2016-10-28 Nr. AB-20547-3-63-3-00526-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1179-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00526-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui E. K. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo E. K. 21,66 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Prašyme nurodė, jog jam pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Teigė, jog atsakovui nuosavybės teise priklausė butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. ir laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. jis apmokestintas 12,02 Eur vietine rinkliava, ir butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., kuris laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. apmokestintas 9,64 Eur vietine rinkliava. Nurodė, jog atsakovas vietinės rinkliavos nesumokėjo, nors privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Pareiškėjo teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal valdytų turto objektų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 3,43 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Kitą prašymo dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurių 6 punktas (o 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų, galiojusių nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., 5 punktas) numatė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka.

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtintų Nuostatų 7 punkte ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 6 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-80 12 punkte plačiau nurodyta, jog vietinės rinkliavos mokėtojais laikomi nekilnojamojo turto savininkai ir naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys.

Vietinės rinkliavos mokėtojų registre registruojami nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, jų valdomas nekilnojamasis turtas, jo plotas, veiklos pobūdis. Iš esmės analogiškos nuostatos apie Registre registruojamus duomenis įtvirtintos ir Tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 10 punkte. Pagal Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą.

Nuostatuose numatyti du vietinės rinkliavos administravimo būdai:

1) pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą;

2) pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį. Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo procedūros tvarka reglamentuota Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-390 (pakeistu 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331) patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), kuris taikomas tik tiems atliekų turėtojams, kurie savo valią išreiškė raštu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, tai yra ne viešojo naudojimo erdvėse (2 punktas). Kitiems asmenims vietinė rinkliava skaičiuojama pagal registre nurodytą turimo nuosavybės teise arba naudojamo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą.

Teismas taip pat nustatė, jog iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų matyti, kad atsakovas butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įgijo paveldėjimo pagrindu ir nuosavybės teise valdė nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. iki 2014 m. vasario 10 d. Vietinės rinkliavos nepriemoka atsakovui už šį butą apskaičiuota nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atsakovas taip pat paveldėjo ir jį valdė nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki 2013 m. rugsėjo 10 d. Vietinės rinkliavos nepriemoka atsakovui už šį butą apskaičiuota už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.

Teismas pažymėjo, kad pagal savo prigimtį ir esmę teisiniai santykiai, kurie susiklosto vietinės rinkliavos mokėjimo srityje yra mokestiniai teisiniai santykiai, kuriuos atitinkamai reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Mokesčių administravimo įstatymas. Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnyje nustatyta, jog mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pagal Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, <...> arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

Teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (taip pat valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Teismas įvertino, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas įvykdė Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Tokių aplinkybių nenurodyta ir prašyme. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad į teismą dėl šios rinkliavos išieškojimo pareiškėjas kreipėsi 2015 m. gegužės 14 d., t. y., praleidęs trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį yra leidžiama pareikšti kreditorinius reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Nėra teisinio pagrindo taikyti CK 5.63 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, nes nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nenurodo termino praleidimo priežasčių ir neprašo jį pratęsti.

Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog pareiškėjo reikalavimas tenkintinas tik už tą laikotarpį, kai gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklausė atsakovui, t. y. pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą skaičiuoti atsakovui vietinę rinkliavą už butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuo 2013 m. rugsėjo 2 d., o už butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog atsakovas neturi pareigos mokėti vietinę rinkliavą už laikotarpį, kai jam priklausęs nekilnojamasis turtas perleidžiamas kitiems asmenims.

Teismas nustatė, jog iš pareiškėjo pateiktos pažymos apie įsiskolinimą matyti, jog atsakovui už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. už butą, adresu (duomenys neskelbtini), paskaičiuota vietinės rinkliavos suma sudaro 9,64 Eur. Vienos dienos rinkliavos dydis sudarė 0,040 Eur, todėl už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. atsakovo mokėtina vietinės rinkliavos suma sudaro 0,40 Eur. Pažymoje atsakovui už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paskaičiuota vietinės rinkliavos suma sudaro 12,02 Eur, iš kurios 2,72 Eur paskaičiuota už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir 9,30 Eur už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Vienos dienos atsakovui apskaičiuotos rinkliavos dydis 2013 metais už šį butą sudarė 0,025 Eur, todėl už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. mokėtina suma sudaro 3,03 Eur. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – pareiškėjui iš atsakovo priteisė 3,43 Eur.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą patenkinti visiškai (b. l. 34–36).

Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nustatė, jog atsakovui nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsirado ne nuo palikimo atsiradimo momento, o nuo įrašų Nekilnojamojo turto registro duomenų banke apie nuosavybę pasikeitimą įrašymo dienos. Akcentuoja, jog įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu. Teigia, kad atsakovas nuosavybės teisę į butus įgijo nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo 2012 m. gruodžio 31 d. Pažymi, jog atsakovas neįvykdė pareigos informuoti pareiškėją apie prievolės mokėti jam pradžią, pareiškėjas apie pasikeitusią nekilnojamo turto nuosavybę sužinojo tik ruošdamas prašymą teismui, todėl ir buvo praleistas 3 mėn. terminas nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimą dėl vietinės rinkliavos skolos sumokėjimo įpėdiniui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 21,66 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo E. K., t. y. už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (toliau – ir butas Nr. 1), laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 12,02 Eur, ir butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (toliau – ir butas Nr. 2), laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. – 9,64 Eur.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, priteisė jam iš atsakovo 3,43 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pažymėtina, kad nors sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad priteista rinkliava tik už butą Nr. 1, už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., tačiau iš sprendimo motyvuojamosios dalies ir faktiškai priteistos sumos, matyti, kad už butą Nr. 2, už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., priteista 0,40 Eur, o už butą Nr. 1, už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. priteista 3,03 Eur. Iš viso priteista 3,43 Eur vietinės rinkliavos.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas tenkintinas tik už tą laikotarpį, kai gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklausė atsakovui, t. y. pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą skaičiuoti atsakovui vietinę rinkliavą už butą Nr. 1 nuo 2013 m. rugsėjo 2 d., o už butą Nr. 2 – nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo sprendimą panaikinti ir jo prašymą tenkinti visiškai. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovui nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsirado nuo įrašų Nekilnojamojo turto registro duomenų banke apie nuosavybę pasikeitimą įrašymo dienos, o ne nuo palikimo atsiradimo momento.

Apeliacine tvarka byla išnagrinėta vadovaujantis 1999 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusia iki 2016 m. birželio 30 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Bylos medžiaga patvirtina, kad nuosavybės teises į butą Nr. 1, atsakovas E. K. įgijo 2013 m. rugpjūčio 22 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu, įrašas apie tai Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. iki 2014 m. vasario 10 d. (b. l. 7–9). Butą Nr. 2 atsakovas taip pat paveldėjo 2013 m. rugpjūčio 22 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu, įrašas apie tai Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki 2013 m. rugsėjo 10 d. (b. l. 10–12).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 pažymėjo, kad nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu), todėl šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Mokesčių administravimo įstatymas, kurio 92 straipsnis įtvirtina, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Pats paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

Pagal Civilinio kodekso 5.52 straipsnio 1 dalį, įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Svarbu ir tai, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos.

Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau būtina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Taigi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju vietinę rinkliavą nepagrįstai skaičiavo tik nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d (už butą Nr. 2) ir nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. (už butą Nr. 1) ir atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpius nuo ginčo nekilnojamojo turto palikėjos E. K. mirties – 2012 m. gruodžio 31 d. (Gyventojų registro tarnybos išrašas apie asmenį, b. l. 14) iki palikimo priėmimo įforminimo (paveldėjimo liudijimo išdavimo ir (ar) nuosavybės teisės įregistravimo nekilnojamojo turto registre). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir pareiškėjo reikalavimai dėl vietinės rinkliavos iš atsakovo priteisimo už laikotarpį nuo palikėjos mirties, tenkintini, priteistina bendra ginčo vietinės rinkliavos suma didintina (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1555-624/2016, 2016 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1279-502/2016 ir kt.).

Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį iki ginčo nekilnojamojo turto palikėjo mirties (už butą Nr. 1 – nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.), pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 nurodė, jog kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Civilinio kodekso 5.63 str. 4 d.). Pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog yra įvykdytas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas pirmiausia tenka kreditoriui.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo nekilnojamojo turto adresais buvo siunčiami vietinės rinkliavos mokėjimų pranešimai. Tačiau pažymėtina, jog palikimo atsiradimo diena yra 2012 m. gruodžio 31 d. Duomenų, kad pareiškėjas pareiškė reikalavimus Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nenustatyta. Nors Nuostatai numato pareigą naujiems nekilnojamojo turto savininkams pranešti apie pasikeitusį vietinės rinkliavos mokėtoją, spręstina, kad tais atvejais, kai nekilnojamojo turto savininkai nepraneša apie vietinės rinkliavos mokėtojo duomenų pasikeitimą, identifikuoti pasikeitusį vietinės rinkliavos mokėtoją, išsiaiškinti šio pasikeitimo priežastis pareiškėjas gali naudodamasis viešais registrais, įskaitant Nekilnojamojo turto registrą. Kadangi pareiškėjas į teismą kreipėsi 2015 m. gegužės 14 d. (b. l. 3), nagrinėjamu atveju sutiktina, kad reikalavimas pareikštas praleidus Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, termino praleidimo priežastys šiuo atveju negali būti pripažintos pakankamai svarbiomis, kad būtų pagrindas praleistą terminą atnaujinti, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl palikėjos turėtos vietinės rinkliavos nepriemokos (skolos) priteisimo iš palikimą priėmusio atsakovo (paveldėtojo) netenkinamas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atlieku tvarkymo centro prašymas tenkintinas iš dalies. Remiantis atsakovo pateikta Pažyma apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1104 (b. l. 6), pareiškėjui iš atsakovo E. K. priteistina vietinės rinkliavos nepriemoka už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 9,30 Eur (už butą Nr. 1) ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. – 9,64 Eur (už butą Nr. 2). Pareiškėjo prašymo dalis dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (už butą Nr. 1) atmesti. Bendra pareiškėjui iš atsakovo priteistina suma – 18,94 Eur.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjui iš atsakovo priteisiant bendrą 18,94 Eur vietinės rinkliavos nepriemoką.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip: pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui 18,94 Eur (aštuoniolika eurų devyniasdešimt keturis euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėjo prašymo dalį dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė