2018-10-04 Nr. DBT-143-3-64-3-01690-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-84/2018 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01690-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2018 m. spalio 4 d. Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio, išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovams Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

pareiškėjas su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus, prašydamas panaikinti: 1) Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. KOS-6; 2) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. (5.4)-AD5-176 „Dėl 2018 m. birželio 18 d. privalomojo nurodymo Nr. KOS-6 patvirtinimo“. Pareiškėjas skunde neigė atsakovo nurodytą aplinkybę dėl savavališkai padidintos kūdros, ir tvirtino, kad privalomasis nurodymas iki 0,28 ha išdidintą kūdrą sumažinti iki 0,1 ha arba ją pertvarkyti, įrengiant dvi atskiras, į skirtingus žemės sklypus patenkančias kūdras, kurių dydis būtų iki 0,1 ha, neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes neegzistuoja Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinti pagrindai priimti privalomąjį nurodymą. Be to, nurodyme nustatytos aplinkos atkūrimo priemonės yra netinkamos, neproporcingos ir sukeltų didelę žalą aplinkai. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju taip pat yra suėję senaties terminai reikalavimui atlyginti aplinkai padarytą žalą, įskaitant žalos atlyginimą natūra (Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 2 dalis). Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai, spręsdami skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad pareiškėjas teismo prašo panaikinti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. KOS-6, kuriuo, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. Dl-228, 33 punktu, atsižvelgdami į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. balandžio 26 d. raštą Nr. (3)-V3-601(7.8), taip pat į ūkininko

R. N. parengtą Aplinkos atkūrimo priemonių planą ūkininko R. N. sodyboje (vila „Dubgiris“ (duomenys neskelbtini)),

nurodyta savavališkai iki 0,28 ha išdidintą kūdrą sumažinti iki 0,1 ha arba pertvarkyti savavališkai iki 28 arų išdidintą kūdrą, įrengiant dvi atskiras, į skirtingus žemės sklypus patenkančias kūdras, kurių dydis iki 0,1 ha. Pareiškėjo skundas yra susijęs su atitinkamą veiklą privačiame žemės sklype vykdančiu asmeniu ir su nuosavybės teisių ribojimu, o tai jau yra civilinio pobūdžio teisiniai santykiai. Nors atsakovas, priimdamas privalomąjį nurodymą, vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas, tačiau šis ginčas peržengia viešojo administravimo srities ribas ir jame dominuojantys yra civiliniai teisiniai santykiai. Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas administraciniam teismui. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis nustato, kad privalomasis nurodymas – tai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui. Pagal to paties straipsnio 7 dalį, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo (aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos) sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. KOS-6 ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. (5.4)-AD5-176 „Dėl 2018 m. birželio 18 d. privalomojo nurodymo Nr. KOS-6 patvirtinimo“, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno surašytas privalomasis nurodymas, kuriuo fizinis asmuo įpareigojamas per tam nurodytą terminą pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis, ir sprendimas, kuriuo ikiteismine tvarka išnagrinėtas skundas dėl privalomojo nurodymo pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 7 dalį, yra viešojo administravimo subjektų priimti administraciniai sprendimai. Nors pareiškėjo ginčijamame privalomajame nurodyme suformuluoti reikalavimai yra susiję su civiliniais nuosavybės teisiniais santykiais, tačiau ginčas dėl šio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo kyla iš viešojo administravimo teisinių santykių.

Atsižvelgdama į tai, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis ginčas yra teismingas administraciniam teismui. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas administraciniam teismui. Bylą pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovams Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo grąžinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą. Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys