2017-12-13 Nr. AB-23692-3-64-3-02405-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3767-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02405-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. L. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. spalio 28 d. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2016 m. liepos 14 d. buvo laikytas Šiaulių TI netinkamomis sąlygomis: kameros perpildytos, jose šalta, drėgna, tamsu, trūko oro, pelėsis, krito tinkas, blogas apšvietimas, tualetas neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos, asmens ir daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, dušu galėdavo pasinaudoti tik kartą per savaitę 15 minučių, patalynės būklė nebuvo tinkama.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2016 m. liepos 14 d. teko nuo 3,63 kv. m iki 22,1 kv. m ploto. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. liepos 24 d. atliko kameros Nr. 41 patikrinimą ir nustatė, kad joje reikalingas paprastasis remontas. Kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. 2015 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo akte Nr. EP-354 nurodyta, kad kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti išplautos.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjo K. L. skundą tenkino iš dalies ir priteisė 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas pažymėjo, jog, pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Nustatyta, kad visą ginčo laikotarpį (iš viso 388 dienas) pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas atitiko minimalius reikalavimus. Pats atsakovas patvirtino, kad Šiaulių TI kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, galėjo būti drėgna, šalta, tamsu, per mažas oro judėjimo greitis, todėl konstatuota, jog pareiškėjas laikytas kamerose, neatitikusiose higienos normų reikalavimų. Kadangi pareiškėjo laikymo kameros buvo gana mažos, o lovos buvo beveik šalia sanitarinio mazgo, pripažinta, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas, kai jį nuo gyvenamosios patalpos skyrė tik 1,5 m aukščio pertvara ir užuolaida, neužtikrino privatumo, kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas. Tačiau Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 24 d. ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo aktai paneigė skundo argumentus dėl netinkamų apžiūros sąlygų. Taip pat nebuvo pagrindo pripažinti, kad Šiaulių TI pažeidė pareiškėjo teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę pasinaudoti dušu, gauti tinkamos kokybės ir komplektacijos minkštąjį inventorių. Nebuvo pagrindo konstatuoti, kad dėl laikymo Šiaulių TI sąlygų pablogėjo pareiškėjo sveikata. Teismas nusprendė, jog dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma buvo 400 Eur.

III. 7. Pareiškėjas K. L. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai.

8. Pareiškėjas nesutinka su jam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir pažymi, kad visą laikymo Šiaulių TI laiką jis buvo laikytas nežmoniškomis sąlygomis. Jam turėjo būti užtikrintas 4 kv. m plotas, neįskaitant baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto.

9. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 15 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė sutinkantis su teismo sprendimu ir atsisakantis apeliacinio skundo. Teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis jį tenkino.

10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

11. Atsakovo nuomone, apeliacinis skundas grindžiamas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių subjektyviu interpretavimu. Atsakovas pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficiento didinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų didinimu, o tai priskirtina pastato rekonstrukcijos darbams. Šiaulių TI kamerose sanitarinis mazgas nuo bendros erdvės atskirtas mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida – tai atitiko reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI neužtikrinimu pareiškėjui, atlyginimo.

13. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 1 dalis suteikia teisę apeliacinį skundą padavusiam asmeniui skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos). Šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str. 2 d.).

14. Iš teismui 2017 m. lapkričio 15 d. išsiųsto pareiškėjo rašytinio prašymo (b. l. 137) turinio matyti jo valia atsisakyti apeliacinio skundo administracinėje byloje Nr. A-3767-525/2017. Teisėjų kolegija laiko, kad apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės, t. y. kad apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str. 3 d.), pareiškėjui yra žinomos. Taip pat nustatyta, jog Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 24 d. sprendimo kiti proceso dalyviai neskundė.

15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad paduotas prašymas dėl apeliacinio skundo atsisakymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų, pareiškėjui yra žinomos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės, todėl nėra kliūčių nutraukti apeliacinį procesą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Priimti pareiškėjo K. L. atsisakymą nuo apeliacinio skundo.

Administracinės bylos pagal pareiškėjo K. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 24 d. sprendimo apeliacinį procesą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė