5b63b965-e5d6-44d1-beed-ecbc4b7b0e42 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-22-768/2021 Proceso Nr. 1-01-1-12117-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 21 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasulaičiui, nuteistajam R.

B., jo gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) – terminuotu laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; - pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2019 m. kovo 31 d. veika) - terminuotu laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams; - pagal BK 165 straipsnio 1 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams; - pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 25 (dvideÅ¡imt penkių) parų areÅ¡tu, - pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2019 m. liepos 11 d. veika) – terminuotu laisvės atėmimu 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant ir, prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridėjus Å¡velnesnes bausmes, R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinį subendrintos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas R. B. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. kovo 24 d., 16.58 val. iki 2019 m. kovo 25 d., 13.38 val., nuo 2019 m. gegužės 30 d., 6.00 val. iki 2019 m. gegužės 31 d., 13.15 val., nuo 2019 m. liepos 11 d., 16.10 val. iki 2019 m. liepos 12 d., 14.48 val. (viso: 4 paros), vienÄ laikino sulaikymo parÄ prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai.

IÅ¡ nuteistojo R. B. buvo priteista nukentėjusiajam K. A. dėl 2019 m. kovo 31 d. nusikalstamos veikos 150 Eur ir dėl 2019 m. gegužės 30 d. nusikalstamos veikos veikos 225 Eur turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. R. B., 2019 m. kovo 24 d., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , numatantį draudimÄ vairuoti transporto priemonę neturint Å¡ios teisės taip pat ir neblaiviems asmenims, marÅ¡rutu (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, iki kol 2019 m. kovo 24 d., apie 16.57 val., ties pastatu (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas ir patikrintas policijos pareigÅ«nų, ir pagal 2019-03-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia 1,70 promilių etilo alkoholio koncentracija.

2. Be to, kaltinamasis R. B., 2019 m. kovo 31 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti K. A. esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti: bÅ«damas prie K. A. buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų bei namo kieme Å¡aukė: „užmuÅ¡iu tave gaidy“, bandė patekti į butÄ , kirviu du kartus trenkė į buto duris ir taip jas apgadino.

3. Be to, kaltinamasis R. B., 2019 m. gegužės 30 d., apie 3 val., neteisėtai, prieÅ¡ savininko valiÄ Ä¯sibrovė į K. A. butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), įėjęs į kambarį nukentėjusiajam K. A. tyčia sudavė ne mažiau dviejų smÅ«gių mediniu pagaliu į galvÄ , padarydamas nubrozdinimus kaktoje, deÅ¡iniame antakyje ir deÅ¡iniame skruoste, poodines kraujosruvas akių vokuose kairiame paakyje ir deÅ¡iniame žaste nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo K. A. sveikatÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ , o taip pat jis tęsdamas nusikalstamus veiksmus, iÅ¡eidamas iÅ¡ buto slapta pagrobė svetimÄ , K. A. priklausantį, turtÄ , bendros 225 eurų vertės: sportinius batelius “Nike” 75 eurų vertės, žuvies suvenyrÄ â€“ 75 eurų vertės ir mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€œNokia” mėlynos spalvos dangteliu – 75 eurų vertės.

4. Be to, kaltinamasis R. B., 2019 m. liepos 11 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, grasino nužudyti K. A. esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti: grasino K. A. naudodamas necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius, sakydamas, kad užmuš, išvirs katile. II. Apeliacinio skundo argumentai 5. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje (2019-03 -31 veika), BK 165 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje BK 178 straipsnio 4 dalyje (2019-05-30 veikos) ir BK 145 straipsnio 1 dalyje (2019-07-11 veika) bei civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam K.

A. atmesti. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Dėl 2019-03-31 grasinimo nužudyti K. A. pabrėžia, jog visuomet nuosekliai aiÅ¡kino, kad 2019-03-31 pas nukentėjusįjį K. A. nebuvo nuėjęs ir jį nužudyti negrasino, todėl teismas nepagrįstai nukentėjusiojo parodymus vertino suteikdamas jiems prioritetÄ ir nevertino įrodymų visumos: 5.1.1. Plačiai cituodamas nukentėjusiojo parodymus teigia, jog jie buvo prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s. Teismui pagarsinus K. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl jo parodymai skiriasi.

Pabrėžia, jog nukentėjusysis skambindamas policijai nekalbėjo apie kirvį, o aiÅ¡kino, jog basliais daužomos jo durys, tačiau jeigu K. A. per durų akutę matė, jog nuteistasis kirviu kapojo duris, o po to per langÄ matė, jog jis ėjo su kirviu rankoje, tai logiÅ¡ka, kad ir skambindamas policijai jis bÅ«tų paminėjęs kirvį. K. A. parodymų, kad nuteistasis kirviu kapojo jo buto duris, nepatvirtina ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas ir prie jo pridėtos foto nuotraukos, nes duryse matomi tik du nežymÅ«s įbrėžimai.

Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad jo ir K. A. santykiai buvo blogi, jis pyko ant jo, nes nuteistasis jam pasakė, jog neleis vogti savame kaime. Nukentėjusiojo K. A. parodymus iÅ¡ dalies paneigia jo kaimynės liudytojos V. T. parodymai, kad ji girdėjo tik stuktelėjimÄ Ä¯ grindis, jokių rėkavimų, Å¡auksmų, keiksmų negirdėjo; 5.1.2. Teismas nepagrįstai nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiojo buvusios sugyventinės R. B. (mirusios) parodymais, nes apklausos protokolas nepasiraÅ¡ytas, o pati R.

B. apklausta bÅ«dama girta. Tai patvirtino ir į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai. Be to, teismas nepagrįstai atmetė liudytojo T. D. parodymus, kad bÅ«tent jis ėjo pas K. A. norėdamas nusipirkti alkoholio, o nuteistasis kartu su juo nėjo. Tai patvirtino ir nuteistojo sÅ«nėnas R. B., liudytojas A. Ž. bei teisme pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo A. J. parodymai. 5.2. Dėl 2019-05-30 nežymaus sveikatos sutrikdymo, vagystės ir neteisėto asmens bÅ«sto neliečiamumo pažeidimo pabrėžia, kad 2019-05-30 d. apie 3 val.

į K. A. butÄ neįsibrovė, jo nesumušė ir jo daiktų nepagrobė. Tai patvirtino liudytojai D. B. ir A. B., kurie parodė, jog tÄ naktį jis buvo namuose ir miegojo. NeaiÅ¡ku, kodėl teismas nuosprendyje nurodo, kad nuteistojo kaltę įrodo liudytojo T. D. parodymai, kadangi jis parodė, kad nuteistÄ jį rado miegantį. TÄ jam patvirtino ir A. B. Liudytoja S. V. teisme parodė, kad apie jokiÄ vagystę iÅ¡ K. A. jai nėra žinoma ir vaikai jai nepasakojo, kad nuteistasis į degančiÄ Å¡aÅ¡lykinę bÅ«tų įmetęs kedus.

Tai patvirtino ir teisme apklausti mažamečiai liudytojai M. L. ir E. L.. Liudytoja Z. L. teisme taip pat parodė, kad jai neteko matyti, jog koks nors suaugęs žmogus degintų kokius nors daiktus; 5.2.1. Akcentuoja, jog nukentėjusiojo parodymai dėl Å¡ių veikų taip pat buvo nenuoseklÅ«s – į gynėjo klausimÄ dėl girtumo K. A. atsakė, jog namuose buvo blaivus. Tuo tarpu atvykę policijos pareigÅ«nai jam nustatė sunkų girtumo laipsnį - 2,72 promilės. Sunku įsivaizduoti, kad K. A., bÅ«damas labai stipriai girtas, galėjo atsiminti kokias nors įvykio aplinkybes ir apie tai duoti objektyvius parodymus; 5.2.2.

Teismas nepagrįstai nuosprendyje remiasi nukentėjusiojo parodymais, jog jam viena kaimynė, kuri nenori liudyti, nes bijo nuteistojo, matė, kaip jis mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ metė į žemę ir jį sudaužė. Tokių nukentėjusiojo parodymų, kurių Å¡altinio jis nenurodo, teismas negalėjo pripažinti įrodymais ir jais remtis priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį. Jeigu tokie parodymai bÅ«tų objektyvÅ«s, jų pagrindu buvo galima apžiÅ«rėti vietÄ , kur neva nuteistasis sudaužė K.

A. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ir rasti daiktinių įrodymų, tačiau tai nebuvo padaryta; 5.3. Dėl 2019-07-11 grasinimo nužudyti K. A. pabrėžia, nukentėjusiojo parodymai buvo nenuoseklÅ«s - teisme nukentėjusysis nurodė, kad nuteistasis girtas rėkavo kieme, o jis taip pat buvo kieme. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu K. A. parodė, kad jis buvo namuose prie lango, kai nuteistasis jį koliojo ir jam grasino. Teisme K. A. parodė, kad su automobiliu nuteistasis atvažiavo ne 2019-07-11, o vėliau jau tikslino, kad 2019-07-11 nuteistasis atvažiavo su automobiliu, „pasileido“ muzikÄ , gėrė automobilyje.

Policijos pareigūno L. P. parodymai yra išvestiniai iš nukentėjusiojo parodymų. Teigia, jog jeigu nuteistasis vidurvasaryje, dienos metu daugiabučio namo kieme apie 30 min. būtų nukentėjusįjį koliojęs ir jam grasinęs, akivaizdu, jog tai būtų girdėję ir kiti asmenys, tačiau tokių šiuo atveju nėra.

6. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė - skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 7. Apeliacinis skundas atmetamas.

8. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei padarytomis iÅ¡vadomis dėl R. B. kaltės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 165 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį.

Todėl teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį Å¡iose apeliacinio skundo ribose. Dėl R. B. kaltės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2019 m. kovo 31 d. nusikalstama veika) 9. Apeliaciniame skunde praÅ¡ymas nuteistÄ jį R. B. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, t. y., nukentėjusiojo K.

A., liudytojų R. B., V. T., T. D. parodymys, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , todėl padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas ir nepagrįstai R. B. pripažino kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

10. Teisėjų kolegija, dar kartÄ Ä¯vertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus ir padarytas iÅ¡vadas, sprendžia, kad R. B. Å¡iuo atveju pagrįstai ir teisingai buvo nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl grasinimo nužudyti K. A.. Apylinkės teismas, pripažindamas nuteistÄ jį kaltu, savo sprendimÄ pagrindė ne tik nukentėjusiojo K. A. parodymais bei kitais jį kaltinančiais įrodymais – teismas vertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , t. y., ir paties nuteistojo parodymus, liudytojų parodymus, raÅ¡ytinius bylos įrodymus, nurodė, kad visais Å¡iais įrodymais vadovaujasi tiek, kiek juos patvirtina jų visuma.

Tokiu bÅ«du, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pritardama pakankamai iÅ¡samiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, teisėjų kolegija atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo K. A. parodymais, kadangi jie buvo nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Teisėjų kolegija su tuo iÅ¡ esmės nesutinka, nors tam tikrų prieÅ¡taravimų nukentėjusiojo parodymuose esama, tačiau Å¡ie prieÅ¡taravimai yra ne apie esmines įvykio aplinkybes. Nukentėjusysis K. A. vienodai ir aiÅ¡kiai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje iÅ¡girdo didelį trenksmÄ Ä¯ duris.

Priėjęs pro durų akutę pamatė R. B. su kirviu rankoje, po to matė jį pro langÄ einantį su kirviu. Kirviu į jo duris buvo trenkta kelis kartus. R. B. Å¡aukė nukentėjusiajam „užmuÅ¡iu tave gaidy“ (1 t., b. l. 149-150, 153-154; 5 t., b. l. 4-6).Vienintelis neatitikimas, kurį galima įžvelgti nukentėjusiojo K. A. parodymuose ir apie kurį nurodoma apeliaciniame skunde, yra tai, kad nukentėjusysis kviesdamas pareigÅ«nus nekalbėjo apie kirvį, o aiÅ¡kino, jog jo durys daužomos basliais.

Ä®vertinus pačio įvykio situacijÄ , t. y., staigų durų trankymÄ , agresyvų nuteistojo R. B. rėkimÄ ir grasinimÄ užmuÅ¡ti, tikėtina, kad nukentėjusysis buvo iÅ¡gÄ sdintas, sumišęs, kÄ iÅ¡ esmės patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡as (1 t., b. l. 143, 144-145). Tačiau Å¡is neatitikimas, įvertinus tai, kad nukentėjusysis tiksliai įvardijo R. B. kaip asmenį daužantį jo buto duris, nedaro jo parodymų nepatikimais visa apimtimi, kadangi, kaip jau minėta, dėl kitų esminių aplinkybių jo parodymai buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu ir iÅ¡ esmės nekeičiami.

Juolab, nukentėjusiojo parodymus dėl naudoto kirvio, kitaip nei tvirtinama apeliaciniame skunde, patvirtina ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuoti 2 įpjovimai durų odoje, kurie padaryti bÅ«tent aÅ¡triabriauniu daiktu bei liudytojos V. T. parodymai, jog įvykio dienÄ girdėjo laiptinėje trenksmÄ bei po įvykio pamačiusi ant nukentėjusiojo durų įpjovimus, kurių anksčiau nebuvo (1 t., b. l. 177; 5 t., b. l. 8). Netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo dar ir dėl to, jog juos analogiÅ¡kai patvirtino tiesioginė įvykio liudytoja R.

B. (1 t., b. l. 170-171). Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, jog jos apklausos protokolas nepasiraÅ¡ytas, o liudytoja įvykio metu buvo neblaivi, tačiau Å¡ie netikslumai buvo paÅ¡alinti pirmosios instancijos teisme apklausiant liudytojÄ pareigÅ«nÄ A. K., kuris patvirtino, jog liudytojos parodymai suraÅ¡yti iÅ¡ liudytojos žodžių, tikėtina, jai pamirÅ¡us pasiraÅ¡yti. Nors A. K. patvirtino, kad liudytoja buvo gal kažkiek neblaivi, tačiau A. K. nenurodė jokių aplinkybių, kurios bÅ«tų neleidę jai tinkamai suvokti įvykio aplinkybių ir apie jas duoti parodymus (5 t., b. l. 169).

Jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas turėtų nesivadovauti liudytojo A. K. parodymais taip pat nenustatyta. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nuteistojo R. B. kaltę grindė ne vieninteliu įrodymu (R. B. parodymais), o nuoseklia ir logiška tiesioginių ir netiesioginių įrodymų grandine, todėl nesivadovauti šiuo įrodymu, kuris kartu su kitais byloje esančiais įrodymais patvirtina, jog nuteistasis R. B. dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaltinime nurodytu metu ir vietoje, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo K. A. parodymais, o nuteistojo skunde selektyviai dėstomos nukentėjusiojo parodymų ištraukos ir sava jų interpretacija nesudaro pagrindo juos vertinti kitaip.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų T. D., R. B., A. Ž. bei A. J. parodymais, kurie patvirtina, jog ne nuteistasis buvo prie nukentėjusiojo durų įvykio metu, o bÅ«tent liudytojas T. D.. Apeliacinės instancijos teismas šį skundo argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ . Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , kad liudytojo T. D. parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklÅ«s, kadangi liudytojas iÅ¡ esmės nurodė skirtingas aplinkybes kur ir kada įvykio dienÄ matė nuteistÄ jį R.

B., be to, šio liudytojo parodymai, jog jis ieškodamas alkoholio ir K. A. buto daužė visas duris paneigti liudytojos V. T., kuri yra K. A. kaimynė, parodymais, kuriais ji patvirtino, jog niekas jos durų nedaužė (5 t., b. l. 8). Be to, liudytojo T. D. nurodomos aplinkybės dėl durų daužymo ranka taip pat paneigtos įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame, kaip jau minėta anksčiau, matyti, jog ant odinių nukentėjusiojo durų yra įpjovimai, kurie akivaizdžiai padaryti aštriabriauni daiktu, o ne daužant ranka.

Vertindamas liudytojų R. B., A. Ž. bei A. J. parodymus teismas pabrėžė, jog Å¡ių liudytojų nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, o atvirkščiai – juos paneigia. Be to, teisėjų kolegija pabrėžia, kad liudytojas R. B. yra nuteistojo R. B. sÅ«nėnas, o visi aukščiau paminėti liudytojai yra R. B. (sÅ«nėno) draugai, todėl tai yra dar viena aplinkybė, kuri verčia abejoti Å¡ių liudytojų parodymų objektyvumu. Taigi pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai tokius parodymus vertino kaip norÄ padėti nuteistajam R.

B. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

13. Apibendrindama tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai įvertino kiekvienÄ bylos įrodymÄ atskirai bei jų visumÄ . Atsižvelgiant į visas aukščiau analizuotas aplinkybes bei tai, kad nuteistasis R. B. prieÅ¡ 7 dienas iki nagrinėjamo įvykio nesunkiai sutrikdė K. A. sveikatÄ (baudžiamoji byla Nr. 1-170-548/2020), visa tai davė K. A. pagrindÄ suvokti R. B. žodžius kaip realų pavojų gyvybei. Teisėjų kolegija neabejoja, kad R.

B. suvokė savo elgesio bauginantį poveikį ir norėjo nukentėjusiajam sukelti mirties baimės jausmÄ , todėl veikė tiesiogine tyčia. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas, nustatęs nuteistojo R. B. veikoje objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius, pagrįstai jį pripažino kaltu pagal minėtÄ straipsnį. Dėl R. B. kaltės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 165 straipsnio 1 dalį BK 178 straipsnio 4 dalį 14. Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, t. y., nukentėjusiojo K.

A. parodymus, liudytojų A. B., D. B., S. V., Z. L., M. L. ir E. L. parodymus, todėl padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai R. B. pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį.

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bei tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ R. B. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 4 dalį.

16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo K. A. parodymais, kadangi jie buvo prieÅ¡taringi, o nuteistojo R. B. pateiktas aplinkybes dėl įvykio laikė tik gynybine jo versija. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Nukentėjusysis K. A. nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu parodė, jog kaltinime nurodytu metu gulint iÅ¡girdo trenksmÄ , atsidarius durims pamatė įbėgusį R. B., kuris rankoje laikė baslį. Nuteistasis įbėgęs į kambarį sudavė basliu nukentėjusiajam per galvÄ , po ko nukentėjusysis trumpam prarado sÄ monę.

Prabudęs iškart pastebėjo, kad dingę daiktai – suvenyras, sportiniai bateliai ir mobilaus ryšio telefonas (2 t., b. l. 74, 78-79; 5 t., b. l. 6-7). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog nukentėjusysis atvykus pareigūnams buvo neblaivus, tačiau tai savaime nedaro jo parodymų nepatikimų atsižvelgiant į tai, kaip jau minėta anksčiau, kad jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nekito. Tai rodo, kad nukentėjusiojo girtumas konkrečiu atveju suvokti prieš jį atliekamų veiksmų prasmę realios įtakos neturėjo ir jis reikšmingas įvykio detales iš tikrųjų atsimena.

Be paminėtų aplinkybių, nukentėjusiojo parodymais pirmosios instancijos pagrįstai rėmėsi dar ir todėl, kad juos patvirtina kitų byloje esančių įrodymų visetas. Liudytojas pareigÅ«nas T. D. patvirtino, jog nuvykus į įvykio vietÄ nukentėjusysis iÅ¡kart parodė, jog į nukentėjusiojo namus įsiveržė, jį sumušė ir pavogė daiktus bÅ«tent R. B. (2 t., b. l. 194; 5 t., b. l. 136). Byloje esanti R. B. mobiliojo ryÅ¡io telefono iÅ¡klotinė patvirtina, jog įvykio metu nuteistasis savo mobiliojo ryÅ¡io telefonu jungėsi prie bazinės stoties, kurios adresas sutampa su nukentėjusiojo gyvenamosios ir įvykio vietos adresu (2 t., b. l. 160-161).

Ne mažiau svarbu ir tai, kad nukentėjusiojo parodymus pagrindžia ir byloje esantys objektyvūs duomenys apie nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, t. y., visi nubrozdinimai padaryti veido ir galvos srityje kietu buku daiktu (2 t., b. l. 55). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo apeliaciniame skunde akcentuojamų liudytojų A. B. bei D. B. parodymais, jog nuteistasis R. B. įvykio metu buvo namuose ir miegojo, ne tik dėl akivaizdaus šių liudytojų suinteresuotumo (nuteistasis yra liudytojų sūnus), bet ir dėl to, jog jų nepatvirtina, o atvirkščiai – įrodymų visetas paneigia jų nurodytas aplinkybes.

17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino nuteistÄ jį R. B. teisinančių įrodymų – tai liudytojų S. V., Z. L., M. L. ir E. L. parodymų, t. y., jog nuteistasis jokių iÅ¡ K. A. pavogtų sportinių batelių nedegino. Tai vėlgi nėra tiesa. Pirmosios instancijos teismas vertindamas liudytojų S. V. ir Z. L. parodymus padarė iÅ¡vadÄ , jog kategoriÅ¡kÄ Å¡ių liudytojų parodymų pakeitimÄ teisme lėmė baimė prieÅ¡ R. B. duoti parodymus, todėl teismas vadovavosi Å¡ių liudytojų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, kadangi Å¡ių liudytojų apklausos vyko praėjus trumpam laiko tarpui nuo nagrinėjamo įvykio, duoti parodymai tarpusavyje sutampa, vienas kitÄ papildo bei kartu patvirtina ir nukentėjusiojo K.

A. nurodytas aplinkybes, jog jam kaimynė Z. L. sakė, kad „Kęstai, tavo kedus Robertas degina“, o bÅ«tent: liudytoja S. V. parodė, jog jos vaikai M. L. ir E. L. jai sakė, jog matė, kaip R. B. į degančiÄ Å¡aÅ¡lykinę įmetė kedus. Liudytoja Z. L. Å¡ias aplinkybes patvirtino ir parodė, jog jos anÅ«kai M. L. ir E. L. prieÅ¡ kelias dienas matė, kaip R. B. ant kieme degančio laužo užmetė K. A. sportinius batelius (2 t., b. l. 105, 107). IÅ¡ esmės Å¡ių aplinkybių neneigė ir liudytojais apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį apklausti nepilnamečiai M.

L. ir E. L., t. y., jie patvirtino, jog minėtÄ lauÅ¾Ä jie matę (5 t., b. l. 167-168).

18. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo nuosprendyje remtis nukentėjusiojo parodymais, kurių Å¡altinio jis pats negali nurodyti, t. y., dėl liudytojos, kurios asmenybės jis nenurodė, iÅ¡sakytais žodžiais, kadangi, jei tokie parodymai yra objektyvÅ«s, buvo galima įslaptinti Å¡ios liudytojos parodymus, o jų pagrindu apžiÅ«rėti įvykio vietÄ , kur neva buvo sudaužytas nukentėjusiojo mobilaus ryÅ¡io telefonas ir rasti daiktinių įrodymų, kas nebuvo padaryta.

Šių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nelaiko pagrįstais. Visų pirma pabrėžtina, jog nuteistojo R. B. kaltė yra grindžiama ne vieninteliais ir selektyviai skunde nurodomais nukentėjusiojo K. A. parodymais, tačiau dar ir nuoseklia bei logiška netiesioginių įrodymų grandine, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad nukentėjusiojo parodymai atitinka kitus bylos įrodymus, pagrindo nesivadovauti jais neturėjo. Visų antra, skunde nurodomi, nuteistojo manymu neatlikti procesiniai veiksmai, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra begalinis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, jog naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-248/2014, 2K-344-788/2015). Baudžiamojo proceso normos nereikalauja, kad kiekvienoje byloje turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-463/2011, 2K-339/2011, 2K-157/2012, 2K-P-178/2012, 2K-483-976/2015, 2K-515-976/2015).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje atlikti visi procesiniai veiksmai, kuriais surinktas pakankamas įrodymų kiekis, leidžiantis daryti pagrįstas išvadas, dėl nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

19. Atsižvelgdama į tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai R. B. pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 165 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį. Dėl R. B. kaltės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2019 m. liepos 11 d. nusikalstama veika) 20. Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, t. y., nukentėjusiojo K. A. parodymus, liudytojo L. P. parodymus bei neįvertino aplinkybės, jog nukentėjusysis nuteistÄ jį apkalba dėl blogų jų tarpusavio santykių, todėl padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas ir nepagrįstai R. B. pripažino kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bei tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ R. B. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

22. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo K. A. parodymais, kadangi jie buvo nenuoseklÅ«s, nuteistÄ jį nukentėjusysis apkalba, o nuteistojo R. B. pateiktas aplinkybes dėl įvykio teismas telaikė gynybine jo versija. Teisėjų kolegija Å¡ių apeliacinio skundo argumentų nelaiko pagrįstais. Vertinant pačius nukentėjusiojo K. A. parodymus matyti, kad nors tam tikrų prieÅ¡taravimų juose esama, tačiau Å¡ie prieÅ¡taravimai yra ne apie esmines įvykio aplinkybes.

Nukentėjusysis K. A. vienodai ir aiškiai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinime nurodytu metu, R. B. nukentėjusiojo kieme, matydamas nukentėjusįjį ir tiesiai į jį žiūrėdamas rėkė, jog „jį užmuš ir išvirs katile“ (3 t., b. l. 21-22; 5 t., b. l. 7). Vienintelis neatitikimas, kurį apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, jog nukentėjusysis K. A. apklausiamas apie šį įvykį skirtingai nurodė kur tuo metu pats stovėjo, tačiau toks neatitikimas nukentėjusiojo parodymuose nedaro jo parodymų nepatikimų visa apimtimi, kadangi, kaip jau minėta, dėl kitų esminių aplinkybių jo parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu ir iš esmės nekeičiami.

Nukentėjusiojo K. A. parodymus patvirtino ir į įvykio vietÄ atvykęs liudytojas pareigÅ«nas L. P. parodęs, jog nukentėjusysis iÅ¡sigandęs parodė, jog nuteistasis R. B. grasino jį užmuÅ¡ti ir po to iÅ¡virti katile (3 t., b. l. 53-54; 5 t., b. l. 136). Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas negalėjo vadovautis Å¡io liudytojo parodymais, kadangi jie iÅ¡vestiniai iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų, tačiau Å¡ioje vietoje teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vestiniais įrodymais.

Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Visų įrodymų – pirminių ir iÅ¡vestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieÅ¡taraujančiÄ grandinę. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog Å¡io liudytojo parodymai atitinka nukentėjusiojo parodymus, pagrindo nesivadovauti jais neturėjo. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei susiklosčiusį santykių tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kontekstÄ , t. y., įvertinus tai, kad nuteistasis R.

B. 2019 m. kovo mėn. nesunkiai sutrikdė K. A. sveikatÄ (baudžiamoji byla Nr. 1-170-548/2020), tai, jog 2019 m. kovo mėn. R. B. grasino su nukentėjusiuoju susidoroti bei tai, jog 2019 m. gegužės mėn. nuteistasis sumušė nukentėjusįjį K. A., visa tai davė nukentėjusiajam pagrindÄ suvokti R. B. žodžius kaip realų pavojų gyvybei. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad R. B. suvokė savo elgesio bauginantį poveikį ir norėjo nukentėjusiajam sukelti mirties baimės jausmÄ , todėl veikė tiesiogine tyčia.

Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismas, nustatęs R. B. veikoje objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius, pagrįstai jį pripažino kaltu pagal minėtÄ straipsnį. Dėl civilinių ieÅ¡kinių ir kitų su byla susijusių klausimų 23. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis K. A. byloje pareiÅ¡kė civilinius ieÅ¡kinius, kuriais prašė priteisti iÅ¡ R. B. turtinės žalos atlyginimÄ â€“ 150 Eur už 2019 m. kovo 31 d. nusikalstamÄ veikÄ bei 250 Eur už 2019 m. gegužės 30 d. nusikalstamÄ veikÄ .

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nukentėjusiojo K. A. civilinis ieškinys dėl 2019 m. kovo 31 d. nusikalstamos veikos patenkintas ir iš nuteistojo R. B. priteista 150 Eur turtinės žalos atlyginimo, o civilinis ieškinys dėl 2019 m. gegužės 30 d. nusikalstamos veikos patekintas iš dalies ir iš nuteistojo R. B. priteista 225 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apelianto skunde prašoma nukentėjusiojo K. A. civilinius ieškinius atmesti nenurodant jokių argumentų, toks R.

B. praÅ¡ymas, kaip matyti, iÅ¡ esmės grindžiamas su kitu jo apeliacinio skundo reikalavimu – jį iÅ¡teisinti. Kadangi nėra pagrindo priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį R. B. atžvilgiu, todėl nėra pagrindo tenkinti jo apeliacinio skundo ir nukentėjusiojo K. A. civilinius ieÅ¡kinius atmesti.

24. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog R. B. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę turi atlikti pataisos namuose. Pažymėtina, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (nuo 2020 m. liepos 1 d.) atsisakyta teismui nebÅ«dingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečiÄ pataisos įstaigÄ , nustatytÄ Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija.

Å iame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigÄ neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimÄ , todėl Å¡i nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl bausmės atlikimo vietos yra Å¡alintina. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo R. B. apeliacinį skundÄ atmesti. PaÅ¡alinti iÅ¡ Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies nuorodÄ dėl pataisos įstaigos rÅ«Å¡ies parinkimo.

Teisėjai Donatas Jatužis Danutė Švitinienė Daina Vaidachavičienė