat ir „BMW X5“, „Iveco Daily“. Sau asmeniÅ¡kai jis buvo nusipirkęs „Mercedes Benz E320“ 50 000 litų vertės.N. N. su E. Ž. nuvažiavo pas E. Ž. meistrÄ , nuvarė automobilį. Meistras turėjo suremontuoti ir jis tÄ automobilį turėjo pasiimti sau. Elektrikas jam pasakė, kad po pusvalandžio atvažiavo E. Ž. ir pasiėmė automobilį. Pas jį buvo rasti automobilio „Mitsubishi Montero“ dokumentai, bet jis to automobilio nematė.

E. Ž. paliko dokumentus kaip užstatÄ .Tie dokumentai, kuriuos jis jam palikdavo tam tikrai sumai padengti, bÅ«davo jo portfelyje. Jis juos neÅ¡iodavo, nes E. Ž. galėjo užbėgti pas jį darbÄ ar vakare į namus ir papraÅ¡yti dokumentų.Automobilių „BMW 750“, „BMW X5“, „Iveco Daily“, „Mitsubishi Montero“, „BMW 320“ dokumentai buvo pas jį. Jie turėjo skolų sÄ raÅ¡Ä , E. Ž. atveždavo dalį pinigų, jie iÅ¡sibraukdavo. E. Ž. automobilius pardavinėjo, atveždavo tuos pinigus, rodė veiklÄ , bet pirkdavo brangesnius automobilius, kuriuos iÅ¡varydavo ir parduodavo su dublikatais.Jis skolino dideles sumas, paskolos raÅ¡telis yra prie civilinės bylos.

Pirmas paskolos raÅ¡telis 2003 m., kitas gal 2008 m. Jis su E. Ž. suskaičiavo, kiek paliks pinigų, ir E. Ž. pasirašė tÄ raÅ¡telį. Ne kiekvienu atveju, kai skolino, rašė. N. N. pasirašė prie jo. Jokių gÄ sdinimų, grasinimų nebuvo.Nukentėjusioji N. G. teismo posėdyje parodė, kad jos žentas, V. K., nusipirko „BMW 750“ markės automobilį ir įregistravo jos vardu. Ji davė pinigų dukrai, o žentas nusipirko, kainavo apie 50-60 tÅ«kstančių litų. VienÄ kartÄ gavo Å¡aukimÄ prisistatyti į policijÄ .

Ten jai pasakė: „Jūsų mašina areštuota, yra kitas savininkas, ar net du.“ Dabar ta mašina areštuota. Civilinio proceso tvarka ginčas nesprendžiamas.Nukentėjusioji L. Š. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamojo E. Ž. nepažįsta. Su tėčiu V. Š. norėjo jai pirkti automobilį. Internete rado automobilį „BMW X5“. Ji su tėčiu nuvažiavo adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūrėti automobilį. Kartu važiavo dėdė, G. K.. Vyriškis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) pasakė, kad, jei jie pirks automobilį, galės pigiau įsigyti detalių.

Kai atvažiavo pasiimti automobilio, buvo jau du vyriÅ¡kiai, pavardžių nežino. Tas antrasis vyriÅ¡kis parodė, kur padėti paraÅ¡Ä . VyriÅ¡kis nurodė eiti į garaÅ¾Ä sumokėti pinigus. Gavęs pinigus, jis iÅ¡važiavo mažu pilkos spalvos automobiliu. Ji matė kaip tėtis, V. Å ., padavė pinigus, apie 32 000 litų. Pardavėjas priekaiÅ¡tų neturėjo. VyriÅ¡kis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), paskambino savo kaimynui, turinčiam autovežį. Tada juo iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini), į „RegitrÄ â€œ užregistruoti automobilį.

Ten juos ir sulaikė. Pinigai negrÄ Å¾inti. Su kaltinamuoju bendrauti neteko. Kaip jis prie viso Å¡ito prisidėjo, nežino. Å iuo automobiliu ji pati važinėjo. Sutartis buvo sudaryta. Ji nematė, kas joje paraÅ¡yta, neskaitė jos. Automobilį pamatė internete, nurodyta praÅ¡oma suma. Jos tėtis su kaltinamuoju nekalbėjo.Nukentėjusioji R. A. 2011-03-14 teismo posėdyje parodė, kad automobilis „Iveco Daily“ buvo pirktas (duomenys neskelbtini). 2007-04-25 buvo parduotas įmonei „(duomenys neskelbtini)“.

Šį automobilį nupirko už 7700 eurų, pardavė už 16000 eurų. Skirtumas atiteko įmonei. Apie kitÄ Å¡io automobilio byloje įvardintÄ savininkÄ ji nežinojo. Jokių santykių su A. P. neturėjo. 2009-03-23 į jų įmonę dėl Å¡io automobilio kreipėsi „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. Gs.. Buvo atvažiavęs L. G. praÅ¡ydamas iÅ¡duoti Å¡io automobilio dokumentų dublikatus, nes E. Ž. neiÅ¡davė originalių dokumentų. Nupirkus automobilį, jo registracijos dokumentai buvo E. Ž.

žinioje. Kai L. G. kreipėsi dėl dublikato iÅ¡davimo, su E. Ž. nebegalėjo susisiekti, jis buvo suimtas. Yra buvę toks atvejis, kad dingo dokumentų originalai.2012-10-2 papildomai apklausiama nukentėjusioji R. A. parodė, kad automobilio „Iveco Daily“ pirkimÄ atsimena. Jis nupirktas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Tuo metu dirbo ir E. Ž.. Pinigus už automobilį sumokėjo, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijų neturėjo. Kad tas automobilis parduotas, to nežinojo.

Sužinojo kai atvažiavo L. G. ir paprašė dokumentų originalų. Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju E. Ž. prieÅ¡ 5-6 metus susipažino prekiaudami automobiliais. Jis (duomenys neskelbtini) nupirkdavo automobilius ir juos autovežiais parveždavo į LietuvÄ . Jis įmonės įsteigęs nebuvo, vadybininku jokioje įmonėje nedirbo. Su E. Ž. prekiavo, E. Ž. papraÅ¡ydavo parvežti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) detalių. Jis tarpininkavo automobilius nuperkant ir juos parvežant.

Negali pasakyti kiek automobilių E. Ž. pardavė. 2006 metų liepÄ â€“ rugpjÅ«tį padėjo draugui S. G. nupirkti automobilį „BMW 750“. Jis moka (duomenys neskelbtini) kalbÄ , todėl paskambino į (duomenys neskelbtini) suderino automobilio pardavimo kainÄ ir tada pinigus už automobilį pervedė per bankÄ tiesiai į (duomenys neskelbtini). Perkant automobilį, visi reikalingi dokumentai buvo. Automobilį „BMW 750“ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pargabeno autovežiu. Automobilio „BMW 750“ kairės pusės Å¡onas buvo daužtas.

Remontuoti automobilį padavė kaltinamajam E. Ž.. E. Ž. automobiliui detalių pigiau rasdavo, jis kažkÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) parveždavo. Automobilį remontavo (duomenys neskelbtini), kažkokiuose sandėliuose.Kai pirmÄ kartÄ remontavo automobilį, dokumentų neperdavė. AntrÄ kartÄ kai (duomenys neskelbtini) jis pats važiuodamas avarijÄ padarė, perdavė E. Ž. tvarkyti automobilį su dokumentais. E. Ž. buvo sakęs, kad surado pirkėjÄ kai buvo perduotas jam automobilis su dokumentais.

Parašė įgaliojimÄ , kad E. Ž. įregistruotų automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Ä®galiojimo, kad E. Ž. parduotų automobilį, nerašė. Jis remontavo tÄ automobilį gal 2-3 mėnesius. Kai iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ norėjo pasiimti automobilį, dokumentų nebebuvo. Tada manė, kad dokumentai pas E. Ž.. E. Ž. pasakė, kad nebėra, pametė. Kadangi registruojant automobilį dokumentai neatsirado, nusprendė jį priregistruoti Lietuvoje. Kad bÅ«tų lietuviÅ¡ka automobilio registracija, su lietuviÅ¡kais numeriais.

Automobilis buvo su laikina registracija, tai priregistravo nuolatinai Lietuvoje. E. Ž. buvo iÅ¡duotas įgaliojimas, dėl to, kad jis prarado dokumentus ir pasiÅ«lė priregistruoti tÄ automobilį. Po to, jis tuo automobiliu iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini) ten padarė avarijÄ ir grįžęs vėl E. Ž. perdavė remontuoti, bet jis nebaigė remonto, todėl pasiėmė automobilį iÅ¡ serviso ir pats baigė remontuoti. Jam tas automobilis patiko, norėjo anksčiau jį pirkti, tačiau brangiai kainavo.

Jis uoÅ¡vės N. G. prašė, kad padėtų įsigyti automobilį. Kai pirko automobilį, jau buvo lietuviÅ¡ki dokumentai ir lietuviÅ¡ki numeriai. Automobilį pirko uoÅ¡vės N. G. vardu, iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dokumentai buvo tvarkingi, turi ir sÄ skaitÄ . Kai automobilis buvo registruojamas N. G. vardu, buvo visi reikiami dokumentai - lietuviÅ¡ki numeriai, lietuviÅ¡kas techninis pasas, jiems iÅ¡rašė pažymos sÄ skaitÄ ir užsiregistravo N. G. varduLiudytoja J. G., teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ jį E. Ž. pažįsta.

Ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Ä®monė užsiminėjo automobilių prekyba. E. Ž. atvažiuodavo pirkti automobilių. E. Ž. iÅ¡ įmonės pirkdavo automobilius, o įmonė iÅ¡ jo nepirko. Automobilis „BMW 750“ buvo nupirktas įmonės vardu. Automobilis buvo nupirktas iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Perkant automobilį „BMW 750“ tarpininkavo V. K.. Automobilis buvo nupirktas už įmonės pinigus. V. K. gerai mokėjo (duomenys neskelbtini) kalbÄ , todėl tarpininkavo perkant automobilį iÅ¡ (duomenys neskelbtini).

Automobilis „BMW 750“ buvo nupirktas daužtas. V. K. padėjo remontuojant. Jis paprašė paraÅ¡yti įgaliojimÄ , kad E. Ž. kažkÄ padėtų. Dėl automobilio „BMW 750“ dokumentų dingimo jai nėra žinoma. Ji dirbo su įmonės dokumentais, o vyras su technika dirbo. Ä®galiojimo turinio neprisimena. V. K. turėjo įgaliojimus, o E. Ž. absoliučiai jokių.Liudytojas S. G. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ jį E. Ž. pažįsta seniai. Gal prieÅ¡ 7-8 metus su juo susipažino užsiimdami automobilių verslu.

Turi verslÄ pervežant automobilius ir iki Å¡iol pagal užsakymus parveža automobilius iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir jais prekiauja. E. Ž. pirkdavo, perveždavo automobilius. E. Ž. pirko automobilius kaip fizinis asmuo ir kaip įmonės atstovas. E. Ž. mokėdavo už automobilius grynais. Neprisimena, kad už automobilius E. Ž. bÅ«tų mokėjęs pavedimu per bankÄ . Apie automobilį „BMW 750“ nelabai kÄ prisimena. Labai daug automobilių buvo įvežama iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į LietuvÄ per metus.

V. K. buvo pažįstamas. Jis pirkdamas jam automobilį tarpininkavo (duomenys neskelbtini), nes moka (duomenys neskelbtini) kalbÄ . Taip pat padėjo remontuojant tÄ automobilį. (duomenys neskelbtini) buvo nupirktas daužtas automobilis „BMW“. Tas automobilis Lietuvoje buvo remontuojamas. Ä®monės vardu automobilis  buvo registruotas, po to pardavė automobilį V. K., o jis automobilį užregistravo uoÅ¡vės vardu. Tikėjosi suremontuoti automobilį ir parduoti. V. K. jam ne giminė. Automobilis „BMW 750“ buvo pirktas per jo įmonę ir buvo pinigai už automobilį sumokėti banko pavedimu tiesiai į (duomenys neskelbtini).

Apie tai, kad buvo dingę automobilio „BMW 750“ dokumentai, nieko nežino. Automobilio rinkos vertė keičiasi ir kiek pamena, automobilis „BMW 750“ kainavo apie 40 000 eurų. Su E. Ž. problemų dėl atsiskaitymų nebuvo.Liudytojas L. G. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju E. Ž. pažįstamas kaip su žmogumi, prekiaujančiu automobiliais, jau 15 metų. Jokių problemų iki 2007 m. neturėjo. Jų įmonė užsiima automobilių salonų vidaus remontu. Su E. Ž. nebuvo verslo partneriai, E. Ž. buvo jų įmonės užsakovas.

Jų įmonė atlikdavo E. Ž. parduodamų automobilių remonto paslaugas. 2007 m. pavasarį jų įmonei prireikė automobilio vežioti į darbÄ darbuotojus, nes užsiima dar ir kelių statyba. Jis paklausė keletos automobilių prekeivių, kurie galėtų pasiÅ«lyti keleivinį automobilį vežioti darbuotojus į darbo vietÄ . Vienas iÅ¡ pirmųjų atsiliepė E. Ž., kuris tuo metu dirbo IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ir pasiÅ«lė „Iveco Daily“ markės automobilį, parodė jam automobilio „Iveco Daily“ nuotraukas.

Po kažkurio laiko įvyko sandoris. Automobilis „Iveco Daily“ pagal dokumentus buvo IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. Ä®monė IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡rašė sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , pervedė įmonei pinigus ir tada automobilis kartu su originaliais automobilio dokumentais atvažiavo  į jų įmonės teritorijÄ . SÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ ir pirkimo pardavimo sutartį IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė buhalterė L. P.. Jis nebuvo toks, kokio jiems reikėjo.

Su E. Ž. buvo sutarta, kad jis padės sutvarkyti dokumentus institucijose, kurios keičia automobilių paskirtį iÅ¡ krovininio į keleivinį. Tam E. Ž. parašė įsipareigojimÄ . Ä®monė persidarė šį krovininį automobilį į keleivinį, o E. Ž. savo įsipareigojimų neįvykdė. OriginalÅ«s dokumentai įmonėje buvo vienÄ dienÄ , po to jie buvo perduoti E. Ž.. O E. Ž. vis sakė, kad jie dar neparuoÅ¡ti. Å iai dienai automobilis yra areÅ¡tuotas. Prašė prokuratÅ«ros grÄ Å¾inti jiems automobilį kaip nesusijusį su Å¡ia bylÄ , tačiau jiems atsakė, kad Å¡ioje byloje atsirado dar vienas Å¡ito automobilio savininkas.

Susipažinus su bylos medžiaga, kad tas pretenduojantis savininkas yra lyg A. P..Liudytojas N. N. 2011-06-22 teismo posėdyje parodė, kad kaltinamÄ jį E. Ž. pažįsta nuo 2005 metų. Susipažino per buvusį bendradarbį A. P.. A. P. dirbo banke, parduodavo valiutÄ . Žino, kad A. P. iÅ¡ E. Ž. automobilį pirko. Žino, kad A. P. skolino E. Ž. pinigus, o jis už tuos pinigus pirkdavo automobilius pardavimui.Kiek žino, jog A. P. davė pinigų, kad E. Ž. nupirktų automobilius. Tikslaus skaičiaus nepasakys kiek E. Ž. nupirko automobilių už duotus A.

P. pinigus. Galėjo nupirkti ne daugiau kaip 10 automobilių. Nežino, kad be automobilių A. P. ir E. Ž. būtų užsiėmę kitu verslu. Kokios sumos buvo skolinamos E. Ž., kokios sumos buvo perduodamos, tai priklausydavo nuo automobilio markės. Būdavo, kad duodavo apie 10 000 eurų ir daugiau. Perkami buvo prabangesni padėvėti automobiliai, tai „BMW“, „Mercedes“, „Audi“ markės automobiliai. A. P. sakė, kad E. Ž. jis yra paskolinęs dideles pinigų sumas. Jis sakė, kad už skolintus pinigus E. Ž. pirkdavo automobilius, juos pardavęs atsiskaitydavo su juo ir dar gaudavo dalį pelno.

Nežino, ar A. P. skolino pinigus E. Ž. ne automobilio pirkimui. Jis tik žino, kad jis pinigus skolino automobilio pirkimui. Tarp A. P. ir E. Ž. kildavo konfliktai. Jie pykdavosi dėl to, kad verslas nesiseka, kad E. Ž. negrÄ Å¾ina A. P. dalies pinigų.A. P. paprašė jo nuvažiuoti automobiliu „Mercedes Benz 320“ į servisÄ , nes turėjo įdėti judesio daviklius. Autoservise jo laukė E. Ž.. E. Ž. nuėjo į autoserviso patalpas, kaip jam sakė, susitarti dėl priėmimo ir išėjęs iÅ¡ patalpų pasakė, kad susitarė.

Jis perdavė raktus, vienam iÅ¡ serviso darbuotojų ir E. Ž. jį nuvežė atgal į darbÄ . Po kurio laiko sužinojo kad praėjus pusvalandžiui E. Ž. grįžo į autoservisÄ ir iÅ¡ serviso atsiėmė automobilį. To automobilio A. P. jis negrÄ Å¾ino. Koks vėliau buvo to automobilio likimas, nežino. A. P. nesakė, kad jam bÅ«tų grÄ Å¾intas tas automobilis. Jam atrodo, kad automobilio dokumentai, palikus automobilį servise, nebuvo paduoti serviso darbuotojams, nes jiems dokumentų nereikia.

Yra matęs pas A. P. kitų automobilių dokumentus, registracijos liudijimus. Kiek suprato iÅ¡ A. P. žodžių, kad tuos dokumentus jam palikdavo E. Ž. kaip užstatÄ už paskolintus pinigus. Tie automobiliai bÅ«davo nupirkti ir tuos dokumentus E. Ž. palikdavo pas A. P. kaip garantÄ už paskolintus pinigus.Kad pinigai buvo skolinti E. Ž. automobilių pirkimui, žino tik iÅ¡ A. P.. PasiraÅ¡ant skolos lapelį jis dalyvavo kaip trečias asmuo dalyvavęs pasiraÅ¡ant, tačiau jis nebuvo nei pinigų davėjas, nei pinigų gavėjas.

Jis taip suprato, kad pasiraÅ¡ant skolos lapelį pinigai buvo duodami automobilio įsigijimui.            Liudytojas N. N. papildomai apklaustas 2012-06-26 parodė, kad A. P. praÅ¡ymu jų asmeninius pinigus įneÅ¡davo į „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ atidarytÄ IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir tie pinigai buvo skirti pirkti įvairiems automobiliams užsienyje. Tiksliai kokios markės automobiliai buvo perkami, pasakyti negali. Tikslios sumos pasakyti negali, bet tai buvo apie 15 000 eurų ir 10 000 eurų.

Tai buvo apie 2008 metus ir tuos pinigus jis įnešė tris arba keturis kartus. Pinigai įneÅ¡ami buvo eurais. Tuos pinigus jam paduodavo asmeniÅ¡kai A. P.. A. P. susitikdavo su E. Ž. ir jie aptarinėdavo klausimus apie automobilių pirkimÄ . E. Ž. su A. P. susitikdavo kiekvienÄ dienÄ ir tarp jų pokalbiai vykdavo dėl įvairių automobilių pirkimo, pardavimo, remonto. A. P. tuos automobilius pirkdavo perpardavimui. Asmeniniam naudojimui A. P. jokio automobilio nėra nusipirkęs. E. Ž. pažinojo nuo 2006 m. pradžios.

Nebuvo pasiskirstymo, kas ir kuo užsiima. Dauguma atvejų A. P. buvo užsakovas. E. Ž. nuperka automobilį ir jį parduoda, susitaria dėl remonto, pirkėjų paieÅ¡kos. Tarp A. P. ir E. Ž. santykiai iÅ¡siskyrė, todėl, kad E. Ž. liko skolingas daug pinigų A. P.. A. P. pradėjo nebepasitikėti E. Ž. ir jų santykiai nutrÅ«ko. Jis buvo liudytojas, kai jie pasiraÅ¡inėjo virÅ¡ 100 000 eurų skolos raÅ¡telį, kad E. Ž. skolingas A. P.. Jie priėjo prie iÅ¡vados, kad tokiÄ sumÄ E. Ž. skolingas A.

P. ir buvo suraÅ¡ytas skolos įsipareigojimas. Užsienio automobilių dokumentai bÅ«davo laikomi pas A. P.. Taip, buvo suvesta bendra suma kiek E. Ž. skolingas A. P.. PrieÅ¡ suraÅ¡ant paskolos raÅ¡telį jie surašė bendrÄ buhalterijÄ . KÄ jie skaičiavo, jis nežino. Jis skolos lapelyje pasirašė kaip liudytojas, kad E. Ž. su A. P. suvedė bendrÄ buhalterijÄ . Skolos lapelyje nebuvo jokių nurodytų aplinkybių. Kai buvo suraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis, negali pasakyti, ar visi automobiliai buvo parduoti.

Negali atsakyti, ar paskolos raÅ¡telis buvo pasiraÅ¡ytas prieÅ¡ tai kai automobilis „Mercedes Benz“ buvo nuvarytas į servisÄ , ar po to. Buvo daug automobilių pirkta A. P. praÅ¡ymu. Kada tiksliai E. Ž. ir A. P. santykiai nutrÅ«ko negali pasakyti, nežino. A. P. asmeninėmis lėšomis prekiavo automobiliais. Visi automobiliai buvo įvežti ir prekiauti IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Jis įneÅ¡davo atitinkamas sumas į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ ir įmonės darbuotojai padarydavo pavedimus į užsienį ir automobiliai bÅ«davo parvežami į LietuvÄ .

Kai jis atvažiuodavo į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ visada bendraudavo su vadybininke, su savininke nebendravo. Dėl „Mercedes Benz“ automobilio pirkimo jis nieko nežinojo, ar jis buvo pirktas už A. P. pinigus nežino. Pinigų įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nepalikdavo, į įmonę pinigų neatnešdavo.Liudytojas E. B. teismo posėdyje parodė, kad su E. Ž. pažįstami apie 10 metų. Jie kartu bandė užsiimti automobilių pirkimo-pardavimo verslu. E. Ž. davė pinigus, neprisimena ar 10-12 tūkstančių eurų, ir prašė parvaryti automobilį jam.

Po to pinigus atsiėmė, padėjo parduoti automobilius, dėl tų pinigų pretenzijų neturi.Automobilį „Mercedes Benz E320“ E. Ž. davė jam parduoti. (duomenys neskelbtini) turguje tÄ automobilį pardavė. Automobilis buvo registruotas firmos vardu. Automobilį nupirko pirkėjai iÅ¡ (duomenys neskelbtini). E. Ž. sakydavo, kad tas automobilis ne jo, tačiau duodavo jam dalį pinigų. Automobilį „Audi A8“ buvo nupirkęs (duomenys neskelbtini). E. Ž. papraÅ¡ydavo nuvaryti, kokį automobilį į turgų parduoti, tai nuvarydavo, parduodavo ir tuo pačiu dalį pinigų atsiimdavo.

Kelis automobilius „BMW“ yra pardavęs (duomenys neskelbtini). Dažniausiai prieÅ¡ perkant automobilius, žmonės tikrindavo juos autoservise. Dažnai su žmona vykdavo į automobilių turgų. Kai E. Ž. perduodavo automobilius, automobiliai bÅ«davo su tranzitiniais numeriais, priklausydavo, kokiai firmai. Jis E. Ž. paduodavo automobilio dokumentus ir jis dokumentus formindavo ir pinigus pasiimdavo.SÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., 158 b. l.) nustatyta, kad automobilį „BMW 750“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įgijo 2006-07-05 už 31 000 eurų, stipriai daužtÄ .Ä®galiojimu (3 t., 173 b. l.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioja E. Ž. priregistruoti automobilį „BMW 750“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini).Bendru praÅ¡ymu Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., 149 b. l.) 2008-12-03 automobilis „BMW 750“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruojamas N. G. vardu.2009-08-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole (3 t., 181-185 b. l.) užfiksuota, jog V.

Å . atpažino A. B. kaip asmenį, kuris pardavinėjo automobilį „BMW X5“ už skolÄ .2009-07-29 transporto pirkimo-pardavimo sutartimi (4 t., 23 b. l.) automobilį „BMW 750“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. parduoda V. Å ..2009-08-18 (duomenys neskelbtini) apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto iÅ¡vadoje (4 t., 31-32 b. l.) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog tyrimui pateikti (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) blankai yra tikri.

Automobilio „Iveco Daily“ įsigijimo bei pardavimo dokumentuose (4 t., 99-106 b. l.) nurodoma, jog 2007-03-31 automobilį „Iveco Daily“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) Respublikos įsigijo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ už 7200 eurų, po ko, 2007-04-25 pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 55165 litų. 2010-04-01 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole (4 t., 117 b. l.) užfiksuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L.

Gs. tyrimui pateikė automobilį „Iveco Daily“ su dalinai iÅ¡ardytu varikliu.Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje (4 t., 155 b. l.) konstatuojama, kad 2009-03-05 V. M. A. G. parduoda automobilį „Audi Q7“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini) už 89 0000 litų.Užsakymo-sutarties remontui (4 t. 163 b. l.) akte konstatuojama, kad A. G. sutartį dėl stiklo iÅ¡pjovimo sudarė 2009-03-31.PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje (4 t., 185 b. l.) konstatuojama, kad 2009-05-19 už atliktus darbus ir prastovÄ sumokėjo 1213,80 litų.

Pavedimo sutartyje (15 t., 2-4 b. l. ), sudarytoje 2007 m. lapkričio 26 d. tarp R. S. ir E. Ž., kuria R. S. įgalioja E. Ž. iš (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ nupirkti automobilį „Mitsubishi Pajero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir pristatyti įgaliotojui. E. Ž. patvirtina, kad pinigus – 16000 eurų automobilio pirkimui gavo.              Važtaraštyje (1 t., 185 b. l.) nurodoma, kad 2007-11-30 automobilis „Mitsubishi Pajero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) iš SIA „(duomenys neskelbtini)“ pervežamas į IĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Prekes priima V. P.. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje (2 t., 4 b. l.) konstatuota, kad 2009-02-27 automobilį „Mitsubishi Pajero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) IĮ „(duomenys neskelbtini)“ parduoda S. S.. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje (2 t., 5 b. l.) konstatuota, kad 2009-03-26 automobilį „Mitsubishi Pajero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) S. S. parduoda D. G..2008-10-10 prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 64 b. l.) užfiksuota, jog automobilį „Mitsubishi Pajero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) savo vardu įregistruoja D.

J., tam turėdamas IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ savininkės R. A. įgaliojimÄ (2 t., 73 b. l.).2010-04-14 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota (2 t., 123; 131-134 b. l.), jog D. J. tyrimui pateikė automobilį „Mitsubishi Pajero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos dokumentÄ Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktÄ (1 vnt.). Automobilis saugomas (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini).Automobilio „Mercedes Benz E320“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo, pardavimo dokumentuose (4 t., 133-138 b. l.) nurodoma, jog minėtÄ automobilį 2009-02-25 už 1500 latų įsigijo A.

P. iš (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonės „(duomenys neskelbtini)“.2009-05-21 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose (3 t., 65-85 b. l.) užfiksuota, jog A. P. tyrimui pateikė automobilių „BMW 750“, „BMW 320“, „BMW X5“, „Audi Q7“, „Iveco“, Mitsubishi Montero“, „Mitsubishi Pajero“, „Mercedes Benz E320“, dokumentų kopijas, originalius registracijos dokumentus. Automobilis „BMW 750“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytas 2006-07-05. 2008-09-26 automobilis „Audi Q7“ parduotas iš (duomenys neskelbtini) Respublikos V.

M., 2008-12-12 sudaryta sutartis dėl „Audi Q7“ tarp V. M. ir A. P., tÄ pačiÄ dienÄ sudaryta draudimo sutartis. A. P. 2010-03-19 pareiÅ¡kia ieÅ¡kinį 479 808 litų sumai (3 t., 44 b. l.).2009-09-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokole (3 t., 51-62 b. l.) užfiksuota, jog A. P. tyrimui pateikė automobilių foto nuotraukas, pokalbių su E. Ž. įraÅ¡us bei kitus dokumentus (3 t., 50 b. l.). 2010-09-13 CD apžiÅ«ros protokole užfiksuotos A. P. pateiktų automobilių „Mercedes Benz E320“, „BMW 750“ nuotraukos.Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros Pirmojo (nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus prokuroras Sandis Povilauskas, 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutarime Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamojo E. Ž. atžvilgiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį dėl automobilių „Mitsubishi Montero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), „BMW 320“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atlikus eilę ikiteisminio tyrimo veiksmų, iÅ¡analizavus E. Ž. veiklos pobÅ«dį, mechanizmÄ gautus dokumentus nustatyta, jog automobilių „Mitsubishi Montero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentÄ Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „BMW 320“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentÄ Nr. (duomenys neskelbtini), E. Ž. buvo palikęs pas nukentėjusįjį A.

P. kaip užstatÄ , įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti pasisavintas pinigines lėšas už kitus automobilius, ar įsipareigojimÄ jo žinioje buvusias už A. P. pinigus įgytas transporto priemones. Pas A. P. palikti originalÅ«s užsienio valstybėse iÅ¡duoti registracijos dokumentai, automobiliai nėra ieÅ¡komi. Liudytojo apklausų metu A. P. patvirtino, jog pinigų už Å¡iuos minėtus automobilius E. Ž. nemokėjo, o registracijos dokumentai buvo palikti kaip užstatas (15 t., 163-154 b. l.). Dėl BK 182 straipsnio nuostatų taikymo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėjo, kad siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę.

Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas konstitucinį teisinės valstybės principÄ , yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi bÅ«ti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Konstituciniu teisinės valstybės principu turi bÅ«ti vadovaujamasi ir taikant teisę, Å¡is principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia turtinės prievolės arba jÄ panaikina.

Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tokių alternatyvių veikų padarymu:

1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule;

4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Aptariama nusikalstama veika padaroma tik esant tiesioginei tyčiai. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingÄ pobÅ«dį ir nori panaudodamas apgaulę tokiÄ turtinę naudÄ gauti.Kasacinėje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys  Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013, 2K-123/2014).

Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis, turtas gali bÅ«ti įgyjamas taip pat ir civilinių sutarčių, iÅ¡ kurių viena yra paskolos sutartis, pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, t. y. sutarties sudarymo metu Å¡alims iÅ¡reiÅ¡kus savo tikrÄ jÄ valiÄ . Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sÄ lygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros sutarties sÄ lygos pažeidimu, turtinės prievolės nevykdymu, apie baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį turi bÅ«ti sprendžiama vertinant tai, ar kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, ar kaltinamas asmuo sÄ moningai sudarė situacijÄ , jog nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų apsunkintas, pvz.: sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie didelę skolų naÅ¡tÄ ir nemokumÄ , vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-133/2010, 2K-123/2014, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001 ir kt).

Apgaulei taikomas esmingumo kriterijus, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7–255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013). Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ , tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Kaip papildomi taip pat taikytini kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos) bei nukentėjusiojo atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijus.

Vadovaujantis pastaruoju kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius Å¡ių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkÅ«rimo priemonėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-312/2013, 2K-123/2014).Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymÄ ar teisės į jį įgijimÄ neteisėtÄ baudžiamÄ ja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus, ar asmenis, kurių žinioje yra turtas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi bÅ«ti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013).Pažymėtina, kad sukčiavimas gali pasireikÅ¡ti ir nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam nenaudingÄ sandorį ir taip užvaldant svetimÄ turtÄ . Teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika, susijusi su nukentėjusiojo įtraukimu į jam nenaudingÄ sandorį, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų pasunkintas, pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-224/2008, 2K-78/2009, 2K-133/2010, 2K-81/2011).

Å ios nusikalstamos veikos padarymo bÅ«das – apgaulė turi bÅ«ti nustatoma visais atvejais kvalifikuojant asmens veikÄ pagal BK 182 straipsnį. Teismų praktikoje iÅ¡skiriami Å¡ie apgaulės kriterijai:

1) objektyvios tiesos iškraipymas;

2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidÄ );

3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sÄ moningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2010, 2K-411/2013).Kaltinamasis E. Ž. nuosekliai parodė, kad jam A. P. skolino pinigus automobilių pirkimui. Skolinosi nuo 10 000 iki 100 000 eurų. Pirkdavo daugiausiai daužtus automobilius, kuriuos suremontuodavo ir parduodavo brangiau. Už gautÄ pelnÄ atsiskaitydavo su A. P.. A. P. niekada nepirkdavo automobilių sau. Nukentėjusysis A. P. 2011-03-14 teismo posėdyje parodė, kad su E. Ž. buvo pažįstami maždaug nuo 2001–2002 metų, 2003 m.

E. Ž. sakė: „yra automobilis, galiu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) parvežti, turiu pirkėjÄ , bet trÅ«ksta pinigų“. Jis jam paskolino 30 000 eurų. Buvo nupirktas automobilis „BMW 750“. E. Ž. turėjo suremontuoti ir parduoti. Gali bÅ«ti, kad „BMW 750“ buvo įgytas 2005–2006 m. Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties neturi. Po to E. Ž. aiÅ¡kino, kad uždirbdamas nuo kitų automobilių grÄ Å¾ins pinigus. PasiÅ«lė pirkti kitus automobilius, kuriuos suremontuotų, parduotų ir grÄ Å¾intų skolÄ , kuriÄ prarado dėl pirmojo automobilio pirkimo.

Automobilio „Mitsubishi Pajero“ nematė. 2011-04-20 papildomai apklaustas teismo posėdyje A. P. parodė, kad E. Ž. jam siÅ«lė pirkti automobilį „Mitsubishi Pajero“. Neatsimena kada tai vyko, automobilių buvo daug. Sakė, kad automobilis yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini). E. Ž. jam atvežė to automobilio techninį pasÄ , kuris buvo iÅ¡registruotas. Atidavė tÄ techninį pasÄ jam kaip užstatÄ . Tada jis jam sumokėjo 16 000 eurų. A. P. papildomai apklaustas 2012-03-06 teismo posėdyje parodė, kad su E. Ž. pažįstami nuo 2003 metų.

Per tÄ laikotarpį su juo nupirko 20-30 automobilių. Jis tuo verslu neužsiiminėjo, tik skolindavo E. Ž. pinigus, kad vystytų verslÄ ir galėtų grÄ Å¾inti skolÄ . E. Ž. pirkdavo automobilius, juos parduodavo ir dalį pinigų grÄ Å¾indavo, bandė padengti tas skolas. Paskui automobilius parduodavo, bet pinigų nebegrÄ Å¾indavo. Jis automobilių netvarkė, neturėjo galimybės visÄ laikÄ tuo užsiimti. Kai matė, kad verslas žlunga, pradingo pinigai, bandė padėti jam, kad bÅ«tų lengviau.

Liudytojas N. N. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamÄ jį E. Ž. pažįsta nuo 2005 metų. Susipažino per buvusį bendradarbį A. P.. Žino, kad A. P. skolino E. Ž. pinigus, o jis už tuos pinigus pirkdavo automobilius pardavimui. Galėjo nupirkti ne daugiau kaip 10 automobilių. A. P. sakė, kad E. Ž. jis yra paskolinęs dideles pinigų sumas. Jis sakė, kad už skolintus pinigus E. Ž. pirkdavo automobilius, juos pardavęs atsiskaitydavo su juo ir dar gaudavo dalį pelno. Nežino, ar A. P. skolino pinigus E. Ž. ne automobilio pirkimui.

Tarp A. P. ir E. Ž. kildavo konfliktai. Jie pykdavosi dėl to, kad verslas nesiseka, kad E. Ž. negrÄ Å¾ina A. P. dalies pinigų.E. Ž. buvo skolingas A. P. ir buvo suraÅ¡ytas skolos įsipareigojimas. Buvo suvesta bendra suma kiek E. Ž. skolingas A. P.. PrieÅ¡ suraÅ¡ant paskolos raÅ¡telį jie surašė bendrÄ buhalterijÄ . Baudžiamojoje byloje A. P. E. Ž. pareiÅ¡kė 479 808 litų civilinį ieÅ¡kinį (3 t. 44 b. l.). 2009 m. lapkričio 26 d. civilinio proceso tvarka kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apygardos teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo E. Ž. ieÅ¡kovo A.

P. naudai 479808,00 litus skolos ir palÅ«kanas 5 proc. sumoje, kas sudaro 56955,12 litus. Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad pagal 2004-10-30 dienÄ E. Ž. iÅ¡duotÄ skolos raÅ¡telį bei 2008-01-23 dienos Paskolos sutartį, ieÅ¡kovas A. P., paskolino atsakovui E. Ž. 479808,00 litus. Teismo posėdyje A. P. parodė, kad pinigus E. Ž. skolino automobilių pirkimui. E. Ž. kartais grÄ Å¾indavo skolas, bet vėliau negrÄ Å¾ino. Liudytojas A. N. teismo posėdyje parodė, kad A. P. E. Ž. pinigus automobilių pirkimui.

Dirbo su ieÅ¡kovu nuo 2005 m. galo iki 2009-03. RaÅ¡ytinius paskolos raÅ¡telius raÅ¡ydavo ir ne vienÄ kartÄ . Buvo atvejis kai E. Ž. su A. P. suvedė atsiskaitymus ir nustatė galutinę skolos sumÄ tai gal ir buvo 2008 m. žiema. Galutinė suma buvo daugiau kaip 100 000 eurų. A. P. civilinis ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies (13 t., 147-152, 155-161 b. l.)Byloje nustatyta, kad A. P. ir E. Ž. siejo paskoliniai (civiliniai) teisiniai santykiai. E. Ž. nepateikė jokių tikrovės neatitinkančių duomenų A.

P., siekdamas jį iÅ¡ esmės suklaidinti, neslėpė jam nukentėjusiojo duotų pinigų panaudojimo. Å ie santykiai tęsėsi daug metų. Kol E. Ž. sekėsi automobilių verslas jokių konfliktų neiÅ¡kilo, bendravo Å¡eimomis. Nukentėjusysis neįvertino ar žadamas pelnas gali bÅ«ti realus, nepareikalavo užtikrinti paskolos grÄ Å¾inimo turto įkeitimu, o apsiribojo tik remontuojamų automobilių dokumentų paėmimu, nenumatė jokių palÅ«kanų ar kitokių įsipareigojimų, iÅ¡skyrus grÄ Å¾inti skolÄ .

Ir tik 2008 m. prasidėjus ekonominei krizei ir žlungant E. Ž. verslui, prasidėjo konfliktai. Nei A. P., nei E. Ž. nenumatė ekonominės krizės kilimo, todėl teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta E. Ž. tiesioginės tyčios skolintis iš A. P. pinigus iš anksto žinant, kad jie nebus gražinti t. y. E. Ž. siekio apgaulės būdu pasisavinti A. P. priklausančių pinigų. Byloje užfiksuota, kad 2009-09-16 A. P. tyrimui pateikia automobilių foto nuotraukas, pokalbių su E. Ž. įrašus bei kitus dokumentus (3 t., 50 b. l.). 2010-09-13 CD apžiūros protokole užfiksuotos A.

P. pateiktų automobilių nuotraukos“ Mercedes Benz E320“, „BMW 750“ (3 t., 51-62 b. l.). Teismas pažymi, kad CD modifikuotas 2010-06-10, t. y. praėjus daugiau kaip pusei metų, po jo pateikimo teisėsaugos organams, telefoniniai pokalbiai tarp A. P. ir E. Ž. vyko skirtingu laiku, tačiau CD nenurodyta laikas kada tie pokalbiai vyko, nepadarytos pokalbių iÅ¡klotinės, iÅ¡ visų pokalbių galima suprasti tik apie tai, kad A. P., kalbėdamas telefonu su E. Ž., diktuoja, kad E. Ž. turi paraÅ¡yti raÅ¡tÄ , kad iÅ¡ jo paėmė automobilį Audi Q7 ir turi jį grÄ Å¾inti.

E. Ž. tokį raÅ¡tÄ suraÅ¡o. Teismas konstatuoja, kad CD įraÅ¡as ir E. Ž. raÅ¡tas negali bÅ«ti laikomi įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Å ioje dalyje E. Ž. iÅ¡teisintinas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl BK 178 straipsnio nuostatų taikymo Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė didelės vertės svetimÄ turtÄ .BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .E. Ž. kaltinamas tuo, jog pagrobė automobilį „Mercedes Benz E320“ 50 000 litų vertės, o bÅ«tent 2009-02-25 A.

P. įgijus savo nuosavybėn automobilį „Mercedes Benz E320“, bei patikėjus E. Ž. tikslu nuvaryti pas elektrikÄ Ä¯montuoti parkavimo daviklius, pastarajam kartu su N. N. nuvarius automobilį į servisÄ , esantį Å¡alia (duomenys neskelbtini) esančio pastato ir ten palikus atlikti užsakytÄ darbÄ bei iÅ¡vykus, už pusvalandžio atvykęs E. Ž. nurodė, jog parkavimo davikliai nebus montuojami, todėl automobilį pasiėmė bei iÅ¡važiavo, apie tai nepranešęs savininkui A. P., tokiu bÅ«du automobilį „Mercedes Benz E320“ pagrobė, padarydamas A.

P. 50000 litų dydžio turtinę žalÄ , Byloje nustatyta, kad automobilį „Mercedes Benz E320“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pagal įsigijimo, pardavimo dokumentus (4 t., 133-138 b. l) 2009-02-25 už 1500 latų įsigijo A. P. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusysis A. P. nurodo, kad automobilį E. Ž. brolis suremontavo, automobiliui reikėjo įdėti parkavimo sistemÄ . E. Ž. pasiÅ«lė savo pažįstamÄ meistrÄ . Tada jau nebepasitikėjo E. Ž. ir paprašė kito žmogaus, kad nuvarytų automobilį pas tÄ meistrÄ .

Jis nuvažiavo pas meistrÄ , Å¡is pasakė, kad vakare nebespės įdėti, todėl buvo susitarta, kad pasiims ryte. Ryte atvažiavę automobilio neberado. Meistras jam paaiÅ¡kino, kad atvažiavo E. Ž., pasakė, kad persigalvojo, nieko nebedarys ir pasiėmė automobilį. Nuo to laiko E. Ž. pradėjo slapstytis. Liudytojas N. N. 2011-06-22 teismo posėdyje parodė, kad A. P. paprašė jo nuvažiuoti automobiliu „Mercedes Benz 320“ į servisÄ , nes turėjo įdėti judesio daviklius.

Autoservise jo laukė E. Ž.. E. Ž. nuėjo į autoserviso patalpas, kaip jam sakė, susitarti dėl priėmimo ir išėjęs iÅ¡ patalpų pasakė, kad susitarė. Jis perdavė raktus, vienam iÅ¡ serviso darbuotojų ir E. Ž. jį nuvežė atgal į darbÄ . Po kurio laiko sužinojo kad praėjus pusvalandžiui E. Ž. grįžo į autoservisÄ ir iÅ¡ serviso atsiėmė automobilį. To automobilio A. P. jis negrÄ Å¾ino. Koks vėliau buvo to automobilio likimas, nežino. A. P. nesakė, kad jam bÅ«tų grÄ Å¾intas tas automobilis.

Jam atrodo, kad automobilio dokumentai, palikus automobilį servise, nebuvo paduoti serviso darbuotojams, nes jiems dokumentų nereikia. Liudytojas E. B. teismo posėdyje parodė, kad su E. Ž. pažįstami apie 10 metų. Jie kartu bandė užsiimti automobilių pirkimo-pardavimo verslu. Automobilį „Mercedes Benz E320“ E. Ž. davė jam parduoti. (duomenys neskelbtini) turguje tÄ automobilį pardavė. Automobilis buvo registruotas firmos vardu. Automobilį nupirko pirkėjai iÅ¡ (duomenys neskelbtini).

E. Ž. sakydavo, kad tas automobilis ne jo, tačiau duodavo jam dalį pinigų.Kaltinamasis E. Ž. parodė, kad parkavimo daviklį buvo nuvažiavę įmontuoti pas meistrÄ . Varė automobilį N. N.. Jis tik nurodė meistrÄ . To automobilio likimo neprisimena. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.  Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis).

Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. IÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012,2K-177/2009).BPK 301 straipsnio 2 dalis nustato reikalavimus apkaltinamajam nuosprendžiui, kai jis yra grindžiamas nukentėjusiojo parodymais.

Įstatymas reikalauja, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik nukentėjusiojo parodymais, jei juos patvirtina kiti įrodymai. Byloje nepateikta jokių įrodymų patvirtinančių, kad nupirktas automobilis iškarto pabrango penkis kartus. Automobilis pagamintas 2003 m. (3 t., 79 b. l.), stipriai daužtu automobilio priekiu (3 t., 54-59 b.l.). Nepateikta automobilio detalių pirkimo dokumentų, atliktų remonto darbų vertę patvirtinančių duomenų. Nenurodyta kiek laiko truko automobilio remontas.

Nenurodyta data kada automobilis buvo nuvarytas į servisÄ parkavimo davikliams įmontuoti, kas automobilį pridavė į servisÄ , kokie darbai turėjo bÅ«ti atlikti, kokia jų vertė, kas ir kada automobilį atsiėmė. Liudytojas N. N. nurodo, kad pridavęs automobilį, servise jo dokumentų nepaliko. Po kaltinime nurodyto įvykio A. P. nesikreipė į teisėsaugos organus, negali nurodyti kada įvyko automobilio vagystė, nors po kaltinime nurodyto įvykio iki baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo E. Ž. praėjo tik mėnuo laiko. 2009-03-30 A.

P. protokole-pareiÅ¡kime nenurodo, kad E. Ž. bÅ«tų iÅ¡ jo pagrobęs automobilį „Mercedes Benz E320“ (3 t., 32 b. l.). Liudytojas A. N. parodė, kad jis pats automobilį pridavė į servisÄ , A. P. parodė, kad nepasitikėdamas E. Ž. pats buvo nuvykęs į servisÄ . Byloje nesurinkta įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad E. Ž. automobilį „Mercedes Benz E320“ savavaliÅ¡kai paėmė iÅ¡ serviso ir jį pagrobė. Nors liudytojas E. B. ir nurodė, kad E. Ž. praÅ¡ymu pardavė automobilį „Mercedes Benz E320“, tačiau negali nurodyti kada tai buvo padaryta.

Kaltinimas E. Ž. Å¡ioje dalyje paremtas vien prielaidomis ir spėlionėmis, o neesant tiesioginių kaltės įrodymų apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti priimtas. E. Ž. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl BK 302 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. BK 302 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudÄ , spaudÄ , dokumentÄ ar griežtos atskaitomybės blankÄ .

BK 302 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas gali bÅ«ti dokumentai.Pagal BK 302 straipsnio prasmę bei teismų praktikÄ dokumentu laikytinas kiekvienas raÅ¡ytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ , kuri pagal savo pobÅ«dį ir reikÅ¡mę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių įrodymas. Ä®statymas nenustato reikalavimų dokumento formai.

Dokumentu gali bÅ«ti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įraÅ¡as, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmÄ ar asmenį. Dokumentas tai tam tikra forma padarytas įraÅ¡as, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ juridinį faktÄ . Tai įraÅ¡as, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K–396/2013).

Taigi dokumentui keliami ne formos (juo laikytinas bet kokios formos raÅ¡ytinis aktas), o turinio reikalavimai, nes juo turi bÅ«ti liudijamas faktas, turintis teisinę reikÅ¡mę, galintis ar sukeliantis teisinius padarinius. E. Ž. kaltinamas tuo, jog neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė bei realizavo juridinio asmens dokumentus – automobilių registracijos dokumentus, o bÅ«tent A. P. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku kaip užstatÄ , garantÄ , siekdamas užtikrinti pastarÄ jį asmenį, jog grÄ Å¾ins sukčiavimo bÅ«du gautas pinigines lėšas, pateikė – realizavo automobilio „BMW 750“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Respublikos registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Mitsubishi Montero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „BMW 320“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Iveco Daily“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Respublikos registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi Q7“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Mitsubishi Pajero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Respublikos registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini).E. Ž. parodė, kad nupirkus automobilius, jų dokumentai remonto metu buvo saugomi A.

P. darbo vietoje seife, nes jis savo seifo neturėjo. A. P. parodė, kad E. Ž. nupirktų automobilių dokumentus saugojo jo seife. Kai parduodavo automobilius ir E. Ž. gražindavo skolÄ , jis E. Ž. atiduodavo automobilių dokumentus.Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros Pirmojo (nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus prokuroras Sandis Povilauskas, 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutarime Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamojo E. Ž. atžvilgiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį dėl automobilių „Mitsubishi Montero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), „BMW 320“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atlikus eilę ikiteisminio tyrimo veiksmų, iÅ¡analizavus E. Ž. veiklos pobÅ«dį, mechanizmÄ gautus dokumentus nustatyta, jog automobilių „Mitsubishi Montero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentÄ Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „BMW 320“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentÄ Nr. (duomenys neskelbtini), E. Ž. buvo palikęs pas nukentėjusįjį A.

P. kaip užstatÄ , įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti pasisavintas pinigines lėšas už kitus automobilius, ar įsipareigojimÄ jo žinioje buvusias už A. P. pinigus įgytas transporto priemones. Pas A. P. palikti originalÅ«s užsienio valstybėse iÅ¡duoti registracijos dokumentai, automobiliai nėra ieÅ¡komi. Liudytojo apklausų metu A. P. patvirtino, jog pinigų už Å¡iuos minėtus automobilius E. Ž. nemokėjo, o registracijos dokumentai buvo palikti kaip užstatas (15 t., 163-154 b. l.).Automobiliai „BMW 750“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), „Iveco Daily“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), „Audi Q7“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teisėtai įgyti, registruoti Lietuvoje.

E. Ž. parodė, kad už A. P. paskolintus pinigus pirko automobilius, kurių dokumentus laikė pas A. P. seife, nes pats neturėjo kur juos saugiai laikyti. Tai patvirtino ir A. P..Teismo vertinimu automobilių registracijos dokumentai nėra dokumentas BK 302 straipsnio prasme, be to byloje nėra duomenų leidžiančių neabejotinai teigti, kad E. Ž. minėtus dokumentus pagrobė ar neturėjo teisėto pagrindo jais disponuoti, todėl E. Ž. dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Be to E. Ž. kaltinamas tuo, jog apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ sukčiavo, o bÅ«tent tiksliai ikiteisminio tyrimo metu, ne vėliau kaip 2008-12-12, parduodamas automobilį „Audi Q7“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), E. Å . bei A. G. už 11500 eurų (39707,2 litų), žadėdamas automobilį visiÅ¡kai suremontuoti, iÅ¡ anksto žinodamas, jog jokių remontui reikalingų detalių nepirks bei automobilio neremontuos, iÅ¡ A. G. bei E. Å . paėmė pinigus skirtus remontui – 7000 eurų (24169,6 litų), kuriuos pasisavino, automobilio nesuremontavęs, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to E. Ž. kaltinamas tuo, jog pagrobė svetimus daiktus, o bÅ«tent automobilį „Audi Q7“ ,VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pardavęs E. Å . bei A. G., po to, pažadėjęs jį suremontuoti, nuvaręs į servisÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ten stovinčio neremontuojamo automobilio pagrobė automobilio detales: ratus su padangomis, 3000 litų vertės, vidaus apdailos detalės (4 durų ir bagažinės dangčio apdailas) po 150 litų, viso bendros 750 litų vertės, konsolę (navigacija, kompiuteris) 3000 litų vertės, konsolės apdailÄ 300 litų vertės, priekinę keleivio sėdynę 600 litų vertės, greičio ir stabdžio pedalus su stabdžio bakeliu bendros 400 litų vertės, dyzelino filtrÄ , bakelį bendros 300 litų vertės, starterį 300 litų vertės, galinį reduktorių 1500 litų vertės, valytuvų mechanizmÄ 600 litų vertės, užvedimo spynelę su raktu 1000 litų vertės, garso kolonėles į duris, 2 vnt., bendros 100 litų vertės, ABS blokÄ , kompiuterį, 900 litų vertės, aukščio daviklius, 2 vnt., bendros 300 litų vertės, oro vamzdelius iÅ¡ siurblio į važiuoklę, skirtus pakabos aukščiui reguliuoti, 200 litų vertės, priekinę salono panelę 1000 litų vertės, variklio kompiuterį 900 litų vertės, galinius žibintus, 2 vnt., bendros 400 litų vertės, spidometrÄ , navigacijos ekranÄ , monitorių, bendros 2500 litų vertės, oro filtro dėžę su iÅ¡siplėtimo bakeliu, bendros 300 litų vertės, viso pagrobto turto vertė 18 350 litų,tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad automobilį „Audi Q7“ iÅ¡ autoserviso paėmė pats E. Å ..Nukentėjusysis E. Å . teismo posėdyje parodė, kad su E. Ž. pažįstami keletÄ metų. Žinojo, kad E. Ž. verčiasi automobilių pirkimo-pardavimo verslu. 2008 metų rudenį E. Ž. pasiÅ«lė pirkti „Audi Q7“. Internetiniame tinklalapyje pamatė siÅ«lomÄ pirkti automobilį. Automobilio priekinė dalis buvo daužta. Automobilis buvo 2007 metų. Susitarė su E. Ž., kad parduos automobilį už 11500 eurų.

Dar su juo susitarė, kad padės automobilį suremontuoti. Automobilis „Audi Q7“ buvo (duomenys neskelbtini). Jis nesirÅ«pino automobilio parvežimu. E. Ž. jam pasakė, kokiame servise yra automobilis ir gali važiuoti pažiÅ«rėti kaip vyksta automobilio remonto darbai. Nuvažiavę pirmÄ kartÄ Ä¯ servisÄ , pamatė, kad automobilis yra remontuojamas. Žodžiu susitarė su E. Ž., kad už 7000 eurų jis suremontuos automobilį. Jis perdavė E. Ž. 7000 eurų automobilio remontui. Nebuvo numatę termino, per kurį automobilis turi bÅ«ti suremontuotas.

Tačiau jo nuomone, kad per pusę metų automobilį turėjo suremontuoti, tai bÅ«tų protingas terminas. Teiraudavosi kaip vyksta automobilio remonto darbai, sakydavo, kad remontuoja. Netekęs kantrybės, kartais važiuodavo pats pažiÅ«rėti į servisÄ . Servise matė automobilį pastatytÄ ant kaladžių, klausdavo kaip sekasi remonto darbai, jam pasakydavo, kad E. Ž. detalių neatveža ir pan. Po to pradėjo tuo žmogumi nepasitikėti ir prašė perregistruoti automobilį jų vardu, t. y.

A. G. vardu. Su A. G. nuvažiavo į VÄ® „Regitra“, atvažiavo V. M. ir perregistravo automobilį A. G. vardu. Vėliau jie sužinojo, kad automobilis „Audi Q7“ yra parduotas kitam žmogui. Jie susitiko su tuo žmogumi, susitarė, jis nuėmė areÅ¡tÄ nuo automobilio. Dar prieÅ¡ tai buvo atvažiavę policijos pareigÅ«nai, žiÅ«rėjo automobilio kėbulo numerį. Po Å¡ių įvykių pradėjo automobilį remontuoti. Su A. G. nuvyko į VÄ® „Regitra“ ir jiems pasakė, kad tas automobilis yra ieÅ¡komas.

Kai atvyko policijos pareigÅ«nai apžiÅ«rėti automobilio, jie kartu nuvyko į skyrių. A. P. taip pat buvo įsigijęs automobilį „Audi Q7“. Policijos pareigÅ«nai jiems nepasakė, kuris pirmiau įsigijo tÄ automobilį, todėl jie su A. P. tarpusavyje susitarė ir jis nuėmė areÅ¡tÄ .Kai kurias automobilio detales rado kitoje vietoje. Automobilio Å¡ildymo „pečiukÄ â€œ rado UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai jiems pasakė, kad E. Ž. atvežė Å¡ildymo „pečiukÄ â€œ remontuoti, jie prie jo iÅ¡traukė sÄ raÅ¡Ä ir vos susitarė su jais, kad jie jam atiduotų.PraÅ¡o pripažinti civiliniu ieÅ¡kovu ir yra pareiÅ¡kęs 21260 litų civilinį ieÅ¡kinį.

Buvo paskaičiuoti duoti pinigai automobilio remontui, papildomai buvo pirktos detalės automobiliui, paskaičiavo automobilio sÄ naudas. Be to, Å¡iai dienai automobilio kaina yra sumažėjusi.Nukentėjusysis A. G., teismo posėdyje parodė, kad kaltinamÄ jį E. Ž. Å¡iek tiek pažįsta. Per E. Å . bendravo su kaltinamuoju E. Ž.. Su E. Å . kartu sudėję pinigus pirko automobilį. Su E. Ž. bendravo tik automobilio pirkimo ir pinigų už automobilį perdavimo metu. Su E. Å . pirko automobilį „Audi Q7“.

Kada pirko, nepamena. E. Å . buvo pasiÅ«lytas pirkti automobilis. E. Å . jam pasiÅ«lė tÄ automobilį pirkti kartu. Už kokiÄ sumÄ siÅ«lė pirkti automobilį, nepasakys, nes kelis kartus buvo duodami pinigai automobilio įsigijimui. Pirktas automobilis nebuvo naujas, jis buvo daužtas. E. Ž. padavė pinigus, kad jis nupirktų automobilį „Audi Q7“. E. Å . buvo atsiųstos elektroniniu paÅ¡tu automobilio „Audi Q7“ nuotraukos ir jie matė, kaip atrodo tas automobilis. Po to, E. Å . padavė pinigus ir jis važiavo susitikti su E. Ž..

E. Ž. buvo perduoti 11500 eurų. TÄ automobilį turėjo parvežti iÅ¡ (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini), tiksliai neprisimena. E. Ž. turėjo suremontuoti automobilį. Jie matė tÄ automobilį stovintį (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame servise. Automobilio remontui dar davė 7–8 tÅ«kst. eurų. Jis asmeniÅ¡kai nesidomėjo automobilio remontu. E. Å . domėjosi automobilio remontu. Jis sakė, kad automobilis remontuojamas, kad darbai vyksta. E. Å . sakė, kad E. Ž. remontuoja automobilį.

Jo vardu automobilis „Audi Q7“ buvo registruotas. Automobilis buvo nupirktas daužtas ir dėl to turėjo bÅ«ti remontuojamas. Žala padaryta dėl to, kad nebebuvo daug automobilio vidaus dalių, nebebuvo automobilio elektrinės dalies. Su E. Å . parašė, kokiÄ Å¾alÄ yra patyrę, tai sudarė daugiau nei 21000 litų. Nežino, ar E. Ž. duoti 7000 eurų buvo panaudoti automobilio „Audi Q7“ remontui. Å iuo metu automobilis dar yra remontuojamas, nes kai atsiėmė automobilį iÅ¡ serviso, automobiliui trÅ«ko daug detalių.

Kai kurias automobilio detales rado automobilio stovėjimo vietoje. Servisui, kuriame buvo laikomas automobilis, sumokėjo apie 2500 litų. Vien už automobilio stovėjimÄ servise labai daug sumokėjo. E. Å . už automobilį perdavė E. Ž. 11500 eurų ir 7000 eurų perdavė už automobilio remontÄ . Perduodant pinigus, E. Ž. buvo vienas. Žodžiu susitarė su E. Ž., kad jis remontuos automobilį. Juo pasitikėdami, kad jis suremontuos automobilį, jam padavė pinigus automobilio remontui. Kadangi automobilis buvo servise, abejonių nekilo, kad automobilio neremontuos.

Nesakė, kad E. Ž. pavogė automobilio detales. Tačiau jam buvo patikėti pinigai automobilio pirkimui ir remontui. Jie konstatavo faktÄ , kad pradėjo dingti automobilio detalės. Buvo duoti E. Ž. pinigai automobilio remontui ir tas automobilis iki Å¡ios dienos nesuremontuotas. Turi nuotraukas, kuriose matosi kaip automobilis atrodė pirkimo metu ir po to darytos nuotraukos kaip automobilis atrodė tuo metu, kai buvo paimtas iÅ¡ serviso.Priėmimo-perdavimo akte (5 t., b. l.

4) nurodyta, kad 2008-09-26 (duomenys neskelbtini) V. M. iÅ¡ P. D. perėmė automobilį „Audi Q7“ ,VIN Nr. (duomenys neskelbtini).2008-10-06 (5 t., 20; 26 b. l.) pagal V. M. praÅ¡ymÄ automobilis „Audi Q7“ ,VIN Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruojamas V. M. vardu, o 2008-10-14 automobilis iÅ¡registruojamas.Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi (5 t., 33 b. l.) automobilį „Audi Q7“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) V. M. už 89 000 litų parduoda A. G..Bendru praÅ¡ymu Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., 31 b. l.) 2009-03-05 automobilio „Audi Q7“ ,VIN Nr. (duomenys neskelbtini) savininku įregistruojamas A.

G.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ praneÅ¡ime ( 13 t., 219 b. l.) nurodoma, kad automobilį Audi Q7 VIN nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. kovo 31 d. pagal užsakymÄ sutartį priėmė meistras –priėmėjas R. B. remontui iÅ¡ piliečio A. G.. Automobiliui jokie remonto darbai nebuvo atlikti, nes užsakovas nepateikė reikalingų detalių remontui, kurias buvo įsipareigojęs pateikti priduodant automobilį, iÅ¡skyrus stiklo iÅ¡pjovimÄ 40 Lt. be PVM. Automobilis buvo atiduotas A. G. 2009 m. gegužės 20 d.Užsakymo-sutarties remontui (4 t. 163 b. l.) akte konstatuojama, kad A.

G. sutartį dėl stiklo iÅ¡pjovimo sudarė 2009-03-31.PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje (4 t., 185 b. l.) konstatuojama, kad 2009-05-19 už atliktus darbus ir prastovÄ sumokėjo 1213,80 litų.E. Ž. sulaikytas 2009-03-31 (8 t., 38-40 b. l.). 2009-04-01 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, skaičiuojant nuo 2009-03-31 (8 t., 163-165 b. l.). 2009-04-28 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2009-04-30 (8 t., 173-174 b. l.). 2009-06-29 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, skaičiuojant nuo 2009-07-30 (8 t., 196-198 b. l.). 2009-09-29 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2009-09-30 (9 t., 15-18 b. l.). 2009-12-28 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2009-12-30 (9 t., 29-34 b. l.). 2010-03-29 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2010-03-30 (9 t., 49-54 b. l.). 2010-06-30 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2010-06-30 ( 9 t., 74-79 b. l.).

Dėl BK 95 straipsnio nuostatų taikymo BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., redakcija), nurodyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku.             Esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytoms aplinkybėms, tarp jų ir suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nebegali būti priimtas ne tik apkaltinamasis, bet ir išteisinamasis nuosprendis (kasacinė byla Nr. 2K-343/2013), galimas tik baudžiamosios bylos nutraukimas.Kasacinėje praktikoje (kasacinės bylos Nr. 2K-P-9/2012, 2K-7-81/2013, Nr. 2K-214/2013, 2K-414/2013, 2K-111/2014) yra išaiškinta, kad suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui priimamuose teismo baigiamuosiuose aktuose neturi būti perteklinių teiginių dėl atskirų nusikalstamų veikų požymių, t. y. negalima vartoti formuluočių, nederančių su iš nekaltumo prezumpcijos kylančiais reikalavimais.           Kaltinime nurodomas laikas kada E. Š. ir A.

G. perdavė 7000 eurų E. Ž. automobilio „Audi Q7“ remontui – ne vėliau kaip 2008-12-12.            Vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis, BK 182 straipsnio 1 dalyje  numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, nes už jį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė nevirÅ¡ija trejų metų laisvės atėmimo.                   Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti priimtas jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus ar nesunkus tyčinis nusikaltimas, todėl Å¡i bylos dalis nutrauktina suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BK 178 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas Kaltinime nenurodyta kada buvo padaryta nusikalstamas veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje. Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiųjų E. Å . ir A. G. parodymus, kad po 2008-12-12 jie ne katrÄ vyko į autoservisÄ Å¾iÅ«rėti kaip vyksta automobilio remontas, kuris ilgai tęsėsi, konstatuoja, kad E. Ž. inkriminuojama veika galėjo bÅ«ti padaryta iki 2009 m. kovo mėnesio iki A. G. pridavė automobilį remontui. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.             Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis).

Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. IÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009).BPK 301 straipsnio 2 dalis nustato reikalavimus apkaltinamajam nuosprendžiui, kai jis yra grindžiamas nukentėjusiojo parodymais.

Ä®statymas reikalauja, kad apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik nukentėjusiojo parodymais, jei juos patvirtina kiti įrodymai. Kaltinimas Å¡iame epizode iÅ¡imtinai grindžiamas nukentėjusiųjų E. Å . ir A. G. samprotavimais, kad jeigu E. Ž. automobilį pridavė į autoservisÄ , tai tik jis ir galėjo pagrobti remontuojamo automobilio detales.UAB „(duomenys neskelbtini)“ praneÅ¡ime ( 13 t., 219 b. l.) nurodoma, kad automobilį „Audi Q7“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. kovo 31 d. pagal užsakymÄ sutartį priėmė meistras –priėmėjas R.

B. remontui iÅ¡ piliečio A. G.. Automobiliui jokie remonto darbai nebuvo atlikti, nes užsakovas nepateikė reikalingų detalių remontui, kurias buvo įsipareigojęs pateikti priduodant automobilį, iÅ¡skyrus stiklo iÅ¡pjovimÄ 40 Lt be PVM. Automobilis buvo atiduotas A. G. 2009 m. gegužės 20 d. Užsakymo-sutarties remontui (4 t. 163 b. l.) akte konstatuojama, kad A. G. sutartį dėl stiklo iÅ¡pjovimo sudarė 2009-03-31. PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje (4 t., 185 b. l.) konstatuojama, kad 2009-05-19 už atliktus darbus ir prastovÄ sumokėjo 1213,80 litų.Kadangi kaltinimas E. Ž.

Å¡ioje dalyje paremtas vien nukentėjusiųjų E. Å . ir A. G. spėlionėmis ir prielaidomis, o neesant tiesioginių kaltės įrodymų apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti priimtas. E. Ž. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to E. Ž. kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent 2008 m. gegužės 8 d., kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ I.

J. paėmė 100 000 litų pažadėdamas už Å¡iuos pinigus nupirkti bei 2008 m. gegužės 9 d. perduoti I. J. automobilį „MB S500L“, 2006 metų laidos, kurio nuotraukas buvo pateikęs pirkėjui peržiÅ«rėti, kiti automobilio duomenys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tačiau nei pinigų perduotų už minėtÄ automobilį nei automobilio I. J. negrÄ Å¾ino, tuo padarydamas I. J. 100 000 litų turtinę žalÄ ,tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje.Kaltinamais E. Ž. parodė, kad 100 000 litų iÅ¡ I.

J. paėmė. Pinigus pervedė į (duomenys neskelbtini) esančiÄ Ä¯monę, tačiau automobilio negavo. Su I. J. buvo nuvykę (duomenys neskelbtini), automobilį apžiÅ«rėjo aikÅ¡telėje.Nukentėjusysis I. J. teismo posėdyje parodė, kad 2008 m. gegužės mėnesio pradžioje E. Ž. pasiÅ«lė pirkti automobilį „Mercedes-Benz“ 2006 m. laidos S500 klasės, suma apie 100 tÅ«kstančių litų. Davė pinigus (duomenys neskelbtini), bute, kuriame gyvena R. L.. Automobilį matė iÅ¡ nuotraukų internete.

Buvo kalba, kad vienÄ automobilį nedelsiant pristatys iÅ¡ (duomenys neskelbtini). R. L. buvo pirkęs iÅ¡ E. Ž. automobilį, patikino, kad jokių problemų neturėtų bÅ«ti. Kažkaip toks pasitikėjimas buvo ir buvo pinigai perduoti. KeletÄ dienų neatsiliepė telefonu, sakė turėjęs kažkokių problemų, prašė pridėti dar pinigų, kad galėtų pargabenti tÄ automobilį, neva trÅ«ksta. Galų gale buvo paraÅ¡ytas skolos raÅ¡telis tam automobiliui. Smulkioms iÅ¡laidoms buvo davęs pinigų, bet dėl to nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio.

KiekvienÄ savaitę tęsėsi pažadai, vis kažkÄ naujo sugalvodavo, tai iÅ¡vykęs, tai susirgęs, tai pinigų trÅ«ksta, tai vienÄ automobilį nupirkęs, atiduos pinigus. Ilgai vilkino, žadėdavo kitus automobilius pristatyti, bet kai reikėdavo važiuoti juos parsivežti, vėl neatsiliepdavo telefonu.Perduodant pinigus buvo jis, E. Ž. ir R. L., jis matė, kaip perdavė E. Ž. pinigus. Žadamo automobilio, kurį matė internete, buvo apgadintas priekis. Už perduotÄ sumÄ buvo pažadėtas tokio stovio (apgadintas), nes tuo metu rinkoje toks automobilis kainavo apie 160 000 litų.

E. Ž. nebÅ«tų remontavęs, tuo užsiėmęs bÅ«tų jis pats. Buvo atvejis nufilmuotas dėl jo melavimų ir vilkinimų. Darant įraÅ¡Ä dalyvavo R. L., E. Ž. ir jis. Tiksliai nepamena E. Ž. pinigų perdavimo metu raÅ¡tÄ lyg rašė, kad jis, E. Ž., paėmė tokiÄ sumÄ pinigų, vėliau jis buvo perraÅ¡ytas. Negali tiksliai pasakyti po kiek laiko. Buvo dar ir vekseliai pridėti. R. L. - jo kaimynas, per jį susipažino su E. Ž.. R. L. nieko negarantavo, tik buvo paminėjęs, kad jis buvo pirkęs „BMW“ markės automobilį, kurį jam gabeno E. Ž..PerraÅ¡ant raÅ¡telį buvo nurodytas automobilis, tikslesni adresai, sumos.

RaÅ¡telį rašė turbÅ«t R. L. bute, sunku prisiminti. RaÅ¡telių E. Ž. rašė visokiausių, ir vienoje vietoje, ir kitoje. PrieÅ¡ tai raÅ¡ytų raÅ¡telių dalį sunaikindavo, dalį palikdavo. KiekvienÄ savaitę bÅ«davo po vienÄ raÅ¡telį. IeÅ¡kinys 100 000 litų. Perduodant pinigus nebuvo pateikti dokumentai.Kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota (5 t., b. l. 63), jog 2008-05-08 I. J. įmonės savininkui I. J. automobilio pirkimui iÅ¡duota 100 000 litų. 2008-06-17 E. Ž. pasiraÅ¡o Neprotestuotinus paprastuosius vekselius (5 t., 52-53 b. l.), pagal kuriuos įsipareigoja pagal pareikalavimÄ I.

J. sumokėti 100 000 litų. 2008-10-21 100 000 litų perduoti E. Ž., kuris įsipareigoja nupirkti automobilį „Mercedes Benz S500“, 2006 m. laidos ir įsipareigoja šį automobilį I. J. pristatyti iki 2008-11-21 (5 t., b. l. 48). 2009-04-16 I. J. kreipiasi į teisėsaugos institucijas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo E. Ž. dėl apgaulės būdu užvaldyto jo turto.E. Ž., dalyvaujant I. J. ir R. L., rašte (5 t., 49 b. l.), kuriame nenurodyta nei data, nei vieta, nurodo, kad yra paėmęs iš R.

L. 270 000 litų, iÅ¡ I. J. 100 000 litų. Pralaikęs daugiau kaip 2 (du metus) ant automobilių kurių nėra ir apgaulės bÅ«du juos pasisavino, po to melavo visÄ tÄ laikÄ ir negražino nei pinigų, nei automobilių. Jų pinigus prarado, taip pat prarado ir savo, ir savo tėvų (netgi namas namo užstatytus pinigus). Å iuo momentu negali nei 100 litų. Automobilių gražinti taip pat negali. Situacija lygi nuliui. Sutinka su I. ir R. visais reikalavimais ir pripažįsta, kad tuos žmones yra apgavęs ir pasisavinęs jų pinigus.

Gali tik pridėti, kad atiduoti gali per 6-12 mėnesius dalimis. Arba. (AtsipraÅ¡o).2009-04-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokole (5 t., 59 b. l.) užfiksuota, jog I. J. tyrimui pateikė automobilio „Mercedes Benz S500L“ nuotraukas bei įraÅ¡o tarp I. J., R. L., E. Ž. įraÅ¡Ä .Teismas pažymi, kad vaizdo įraÅ¡as buvo darytas 2009-02-20, apie 18 valandÄ . IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad I. J. ir R. L. iÅ¡lanksto sumontuoja vaizdo įraÅ¡o aparatÅ«rÄ , ant stalo padeda popieriaus lapus.

Atvykus E. Ž., kalba tik R. L. ir I. J., reikalauja grÄ Å¾inti pinigus, o jeigu jų neturi, tai kitu turtu- žeme ir pan. E. Ž. neigia pinigus pasisavinęs. R. L. teigia, kad pajungta teisėsauga, kad jam tik reikia paskambinti telefonu ir E. Ž. vakarieniaus kitur. Po liepia E. Ž. raÅ¡yti raÅ¡tÄ . E. Ž. raÅ¡o. Po to liepia E. Ž. raÅ¡yti raÅ¡tÄ pagal jų pateiktÄ pavyzdį.2010-03-20 apžiÅ«ros protokole (5 t., 64-69 b. l.) užfiksuota, jog automobilio „Mercedes Benz S500L“ stipriai daužtas priekis, iÅ¡ardytas variklis.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia turtinės prievolės arba jÄ panaikina.

Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tokių alternatyvių veikų padarymu:

1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule;

4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Aptariama nusikalstama veika padaroma tik esant tiesioginei tyčiai. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingÄ pobÅ«dį ir nori panaudodamas apgaulę tokiÄ turtinę naudÄ gauti. Kasacinėje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys  Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013, 2K-123/2014).

Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis, turtas gali bÅ«ti įgyjamas taip pat ir civilinių sutarčių, iÅ¡ kurių viena yra paskolos sutartis, pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, t. y. sutarties sudarymo metu Å¡alims iÅ¡reiÅ¡kus savo tikrÄ jÄ valiÄ . Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sÄ lygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros sutarties sÄ lygos pažeidimu, turtinės prievolės nevykdymu, apie baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį turi bÅ«ti sprendžiama vertinant tai, ar kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, ar kaltinamas asmuo sÄ moningai sudarė situacijÄ , jog nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų apsunkintas, pvz.: sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie didelę skolų naÅ¡tÄ ir nemokumÄ , vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-133/2010, 2K-123/2014, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001 ir kt).

Apgaulei taikomas esmingumo kriterijus, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7–255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013). Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ , tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Kaip papildomi taip pat taikytini kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos) bei nukentėjusiojo atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijus.

Vadovaujantis pastaruoju kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius Å¡ių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkÅ«rimo priemonėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-312/2013, 2K-123/2014).Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymÄ ar teisės į jį įgijimÄ neteisėtÄ baudžiamÄ ja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus, ar asmenis, kurių žinioje yra turtas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi bÅ«ti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013).Pažymėtina, kad sukčiavimas gali pasireikÅ¡ti ir nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam nenaudingÄ sandorį ir taip užvaldant svetimÄ turtÄ . Teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika, susijusi su nukentėjusiojo įtraukimu į jam nenaudingÄ sandorį, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų pasunkintas, pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-224/2008, 2K-78/2009, 2K-133/2010, 2K-81/2011).

Å ios nusikalstamos veikos padarymo bÅ«das – apgaulė turi bÅ«ti nustatoma visais atvejais kvalifikuojant asmens veikÄ pagal BK 182 straipsnį. Teismų praktikoje iÅ¡skiriami Å¡ie apgaulės kriterijai:

1) objektyvios tiesos iškraipymas;

2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidÄ );

3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sÄ moningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2010, 2K-411/2013).Nukentėjusysis I. J. teismo posėdyje parodė, kad 2008 m. gegužės mėnesio pradžioje E. Ž. pasiÅ«lė pirkti automobilį „Mercedes-Benz“ 2006 m. laidos S500 klasės, suma apie 100 000 litų. Žadamo automobilio, kurį matė internete, buvo apgadintas priekis. Buvo paraÅ¡ytas skolos raÅ¡telis tam automobiliui.

Už perduotÄ sumÄ buvo pažadėtas tokio stovio (apgadintas), nes tuo metu rinkoje toks automobilis kainavo apie 160 000 litų. E. Ž. nebÅ«tų remontavęs, tuo užsiėmęs bÅ«tų jis pats. Tiksliai nepamena E. Ž. pinigų perdavimo metu raÅ¡tÄ lyg rašė, kad jis, E. Ž., paėmė tokiÄ sumÄ pinigų, vėliau jis buvo perraÅ¡ytas. Negali tiksliai pasakyti po kiek laiko. Buvo dar ir vekseliai pridėti. PerraÅ¡ant raÅ¡telį buvo nurodytas automobilis, tikslesni adresai, sumos. RaÅ¡telį rašė turbÅ«t R.

L. bute, sunku prisiminti. RaÅ¡telių E. Ž. rašė visokiausių, ir vienoje vietoje, ir kitoje. PrieÅ¡ tai raÅ¡ytų raÅ¡telių dalį sunaikindavo, dalį palikdavo. KiekvienÄ savaitę bÅ«davo po vienÄ raÅ¡telį. IeÅ¡kinys 100 000 litų. Perduodant pinigus nebuvo pateikti dokumentai. 2008-06-17 E. Ž. pasiraÅ¡o Neprotestuotinus paprastuosius vekselius, pagal kuriuos įsipareigoja pagal pareikalavimÄ I. J. sumokėti 100 000 litų. 2008-10-21 100 000 litų perduoti E. Ž., kuris įsipareigoja nupirkti automobilį „Mercedes Benz S500“, 2006 m. laidos ir įsipareigoja šį automobilį I.

J. pristatyti iki 2008-11-21. E. Ž., dalyvaujant I. J. ir R. L., raÅ¡te, kuriame nenurodyta nei data, nei vieta, nurodo, kad yra paėmęs iÅ¡ R. L. 270 000 litų, iÅ¡ I. J. 100 000 litų. Pralaikęs daugiau kaip 2 (du metus) ant automobilių kurių nėra ir apgaulės bÅ«du juos pasisavino, po to melavo visÄ tÄ laikÄ ir negražino nei pinigų, nei automobilių. Jų pinigus prarado, taip pat prarado ir savo, ir savo tėvų (netgi namas namo užstatytus pinigus). Å iuo momentu negali nei 100 litų. Automobilių gražinti taip pat negali.

Situacija lygi nuliui. Sutinka su I. ir R. visais reikalavimais ir pripažįsta, kad tuos žmones yra apgavęs ir pasisavinęs jų pinigus. Gali tik pridėti, kad atiduoti gali per 6-12 mėnesius dalimis. Arba. (Atsiprašo). 2010-03-20 apžiūros protokole užfiksuota, jog automobilio „Mercedes Benz S500L“ stipriai daužtas priekis, išardytas variklis.Byloje nustatyta, kad I. J. interneto svetainėje pamato automobilį „Mercedes Benz S500L“, 2006 metų laidos, kurio priekis stipriai daužtas ir savo eiga važiuoti negali.

E. Ž. duoda 100 000 litų, o E. Ž. pažada šį automobilį nupirkti. Pinigus sumoka (duomenys neskelbtini) esančiai firmai, tačiau prasideda ekonominė krizė ir automobilio neatgauna. Jis, diktuojant I. J. ir R. L. ne vienÄ kartÄ raÅ¡o raÅ¡telius, neprotestuotinus paprastuosius vekselius, įsipareigoja skolÄ gražinti. E. Ž. nepateikė jokių tikrovės neatitinkančių duomenų I. J., siekdamas jį iÅ¡ esmės suklaidinti, neslėpė jam nukentėjusiojo duotų pinigų panaudojimo.

Kadangi E. Ž. I. J. prieÅ¡ sandorio sudarymÄ nenuslėpė automobilio bÅ«klės, pasirašė raÅ¡telius apie skolÄ , t. y. sudarė sÄ lygas I. J. savo teises apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, todėl teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta E. Ž. tiesioginės tyčios paimti iÅ¡ I. J. pinigus iÅ¡ anksto žinant, kad jie nebus gražinti t.y. apgaulės bÅ«du pasisavinti svetimÄ turtÄ .Å ioje dalyje E. Ž. iÅ¡teisintinas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Be to E. Ž. kaltinamas tuo, kad pasisavino didelės vertės svetimÄ turtÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ bei žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, panaudojo, o bÅ«tent: 2006 m. lapkričio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iÅ¡ R. L. paėmė S. L. priklausantį automobilį „BMW 320D Touring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pažadėdamas parduoti už 38 500 litų bei pinigus perduoti R. L. (S. L.), tačiau 2006-11-24 per tarpininkÄ E. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, veikdami bendrais veiksmais, suklastoję automobilio pirkimo – pardavimo sutartį pažymÄ â€“ sÄ skaitÄ , serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o bÅ«tent suklastoję automobilio savininkės S. L. paraÅ¡Ä , jÄ pateikė R.

M. ir tokiu bÅ«du automobilį pardavė pastarajam asmeniui už 44 000 litų, kurių S. L. negrÄ Å¾ino ir juos pasisavino,tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.Be to E. Ž. kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2007 metais rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, su R. L. sudarė apsimestinį sandorį – žinomai jau E. Ž. parduotÄ automobilį „BMW 320D Touring“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį lėšos nebuvo grÄ Å¾intos S. L., R. L. pridėjus 100 000 litų pakeisti į E. Ž. turimÄ automobilį „Audi Allroad“ 2006 metų laidos, kiti automobilio duomenys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tokiu bÅ«du padengiant įsiskolinimÄ , tačiau nei automobilio „Audi Allroad“ nei pinigų 100 000 litų E. Ž. iki Å¡iol negrÄ Å¾ino, tuo padarydamas R. L. 100 000 litų turtinę žalÄ , tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â BK 182 straipsnio 2 dalyje.Be to E. Ž. kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2008 metų balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, su R.

L. sudarė sandorį – jam priklausantį automobilį „Porsche Boxter S“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) parduoti (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už 22 000 eurų (75 900 litų) ir pridėjus 69 000 litų nupirkti iÅ¡ E. Ž. automobilį „Porsche 911 4S CABRIO“, 2006 metų laidos, kiti automobilio duomenys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tačiau E. Ž. nei automobilio „Porsche 911 4S CABRIO“, 2006 metų laidos, nei pinigų už parduotÄ automobilį „Porche Boxter S“, nei duotus 69 000 litų R.

L. iki Å¡iol negrÄ Å¾ino, tuo padarydamas 144 900 litų turtinę žalÄ ,tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje.Be to E. Ž. kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2008 m. balandžio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iÅ¡ R. L. paėmė 65 000 litų pažadėdamas už Å¡iuos pinigus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ nupirkti bei perduoti R. L. automobilį „Mercedes Benz B180D“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ sandorį pateikdamas peržiÅ«rai automobilio nuotraukas, tačiau nei pinigų perduotų už minėtÄ automobilį nei automobilio R.

L. negrÄ Å¾ino, tuo padarydamas R. L. 65 000 litų dydžio turtinę žalÄ ,tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â BK 182 straipsnio 2 dalyje.Be to E. Ž. kaltinamas tuo, kad pagrobė automobilį, o bÅ«tent 2009 m. sausio 20 d. iÅ¡ plovyklos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), pagrobė R. L. priklausantį automobilį „Volvo S60“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 50 000 litų vertės,tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis E. Ž. 2012-01-16 teismo posėdyje parodė, kad su R. L. susitikdavo nuolat, vėliau, po 1–2 metų duodavo pinigus, kad nupirktų automobilius. R. L. 2007–2008 metais pirko iÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)“, automobilį „BMW 320“. Šį automobilį jis buvo pirkęs iÅ¡ savo lėšų, įregistravo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, įdėjo skelbimÄ Ä¯ internetÄ ir R. L. nupirko. R. L. klausė, ar gali parduoti, jis negalėjo ir nurodė E. B., su kuriuo R.

L. susitiko „(duomenys neskelbtini)“, jis nedalyvavo. Juos tik suvedė. Kai R. L. kreipėsi dėl pardavimo, jis to automobilio neturėjo. E. B. jam pasakė: „Padėsiu parduoti“. Po metų su R. L. susitiko (duomenys neskelbtini), pas A. P. ir draugiškai pasirašė vekselį, be blogų minčių, kad kas įvyks. Jis to automobilio rankose neturėjo, niekur nepasirašė. Automobilis „BMW 320D Touring“ tuo metu buvo parduotas. Jei žmona pardavė, tai R. L. turėjo žinoti. Negalėjo ant pirkimo-pardavimo sutarties pasirašyti.

Kalėjime sužinojo, kad automobilis parduotas. E. B. geria, negalima juo tikėti.R. L. norėjo automobilio „Audi Allroad“ ir paprašė raÅ¡to. To automobilio nuotraukas matė „e-paÅ¡te“, domėjosi kaina. Jis gal 50 000 litų paėmė, o R. L. reikėjo, kad bÅ«tų 100 000 litų ir surašė raÅ¡tÄ , o jį (duomenys neskelbtini) apgavo. Du kartus vienas pats vyko į (duomenys neskelbtini). R. L. jam pardavė automobilį „Porsche“, o jis pardavė (duomenys neskelbtini) įmonei.

IÅ¡ R. L. paėmė 69000 Lt ir perdavė (duomenys neskelbtini) įmonei.Automobilio „Volvo S60“ nepagrobė, jis buvo duotas R. L. važinėtis, jis ne Lietuvoje registruotas, R. L. nebuvo jam už jį sumokėjęs, prašė perraÅ¡yti, kaip užstatÄ . Jis paprašė savininkės, kad paraÅ¡ytų pirkimo-pardavimo sutartį. Jis R. L. automobilio nepardavė, tik sutvarkė dokumentus. Jis atvarė automobilį į „(duomenys neskelbtini)“, jis automobilio nepaėmė, jie tik jį pastatė.Su R.

L. neatsiskaitęs, bandys iš (duomenys neskelbtini) atsiimti automobilius, jei ne – pinigus gražins. Raštelius, už paimtus pinigus, rašė R. L. jis, nes nebuvo prasmės jam meluoti. Automobilį „Mercedes Benz B180D“ raštelyje rašė, kad jau nupirkęs. Taip norėjo R. L.. Buvo palikęs R. L. rankpinigius. R. L. taip prašė ir taip parašė, kad automobilis nupirktas. Dėl automobilio „BMW 320D Touring“. E. B. prekiavo automobiliais, jį suvedė su R. L.. R. L. prašė parašyti vekselius.

R. L. skolingas pinigus, su sumomis, kurių jis praÅ¡o – sutinka, per 3–4 metus grÄ Å¾ins.Daug automobilių pirkdavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), pirkdavo po 20, kokie 5 grįždavo, o 2009 metais suprato, kad apgaudinėja. R. L. žinojo apie situacijÄ , bet teisybės, kad dingo pardavėjai, jam nesakė.R. L. epizoduose kaltinamas sukčiavimu, su tuo nesutinka, jis tik skolingas jam. Tekstus diktuodavo R. L., jis savo ranka perraÅ¡ydavo, arba raÅ¡teliai jau bÅ«davo su tekstais.Dėl automobilio „BMW 320D Touring“, tai visi vekseliai suraÅ¡yti R.

L., juo pasitikėjo ir perrašė neįsigilinęs. Kaltinamasis E. Ž. 2013-05-14 teismo posėdyje parodė, kad 2006 m. automobilį „BMW 320 D Touring“ pardavė R. L.. Pats R. L. paprašė ar galėtų, kas parduoti automobilį. Kadangi jis pasakė, kad parduoti automobilio negali. Jo vaidmuo to automobilio pardavime toks, kad E. B. kuris pardavinėjo automobilius, jį suvedė su R. L. dėl automobilio pardavimo. Jie sutarė kainÄ , pats perdavė jam raktelius. Jis viskÄ sužinojo iÅ¡ E. B. po to.

Kas kÄ pardavė nesidomėjo, nes jie apsikeitė telefonais. Jis tÄ automobilį įgijo (duomenys neskelbtini), nupirko daužtÄ suremontavo. Pirko už savo pinigus. Automobilį registravo IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ vardu. R. L. su žmona S. L. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ surašė pardavimo sutartį ir jam atidavė grynus pinigus. Automobilius pirkdavo IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Mokėdavo už automobilį 150 litų mokestį už automobilio priregistravimÄ tos įmonės vardu.

Tada bÅ«davo lengviau iÅ¡siimti tranzitinius numerius, vežioti po servisus. Fizinis asmuo negali iÅ¡siimti tranzitinių numerių, firma gali. Firma turi sÄ skaitas. Gal 2005 m. pradėjo dirbti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Su R. L. yra pažįstamas 5-6 metus, nuo automobilio „BMW“ pirkimo. Automobiliui „Audi Allroad“ pirkti R. L. davė pinigų, bet po to jis jam paaiÅ¡kino, kad automobilio pirkimas stringa (duomenys neskelbtini). Tada R. L. pasakė paraÅ¡yk, paskolos raÅ¡telį.IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ savo lėšų automobiliams pirkti neturėjo, nes buvo didžiulės skolos Lietuvos muitinėje, skolos bankuose.

Visi vadybininkai dirbdami įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ automobilius pirko už savo pinigus ir investavo savo pinigus. IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ savo pinigų neturėjo.BÅ«davo, kad R. L. jo paklausdavo, kaip ten automobilis „BMW Touring“, ar parduotas sakydavo turi E. B. telefonÄ pasiskambink ir sužinosi. Buvo su R. L. susitikę (duomenys neskelbtini). Ir R. L. sÄ Å¾iningai galėtų pasakyti, kad 100 000 litų nebuvo. R. L. paprašė jis parašė tÄ lapÄ , bet to 100 000 litų nebuvo.

Jis automobilio „BMW Touring“ nepasiÅ«lė keisti, R. L. sako ar gali paraÅ¡yti raÅ¡telį jis parašė. Automobilį „Audi Allroad“ jie nupirko (duomenys neskelbtini) daužtÄ , bet jos negalėjo paimti. Pinigus į (duomenys neskelbtini) siuntė savo vardu kaip užstatÄ . Su R. L. turėjo vykti pirkti automobilio „Audi Allroad“, buvo ir bilietai ir autovežis. Paskambinus pardavėjui buvo pasakyta, kad jis iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini) ir grįš už trijų mėnesių.

Pinigų kiek buvo įduota negrÄ Å¾ino, ar 4 tÅ«kstančius eurų grÄ Å¾ino. R. L. automobilio pirkimui buvo paskolinęs 10 000 eurų.R. L. turėjo automobilį „Porsche“ pardavimui. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasiÅ«lė, kad gali palikti automobilį ir jie pardavinės. (duomenys neskelbtini) pilietis automobilį persirašė ant savęs ir sakė, kad pinigus grÄ Å¾ins po trijų mėnesių. R. L. pasakė, jeigu tu pasiraÅ¡ai paskolos raÅ¡telį, tai automobilį registruoja jo vardu ir tvarkos.

Už automobilį nebuvo grÄ Å¾inti pinigai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) piliečio. Kai buvo automobilis perregistruotas jo vardu, jis automobilį perdavė (duomenys neskelbtini) piliečiui. Jis automobilio nepardavė, o davė iÅ¡simokėtinai, kai parduos grÄ Å¾ins pinigus.Automobilį „Porsche 911“ taip pat pasiÅ«lė (duomenys neskelbtini). Tos istorijos taip ir tęsiasi, duosim tÄ pakeisim į tÄ . Jis 65 000 litų iÅ¡ R. L. nepaėmė. Aplinkybių nepasakys, nes R. L. aplinkybes keisdavo tai paskolos raÅ¡telį liepdavo paraÅ¡yti.Su automobiliu „Volvo S60“ važinėjosi R.

L.. TÄ automobilį turėjo jo draugo žmona, ji buvo iÅ¡skridus į (duomenys neskelbtini), tai R. L. ir paliko važinėti. Ar buvo tarp jų pirkimo pardavimo sutartis negali pasakyti, nes jis davė tos mergaitės telefonÄ , jie susiskambino. Tuo metu R. L. neturėjo su kuo važinėti tai jis jam tÄ maÅ¡inÄ ir atvarė. Kadangi jautėsi R. L. skolingas, todėl kaip jis papraÅ¡ydavo taip jis padarydavo, raÅ¡telius raÅ¡ydavo. R. L. jo neprivertė paraÅ¡yti raÅ¡telių. R. L. jo paprašė, nes jis skolinosi pinigus.Su automobiliu „Mercedes Benz 180D“ taip pat buvo R.

L. pinigus jam perdavė 25 000 litų, o prašė parašyti, kad davė 65 000 litų apsidraudimui. Tuo momentu tas automobilis tiek nekainavo, kainavo 20 000 Lt. R. L. buvo atsiųstos nuotraukos iš (duomenys neskelbtini) to automobilio. 2005-2006-2007 metais sudaryti sandoriai (duomenys neskelbtini) yra negaliojantys, nurašyti.Nukentėjusysis R. L. 2011-04-20 teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju E. Ž. yra pažįstami nuo to laiko, kai pirko automobilį „BMW 320D Touring“. Tai įvyko 2006 m. gale.

SkelbimÄ apie parduodamÄ automobilį rado „(duomenys neskelbtini)“. Kaip prisistatė kaltinamasis, neprisimena. Kai tvarkė dokumentus, suprato, kad jis dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Buvo susitikę, apžiÅ«rėjo automobilį ir įregistravo jo žmonos, S. L., vardu. Pardavėjas – įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Kiek mokėjo už šį automobilį, tiksliai nepamena. Automobiliu naudojosi apie metus. Tada automobilis sugedo. E. Ž. padėjo jį suremontuoti, surado, kur įsigyti reikalingas detales ir pasisiÅ«lė jį parduoti.

Jokių įgaliojimų nebuvo, buvo tariamasi, kad suras pirkėjÄ . Nebuvo sutarę konkrečios sumos, nes turėjo pardavinėti patys, t. y. jo žmona S. L.. Pirkėjas turėjo sumokėti rinkos kainÄ , atskaičius komisinius E. Ž.. Automobilis buvo pas E. Ž.. Dokumentus taip pat perdavė E. Ž.. Buvo iÅ¡imti tranzitiniai numeriai. Daugiau Å¡io automobilio nebematė. „Regitroje“ sužinojo, kad automobilis parduotas (duomenys neskelbtini). Pradėjo klausinėti, kur dingo automobilis. Apie 2007 m., kai atostogavo (duomenys neskelbtini), E. Ž. pasiÅ«lė keisti į 2006 m.

„Audi Allroad“. 100 000 litų reikėjo primokėti. Šio automobilio nebuvo matęs, nei internete, nei jo nuotraukų. Jis buvo remontuojamas. E. Ž. parašė jam raštelį, kad automobilis nupirktas jo vardu, idealios būklės, be techninių ar išorinių pažeidimų. Dar parašė: „Pirkimo dokumentus turiu aš – E. Ž..“ Jis jam sumokėjo 100 000 litų. Vėliau E. Ž. neva išvažiavo į (duomenys neskelbtini) parvežti automobilio, vis kažkas nutikdavo, taip viskas ir tęsėsi.

E. Ž. buvo įsipareigojęs parvežti šį automobilį. Tai patvirtina raÅ¡telis. Už jį yra visiÅ¡kai atsiskaitęs. Å io automobilio iÅ¡vis neteko matyti.Turėjo asmeninį automobilį „Porsche“. Pasijutus krizei, apie 2008 m., nutarė jį parduoti. Sutarė, kad E. Ž. parduos šį automobilį už maždaug 20 000 eurų. Perdavė E. Ž. automobilį ir jo dokumentus. Skola augo. E. Ž. žadėjo nupirkti kitÄ automobilį „Porsche 911“ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir atiduoti jį jam kaip skolÄ .

Žadamo automobilio vertė buvo didesnė. Jo bÅ«tų užtekę susidariusiai skolai padengti. Davė pinigų Å¡io automobilio parvežimo iÅ¡laidoms. E. Ž., matyt, jautė, kad yra negerai, nes jam buvo reiÅ¡kiamos pretenzijos, reikalavo atiduoti skolÄ . Todėl E. Ž. davė jam naudotis automobilį „Volvo S60“. Reikalavo, kad automobilis bÅ«tų perraÅ¡ytas jo vardu. E. Ž. atvežė pirkimo pardavimo sutartį su paraÅ¡u, pasakė, kad užpildytų jÄ jis pats. Nuvarius automobilį į UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis dingo.

Norėdamas priregistruoti automobilį „Volvo S 60“, sumokėjo 50 000 litų. E. Ž., ne automobilio savininkei. E. Ž. vis žadėjo, rašė įsipareigojimo raštelius. Tada atvežė automobilį „Mercedes B 180 D“. Jį pirko apžiūrėję nuotraukas. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta pirkimo sutartis. Už šį automobilį pardavė E. Ž. 12 500 latų grynais, t. y. apie 65 000 litų. Nematė ir šio automobilio. Jam kildavo įtarimų, bet buvo kažkoks pasitikėjimas.

Su E. Ž. nuolat bendravo, jis atvykdavo į jo kontorÄ (duomenys neskelbtini). Padaryta žala 359 900 litų. Jis iÅ¡ E. Ž. reikalaudavo grÄ Å¾inti skolÄ . E. Ž. neneigė, kad yra skolingas, rašė paskolos raÅ¡tus.Nagrinėjama byla civiline tvarka, kur vyksta ginčai dėl „BMW“ automobilio, bet sprendimo dar nėra. Automobilį „Porsche 911“ priregistravo E. Ž. vardu. Nepamena, ar mokėjo už žadamÄ automobilį. Tikriausiai mokėjo 69 000 litų, jei apklausų metu nurodė.

Keltų bilietus pirko lyg vienÄ kartÄ . Mokėjo grynais. Autovežio iÅ¡laidoms padengti E. Ž. padavė 1300 litų. Paskutinis pareikÅ¡tas patikslintas ieÅ¡kinys – 359 900 litų. 415 000 litų ieÅ¡kinys buvo kartu su jo žmona S. L.. Automobilis buvo parduotas be jo žinios. Saugiklis buvo tai, kad nebuvo paraÅ¡ytas įgaliojimas E. Ž., tik parduoti. Jo žmona nesudarė pirkimo pardavimo sutarties. Jie sužinojo, kad automobilis buvo parduotas tik tada, kai automobilis buvo areÅ¡tuotas. Tikslas buvo – pardavinėti.

Jo tikslas buvo – parduoti automobilį, o pinigus galėjo paimti tik jie, nes E. Ž. neturėjo įgaliojimo. Automobilio „Audi Allroad“ kaina apie 140 000 litų, tiksliai nepamena. 100 000 litų primokėjo, nes automobilį „BMW“ E. Ž. turėjo. Jei būtų šis automobilis gautas, tai „BMW“ būtų perrašomas E. Ž. ar kito nurodyto asmens vardu. Nebuvo sudaryta sutartis. Buvo tik ketinimas, o ne sutartis. Dėl „Audi Allroad“ turi E. Ž. raštelį, kad automobilis nupirktas jo vardu.

Tačiau jis jo nematė. Įsigijimo dokumentų neturi. 100 000 litų atidavė be sandorio, nes tai buvo žodinis susitarimas. 2008-07-05 buvo rašytas 38 000 litų vekselis, E. Ž. vekselį rašė už skolas, bendras duotas jam sumas. Jis tik užrašė, kad už „BMW“, tačiau ši suma nesusijusi su automobiliu „BMW 320D Touring“. Automobilį „Porsche Boxster“ perdavė E. Ž.. Iš teisiamojo negavo nė vieno lito. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė. Tai buvo kažkokia „makalynė“.

Automobilių pirkimo pardavimo sutartyse pasirašė jis. Ieškinyje nurodyta suma didesnė, nes teisiamasis jį apgavo. Tai patvirtina vaizdo įrašas. Nukentėjusysis R. L. 2012-10-02 teismo posėdyje parodė, kad su E. Ž. buvo tik vienas verslo klausimas dėl automobilio „BMW 320D Touring“ pirkimo, kiti klausimai su utopiniais automobilių popieriais, kurių net nebuvo. Automobilį „BMW 320D Touring“ nusipirko iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir juo naudojosi 1–1,5 metų.

E. Ž. padėjo jį suremontuoti. IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje mokėjo už automobilį grynais E. Ž., o ne R. A.. Nuo to pirkimo su juo ir susipažino. Pirmiausia buvo to automobilio „BMW 320D Touring“ pirkimas, po to duodami pinigai. VisÄ laikÄ vyko pažadai. Už automobilį „BMW 320D Touring“ neatsiskaityta, jis vis sakydavo: „Neparduodu, reikia kai kÄ keisti“. Perduodant automobilį „BMW 320D Touring“ E. Ž., buvo dar du asmenys. Tie asmenys neatliko jokių veiksmų.

Jis su žmona su tuo automobiliu atvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nepamena kuo atvyko E. Ž., ar jie visi trys atvyko vienu automobiliu. Kai jis su žmona atvažiavo, jie jau ten buvo, gal tik E. Ž. vėlavo. Jo automobilyje vyko raktelių perdavimas. Buvo automobilyje: jis, žmona ir jie trys. Dar juos parvežė į namus. Iki namų jis vairavo. Raktelius perdavė E. Ž.. Kas išvažiavo už vairo, nepamena E. B. pavardė jam nežinoma, jo nepažįsta.

Jis įgaliojo E. Ž. surasti pirkėjÄ , išėmė perduodant laikinus numerius. Jam perdavė atsarginius raktelius su signalizacijos kodais. (duomenys neskelbtini) su E. Ž. susitiko dėl negrÄ Å¾intų pinigų. Nei automobilio „BMW 320D Touring“, nei pinigų, nei pardavimo sutarties nebuvo. Du metus pas E. Ž. buvo automobilis „BMW 320D Touring“. Kai E. Ž. areÅ¡tavo, „Regitroje“ pamatė dublikatÄ , kad jau automobilis parduotas. Po to, kai E. Ž. paleido, su juo nebendravo. Automobilį „BMW 320D Touring“ E. Ž. perdavė 2006 metais.

PareiÅ¡kimÄ policijai parašė 2009 metais. Iki 2009 m. nesikreipė į policijÄ . Kai prasidėjo byla, visi rašė pareiÅ¡kimus ir jis parašė. IÅ¡ kažkur apie bylÄ iÅ¡girdo. Pats rašė į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybÄ pareiÅ¡kimÄ , be advokato pagalbos. Gal ne taip suformulavo. Automobilis „BMW 320D Touring“ buvo perduotas E. Ž., o ne parduotas.Per kažkokį tai laikÄ E. Ž. patikėjo dideles pinigų sumas. Jį su juo suvedė skelbimas, „(duomenys neskelbtini)“.

Su laiku jam kildavo dėl E. Ž. abejonės, bet jis gražiai kalbėdavo. Kilo įtarimų ir vienÄ dienÄ buvo pasiraÅ¡yti raÅ¡teliai. Å iaip tai E. Ž. nedingdavo, ateidavo, bendraudavo. Jis prisipažino, kad automobilių ir pinigų nėra, yra dėl to vaizdo įraÅ¡as. Jis minėjo, kad jį pavedė, bet, jam taip atrodo, kad ne (duomenys neskelbtini) firmos.Jo ieÅ¡kinys E. Ž. 359 900 litų. Pažadai iÅ¡ E. Ž. ir davimas jam pinigų tęsėsi pusantrų metų, nuo 2006 metų.E. Ž. pasiÅ«lė keisti į automobilį „Audi Allroad“.

Tai bÅ«tų jį tenkinę. „Audi Allroad“ kainavo apie 150 000 – 190 000 litų. Atlikus pardavimo veiksmus, bÅ«tų ta suma jį tenkinusi. Automobilis „BMW 320D Touring“ jo žmonos vardu, ji turėjo paraÅ¡yti įgaliojimÄ pardavimui. BÅ«tų žmona perraÅ¡iusi E. Ž.. Po metų, ar pusantrų, pamatė, kad automobilis jau perraÅ¡ytas, jo žmonai nežinant.38000 litų vekselis ne už „BMW 320D Touring“, tie pinigai už paskolÄ E. Ž.. 100 000 litų vekselis už duotus pinigus, o ne už daiktus.Duodavo E. Ž. pinigus patikėjimu, po kurio laiko jis pasirašė vekselius.

Pinigai duoti automobilių pirkimui.Neatsimena, ar (duomenys neskelbtini) E. Ž. klausė kur yra automobilis „BMW 320D Touring“. Å iaip tai jo dėl to automobilio klausė gal „milijonÄ â€œ kartų. Jis neturi iÅ¡ savo žmonos S. L. įgaliojimo atstovauti dėl automobilio „BMW“. Jos vardu vekselių nėra. Nukentėjusioji S. L., 2011-04-20 teismo posėdyje parodė, kad 2005-09-08 buvo pirktas automobilis „BMW 320D Touring“ iÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)“, nepamena, kiek už jį tiksliai mokėjo, bet suma buvo apie 30 000 litų.

Po metų šį automobilį nusprendė parduoti. Automobilis buvo pirktas jos vardu. Ä® automobilio pardavimÄ ji nesikiÅ¡o, viskÄ tvarkė jos vyras. VÄ® „Regitra“ buvo iÅ¡imti raudoni numeriai ir automobilis buvo perduotas E. Ž., kad jis ieÅ¡kotų pirkėjo. Nepamena, ar dalyvavo perduodant automobilį. Žino iÅ¡ vyro žodžių. Å iaip, E. Ž. „makalavosi“ toje aikÅ¡telėje. E. Ž. „makalavosi“ aikÅ¡telėje laukdamas, kol galės paimti automobilį. Negali pasakyti, ar jis buvo vienas.

Nebuvo sutarta, už kokiÄ sumÄ automobilis bus parduotas. Tikėjosi, kad kainÄ pasiÅ«lys pirkėjas, todėl pati jos nenustatinėjo. Susitarė, kad kai atsiras realus pirkėjas, jie bus informuoti ir tuomet susitars dėl palankios kainos ir pirkimo sÄ lygų. Su E. Ž. ji tiesiogiai nebendravo, bendravo jos vyras R. L.. Jokių dokumentų, susijusių su automobiliu, nepasiraÅ¡inėjo: jokių sutarčių ar įgaliojimų. Niekada su E. Ž. tiesiogiai nebendravo. Matydavo, kaip bendrauja jos vyras, bet pokalbių negirdėjo.

Matydavo, kad jie susitinka.Nukentėjusioji S. L. 2012-10-02 teismo posėdyje parodė, kad iÅ¡girdusi apie automobilio pardavimÄ kreipėsi į „RegitrÄ â€œ. Ten pasakė, kad automobilis „BMW 320D Touring“ ne jos. Ant pažymos jos paraÅ¡as suklastotas, bet, kažkiek panaÅ¡us į jos. Civilinį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė, prašė priteisti pinigus. Civilinį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė 2011-02-10. Ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad automobilis „BMW 320D Touring“ yra realus, kad jis yra rastas.

Todėl dabar nori atgauti automobilį, o ne pinigus. Vis tiek kažkÄ nori atgauti. Su E. Ž. buvo tartasi, kad surastų pirkėjÄ automobiliui „BMW 320D Touring“. Automobilio „BMW 320D Touring“ pirkime dalyvavo, atsimena, kad E. Ž. pinigai buvo perduoti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. R. A. nematė, tik E. Ž. ir automobilį.Nukentėjusysis R. M. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamojo E. Ž. nepažįsta. 2006 metų lapkritį interneto tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ rado skelbimÄ apie parduodamÄ automobilį.

Å is skelbimas jį sudomino, todėl paskambino automobilio pardavėjui. Jis jam Å¡iek tiek papasakojo apie automobilį ir susitarė, kad kai jis važiuos Å¡eÅ¡tadienį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) jam parodys automobilį, nes gyvena (duomenys neskelbtini). Automobilį apžiÅ«rėjo stovėjimo aikÅ¡telėje prie PC „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis jam patiko, todėl susitarė susitikti autoservise (duomenys neskelbtini). Maždaug po 3 dienų pardavėjas atvažiavo į autoservisÄ , jie apžiÅ«rėjo automobilį, rado kelis trÅ«kumus.

Jis sutiko pirkti automobilį. Jie susitarė, kad, kai pardavėjas paÅ¡alins automobilyje rastus trÅ«kumus, jie susiskambins, susitiks (duomenys neskelbtini) ir įformins pirkimÄ . Tada autoserviso kieme pardavėjas jam pasakė, kad tai ne jo automobilis, o jo pažįstamos. Pardavėjas pasakė, jog jam reikia jo duomenų tam, kad galėtų sutvarkyti pirkimo pardavimo komiso sutartį. Kai pardavėjas atvažiavo į (duomenys neskelbtini), jis pasirašė pirkimo pardavimo sutartį, VÄ® „Regitra“ pridavė dokumentus.

Pardavėjas buvo iÅ¡sitraukęs įgaliojimÄ . Jis paprašė parodyti asmens dokumentÄ , nes norėjo įsitikinti, kad tai tas pats asmuo, įgaliotas parduoti automobilį. Negali pasakyti, ar tas įgaliojimas buvo patvirtintas, ar ne, nes neatsimena. Kai buvo įregistruotas automobilis, jis pardavėjui sumokėjo pinigus. Sumokėjo 44 000 litų. Gavo vienÄ užvedimo raktÄ , vienÄ vadinamÄ jį serviso raktÄ , du signalizacijos pultelius, du „imobilaizerio“ (imobilizatoriaus) pultelius ir signalizacijos kortelę su kodu.

Tai buvo pilnas komplektas įrangos, kuriÄ reikia atiduoti parduodant automobilį. Pardavėjas pasakė, kad tai jo draugės automobilis. Jis negali pasakyti, ar perkant automobilį buvo ir automobilio savininkė, nes su pardavėju buvo kažkokia moteris, bet jis nepaklausė, ar ji automobilio savininkė. Jam automobilį pardavė ne kaltinamasis. Jis tiksliai neiÅ¡siaiÅ¡kino, kas buvo tas automobilio pardavėjas, nes tai vyko prieÅ¡ beveik ketverius metus, o jį buvo matęs tik trijų trumpų susitikimų metu, bet yra tikras, kad tai tikrai ne kaltinamasis.

Šiuo metu automobilis yra areštuotas. (duomenys neskelbtini) teismo byloje jis yra kaip trečiasis asmuo.Liudytojas E. B. teismo posėdyje parodė, kad su E. Ž. pažįstami apie 10 metų. Jie kartu bandė užsiimti automobilių pirkimo-pardavimo verslu. E. Ž. davė pinigus, neprisimena ar 10-12 tūkstančių eurų, ir prašė parvaryti automobilį jam. Po to pinigus atsiėmė, padėjo parduoti automobilius, dėl tų pinigų pretenzijų neturi.Kelis automobilius „BMW“ yra pardavęs (duomenys neskelbtini).

Dažniausiai prieÅ¡ perkant automobilius, žmonės tikrindavo juos autoservise. Dažnai su žmona vykdavo į automobilių turgų. Kai E. Ž. perduodavo automobilius, automobiliai bÅ«davo su tranzitiniais numeriais, priklausydavo, kokiai firmai. Jis E. Ž. paduodavo automobilio dokumentus ir jis dokumentus formindavo ir pinigus pasiimdavo.Buvo vienÄ kartÄ , kad teko jam dokumentus sutvarkyti, nes E. Ž. buvo iÅ¡važiavęs. Jis paskambino, tačiau tie žmonės negalėjo atvažiuoti priregistruoti tos maÅ¡inos, tada padarė klaidÄ ir pasirašė.

Tai buvo automobilis „BMW“. Kieno vardu tas automobilis buvo registruotas, nepamena. Prisimena, kad buvo tranzitiniai numeriai ir buvo lietuviÅ¡ka registracija. Automobilio „BMW“ įgijėjai servise patikrino automobilį ir jiems tas automobilis tiko. Buvo paduotas užstatas, tada grįžo sutvarkyti dokumentus. E. Ž. paprašė sutvarkyti tuos dokumentus. Automobilio „BMW“ pardavimo pirkimo dokumentų tvarkymas vyko E. D. įmonėje. Jis pasirašė už pardavėjÄ . Pardavėjo vardo nei pavardės neprisimena, tik atrodo, kad buvo moters vardas ir pavardė.

Firma surašė pirkimo pardavimo sutartį ir jis nepagalvojęs už pardavėjÄ pasirašė. Prisimena, kad formindamas pažymÄ turėjo automobilio registracijos liudijimÄ ir kažkokio žmogaus duomenis. Ar to žmogaus dokumentÄ turėjo, neprisimena. Nežinojo kaip atrodė S. L. paraÅ¡as. Prisimena kad pasirašė, o kur nusižiÅ«rėjo paraÅ¡Ä , neprisimena. Gal buvo pateiktas to asmens pasas, tačiau tikrai neprisimena to momento. PrieÅ¡ tai E. Ž. pasakė, kad viskas su tuo automobiliu tvarkoje, kad tas žmogus, kuris parduoda automobilį viskÄ Å¾ino.

Už kokiÄ sumÄ buvo parduotas automobilis „BMW“, neprisimena. Neprisimena kokia automobilio „BMW“ kaina buvo nurodyta pirkimo pardavimo sutartyje. Kadangi tai ne jo automobilis, nekreipė dėmesio. E. Ž. davė automobilį ir jis jį (duomenys neskelbtini) pardavė, įgaliojimo parduoti automobilį neturėjo. Kadangi su E. Ž. buvo pažįstami, todėl įgaliojimo parduoti automobilį jis jam nedavė.Liudytojas E. D. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju E. Ž. pažįstami tik iÅ¡ matymo, kaip klientas.

Jis dirbo individualioje įmonėje, draudimo, pirkimo-pardavimo tarpininku. Nedažnai su E. Ž. susitikdavo ir tai, tik įmonės patalpose. E. Ž. neprašė parduoti automobilių. Jis teikė tik draudimo paslaugas. Automobilis „BMW 320“, jam nieko nesako, į (duomenys neskelbtini) tokio nevarė. Pirkimo-pardavimo forminimui reikėdavo pateikti automobilio technikinį pasÄ . Jį galėdavo pateikti pirkėjas, ar pardavėjas ir užpildo pažymÄ -sÄ skaitÄ . Fizinio, ar juridinio asmens pareikalaudavo asmens dokumento, o transporto priemonės – techninio paso.

NebÅ«tinas abiejų Å¡alių dalyvavimas, svarbiausia – pardavėjas. Automobilio „BMW 320“ dokumentus užpildė S. R., jis jau nebedirba. Turėjo bÅ«ti pateiktas automobilio techninio paso originalas, kopijos – negalima. S. L. paraÅ¡as kažkaip pateko. Visa pažyma pildyta S. R., o kur pavardė „E. D.“ – paraÅ¡as jo. Pirkėjas su pardavėju tiesiogiai atsiskaitė, o blankai iÅ¡ karto su sudėtais jo paraÅ¡ais. Tie blankai sunumeruoti. S. R. tik užpildė blankÄ . Nėra skirtumo, ar po atsiskaitymo.

Grafa „pinigus gavo“, jų jau nedomina. Tokia tvarka buvo tų blankų. Iki kada tie blankai galiojo, nežino. Už užpildymÄ imdavo 10 litų. Nežino apie E. B., apie jį turėtų žinoti S. R.. Prie S. R. už pardavėjÄ negalėjo kitas pasiraÅ¡yti, tik pardavėjas. Su R. L. neturėjo jokių reikalų.Pirkimo-pardavimo sutartyje (5t., 149 b. l.) konstatuojama, kad S. L. 2005-09-28 iÅ¡ IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ perka automobilį „BMW 320“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini) už 22 800 litų.2006-11-04 (5 t., b. l. 152) įregistruoja savo vardu.2009-11-10 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole (5 t., 161-166 b. l.) užfiksuota, jog VÄ® „Regitra“ pateikė dokumentus dėl automobilio „BMW 320D Touring“ registravimo R.

M. vardu, iÅ¡ kurių matyti, jog 2006-11-24 pažymoje – sÄ skaitoje, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantis S. L. paraÅ¡as gali bÅ«ti suklastotas.2013-02-22 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (16 t., 10-12 b. l.) konstatuota, kad ekspertizės įstaigai pateiktoje triÅ¡alėje komiso sutartyje eilutėje „ Pilietis/ pardavėjas“ pasirašė ne S. L., bet kitas asmuo.2011-05-26 Å iaulių miesto apylinkės teismo nutartyje (16 t., 23-25 b. l.) konstatuota, kad triÅ¡alėje komiso sutartyje už S. L. pasirašė E. B..2009-11-17 poėmio protokole (5 t., 172, 174-175 b. l.) užfiksuota, jog iÅ¡ R.

M. paimtas automobilis „BMW 320D Touring“, registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas, užvedimo raktas su signalizacijos pultu. 2009-12-02 automobilio apžiūros protokole (5 t., 185-191 b. l.) užfiksuotas apžiūrėtas automobilis „BMW 320D Touring“ (5 t., 176-184 b. l.). 2009-12-03 apžiūros protokole užfiksuoti apžiūrėti automobilio „BMW 320D Touring“ registracijos dokumentai, techninės apžiūros talonas, užvedimo raktelis.Pirkimo sutartyje (7 t., 29-30 b. l.) užfiksuota, jog automobilį „Volvo S60“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini) 2007-02-02 įgijo J.

L..2008-12-09 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje (7 t., 26 b. l.) nėra automobilio „Volvo S60“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjos J. L. parašo.2009-01-20 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje ir 2010-07-30 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota (7 t., 40, 37-39 b. l.), jog transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje įrašus (2009-01-20, (duomenys neskelbtini) J. L., „Volvo S60“,  (duomenys neskelbtini), juoda, J. L.) parašė ne J. V., o kitas asmuo.Rašte (5 t., 123 b. l.) E. Ž.

įsipareigoja iki 2009-03-25 18 val. iÅ¡duoti R. L. automobilį „Volvo S60“. RaÅ¡te nenurodyta kur ir kada jis suraÅ¡ytas.R. L. pateiktose nuotraukose (7 t., 47-49 b. l.) užfiksuotas automobilis „Porsche Boxter“.PraneÅ¡ime-Deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., 58 b. l.) užfiksuota, kad R. L. 2008-05-13 iÅ¡registruoja automobilį „Porsche Boxter S“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėdamas, kad transporto priemonė ir nuosavybės teisė į jÄ perduota (bus perduota) užsienio gyventojui (įmonei).Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje (7 t., 60 b. l.) konstatuota, kad 2008-05-26 automobilį „Porsche Boxter S“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) R.

L. už 15 000 litų parduoda E. Ž..Informacijoje apie automobilio registracijÄ (7 t., b. l.

54) nurodoma, jog automobilis 2008-05-26 buvo registruotas E. Ž. vardu.VĮ „Regitra“ pateiktuose dokumentuose (7 t., 59, 61-64 b. l.) nurodoma, jog 2008-05-13 R. L. automobiliui „Porche Boxter“ išėmė laikinius tranzitinius numerius. Trišalėje pirkimo-pardavimo sutartyje (7 t., 51-53 b. l.) konstatuojama, kad (duomenys neskelbtini), 2008-06-13 sudaroma trišalė sutartis: įmonė „(duomenys neskelbtini)“ perka, o E. Ž. parduoda automobilį „Porsche Boxter S“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), įsipareigoja sumokėti 22 000 eurų iki 2008-07-13.

Nurodytos sumos perdavimo metu turi dalyvauti: E. Ž., įmonė „(duomenys neskelbtini)“, R. L.. R. L. ir E. Ž. triÅ¡alėje sutartyje įvardijami kaip automobilio bendraturčiai.R. L. pateiktose nuotraukose (7 t., 67-72 b. l.) užfiksuotas automobilis „Mercedes Benz B180“, kurio priekis daužtas.Pažymose-sÄ skaitose (7 t., 74-75 b. l.) konstatuojama, kad automobilis „Mercedes Benz B180“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2008-10-05 SIA „(duomenys neskelbtini)“ gabena, o turto gavėjas R.

L..2008-07-05 E. Ž. pasiraÅ¡o keturis Neprotestuotinus paprastuosius vekselius (5 t., 129-133 b. l.), pagal kuriuos įsipareigoja pagal pareikalavimÄ R. L. sumokėti 245 600 litų. 2008-06-06 E. Ž. pasiskolina iÅ¡ R. L. 20 000 litų (5 t., b. l. 125).2008-11-20 E. Ž. ir R. L. sudaro susitarimÄ (5 t., 122 b. l.), pagal kurį E. Ž. yra nusipirkęs iÅ¡ R. L. lengvÄ jį automobilį „Mercedes Benz B180“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini), dyzelinis variklis, pagal pirkimo-pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) už R.

L., jo vardu automobilis yra daužtas, pridedama (nuotraukos). R. L. su juo pilnai atsiskaitęs ir jis jokių finansinių pretenzijų neturi. Ä®sipareigoja automobilį parvežti R. L. iki 200-12-01 ir perduoti R. L.. R. L. automobilio nėra matęs ir nežino dabartinės jo buvimo vietos. PasiraÅ¡o R. L. ir E. Ž..2008-11-20 E. Ž. ir R. L. sudaro susitarimÄ (5 t., 126 b. l.), pagal kurį E. Ž. yra nupirkęs iÅ¡ R. L. lengvÄ jį automobilį „Audi Allroad“, 2006 m. 3,0 cm3 dyzeliniu varikliu (duomenys neskelbtini) R.

L. vardu. Automobilis „Audi Allroad“ yra idealios būklės – nėra nei vidaus, nei išorinės pažeidimų. Pirkimo dokumentus turi jis - E. Ž.. R. L. su juo yra pilnai atsiskaitęs ir jis neturi jokių finansinių pretenzijų. Įsipareigoja automobilį atvežti iki 2008-12-01 ir perduoti R. L. kartu su visais reikalingais dokumentais automobilio priregistravimui Lietuvos Respublikoje. R. L. automobilio nėra matęs ir nežino dabartinės jo buvimo vietos. Pasirašo R. L. ir E. Ž..E. Ž., dalyvaujant I.

J. ir R. L., raÅ¡te (5 t., 124 b. l.), kuriame nenurodyta nei data, nei vieta, nurodo, kad yra paėmęs iÅ¡ R. L. 270 000 litų, iÅ¡ I. J. 100 000 litų. Pralaikęs daugiau kaip 2 (du metus) ant automobilių kurių nėra ir apgaulės bÅ«du juos pasisavino, po to melavo visÄ tÄ laikÄ ir negražino nei pinigų, nei automobilių. Jų pinigus prarado, taip pat prarado ir savo, ir savo tėvų (netgi namo užstatytus pinigus). Å iuo momentu negali nei 100 litų. Automobilių gražinti taip pat negali. Situacija lygi nuliui.

Sutinka su I. ir R. visais reikalavimais ir pripažįsta, kad tuos žmones yra apgavęs ir pasisavinęs jų pinigus. Gali tik pridėti, kad atiduoti gali per 6-12 mėnesius dalimis. Arba. (AtsipraÅ¡o).Teismas pažymi, kad vaizdo įraÅ¡as buvo darytas 2009-02-20, apie 18 valandÄ . IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad I. J. ir R. L. iÅ¡lanksto sumontuoja vaizdo įraÅ¡o aparatÅ«rÄ , ant stalo padeda popieriaus lapus. Atvykus E. Ž., kalba tik R. L. ir I. J., reikalauja grÄ Å¾inti pinigus, o jeigu jų neturi, tai kitu turtu- žeme ir pan.

E. Ž. neigia pinigus pasisavinęs. R. L. teigia, kad pajungta teisėsauga, kad jam tik reikia paskambinti telefonu ir E. Ž. vakarieniaus kitur. Po liepia E. Ž. raÅ¡yti raÅ¡tÄ . E. Ž. raÅ¡o. Po to liepia E. Ž. raÅ¡yti raÅ¡tÄ pagal jų pateiktÄ pavyzdį.2009-04-14 R. L. kreipiasi į Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«rÄ su praÅ¡ymu (5 t., 127 b. l.) supažindinti E. Ž. dėl skolų apmokėjimo pagal vekselius, o pareiÅ¡kimÄ dėl bylos iÅ¡kėlimo E. Ž. pateikia 2009-04-16 (5 t., 112 b. l.).

Dėl BK 95 straipsnio nuostatų taikymo BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., redakcija), nurodyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra išvardytos BPK 3 straipsnyje. Viena iš jų nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, asmens baudžiamasis persekiojimas negali būti vykdomas.

Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu (BK 95 straipsnis). Taigi baudžiamojo proceso įstatymo formuluotė senaties terminÄ sieja su draudimu pradėti arba tęsti baudžiamÄ jį procesÄ ir reikalavimu jį nutraukti suėjus senaties terminui, o baudžiamasis įstatymas – su draudimu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.             Esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytoms aplinkybėms, tarp jų ir suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nebegali bÅ«ti priimtas ne tik apkaltinamasis, bet ir iÅ¡teisinamasis nuosprendis (kasacinė byla Nr. 2K-343/2013), galimas tik vienas sprendimas – nutraukti bylÄ .Nagrinėjamojoje byloje E. Ž. kaltinamas tuo, kad 2006-11-24 per tarpininkÄ E. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, veikdami bendrais veiksmais, suklastoję automobilio pirkimo – pardavimo sutartį pažymÄ â€“ sÄ skaitÄ , serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o bÅ«tent suklastoję automobilio savininkės S. L. paraÅ¡Ä , jÄ pateikė R.

M. ir tokiu bÅ«du automobilį pardavė pastarajam asmeniui už 44000 litų, t. y. padarė nusikalstamÄ veikas, numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje             Vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis, BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, nes už juos baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė nevirÅ¡ija trejų metų laisvės atėmimo.                   Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti priimtas jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus ar nesunkus tyčinis nusikaltimas, todėl Å¡i bylos dalis nutrauktina suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas.

Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiÅ¡kia, kad kaltininkas šį turtÄ pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiÅ¡kiai neteisingai. Turto pasisavinimas, numatytas BK 183 straipsnyje, yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisėtai paverčia savo turtu.

Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimÄ turtÄ ir turint realiÄ galimybę juo naudotis ar disponuoti. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas Å¡iuo turtu (turtine teise) ar šį turtÄ paimdamas, siekia turtÄ (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita (kasacinės nutartys 2K–7-84/2012, 2K-93/2013, Nr. 2K-373/2013).Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.             Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis).

Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. IÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Å is principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009).          BPK 301 straipsnio 2 dalis nustato reikalavimus apkaltinamajam nuosprendžiui, kai jis yra grindžiamas nukentėjusiojo parodymais.

Ä®statymas reikalauja, kad apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik nukentėjusiojo parodymais, jei juos patvirtina kiti įrodymai. E. Ž. kaltinamas tuo, kad pasisavino didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2006 m. lapkričio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iÅ¡ R. L. paėmė S. L. priklausantį automobilį „BMW 320D Touring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pažadėdamas parduoti už 38500 litų bei pinigus perduoti R. L. (S. L.), tačiau 2006-11-24 per tarpininkÄ E. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, veikdami bendrais veiksmais, suklastoję automobilio pirkimo – pardavimo sutartį pažymÄ â€“ sÄ skaitÄ , serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o bÅ«tent suklastoję automobilio savininkės S. L. paraÅ¡Ä , jÄ pateikė R.

M. ir tokiu bÅ«du automobilį pardavė pastarajam asmeniui už 44000 litų, kurių S. L. negrÄ Å¾ino ir juos pasisavino.E. Ž. neigia paėmęs iÅ¡ R. L. ar S. L. automobilį „BMW 320D“. Jis nurodo, kad R. L. suvedė su E. B., kuris vertėsi automobilių prekyba, ir tuo jo veiksmai baigėsi. Jis nesitarė su E. B. parduoti automobilį, neliepė klastoti S. L. paraÅ¡o, negavo iÅ¡ E. B. pinigų už parduotÄ automobilį.Nei R. L., nei S. L. nuosekliai nenurodo automobilio perdavimo aplinkybių ir vietos.

Jie nurodo, kad automobilis buvo perduotas ne parduoti, bet surasti pirkėjÄ , nes nebuvo iÅ¡duotas įgaliojimas automobilį parduoti. Tačiau kažkodėl automobilį iÅ¡registruoja, iÅ¡ima tranzitinius numerius, perduoda automobilį, jo dokumentus, atsarginius raktelius. Liudytojas E. B. automobilį pardavė, pasirašė už S. L.. Parodė, kad prieÅ¡ parduodant automobilį, jis paskambino, tačiau tie žmonės negalėjo atvažiuoti priregistruoti tos maÅ¡inos, tada padarė klaidÄ ir pasirašė už pardavėjÄ , kur nusižiÅ«rėjo paraÅ¡Ä , neprisimena.

Gal buvo pateiktas to asmens pasas, tačiau tikrai neprisimena to momento. Nors automobilis buvo parduotas 2006 m., tačiau S. L. į policijÄ nesikreipė, o kreipėsi tik 2009 m. kai E. Ž. buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla. Nors byloje yra ne vienas E. Ž. raÅ¡ytas raÅ¡telis, tačiau nei viename iÅ¡ jų nėra užsiminta apie automobilį „BMW 320D“.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad neįrodyta, jog R. L. ar S. L. bÅ«tų perdavę E. Ž. automobilį „BMW 320D Touring“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjo suradimui, o E. Ž., veikdamas bendrininkų grupėje su E. B., automobilį bÅ«tų pardavę, o gautus pinigus neteisėtai E. Ž. pasisavino. E. Ž. dėl neteisėto S. L. piniginių lėšų pasisavinimo iÅ¡teisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl BK 182 straipsnio nuostatų taikymo Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia turtinės prievolės arba jÄ panaikina.

Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tokių alternatyvių veikų padarymu:

1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule;

4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Aptariama nusikalstama veika padaroma tik esant tiesioginei tyčiai. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingÄ pobÅ«dį ir nori panaudodamas apgaulę tokiÄ turtinę naudÄ gauti.Kasacinėje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys  Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013, 2K-123/2014).

Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis, turtas gali bÅ«ti įgyjamas taip pat ir civilinių sutarčių, iÅ¡ kurių viena yra paskolos sutartis, pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, t. y. sutarties sudarymo metu Å¡alims iÅ¡reiÅ¡kus savo tikrÄ jÄ valiÄ . Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sÄ lygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros sutarties sÄ lygos pažeidimu, turtinės prievolės nevykdymu, apie baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį turi bÅ«ti sprendžiama vertinant tai, ar kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, ar kaltinamas asmuo sÄ moningai sudarė situacijÄ , jog nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų apsunkintas, pvz.: sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie didelę skolų naÅ¡tÄ ir nemokumÄ , vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-133/2010, 2K-123/2014, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001 ir kt).

Apgaulei taikomas esmingumo kriterijus, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7–255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013). Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ , tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Kaip papildomi taip pat taikytini kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos) bei nukentėjusiojo atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijus.

Vadovaujantis pastaruoju kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius Å¡ių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkÅ«rimo priemonėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-312/2013, 2K-123/2014).Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymÄ ar teisės į jį įgijimÄ neteisėtÄ baudžiamÄ ja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus, ar asmenis, kurių žinioje yra turtas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi bÅ«ti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013).Pažymėtina, kad sukčiavimas gali pasireikÅ¡ti ir nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam nenaudingÄ sandorį ir taip užvaldant svetimÄ turtÄ . Teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika, susijusi su nukentėjusiojo įtraukimu į jam nenaudingÄ sandorį, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų pasunkintas, pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-224/2008, 2K-78/2009, 2K-133/2010, 2K-81/2011).

Å ios nusikalstamos veikos padarymo bÅ«das – apgaulė turi bÅ«ti nustatoma visais atvejais kvalifikuojant asmens veikÄ pagal BK 182 straipsnį. Teismų praktikoje iÅ¡skiriami Å¡ie apgaulės kriterijai:

1) objektyvios tiesos iškraipymas;

2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidÄ );

3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sÄ moningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2010, 2K-411/2013).E. Ž. neneigia ėmęs iÅ¡ R. L. pinigus automobilių pirkimui. R. L. norėjo automobilio „Audi Allroad“ ir paprašė raÅ¡to. Automobilio nuotraukas matė „e-paÅ¡te“, domėjosi kaina. Jis gal 50 000 litų paėmė, o R. L. reikėjo, kad bÅ«tų 100 000 litų ir surašė raÅ¡tÄ , o jį (duomenys neskelbtini) apgavo.

Du kartus vienas pats vyko į (duomenys neskelbtini). Automobilį „Mercedes Benz B180D“ raštelyje rašė, kad jau nupirkęs. Taip norėjo R. L.. Buvo palikęs R. L. rankpinigius. R. L. taip prašė ir taip parašė, kad automobilis nupirktas. Su R. L. neatsiskaitęs, bandys iš (duomenys neskelbtini) atsiimti automobilius, jei ne – pinigus gražins. Raštelius, už paimtus pinigus, rašė R. L. jis, nes nebuvo prasmės jam meluoti. R. L. epizoduose kaltinamas sukčiavimu, su tuo nesutinka, jis tik skolingas jam.

Tekstus diktuodavo R. L., jis savo ranka perraÅ¡ydavo, arba raÅ¡teliai jau bÅ«davo su tekstais. Buvo su R. L. susitikę (duomenys neskelbtini). Ir R. L. sÄ Å¾iningai galėtų pasakyti, kad 100 000 litų nebuvo. R. L. paprašė jis parašė tÄ lapÄ , bet to 100 000 litų nebuvo. Automobilį „Porsche 911“ pasiÅ«lė (duomenys neskelbtini). Tos istorijos taip ir tęsiasi, duosim tÄ pakeisim į tÄ . Jis 65 000 litų iÅ¡ R. L. nepaėmė. Aplinkybių nepasakys, nes R. L. aplinkybes keisdavo tai paskolos raÅ¡telį liepdavo paraÅ¡yti.

R. L. parodė, kad apie 2007 m., kai atostogavo (duomenys neskelbtini), E. Ž. pasiūlė keisti į 2006 m. „Audi Allroad“. 100 000 litų reikėjo primokėti. Šio automobilio nebuvo matęs, nei internete, nei jo nuotraukų. Jis buvo remontuojamas. E. Ž. parašė jam raštelį, kad automobilis nupirktas jo vardu, idealios būklės, be techninių ar išorinių pažeidimų. Dar parašė: „Pirkimo dokumentus turiu aš – E. Ž..“ Jis jam sumokėjo 100 000 litų. Vėliau E. Ž. neva išvažiavo į (duomenys neskelbtini) parvežti automobilio, vis kažkas nutikdavo, taip viskas ir tęsėsi.

E. Ž. buvo įsipareigojęs parvežti šį automobilį. Už jį yra visiÅ¡kai atsiskaitęs. Å io automobilio iÅ¡vis neteko matyti. Turėjo asmeninį automobilį „Porsche“. Pasijutus krizei, apie 2008 metus, nutarė jį parduoti. Sutarė, kad E. Ž. parduos šį automobilį už maždaug 20 000 eurų. E. Ž. žadėjo nupirkti kitÄ automobilį „Porsche 911“ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir atiduoti jį jam kaip skolÄ . Žadamo automobilio vertė buvo didesnė. Jo bÅ«tų užtekę susidariusiai skolai padengti.

Davė pinigų Å¡io automobilio parvežimo iÅ¡laidoms. PraneÅ¡ime-Deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad R. L. 2008-05-13 iÅ¡registruoja automobilį „Porsche Boxter S“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėdamas, kad transporto priemonė ir nuosavybės teisė į jÄ perduota (bus perduota) užsienio gyventojui (įmonei). TriÅ¡alėje pirkimo-pardavimo konstatuojama, kad (duomenys neskelbtini), 2008-06-13 sudaroma triÅ¡alė sutartis: įmonė „(duomenys neskelbtini)“ perka, o E. Ž. parduoda automobilį „Porsche Boxter S“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), įsipareigoja sumokėti 22 000 eurų iki 2008-07-13.

Nurodytos sumos perdavimo metu turi dalyvauti: E. Ž., įmonė „(duomenys neskelbtini)“, R. L.. R. L. ir E. Ž. triÅ¡alėje sutartyje įvardijami kaip automobilio bendraturčiai. 2008-07-05 buvo raÅ¡ytas 38 000 litų vekselis, E. Ž. vekselį rašė už skolas, bendras duotas jam sumas. Per kažkokį tai laikÄ E. Ž. patikėjo dideles pinigų sumas. Jį su juo suvedė skelbimas, „(duomenys neskelbtini)“. Su laiku jam kildavo dėl E. Ž. abejonės, bet jis gražiai kalbėdavo.

Kilo įtarimų ir vienÄ dienÄ buvo pasiraÅ¡yti raÅ¡teliai. Å iaip tai E. Ž. nedingdavo, ateidavo, bendraudavo. Jis prisipažino, kad automobilių ir pinigų nėra. Minėjo, kad jį pavedė. Duodavo E. Ž. pinigus patikėjimu, po kurio laiko jis pasirašė vekselius. Pinigai duoti automobilių pirkimui.Teismas pažymi, kad vaizdo įraÅ¡as buvo darytas 2009-02-20, apie 18 valandÄ . IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad I. J. ir R. L. iÅ¡ anksto sumontuoja vaizdo įraÅ¡o aparatÅ«rÄ , ant stalo padeda popieriaus lapus.

Atvykus E. Ž., kalba tik R. L. ir I. J., reikalauja grÄ Å¾inti pinigus, o jeigu jų neturi, tai kitu turtu- žeme ir pan. E. Ž. neigia pinigus pasisavinęs. R. L. teigia, kad pajungta teisėsauga, kad jam tik reikia paskambinti telefonu ir E. Ž. vakarieniaus kitur. Po liepia E. Ž. raÅ¡yti raÅ¡tÄ . E. Ž. raÅ¡o. Po to liepia E. Ž. raÅ¡yti raÅ¡tÄ pagal jų pateiktÄ pavyzdį.Byloje nustatyta, kad tarp E. Ž. ir R. L. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. R. L. duodavo E. Ž. pinigus automobilių pirkimui.

Automobilius R. L. matydavo interneto svetainėje, norėjo parduoti savo automobilį. Pinigus sumoka, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančiai įmonei, tačiau prasideda ekonominė krizė ir automobilių neatgauna. Jis, diktuojant I. J. ir R. L. ne vienÄ kartÄ raÅ¡o raÅ¡telius, neprotestuotinus paprastuosius vekselius, įsipareigoja skolÄ gražinti. E. Ž. nepateikė jokių tikrovės neatitinkančių duomenų I. J., siekdamas jį iÅ¡ esmės suklaidinti, neslėpė jam nukentėjusiojo duotų pinigų panaudojimo.

Kadangi E. Ž. R. L. prieÅ¡ sandorių sudarymÄ nenuslėpė automobilių bÅ«klės, pasirašė raÅ¡telius apie skolÄ , t. y. sudarė sÄ lygas R. L. savo teises apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, todėl teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta E. Ž. tiesioginės tyčios paimti iÅ¡ R. L. pinigus iÅ¡ anksto žinant, kad jie nebus gražinti t. y. apgaulės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2009-04-14 R. L. kreipiasi į Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«rÄ su praÅ¡ymu supažindinti E. Ž. dėl skolų apmokėjimo pagal vekselius, o pareiÅ¡kimÄ dėl bylos iÅ¡kėlimo E. Ž. pateikia 2009-04-16.

Be to E. Ž. esant Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam pateikiamas paprastasis vekselis (neprotestuotinas), kuriuo jis įsipareigoja R. L. sumokėti 255 600 litų (16 t., 123 b. l.), o tai rodo, kad R. L. tikslas neatgauti automobilius, bet susigražinti pinigus, t. y. skolos klausimÄ iÅ¡spręsti civilinės teisės reguliuojamomis normomis. Pažymėtina, kad R. L., raÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ teisėsaugos organams dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo E. Ž. (5 t., 111 b. l.) nurodo, kad tarp jo ir E. Ž. buvo sudaromi sandoriai dėl automobilių pirkimo.

R. L. duodavo E. Ž. pinigus, o E. Ž. raÅ¡ydavo skolos raÅ¡telius, vekselius, tokiu bÅ«du R. L. sudaromos sÄ lygos savo teises apsiginti civilinio proceso tvarka.Å ioje dalyje E. Ž. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl BK 178 straipsnio nuostatų taikymo. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė didelės vertės svetimÄ turtÄ .BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .E. Ž. kaltinamas tuo, kad pagrobė automobilį, o bÅ«tent 2009 m. sausio 20 d. iÅ¡ plovyklos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), pagrobė R.

L. priklausantį automobilį „Volvo S60“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 50 000 litų vertės.BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.  Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.

IÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012,2K-177/2009).BPK 301 straipsnio 2 dalis nustato reikalavimus apkaltinamajam nuosprendžiui, kai jis yra grindžiamas nukentėjusiojo parodymais.

Ä®statymas reikalauja, kad apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik nukentėjusiojo parodymais, jei juos patvirtina kiti įrodymai. E. Ž. nurodo, jog automobilio „Volvo S60“ nepagrobė, jis buvo duotas R. L. važinėtis, R. L. nebuvo jam už jį sumokėjęs, prašė perraÅ¡yti, kaip užstatÄ . R. L. parodė, kad E. Ž. reikalavo atiduoti skolÄ . Todėl E. Ž. davė jam naudotis automobilį „Volvo S60“. Reikalavo, kad automobilis bÅ«tų perraÅ¡ytas jo vardu. E. Ž. atvežė pirkimo pardavimo sutartį su paraÅ¡u, pasakė, kad užpildytų jÄ jis pats E. Ž. sumokėjo 50 000 litų, o ne automobilio savininkei.

Pirkimo sutartyje užfiksuota, jog automobilį „Volvo S60“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini) 2007-02-02 įgijo J. L.. 2008-12-09 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nėra automobilio „Volvo S60“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjos J. L. parašo. 2009-01-20 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje ir 2010-07-30 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje įrašus (2009-01-20, (duomenys neskelbtini) J. L., „Volvo S60“,  (duomenys neskelbtini), juoda, J.

L.) parašė ne J. V., o kitas asmuo. Rašte E. Ž. įsipareigoja iki 2009-03-25 18 val. išduoti R. L. automobilį „Volvo S60“. Rašte nenurodyta kur ir kada jis surašytas, kopija nepatvirtinta.Byloje nepateikta jokių įrodymų patvirtinančių, kad automobilis Volvo S60“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini) buvo R. L. nuosavybė, todėl nėra nusikalstamos veikos objekto. Be to byloje nesurinkta įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad E. Ž. automobilį „Volvo S60“ savavališkai paėmė iš plovyklos ir jį pagrobė.Kaltinimas E. Ž.

Å¡ioje dalyje paremtas vien spėlionėmis ir prielaidomis, o neesant tiesioginių kaltės įrodymų apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti priimtas. E. Ž. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to E. Ž. kaltinamas tuo, kad pasisavino jam patikėtÄ didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2008 metų pavasarį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gavo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. T. automobilį „Toyota Land Cruiser“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 92 000 litų vertės, priklausantį „(duomenys neskelbtini)“, naudojamÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį pažadėjo parduoti, tačiau nei pinigų už parduotÄ automobilį, nei automobilio negrÄ Å¾ino, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)” 92 000 litų dydžio turtinę žalÄ ,tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis E. Ž. 2012-03-06 teismo posėdyje parodė, kad automobilio „Toyota Land Cruiser“ jis nepasiėmė, jo nepirko ir nepardavė, juo niekada nevažiavo. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku matydavosi, kai žaisdavo tinklinį trečiadieniais. VienÄ kartÄ nuvežė jo praÅ¡ymu kažkokius dokumentus į įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Tai visi santykiai. Automobilio numeriai ne pas jį rasti. Nežino kur rasti numeriai. Su A. Å . neturėjo jokių santykių dėl automobilių pardavimo ir dėl to automobilio nebendravo, juolab, kad nebuvo iÅ¡mokėtas lizingas.

Pažįsta B. I.. A. Å . paprašė jo, o jis paprašė B. I., kad automobilį užsiregistruotų savo vardu. A. P. jam paskolino pinigų. Automobilių dokumentus laikydavo pas A. P., nes jis ir darbe, ir namie turėjo seifÄ . Kartais jo papraÅ¡ydavo garaže palaikyti automobilį, nes buvo signalizacija. „Toyota Land Cruiser“ automobilis buvo V. D. nupirktas. Automobilis nei jo, nei A. P..Nukentėjusysis S. T. teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju E. Ž. yra pažįstami, kartu sportuodavo, verslo ryÅ¡iai jų nesiejo.

Visa tai vyko prieÅ¡ du su virÅ¡ metų. Pas E. Ž. buvo įmonei priklausantis automobilis „Toyota Land Cruiser“, kurį jis turėjo suremontuoti ir parduoti. Tai neįvyko, iÅ¡ automobilio liko tik numeriai. A. Å . buvo jam skolingas 20 000 litų, prašė, kad jis jam grÄ Å¾intų, nes jam prireikė Å¡itų pinigų. Jis niekaip negalėjo ilgesnį laikÄ jų grÄ Å¾inti. Po to jis pasakė, kad su kolega turi nupirkę automobilį, bet negali jo greitai sutvarkyti ir parduoti. O jei jis jį nupirktų, taip jis atiduotų skolÄ , o paskui, sutvarkę tÄ automobilį, galėtų jį parduoti.

Kadangi tokios pinigų sumos jis neturėjo, automobilį pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, ėmė paskolÄ iÅ¡ banko. Šį automobilį įsigijo lizingu už 92 000 litų. Å io sandorio metu A. Å . su juo atsiskaitė ir pasakė, kad yra problemos dėl detalių, nes jų reikia laukti 2 – 3 mėnesius. Automobilis buvo paimtas remontuoti. Kadangi jo įsigyti nenorėjo, tai į tÄ klausimÄ labai nesigilino. Tik žino, kad buvo atlikta visa tai, kas priklauso, kad atitiktų lizingo sutarties reikalavimus: automobilio žymėjimas, signalizacija.

Automobilis buvo įregistruotas. Laukė, kada jis bus suremontuotas ir parduotas. Praėjus 3 mėnesiams, pradėjo „spausti“, jis asmeniškai skambino A. Š. ir klausė, kodėl nevyksta pardavimas. Atvykęs A. Š., kartu jiems sėdint, garsiu ryšiu skambino E. Ž. ir klausė, kokia situacija, kur yra automobilis. Jam atsakė, kad automobilis dar tvarkomas. Taip viskas tęsėsi, kol sužinojo, kad E. Ž. sulaikytas. Padaryta 92 000 litų žala. Automobilis buvo pirktas iš B. I.. Buvo paimta 55 0000 litų paskola iš banko automobilio pirkimui.

Jis pats nedalyvavo, nes jis buvo perkamas neasmeniÅ¡kai, tik, kad susigrÄ Å¾inti skolÄ . Negali atsakyti į kuriÄ sÄ skaitÄ ir kiek pinigų buvo pervesta, bet viskas buvo padaryta taip, kaip priklauso. Kam perdavė pinigus bankas pinigus, negali pasakyti. Pardavę automobilį, bÅ«tų gavęs visÄ sumÄ , tai bÅ«tų padengę visÄ lizingo sumÄ , nes lizingo mažesnė suma – 55 000 litų. IÅ¡ esmės sandoris buvo skirtas padengti lizingÄ ir atsiimti skolÄ .Po sandorio sudarymo, anot A. Å ., automobilis buvo pas E. Ž..

Tai suprato ir iÅ¡ ne kartÄ vykusių telefoninių pokalbių tarp A. Å . ir E. Ž., jam girdint. Po sandorio matė automobilį prie savo ofiso. Jei neklysta, juo buvo atvykęs E. Ž. paimti kažkokių trÅ«kstamų dokumentų. Å iuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra visiÅ¡kai atsiskaičiusi su banku, mėnesinė įmoka yra 1700 litų. ParaÅ¡ymas bankui buvo pagal komercinį pasiÅ«lymÄ , kurį suteikė A. Å . su E. Ž. pagalba. Su automobilio pardavėju atsiskaitė per A.

Å .. Kai davė A. Å . pinigus buvo dviese pas jį kabinete, daugiau nieko nebuvo. E. Ž. nebuvo, jam pinigų nedavė.A. Å . jam sakė, kad turi tam tikrų finansinių reikalų su E. Ž.. Dėl problemų su automobiliu kreipėsi į A. Å ., o ne į E. Ž., nes nebuvo įmanoma jo „pagauti“. Automobilį prisiregistravo padedant E. Ž.. ViskÄ tvarkė E. Ž., tik dokumentuose pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas G. M.. Jis pats nedalyvavo. Automobilį pardavė ne E. Ž..Nukentėjusysis S. T. 2012-03-06 papildomai apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad automobilis „Toyota Land Cruiser“ buvo pirktas iÅ¡ B.

I.. Paėmė paskolÄ apie 55 000 litų iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“, kad galėtų nupirkti šį automobilį. Automobilis buvo registruotas bankui. A. Å . buvo jam asmeniÅ¡kai skolingas 20 000 litų. Jis žadėjo, pardavus šį automobilį, grÄ Å¾inti skolÄ . Automobilį pardavimui reikėjo remontuoti. Jį paėmė A. Å . ir perdavė E. Ž.. Perduodant A. Å . automobilį E. Ž. nematė. A. Å . perdavė ir automobilio dokumentus, kad sutvarkytų ir paruoÅ¡tų pardavimui. A.

Å . sakė, kad automobilį sutvarkyti perdavė E. Ž.. Jis prie jo po mėnesio skambino E. Ž., klausė, kur yra automobilis. Jis girdėjo, nes buvo įjungtas garso ryÅ¡ys. E. Ž. pasakė, kad automobilis iÅ¡varytas į (duomenys neskelbtini), ten stovi pardavime. Kai A. Å . skambino, jis iÅ¡ balso atpažino E. Ž.. Iki to, su E. Ž. susitikdavo tik sporto salėje ar mieste, ar pas A.. Jis E. Ž. nedavė nei pinigų, nei automobilio.Liudytojas B. I. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamÄ jį E. Ž. pažįsta seniai. Kelis kartus su juo važiavo tinklinį žaisti.

E. Ž. paprašė, kad jis savo vardu užregistruotų automobilį. Paties automobilio „Toyota“ nematė buvo tik automobilio dokumentai. Kadangi jam tuo metu buvo 17-18 metų, buvo reikalingi pinigai, todėl sutiko savo vardu užregistruoti keletÄ automobilių. E. Ž. jam už automobilio priregistravimÄ mokėjo po 200 Lt, nors tiksliai nepasakys. Kadangi jam pinigus mokėjo, tai jis ir pasiraÅ¡ydavo, kur E. Ž. parodydavo. Kiek pasirašė dokumentų, negali tiksliai pasakyti. Žino, kad jam sakė užregistruoti savo vardu automobilį „BMW“.

Po to taip sutapo, kad iÅ¡vyko dirbti į (duomenys neskelbtini) ir buvo pasakyta, kad su pinigais dingo. Grįžęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pats nuėjo į policijÄ , nes sužinojo, jog yra ieÅ¡komas. Policijoje parodė jam kažkokius dokumentus, sakė, kad „čia viskas yra ant jo“. Po to nuėjo į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratÅ«rÄ , klausė kÄ jam daryti, pasakė, kad reikia kažkiek susimokėti, jis susimokėjo. Nelabai suprato kas vyko ir dėl ko. Teismo jokio nebuvo.Dėl automobilio „Toyota Land Cruiser“ pasirašė kažkokius dokumentus.

Prisimena, kad kažkokius dokumentus buvo pasirašęs netoli laisvalaikio centro „(duomenys neskelbtini)“ esančios įmonės kontoroje. To automobilio nematė ir į VĮ „Regitra“ registruoti automobilio nevyko. Kažkada iš (duomenys neskelbtini) esančio banko „(duomenys neskelbtini)“ E. Ž. prašymu ėmė pinigus. Nuimant pinigus E. Ž. buvo šalia jo. Paėmęs pinigus iš karto juos perdavė E. Ž.. Daug pinigų buvo, o kiek tiksliai, neprisimena.2010-07-09 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole (7 t., 120-122 b. l.) užfiksuota, jog S. T. pateikė automobilio „Toyota Land Cruiser“ registracijos dokumentus.Kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., 144-145 b. l.) užfiksuota jog B.

I. 2008-11-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilį „Toyota Land Cruiser“ sumokėjo 53 000 litų.Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas.

Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiÅ¡kia, kad kaltininkas šį turtÄ pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiÅ¡kiai neteisingai. Turto pasisavinimas, numatytas BK 183 straipsnyje, yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisėtai paverčia savo turtu.

Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimÄ turtÄ ir turint realiÄ galimybę juo naudotis ar disponuoti. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas Å¡iuo turtu (turtine teise) ar šį turtÄ paimdamas, siekia turtÄ (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita (kasacinės nutartys 2K–7-84/2012, 2K-93/2013, Nr. 2K-373/2013).Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.  Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis).

Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. IÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012,2K-177/2009).BPK 301 straipsnio 2 dalis nustato reikalavimus apkaltinamajam nuosprendžiui, kai jis yra grindžiamas nukentėjusiojo parodymais.

Įstatymas reikalauja, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik nukentėjusiojo parodymais, jei juos patvirtina kiti įrodymai. Baudžiamojoje byloje nustatyta, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ lizingo būdu už 90 000 litų įsigyja automobilį „Toyota Land Cruiser“, kurį perdavė A. Š., kad jis automobilį suremontuotų ir parduotų.  A. Š. buvo S. T. skolingas 20 000 litų. A. Š., kartu jiems sėdint, garsiu ryšiu skambino E. Ž. ir klausė, kokia situacija, kur yra automobilis.

Jam atsakė, kad automobilis dar tvarkomas. Taip viskas tęsėsi, kol sužinojo, kad E. Ž. sulaikytas. Padaryta 92 000 litų žala. Automobilis buvo pirktas iÅ¡ B. I. lizingo bÅ«du. Jis pats nedalyvavo, nes jis buvo perkamas neasmeniÅ¡kai, tik, kad susigrÄ Å¾inti skolÄ . Negali atsakyti į kuriÄ sÄ skaitÄ ir kiek pinigų buvo pervesta, bet viskas buvo padaryta taip, kaip priklauso. Kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota jog B. I. 2008-11-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilį „Toyota Land Cruiser“ sumokėjo 53 000 litų.Kaltinimai E. Ž. neteisėtai pasisavinus jam patikėtÄ automobilį „Toyota Land Cruiser“, grindžiami nenuosekliais nukentėjusiojo S. T. parodymais, kad jis automobilį perdavė A.

Å ., kuris turėjo tÄ automobilį parduoti. E. Ž. neigia, kad automobilį „Toyota Land Cruiser“ A. Å . bÅ«tų jam perdavęs, o jis tÄ automobilį bÅ«tų kam nors pardavęs.Byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad automobilis buvo perduotas E. Ž., o jis bÅ«tų šį turtÄ neteisėtai pasisavinęs. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus.

Byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis „Toyota Land Cruiser“ buvo perduotas E. Ž. žinion, o jis bÅ«tų tÄ automobilį neteisėtai pasisavinęs, todėl E. Ž. iÅ¡teisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to E. Ž. kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, žadėdamas A.

N. perduoti jo žinioje esančius automobilius „Škoda Roomster“, „Land Rover Discover“, „Toyota Corolla Verso“, „Nissan Navara“ už „Škoda Roomster“ bei „Land Rover Discovery“ nurodydamas avansu pervesti po 2000 eurų (6905,6 litų), už „Toyota Corolla Verso“ pervesti 6920 litų, už „Nissan Navara“ 4000 eurų (13811,2 litų), bei iš anksto žinodamas, jog automobiliai nebus pristatyti pirkėjai, tokiu būdu viso apgaulės būdu pasisavino A.

N. priklausančius 34542,4 litus,tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis E. Ž. 2011-09-5 teismo posėdyje parodė, kad jis 2007 m. dirbo IÄ® „(duomenys neskelbtini)“. Internete buvo įdėtas skelbimas IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kad parduodamas automobilis. A. N. jam paskambino, nes norėjo pirkti automobilį. Dabar tiksliai neprisimena, kokį automobilį ji nupirko. Po to automobilio pirkimo jis su A. N. pradėjo bendrauti. Ji nupirko gal apie 10-20 automobilių.

Buvo įdėtas jo skelbimas, kad parduodamas automobilis „Škoda Roomster“. A. N. davė 2000 eurų avansÄ už automobilį. Automobilio pardavimas vykdavo taip: (duomenys neskelbtini) vadybininkai atsiųsdavo į e-laiÅ¡kÄ su automobilio nuotraukomis ir jie tas nuotraukas įdėdavo į internete esantį puslapį. (duomenys neskelbtini) gana ilgai trukdavo automobilių dokumentų tvarkymas, apie 2 mėnesius, jis visada paduodavo už automobilius užstatÄ . Po 3 mėnesių A. N. pasiÅ«lė pirkti automobilį „Land Rover Discovery“.

Buvo parodytos jai to automobilio nuotraukos. Tie automobiliai faktiÅ¡kai stovėdavo (duomenys neskelbtini) esančiose aikÅ¡telėse. Jis buvo nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) ir matė automobilį „Land Rover Discovery“. Už šį automobilį paėmė 2000 eurų užstatÄ ir tuos pinigus padavė (duomenys neskelbtini) atstovui. Buvo susitarta, kad per 3 mėnesius sutvarkys dokumentus ir automobilį pristatys A. N.. Tačiau (duomenys neskelbtini) bankas nebedavė tų automobilių, nes bankrutavo, todėl ir nepristatė A.

N. to automobilio. Po to, dar pasiÅ«lė A. N. pirkti automobilį „Toyota Corolla“, kuris buvo iÅ¡ kitos (duomenys neskelbtini) įmonės. Už šį automobilį paėmė 2000 eurų avansÄ . Tačiau vėl buvo panaÅ¡i situacija, įmonė bankrutavo ir liko jai skola. Vėliau jiems pasiÅ«lė automobilį „Nissan Navara“ ir tÄ automobilį pasiÅ«lė pirkti A. N.. Å is automobilis buvo pasiÅ«lytas tuo metu, kai laukė tų automobilių, dėl kurių buvo tartasi anksčiau. Už automobilį „Nissan Navara“ buvo paimtas 4000 eurų avansas.

A. N. pirko automobilį „Škoda Roomster“. IÅ¡ viso už automobilius ji buvo padavusi apie 10 000 eurų. Po 2–3 mėnesių bendravimo, jis važiavo į (duomenys neskelbtini) ir prieÅ¡ vykdamas paskambino A. N., jai pasakė, kad tie pinigai (duomenys neskelbtini) ir automobiliai „kabo“ ir jis negali paimti nei pinigų, nei automobilių. Jis pats paprašė jos paraÅ¡yti skolos lapelį 10 000 eurų. Ji neturėjo jokių pretenzijų, pati sutiko, tik pareikalavo grÄ Å¾inti tuos pinigus.

Po kiek laiko tuos pinigus jai pradėjo grÄ Å¾inti. PrieÅ¡ pasiraÅ¡ant skolos lapelį, jai buvo pasakyta, kad tų automobilių gali nebÅ«ti, gali bÅ«ti, kad įvyko apgavystė. Tarp jo ir A. N. buvo paraÅ¡yta paprasta sutartis, kad tai buvo paskolos pinigai. Jis matė (duomenys neskelbtini) automobilius „Toyota Corolla Verso“, „Nissan Navara“. Tuo metu, kai buvo perkami automobiliai A. N., IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ buvo bankrutavusi. Todėl automobilius pirkdavo iÅ¡ savo pinigų, t. y.

įneÅ¡davo į įmonę savo pinigus ir jis atsakingas už tuos pinigus buvo. IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ imdavo mokestį 150 Lt už tai, kad įtraukdavo į sÄ raÅ¡Ä ir padarydavo automobilio pirkimÄ -pardavimÄ . Jokių duomenų nėra, kad IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ yra davęs jam pinigus PrieÅ¡ suėmimÄ A. N. buvo gražinęs apie 4000 Lt.IÅ¡ kokių (duomenys neskelbtini) įmonių A. N. buvo perkami automobiliai, neprisimena. Prisimena tik tas aikÅ¡teles, kuriose tie automobiliai buvo laikomi. (duomenys neskelbtini) yra pateikęs praÅ¡ymÄ , kad surastų visus duomenis apie tas aikÅ¡teles, buvusių vadybininkų, su kuriais bendravo, duomenis.  Buvo žodiniai susitarimai su (duomenys neskelbtini) automobilių pardavėjais dėl automobilių pirkimo pardavimo.

Pirma įneÅ¡davo pinigus į bankus už tuos automobilius, tada bankai iÅ¡raÅ¡ydavo pavedimus. Taip (duomenys neskelbtini) bÅ«davo perkami automobiliai. Atveži grynus pinigus, sumoki juos už automobilį. Pinigų panaudojimas liko (duomenys neskelbtini), tuos pinigus ne savo tikslams panaudojo. (duomenys neskelbtini) nei automobilių, nei pinigų jam negrÄ Å¾ino.Nukentėjusioji A. N. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamÄ jį E. Ž. pažįsta iÅ¡ skelbimų „(duomenys neskelbtini)“. Buvo įdėtas skelbimas dėl „Renault Megane“, 2005 m.

Paskambino E. Ž., kuris, sakė, kad galima automobilį rezervuoti. Pervedė į asmeninę sÄ skaitÄ 200 eurų. Po poros savaičių E. Ž. automobilį atgabeno. Po to buvo sumokėta likusi suma. Ä® jos elektroninį paÅ¡tÄ buvo atsiunčiamos nuotraukos, po to bendraudavo telefonu. ŽiÅ«rėdama kompiuteryje tas nuotraukas, kalbėdavo su E. Ž. telefonu. Kartais bÅ«davo dokumentai tuo pačiu metu, kai pristatydavo automobilį, o kartais – ne. Dokumentai bÅ«davo IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

Pusantrų metų prekyba automobiliais vyko sklandžiai. VienÄ automobilį atvežė, kitÄ atvežė, tokiu bÅ«du atsirado pasitikėjimas. Buvo žadama parduoti 3 automobilius. Už automobilį „Škoda Roomster“ jos sutuoktinis E. Ž. padavė 2000 eurų grynais prie parduotuvės „Šilas“. E. Ž. pasakė, kad greit nebus, tik po 2 mėnesių. Už automobilį „Land Rover Discover“ iÅ¡ sesers sÄ skaitos pervedė pinigus – 2000 eurų, už automobilį „Toyota Corolla Verso“ – 2000 eurų grynais, už automobilį „Nissan Navara“ buvo duota 4000 eurų grynais (duomenys neskelbtini) prie „(duomenys neskelbtini)“ asmeniui, kurio nei vardo, nei pavardės nežino.

Vėliau E. Ž. aiÅ¡kino, kad dar dokumentų nėra, reikia laukti. Po to pradėjo nebekelti telefono. E. Ž. buvo mačiusi 3–4 kartus, daugiausia bendravo telefonu. Paskutinį kartÄ su E. Ž. susitiko 2008 m. Jis jai parašė paskolos raÅ¡telį dėl 10500 eurų. Pasakė, kad tų maÅ¡inų nebebus, ir žadėjo po truputį pinigus atiduoti. Po paskolos raÅ¡telio suraÅ¡ymo su E. Ž. daugiau nebuvo susitikę. Telefonu bendravo, žadėjo grÄ Å¾inti. PrieÅ¡ suėmimÄ , apie 2009 m. pabaigÄ pradėjo įkyriai praÅ¡yti, skambinėti.

Tada arba nekeldavo, arba atmesdavo, suprato, kad vengia. Automobiliui „Škoda Roomster“ dar pirko detalių už 500 eurų. Jos yra pas jÄ . Po paskolos raÅ¡telio pasiraÅ¡ymo E. Ž. pervedė jai 3000 litų. Paskolos raÅ¡telį pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti pats E. Ž., nesakė, kad pinigų neatiduos.2010-02-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokole (5 t., 87-88 b. l.) užfiksuota, jog nukentėjusioji A. N. tyrimui pateikė E. Ž. paraÅ¡ytÄ skolos raÅ¡telį. Paskolos raÅ¡telyje užfiksuota, kad 2008-05-21 E. Ž. iÅ¡ A.

N. pasiskolina 10 500 eurų.Civiliniame ieÅ¡kinyje (11 t., 173-174 b. l.), kurį pateikė 2011 m. vasario 7 d. A. N. nurodo, kad E. Ž. jai grÄ Å¾ino 4000 litų, todėl praÅ¡o priteisti 32 330 litų. Kasacinėje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys  Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013, 2K-123/2014).

Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymÄ ar teisės į jį įgijimÄ neteisėtÄ baudžiamÄ ja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus, ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi bÅ«ti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013).Pažymėtina, kad sukčiavimas gali pasireikÅ¡ti ir nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam nenaudingÄ sandorį ir taip užvaldant svetimÄ turtÄ .

Teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika, susijusi su nukentėjusiojo įtraukimu į jam nenaudingÄ sandorį, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų pasunkintas, pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-224/2008, 2K-78/2009, 2K-133/2010, 2K-81/2011).

Å ios nusikalstamos veikos padarymo bÅ«das – apgaulė turi bÅ«ti nustatoma visais atvejais kvalifikuojant asmens veikÄ pagal BK 182 straipsnį. Teismų praktikoje iÅ¡skiriami Å¡ie apgaulės kriterijai:

1) objektyvios tiesos iškraipymas;

2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidÄ );

3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sÄ moningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2010, 2K-411/2013). Byloje nustatyta, kad A. N. ir E. Ž. eilę metų siejo verslo santykiai. E. Ž. pasiÅ«lydavo pirkti automobilius, juos pristatydavo, o A. N. nupirkdavo. Tai tęsėsi iki 2008 m. Po to E. Ž. pasiÅ«lydavo automobilius, A. N. sumokėdavo užstatÄ , kurį E. Ž. pervesdavo (duomenys neskelbtini) esančioms firmoms. Prasidėjus ekonominei krizei, kurios nei E. Ž., nei A.

N. negalėjo numatyti, automobilių verslas ėmė strigti. Matydamas, kad negalės dėl objektyvių priežasčių A. N. pristatyti automobilių, E. Ž. susiranda I. N., jie kartu suskaičiuoja kiek E. Ž. skolingas ir suraÅ¡o paskolos raÅ¡telį, dalį skolos grÄ Å¾ina iki baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo. E. Ž. sudarė sÄ lygas A. N. savo teises apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, todėl teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta E. Ž. tiesioginės tyčios paimti iÅ¡ A.

N. pinigus iÅ¡ anksto žinant, kad jie nebus gražinti t. y. jo apgaulės siekiant pasisavinti svetimÄ turtÄ .Å ioje dalyje E. Ž. iÅ¡teisintinas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to E. Ž. kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, žadėdamas D. T. perduoti jo žinioje esančius automobilius „VW Beetle“, „Ford Transit“, „BMW 318“ už juos paėmė 37950 litų, žadėdamas transporto priemones pristatyti iki 2008-10-18, tačiau susitarimo iki Å¡iol neįvykdė, tokiu bÅ«du viso apgaule pasisavino D.

T. priklausančius 37950 litų,tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis E. Ž. 2011-09-05 teismo posėdyje parodė, kad asmeniÅ¡kai D. T. nepažinojo. Jos vyrÄ , V. T., tuo metu pažinojo. Su V. T. susipažino 2000 metais. V. T. tiesiai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pirkdavo automobilius. 2003 metais iÅ¡ D. T. pasiskolino apie 10 000 dolerių. Pasiskolintus pinigus automobilių prekybai panaudojo. Tuo metu nebuvo raÅ¡oma, kad skolinosi pinigus automobilio pirkimui, buvo paprasčiausiai skola, už kuriÄ iki 2008 metų buvo mokami sutarti procentai - 500 litų kas mėnesį, KiekvienÄ mėnesį atveždavo pinigus už skolÄ , tuos pinigus paduodavo jos vyrui V., arba jos vyro broliui, kuris ten dirbdavo.

O iÅ¡ kur tie automobiliai atsirado, nežino, jie tikrai yra ne jo. Iki 2008 m. mokėjo už skolÄ 500 litų, o po 2008 m. mokėjo 200–300 litų mažiau, kadangi trÅ«ko pinigų, todėl 2008 metais D. T. pati paprašė perraÅ¡yti skolos lapelį ir tas lapelis buvo perraÅ¡ytas.NesiÅ«lė D. T. 2003 m. pirkti trijų automobilių. IÅ¡ jos pasiskolino 11000 eurų. Su D. T. pradėjo bendrauti 2008 m. Iki to laiko nebendravo, o bendravo su jos vyru V. T..Jeigu bÅ«tų pateikęs automobilių registracijos dokumentus kaip užstatÄ , tai D.

T. bÅ«tų įraÅ¡iusi į skolos lapelį. Tačiau jokių dokumentų nepateikė.D. T. nenorėjo, kad 11 000 eurų grÄ Å¾intų, o norėjo, kad kiekvienÄ mėnesį mokėtų procentus. Jį tokios sÄ lygos tenkino. Mano, kad D. T. parašė pareiÅ¡kimÄ dėl to, kad kai jį suėmė, jis negalėjo tenkinti susitarimo.Nukentėjusioji D. T. teismo posėdyje parodė, kad 2003 m. E. Ž. buvo pažadėjęs parvežti automobilius iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Tas pažadas tęsėsi ilgÄ laiko tarpÄ .

Automobilių markės keitėsi. IÅ¡ pradžių buvo vieni, po to kiti. Buvo žadami kiti automobiliai, nes anų jau nebėra. Jis aiÅ¡kino, kad iÅ¡kilo nesklandumų ir siÅ«lė kitus automobilius. Galiausiai 2008 m. buvo palikti tokie automobiliai: „VW Beatle“, „Ford Transit“, „BMW 318“. Žadėjo parvežti visus automobilius iÅ¡ karto. PrieÅ¡ 2003 m. jos vyras buvo pirkęs iÅ¡ jo keletÄ automobilių. E. Ž. buvo duota pinigų suma, 37950 litų. Kai nenupirko automobilių, žadėjo gražinti pinigus.

Pinigų negražinus vėl žadėjo nupirkti automobilius, pamačiusi, kad pinigų negražins ir automobilių nenupirks ji kreipėsi į advokatus. Ruošėsi paduoti į teismÄ . E. Ž. perspėjo, jis žadėjo pinigus gražinti. Tas pažadas tęsėsi apie pusę metų. Kol pamatė laikraÅ¡tyje skelbimÄ apie jo sukčiavimÄ . Paskolos raÅ¡telis buvo suraÅ¡ytas 2003 m. Po to tas skolos raÅ¡telis buvo panaikintas ir paraÅ¡ytas naujas 2008 m. E. Ž. pateikė minėtų trijų automobilių dokumentus.

Nežino kokie tai dokumentai, lygtai tranzitiniai, jų kopijos prisegtos prie bylos. Civilinis ieÅ¡kinys yra 37950 litų.Dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡ pradžių buvo kreiptasi, bent jau taip jai sakė advokatas, tačiau jis žodžio nesilaikė ir ji pamačiusi, kad nėra kreiptasi tada pati kreipėsi į prokuratÅ«rÄ ir parašė pareiÅ¡kimÄ .Automobilių niekada nematė, tik bÅ«davo dokumentai. Duodant pinigus automobilių dokumentų nematė. E. Ž. sakė, kad yra tokie automobiliai, buvo paskaičiuota kiek jie maždaug kainuoja.

Ir tÄ sumÄ jam padavė. Apie tai E. Ž. kalbėdavo su jos vyru, o vyras jai pasakydavo ir jie nutardavo kÄ daryti. E. Ž. nurodė, kad tie automobiliai yra (duomenys neskelbtini). Jis sakė, kad yra (duomenys neskelbtini) geri variantai, jiems nupirkti jis neturi pinigų. Todėl jie turėjo duoti iÅ¡ anksto pinigus. Pinigus davė su tikslu, kad parvežtų automobilius. Tai ne užstatas, buvo sutarta, kad tuos automobilius E. Ž. turi jiems parvežti, Juolab, kad buvo iÅ¡ jo pirkę.Neprisimena, kokius automobilius jie pradžioje buvo užsakę.

Jie buvo davę visÄ sumÄ tiek kiek bÅ«tų tie automobiliai kainavę. Paskolos raÅ¡telyje automobiliai nėra įraÅ¡yti, todėl, kad automobiliai keitėsi. Paskolos raÅ¡telyje yra nurodyta tik, kad jie skolina pinigus E. Ž., nėra nurodyta, kad pinigai skirti automobiliams pirkti.Byloje esančiame paskolos raÅ¡telyje (7 t., 165 b. l.) konstatuota, kad E. Ž. pasiskolina iÅ¡ D. T. 11 000 eurų arba 37 950 litų, kuriuos įsipareigoja grÄ Å¾inti nuo 2008-05-18 iki 2008-10-18. Kasacinėje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013, 2K-123/2014).

Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis, turtas gali bÅ«ti įgyjamas taip pat ir civilinių sutarčių, iÅ¡ kurių viena yra paskolos sutartis, pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, t. y. sutarties sudarymo metu Å¡alims iÅ¡reiÅ¡kus savo tikrÄ jÄ valiÄ . Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sÄ lygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros sutarties sÄ lygos pažeidimu, turtinės prievolės nevykdymu, apie baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį turi bÅ«ti sprendžiama vertinant tai, ar kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, ar kaltinamas asmuo sÄ moningai sudarė situacijÄ , jog nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų apsunkintas, pvz.: sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie didelę skolų naÅ¡tÄ ir nemokumÄ , vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-133/2010, 2K-123/2014, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001 ir kt).

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.  Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.

IÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012,2K-177/2009).BPK 301 straipsnio 2 dalis nustato reikalavimus apkaltinamajam nuosprendžiui, kai jis yra grindžiamas nukentėjusiojo parodymais.

Įstatymas reikalauja, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik nukentėjusiojo parodymais, jei juos patvirtina kiti įrodymai. Kaltinimas šiame epizode išimtinai grindžiamas nukentėjusios D. T. parodymais, kad E. Ž. žadėjo perduoti jo žinioje esančius automobilius „VW Beetle“, „Ford Transit“, „BMW 318“, duodant E. Ž. pinigus ji tų dokumentų nematė. Vienas raštelis buvo surašytas 2003 m., kitas 2008 m. E. Ž. neigia žadėjęs D. T. nupirkti minėtų automobilių.

Jis nurodo, kad 2003 m. buvo paėmęs iÅ¡ D. T. pinigus, kas mėnesį mokėjo palÅ«kanas, o 2008 m. pablogėjus finansinei padėčiai raÅ¡telis buvo perraÅ¡ytas. Byloje esančiame raÅ¡telyje nurodyta, kad E. Ž. iÅ¡ D. T. pasiskolina 11 000 eurų.Kadangi E. Ž. ir D. T. sieja paskoliniai (civiliniai teisiniai) santykiai, D. T. savo teises gali apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, todėl teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta E. Ž. tiesioginės tyčios paimti iÅ¡ D. T. pinigus iÅ¡ anksto žinant, kad jie nebus gražinti t. y. siekio apgaulės bÅ«du pasisavinti svetimÄ turtÄ .Å ioje dalyje E. Ž. iÅ¡teisintinas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl civilinių ieškinių Atsižvelgiant į tai, kad E. Ž. dėl dalies jam inkriminuotų veikų išteisintinas, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių, kita dalis bylos nutrauktina dėl apkaltinamojo nuosprendžio senaties, todėl vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu nukentėjusiųjų L. Š., R. M., R. L., S. L., A. N., A. P., I. J., S. T., A. N., A. G., E. Š., D. T., N. G., civilinių ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais.

Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 4 dalimi teismas, n u s p r e n d ž i a: baudžiamosios bylos dalį, kurioje E. Ž. kaltinamas pagal: BK 300 straipsnio 1 dalį (tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojęs transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, uždėjęs netikrÄ Ä¯monės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudÄ , sutartį pateikė - realizavo R.

Ss.); BK 300 straipsnio 1 dalį (nenustatytoje vietoje suklastojęs transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį bei įgaliojimÄ , uždėjęs netikrÄ Ä¯monės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudÄ , pasirašęs už įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkę R. A., sutartį ir įgaliojimÄ pateikė – realizavo S. S.); pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku bei vietoje apgaule iÅ¡viliojo iÅ¡ A. P. 9000 eurų (31075,2 litų); pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (kaip užstatÄ , įsipareigojimÄ A.

P. palikdamas - realizuodamas žinomai netikrÄ automobilio registracijos dokumentÄ Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Mitsubishi Montero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilio „BMW 320“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini)); pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku apgaule iÅ¡viliojo iÅ¡ A. P. 4500 eurų (15537,6 litų); pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (pasinaudodamas pasitikėjimu, apgaule, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iÅ¡viliojo iÅ¡ A.

P. 9000 eurų (31075,2 litų) ); pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (pateikė – realizavo žinomai suklastotÄ dalinai užpildytÄ 2008-12-12 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį tarp V. M. ir A. P.); pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (iÅ¡ A. G. bei E. Å . paėmė pinigus skirtus remontui – 7000 eurų (24169,6 litų), kuriuos pasisavino, automobilio nesuremontavęs); pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (suklastojęs automobilio pirkimo – pardavimo sutartį pažymÄ â€“ sÄ skaitÄ , serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o bÅ«tent suklastoję automobilio savininkės S. L. paraÅ¡Ä , jÄ pateikė R.

M.), nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).  IÅ¡teisinti E. Ž. pagal: BK 183 straipsnio 2 dalį (pardavęs automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) be įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovės R. A. žinios bei įgaliojimo, laikotarpyje nuo 2008-01-25 iki 2008-06-27 imtinai, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje už 70 000 litų, pasisavino gautas lėšas, kurių neįnešė į įmonės IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ kasÄ , tuo padarydamas IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ 70 000 litų dydžio turtinę žalÄ ); pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (pardavęs automobilį „Mitsubishi Pajero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) be įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovės R.

A. žinios bei įgaliojimo, laikotarpyje nuo 2007-11-30 iki 2009-02-27 imtinai, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje už 40 000 litų ir pasisavinęs gautas lėšas, kurių neįnešė į įmonės IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ kasÄ , tuo padarydamas IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ 40 000 litų dydžio turtinę žalÄ ); pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ sukčiavo, pasinaudodamas pasitikėjimu, apgaule, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pateikdamas A.

P. automobilio „BMW 750“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus, užvedimo raktelį bei patį automobilį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku apgaule iÅ¡viliojo iÅ¡ A. P. 107 000 litų); pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (automobilio „Mercedes Benz E320“ pagrobimas, padarant A. P. 50 000 litų dydžio turtinę žalÄ ); pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ sukčiavo, pasinaudodamas pasitikėjimu, apgaule, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pateikęs A.

P. pasiÅ«lymÄ pirkti automobilį „Mitsubishi Pajero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) už 16 000 eurų (55244,8 litų), nurodydamas, jog niekas neturi teisių bei pretenzijų į objektÄ , žinodamas, jog automobilis nuosavybės teise priklauso IÄ® „(duomenys neskelbtini)“, A. P. padavus E. Ž. pinigus, tokiu bÅ«du tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku apgaule iÅ¡viliojo iÅ¡ A. P. 16000 eurų (55244,8 litų)); pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė bei realizavo juridinio asmens dokumentus – automobilių registracijos dokumentus); pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (automobilio „Audi Q7“ ,VIN Nr. (duomenys neskelbtini) detalių vagystė); pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent 2008 metais gegužės 8 dienÄ , kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ I.

J. paėmęs 100 000 litų pažadėdamas už Å¡iuos pinigus nupirkti bei 2008 m. gegužės 9 d. perduoti I. J. automobilį „Mercedes Benz S500L“); pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2006 m. lapkričio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iÅ¡ R. L. paėmęs S. L. priklausantį automobilį „BMW 320D Touring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pažadėdamas parduoti už 38500 litų bei pinigus perduoti R. L. (S. L.), tačiau 2006-11-24 per tarpininkÄ E. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas automobilį pardavęs už 44 000 litų, kurių S. L. negrÄ Å¾ino, o juos pasisavino); pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 metais rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, su R.

L. sudaręs apsimestinį sandorį – žinomai jau E. Ž. parduotÄ automobilį „BMW 320D Touring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį lėšos nebuvo grÄ Å¾intos S. L., R. L. pridėjus 100 000 litų pakeisti į E. Ž. turimÄ automobilį „Audi Allroad“ 2006 metų laidos, tokiu bÅ«du padengiant įsiskolinimÄ , tačiau nei automobilio „Audi Allroad“ nei pinigų 100 000 litų E. Ž. negrÄ Å¾ino, tuo padarydamas R. L. 100 000 litų turtinę žalÄ ); pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2008 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, su R.

L. sudaręs sandorį – jam priklausantį automobilį „Porshe Boxter S“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) parduoti (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už 22 000 eurų (75900 litų) ir pridėjus, tačiau nei automobilio „Porsche 911 4S CABRIO“, 2006 metų laidos, nei pinigų už parduotÄ automobilį „Porche Boxter S“, nei duotų 69000 litų R. L. negrÄ Å¾ino, tuo padarydamas 144 900 litų turtinę žalÄ ); pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent 2008 m. balandžio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iÅ¡ R.

L. paėmęs 65000 litų pažadėdamas už Å¡iuos pinigus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nupirkti bei perduoti R. L. automobilį „Mercedes Benz B180D“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ sandorį pateikdamas peržiÅ«rai automobilio nuotraukas, tačiau nei pinigų perduotų už minėtÄ automobilį nei automobilio negražino); pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2009 m. sausio 20 d. automobilio „Volvo S60“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 50 000 litų vertės vagystė); pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (automobilio tiksliai nenustatytu laiku, gavo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. T. automobilį „Toyota Land Cruiser“, VIN.

Nr. (duomenys neskelbtini), 92 000 litų vertės pasisavinimas); pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (apgaulės bÅ«du pasisavino A. N. priklausančius 34542,4 litus); pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (apgaule pasisavino D. T. priklausančius 37950 litų), kaip nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). KardomÄ sias priemones – dokumento paėmimÄ , raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

       L. Š., R. M., R. L., S. L., A. N., A. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ , IĮ „(duomenys neskelbtini)“  I. J., S. T., A. G., E. Š., D. T., N. G. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „BMW X5“,VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti neribotam naudojimui automobilio savininkui V.

Å ., kurio nuosavybės teisė nuo 2010-08-28 yra įregistruota VÄ® „Regitra“; automobilį „Iveco Daily“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Iveco“ užvedimo raktelį, nuosprendžiui įsiteisėjus, neribotam naudojimui perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“; automobilį „Mitsubishi Pajero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos dokumentÄ Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, neribotam naudojimui grÄ Å¾inti UAB „(duomenys neskelbtini)“; automobilį „BMW 750“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktÄ su pulsaru, nuosprendžiui įsiteisėjus, neribotam naudojimui grÄ Å¾inti N. G.;

R. M. gražintÄ automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vin Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vin Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktÄ su signalizacijos pulteliu palikti Ä®pareigojant R. M. automobilį „BMW 320D Touring“, vin Nr. (duomenys neskelbtini), saugoti (apribojant teisę parduoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į šį automobilį) iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje; automobilį „Opel Astra“ laikomÄ (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate, automobilio „Opel Astra“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimÄ (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį (paketas Nr. 7) , E. Ž. pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini), E. Ž. medicininę kortelę, esančius pakete prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti E. Ž..          Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prie bylos esančius daiktus: automobilio TOYOTA Land Cruiser In. Nr. (duomenys neskelbtini) žymėjimo liudijimÄ (duomenys neskelbtini), registracijos liudijamÄ (duomenys neskelbtini), techninės apžiÅ«ros talonÄ (duomenys neskelbtini), lentelę, automobilio „Toyota Land Cruiser“ valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) transporto priemonių registracijos liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (pateiktus D.

T.) ir kitus D. T. dokumentus; automobilių MITSUBISHI PAJERO Vin. Nr. (duomenys neskelbtini) ir MERCEDES BENZ Vin. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) priedus prie jų, perduotus A. P. (pakete Nr.3), (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registravimo liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VÄ® „Regitra“ (duomenys neskelbtini) skyriui.„Audi Q7“ registracijos liudijimo kopijÄ su joje raÅ¡tu E. Ž. raÅ¡tu, pažymas-sÄ skaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini);

CD su automobilio „Audi Q7“ nuotraukomis, CD su R. L. ir I. J. pateiktu įraÅ¡u, A. P. pateiktas CD su garso įraÅ¡u bei nuotraukomis, CD su tyrimo objektais prie specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini), paketÄ su lyginamaisiais raÅ¡ysenos pavyzdžiais palikti prie baudžiamosios bylos. Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismÄ . Teisėjas                                                                                                       Zigmas Kavaliauskas