2026-01-28 Nr. AB-2232-3-63-3-01858-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-490-556/2026

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01858-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. G. skundą atsakovui Lietuvos bankui (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė Saldo Bank) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. G. su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti atsakovo Lietuvos banko 2025 m. spalio 8 d. atsakymą, kuriuo atsisakyta taikyti poveikio priemones trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) Saldo Bank, ir įpareigoti Lietuvos banką iš naujo išnagrinėti skundą dėl UAB Saldo Bank veiksmų.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti UAB Saldo Bank reikalavimus dėl tariamo įsiskolinimo iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo poreikį grindė aplinkybe, kad ją taikyti būtina, jog išvengti priverstinio išieškojimo veiksmų, delspinigių skaičiavimo ar finansinių sankcijų. Pareiškėjo teigimu, nesustabdžius reikalavimų vykdymo, egzistuoja reali rizika, kad būtų apsunkintas būsimo teismo sprendimo vykdymas arba būtų padaryta žala, kurios vėliau nebūtų galima pašalinti. Be to, turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad paskola buvo suteikta jo vardu sukčiaujant.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjo patikslintą skundą priėmė ir netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatas ir aptaręs aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, kurioje laikomasi pozicijos, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, akcentavo, jog šio ginčo dalykas – atsakovo 2025 m. spalio 8 d. atsakymo teisėtumas ir pagrįstumas. Jame pareiškėjui išaiškinta, kad „individualūs ginčai dėl sudarytų vartojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis turėtų būti sprendžiami teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“ Taigi, akivaizdu, jog pareiškėjas dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų ar neveikimo, kurie sukelia jam teisines pasekmes, turėtų su ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę; priimti naują nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę: sustabdyti UAB Saldo Bank reikalavimų vykdymą iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. UAB Saldo Bank gali pradėti priverstinį išieškojimą, skaičiuoti delspinigius ir taikyti papildomas finansines sankcijas. Tokie veiksmai pareiškėjui sukeltų konkrečią ir reikšmingą turtinę žalą – mažiausiai 1 900 Eur išlaidų riziką, nors jau dabar dėl sukčiavimo yra prarasta 800 Eur asmeninių lėšų, kurių susigrąžinimas nėra užtikrintas. Priverstinio išieškojimo inicijavimas iš esmės apsunkintų ar net padarytų neįmanomu realų teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Dėl papildomų išlaidų, delspinigių ir galimų antstolių kaštų susidarytų negrįžtama finansinė žala, kuri neatitiktų teisingumo principų.

2. Byloje yra duomenų apie galbūt nusikalstamas veikas, yra pripažintas nukentėjusiuoju, sutartis sudaryta jo vardu apgaulės būdu. Tą pačią dieną kitas kredito davėjas atsisakė suteikti kreditą, kas rodo, kad atsakingo skolinimo kriterijai nebuvo tenkinami.

3. Laikinųjų priemonių taikymas nepažeistų atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens interesų, o pareiškėjui neatkuriama žala yra reali ir akivaizdi.

Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo sprendimą dėl pareiškėjo prašymo priimti savo nuožiūra.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra susijusi su pagrindinėje byloje kilusiu ginču ir pareikštais reikalavimais. Pagrindinėje byloje pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos banko atsakymą ir išnagrinėti jo kreipimąsi iš naujo, t. y. vertinamas Lietuvos banko atsakymo teisėtumas ir pagrįstumas. Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis pareiškėjas iš esmės siekia sureguliuoti klausimą dėl jo finansinių įsipareigojimų UAB Saldo Bank. Nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp pareiškėjo ginčijamo Lietuvos banko atsakymo ir prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės bei neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos, kurią atskirajame skunde įvardijo pareiškėjas. Pareiškėjas jam kilsiančią žalą sieja su UAB Saldo Bank, o ne su Lietuvos banko, galbūt netinkamais veiksmais. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad galėtų būti tenkinama reikalavimo užtikrinimo priemonių sąlyga – yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto – Lietuvos banko atsakymo – galiojimo. Kaip Lietuvos bankas paaiškino savo atsiliepime pagrindinėje byloje, nebuvo pagrindo imtis priežiūros priemonių (veiksmų) UAB Saldo Bank atžvilgiu, nes nebuvo pagrindo įtarti, jog UAB Saldo Bank veiksmai neatitinka teisės aktų reikalavimų ar buvo kitaip nepakankami. Pareiškėjo statusas kaip nukentėjusiojo ir pradėtas ikiteisminis tyrimas nekeičia Lietuvos banko vertinimo, nes Lietuvos bankas prižiūri finansų rinkos dalyvių veiksmus, o civilinio pobūdžio santykių tarp pareiškėjo ir UAB Saldo Bank bei baudžiamojo pobūdžio klausimų dėl pareiškėjo atžvilgiu galbūt vykdyto sukčiavimo nesprendžia. Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo galimus finansinius nuostolius, kuriuos jis patirtų, jeigu UAB Saldo Bank jo atžvilgiu pradėtų priverstinį išieškojimą, tačiau nepagrindžia, kad netgi įvykus tokiam įvykiui, jis patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Priešingai, UAB Saldo Bank pareiškėjui nurodė, kad sustabdė kredito sutarties vykdymą: palūkanų, delspinigių skaičiavimą, ir pasiūlė atleisti jį nuo palūkanų, delspinigių ir kitų papildomų sumų pagal vartojimo kredito sutartį mokėjimo bei tartis dėl ilgesnio vartojimo kredito grąžinimo termino.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB Saldo Bank atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad nagrinėjamu atveju žalos grėsmė nėra reali: nors Lietuvos Respublikos įstatymai ir UAB Saldo Bank vidiniai dokumentai nenumato banko prievolės stabdyti palūkanų ir kitų sumų skaičiavimo, tačiau bankas, veikdamas gera valia bei gavęs iš pareiškėjo oficialią informaciją apie pradėto ikiteisminio tyrimo eigą, laikinam terminui sustabdė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) vykdymą. Tai atlikta siekiant bendradarbiauti su pareiškėju ir teisėsauga, nors teisėsaugos prašymo pateikti informaciją UAB Saldo Bank iki šiol nėra gavęs. Šio atsiliepimo teikimo dieną vis dar nėra atnaujinęs Sutarties vykdymo, t. y. nėra skaičiuojamos palūkanos, delspinigiai ar kitos pagal Sutartį mokėtinos sumos. Pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra būtinas, nes Sutarties vykdymui esant sustabdytam, nėra realaus ir akivaizdaus pagrindo neatkuriamai žalai kilti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti UAB Saldo Bank reikalavimus dėl tariamo įsiskolinimo iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo sustabdyti UAB Saldo Bank reikalavimų vykdymą iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šioje byloje priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Lietuvos banko 2025 m. spalio 8 d. atsakymą, kuriuo atsisakyta taikyti poveikio priemones trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB Saldo Bank, ir įpareigoti Lietuvos banką iš naujo išnagrinėti skundą dėl UAB Saldo Bank veiksmų.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės nustatęs, jog pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo priemonė nesusijusi su ginčo dalyku. Teismas taip pat akcentavo, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės turėjo būti patenkintas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra pripažinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-382-1047/2023, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-473-968/2023).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku (žr., pvz., 2008 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008); teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021; 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-471-968/2024). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje; be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017, 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-886-520/2024).

Įvertinusi pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybė, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra tiesiogiai susijusi su byloje skundžiamu Lietuvos banko 2025 m. spalio 8 d. atsakymu, kuriuo atsisakyta imtis priežiūros priemonių (veiksmų) UAB Saldo Bank atžvilgiu, nes nebuvo pagrindo įtarti, jog UAB Saldo Bank veiksmai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Lietuvos bankas 2025 m. spalio 8 d. atsakyme, be kita ko, informavo, kad individualūs ginčai dėl sudarytų vartojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis turėtų būti sprendžiami teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Kaip minėta, administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl Lietuvos banko 2025 m. spalio 8 d. atsakymo teisėtumo ir pagrįstumo ir dėl to, ar yra pagrindas įpareigoti Lietuvos banką iš naujo išnagrinėti skundą dėl UAB Saldo Bank veiksmų.

Pareiškėjas, prašydamas sustabdyti UAB Saldo Bank reikalavimus dėl tariamo įsiskolinimo iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, iš esmės siekia sureguliuoti klausimą dėl jo finansinių įsipareigojimų UAB Saldo Bank. Taigi, pareiškėjo nurodomos pasekmės, kuriomis grindžiama reikalavimo užtikrinimo būtinybė, nėra tiesiogiai susijusios su bylos ginčo dalyku.

Nors pareiškėjas nurodo neigiamas pasekmes, kurios jam kils nesustabdžius UAB Saldo Bank reikalavimų dėl tariamo įsiskolinimo, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas reikšmingas aplinkybes ir atsižvelgdama į pareiškėjo keliamų reikalavimų byloje pobūdį, sprendžia, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Juolab, kaip atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodo UAB Saldo Bank, veikdamas gera valia bei gavęs iš pareiškėjo oficialią informaciją apie pradėto ikiteisminio tyrimo eigą, laikinam terminui sustabdė vartojimo kredito sutarties vykdymą, ir šio atsiliepimo teikimo dieną vis dar nėra atnaujinęs Sutarties vykdymo, t. y. nėra skaičiuojamos palūkanos, delspinigiai ar kitos pagal Sutartį mokėtinos sumos.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. G. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius