2020-04-22 Nr. AB-12717-3-61-3-00614-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. C. ir J. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. C. ir J. C. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – J. N. ir V. R. dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2020-04-22 Nr. AB-12717-3-61-3-00614-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai būtų inicijavę ginčą ne teismo tvarka dėl NŽT Panevėžio skyriaus vedėjos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 23SK-716-(14.23.110.), todėl skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus vedėjos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 23SK-716-(14.23.110.) atsisakė priimti pareiškėjams nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-267-552/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00614-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. balandžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. C. ir J. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. C. ir J. C. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – J. N. ir V. R. dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjai V. C. ir J. C. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2020 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 1SS-119-(10.5.) „Dėl skundų nagrinėjimo“, kuriuo pareiškėjų V. C. ir J. C. 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. sausio 8 d. skundai dėl NŽT Panevėžio skyriaus priimtų sprendimų (2019 m. gegužės 2 d. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjos sprendimo Nr. 23SK-716-(14.23.110.), 2019 m. birželio 5 d. NŽT Panevėžio skyriaus išvados Nr. 23lŽ-32-(14.23.111.) bei 2019 m. kovo 26 d. NŽT Panevėžio skyriaus išvados Nr. 23SD-2717-(14.23.104), bei NŽT Panevėžio skyriaus informacijos neteikimo) buvo palikti nenagrinėti; 2) panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. birželio 5 d. išvadą „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“ Nr. 23IŽ-32-(14.23.111.); 3) panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus vedėjos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 23SK-716-(14.23.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Panevėžio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir ploto skirtumo kompensavimo“; 4) panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m, kovo 26 d. išvadą „Dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo“ Nr. 23SD-2717-(14.23.104.).
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 24 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjų V. C. ir J. C. skundą šiose dalyse: 1) panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. birželio 5 d. išvadą „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“ Nr. 23IŽ-32-(14.23.111.); 2) panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus vedėjos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 23SK-716-(14.23.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Panevėžio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir ploto skirtumo kompensavimo“; 3) panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. kovo 26 d. išvadą „Dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo“ Nr. 23SD-2717-(14.23.104.).
Teismas nurodė, kad NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. kovo 26 d. ir 2019 m. birželio 5 d. išvados negali būti pripažįstamos individualiais teisės aktais, kurie skundžiami administraciniam teismui, todėl skundo dalis, kuriose prašoma panaikinti minėtas išvadas, atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įsatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.)
Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai būtų inicijavę ginčą ne teismo tvarka dėl NŽT Panevėžio skyriaus vedėjos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 23SK-716-(14.23.110.), todėl skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus vedėjos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 23SK-716-(14.23.110.) atsisakė priimti pareiškėjams nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).
III. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti 2020 m. vasario 24 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eI3-2479-872/2020 toje dalyje, kurioje buvo atsisakyta priimti pareiškėjų V. C. ir J. C. skundą dėl 2019 m. birželio 5 d. NŽT Panevėžio skyriaus išvados „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“ Nr. 23IŽ-32- (14.23.111.); 2019 m. gegužės 2 d. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjos sprendimo Nr. 23SK-716- (14.23.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Panevėžio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir ploto skirtumo kompensavimo“; 2019 m. kovo 26 d. NŽT Panevėžio skyriaus išvados „Dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo“ Nr. 23SD- 2717-(14.23.104.), panaikinimo, bei pareiškėjų V. C. ir J. C. skundo dalį dėl minėtų viešojo administravimo subjekto parengtų išvadų ir priimto sprendimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Pareiškėjai teigia, kad ginčija NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. birželio 5 d. išvadą „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“ Nr. 23IŽ-32- (14.23.111.), kuri buvo priimta NŽT Panevėžio skyriui patikrinus žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (J. N. priklausantis žemės sklypas), Nr. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjams V. C. ir J. C. priklausantis žemės sklypas) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (V. R. priklausantis žemės sklypas), esančių Panevėžio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylas ir nustačius, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai, o besiribojančių žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, pažymėtos kadastro žemėlapyje, turi būti tikslinamos. Remiantis būtent šia išvada pareiškėjams V. C. ir J. C., priklausančio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenyse buvo padarytas įrašas, kad žemės sklypo planas turi būti tikslinamas, vadovaujantis NŽT Panevėžio skyriaus2019 m. birželio 5 d. išvada „Apie teisingai parengtą besiribojančio žemės sklypo“ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą. NŽT Panevėžio skyrius minėtoje išvadoje pareiškėjams V. C. ir J. C. iš esmės suformulavo konkrečią elgesio taisyklę ir nustatė konkrečias pareigas. Jokio kitokio administracinio akto dėl žemės sklypo ribų tikslinimo pareiškėjų V. C. ir J. C. atžvilgiu NŽT nėra priėmusi.
Pareiškėjai taip pat pažymi, kad atitinkama NŽT teritorinio padalinio išvada, kuria nuspręsta tęsti J. N. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus pagal matininko G. P. pateiktą žemės sklypo situacijos brėžinį (pagal kurį minėtas žemės sklypas ženkliai kerta pareiškėjams priklausančio žemės sklypo ribas), pareiškėjams V. C. ir J. C., akivaizdžiai sukelia atitinkamas teisines ir materialines pasekmes, kadangi tuo atveju, jeigu skundžiama NŽT Panevėžio skyriaus išvada būtų buvę neleista tęsti J. N. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus pagal matininko G. P. pateiktą žemės sklypo situacijos brėžinį (pagal kurį minėtas žemės sklypas ženkliai kerta pareiškėjams priklausančio žemės sklypo ribas), pareiškėjams priklausančio žemės sklypo planas / ribos neturėtų būti tikslinamas.
Dėl skundo nepriėmimo dalies dėl NŽT Panevėžio skyriaus vedėjos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo pareiškėjai nurodo, kad priešingai nei konstatuota pirmosios instancijos teismo nutartyje, laikėsi šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (nepaisant to, kad teismui skundžiamu 2020 m. sausio 20 d. NŽT sprendimu Nr. 1SS-119-(10.5.) „Dėl skundų nagrinėjimo“ NŽT nusprendė pareiškėjų pagal išankstinio ginčų nagrinėjimo NŽT ne teismo tvarka taisykles paduotus skundus palikti nenagrinėtais), todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl 2019 m. gegužės 2 d. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjos sprendimo Nr. 23SK-716-(14.23.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Panevėžio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir ploto skirtumo kompensavimo“ ABTĮ 33 straipsio 2 dalie 3 punkto pagrindu. Todėl, pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis atitinkamoje skundo atsisakymo priimti dalyje turėtų būti panaikinta, o pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Atsakovas NŽT pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju NŽT Panevėžio skyrius, tam tikrame kadastrinių matavimų etape, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatų), 21, 125, 126 punktais, įvertino pateiktus duomenis ir patvirtino atitinkamus matavimų etapus, kurie, kaip matyti iš jų turinio, pareiškėjams nesukelia (nesukėlė) jokių materialinių teisinių pasekmių, juose pateiktos išvados, tačiau nėra suformuluota pareiškėjams jokių nurodymų ar pareigų. Pabrėžia, jog ir pareiškėjai nurodo, kad išvadose nurodomos sąvokos – turi būti tikslinama, gali būti tęsiama, t. y. neužbaigto veiksmo būseną. Šiuo atveju pareiškėjai nesutinka su konstatuojamojo pobūdžio aktais (išvadomis), tačiau ginčai dėl konstatuojamojo pobūdžio aktų, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjams, nėra priskirti administracinių teismų kompetencijai. Ginčai dėl tokių dokumentų, jų įrodomosios galios nagrinėjami sprendžiant konkrečius ginčus dėl administracinių aktų.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad NŽT vadovas jau išnagrinėjo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka skundą dėl NŽT Panevėžio skyriaus išvadų ir 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 23SK-716-(14.23.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Panevėžio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir ploto skirtumo kompensavimo“ (toliau – Sprendimas), todėl ginčas nagrinėtinas teisme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 24 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų pagrindais, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).
Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).
Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje suformuluota teisės kreiptis teisminės gynybos išlyga yra susijusi tik su akivaizdžiu skundo nepriimtinumu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Tačiau pastarieji atvejai yra išimtinio pobūdžio, kai skundo priimtinumo klausimą sprendžiančiam teismui iš tiesų nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl asmeniui kylančių pasekmių nebuvimo.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 2 straipsnis apibrėžia Nekilnojamojo turto registro paskirtį – jis steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Nuostatų (redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2020 m. vasario 11 d.) 125 punktas numato, kad jeigu žemės sklypo ribos nesutampa su šių Nuostatų 124 punkte minėtomis ribomis, yra neleistinų ribų nesutapimų, negalima nustatyti, kurios ribos klaidingos, arba jeigu sklypo ploto paklaida neleistina, arba pasikeičia sklypo konfigūracija, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje nežymimos. Kadastro tvarkytojas tais atvejais, kai negali žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje, per 5 darbo dienas nuo žemės sklypo plano pateikimo parengia išvadą, nurodydamas tikrinto sklypo plano netikslumus, ir per Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“ pateikia ją žemėtvarkos skyriui, o šis per 10 darbo dienų nuo išvados gavimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Priėmus sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, surašomas žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo aktas, kurio formą nustato Nacionalinė žemės tarnyba, ir jo pagrindu pagal šių Nuostatų reikalavimus parengiamas naujas žemės sklypo planas. Netikslumus turi ištaisyti žemės sklypo planą parengęs vykdytojas. Pagal Nuostatų 126 punktą, kai žemėtvarkos skyrius nustato, kad žemės sklypo planas parengtas teisingai, ir priima sprendimą, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, apie tai raštu informuoja žemės sklypo (-ų) savininką (-us), kurių žemės sklypų planai tikslintini. Taip pat žemėtvarkos skyrius privalo kadastro tvarkytojui pateikti raštu išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodydamas, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslintini. Kadastro tvarkytojas, gavęs žemėtvarkos skyriaus išvadą raštu, per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo pažymi šio žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai ginčija 2019 m. birželio 5 d. NŽT Panevėžio skyriaus išvadą „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“ Nr. 23IŽ-32-(14.23.111.), kuri buvo priimta NŽT Panevėžio skyriui patikrinus žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir nustačius, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) parengtas teisingai, numatyta, jog besiribojančių žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ribos turi būti tikslinamos. Pareiškėjai atskirajame skunde paaiškino, kad remiantis minėta išvada pareiškėjams priklausančių žemės sklypų Nekilnojamojo turto registro duomenyse buvo padarytas įrašas, jog žemės sklypų planai turi būti tikslinami vadovaujantis NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. birželio 5 d. išvada apie teisingai parengtą besiribojančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą ir kito administracinio akto dėl žemės sklypų ribų tikslinimo pareiškėjų atžvilgiu NŽT nėra priėmusi. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjai pateikė į bylą kadastro žemėlapio ištrauką, kurioje matyti koreguotina pareiškėjų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad NŽT Panevėžio skyrius 2019 m. birželio 5 d. išvadoje „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“ Nr. 23IŽ-32-(14.23.111.) pareiškėjams iš esmės suformulavo konkrečią elgesio taisyklę, nustatė konkrečias pareigas.
Akcentuotina, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).
Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo priėmimo metu nėra akivaizdu, kad tiek NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. birželio 5 d. išvada „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą” Nr. 23IŽ-32-(14.23.111.), tiek NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. kovo 26 d. išvada „Dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo“ Nr. 23SD-2717-(14.23.104.) pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. nedaro įtakos pareiškėjų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.
Pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl NŽT Panevėžio skyriaus vedėjos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo motyvuodamas tuo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai būtų inicijavę ginčą ne teismo tvarka dėl 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 23SK-716-(14.23.110). Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio normose įtvirtinta ginčų nagrinėjimo tvarka.
Žemės reformos įstatymas yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis žemės privatizavimo ir žemės reformos, kuria siekiama įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę, tvarką (Žemės reformos įstatymo 1 ir 2 str.).
Žemės reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą (Žemės reformos įstatymo 4 str. 2 d.).
Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje atskleista žemės tvarkymo sąvoka – tai teisės aktais reglamentuojamas žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo nustatymas ir pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačius ir viešuosius interesus. Žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad ginčai dėl valstybės ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2042/2008).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje kilęs ginčas nėra susijęs su žemės reformos teisiniais santykiais, ir tai lemia negalimumą remtis ginčijamų sprendimų metu galiojusiose Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio normose įtvirtinta ginčų nagrinėjimo tvarka.
Pažymėtina, kad pareiškėjų ginčijamas NŽT Panevėžio skyriaus sprendimas priimtas remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nuostatų 841.1.1.2.5 ir 841.1.1.2.7 papunkčiais. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų reikalavimą dėl NŽT Panevėžio skyriaus vedėjos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė skundo priėmimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl NŽT Panevėžio skyriaus vedėjos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, taip pat skundo dalį dėl NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. birželio 5 d. išvados „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“ Nr. 23IŽ-32-(14.23.111.) ir NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. kovo 26 d. išvados „Dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo“ Nr. 23SD-2717-(14.23.104.), vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, todėl pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartis naikinama ir skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui spręsti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų V. C. ir J. C. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų V. C. ir J. C. skundo dalies dėl Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. birželio 5 d. išvados „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“ Nr. 23IŽ-32-(14.23.111.), Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus vedėjos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 23SK-716-(14.23.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Panevėžio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir ploto skirtumo kompensavimo“, Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m, kovo 26 d. išvados „Dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo“ Nr. 23SD-2717-(14.23.104.) panaikinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė