2019-02-13 Nr. AB-4273-3-64-3-00290-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3671-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00290-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Telšių AVPK), 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam būnant Telšių AVPK areštinėje buvo pažeistas vienam asmeniui tenkantis minimalus (3,6 kv. m) kameros plotas, jam turėjo tekti ne mažiau kaip 4 kv. m kameros ploto, atėmus sanitarinio mazgo ir baldų plotą. Pareiškėjo tvirtinimu, jam nebuvo užtikrinta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu, nebuvo tinkamai įrengto sanitarinio mazgo (padėklas grindyse), todėl pareiškėjui dėl jo sveikatos būklės buvo apsunkintas naudojimasis tualetu. Taip pat nebuvo ventiliacijos, natūralios šviesos, neužtikrinta pakankama šiluma, dėl drėgmės ir šalčio buvo priverstas kameroje būti ir miegoti su rūbais, neįrengtas signalizacijos mygtukas, nebuvo galimybės pasivaikščioti gryname ore. Kameroje nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, lentynėlės. Pareiškėjas nurodė, kad jam reikėjo 6 kartus per parą vartoti vaistus, užsigeriant verdančiu vandeniu, tačiau verdančio vandens gavo tik 3 kartus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Telšių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus ilgalaikio sulaikymo patalpose nuo 2015 m. spalio mėnesio iki 2016 m. birželio mėnesio buvo patalpintas du kartus, t. y. 2015 m. spalio 2 d. nuo 9.40 val. iki 10.50 val. ir nuo 2015 m. lapkričio 19 d. (nuo 11.30 val.) iki 2015 m. lapkričio 20 d. (iki 14.30 val.). Atsakovas teigė, kad pareiškėjas buvo ilgalaikio sulaikymo patalpose vienas, jam teko nuo 9,19 kv. m iki 10,22 kv. m kameros ploto. Policijos areštinių ir sulaikymo patalpų modelio registras nefiksuoja, į kokią kamerą yra asmuo talpinamas, ir tai, atsakovo nuomone, atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus. Telšių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus ilgalaikio sulaikymo patalpose yra įrengti tupimieji unitazai ir metalinės praustuvės su 1,2 m atskiriamąja pertvara, o tai atitinka Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31d. įsakymo Nr. 5-V-263 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. V-492 „Dėl teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Reikalavimai patalpoms) reikalavimus.

5. Atsakovas nurodė, jog pridėtose foto lentelėse yra užfiksuoti kamerų vaizdo stebėjimo kamerų matomų vaizdų nuotraukos, kuriose matosi, kad sanitarinio mazgo zona yra juodai užmaskuota, todėl policijos pareigūnai negali stebėti, kaip uždaryti asmenys atlieka gamtinius reikalus. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad kameroje šalta, naktį trūksta šilumos ir kt. Telšių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus ilgalaikio sulaikymo patalpose yra įrengta nepertraukiama šalto ir šilto vandens tiekimo sistema, kamerose įrengtas grindinis šildymas elektra su automatinio valdymo sistema. Pareiškėjo argumentai, kad nėra kuo kvėpuoti, trūksta natūralios šviesos, atsakovo teigimu, nepagrįsti ir tai patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento atlikti 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimai.

II. 6. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo V. V. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo pažeista, o skundo reikalavimą priteisti pareiškėjui 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjo buvimo ilgalaikio sulaikymo patalpose nuo 2015 m. lapkričio 19 d. (11.30 val.) iki 2015 m. lapkričio 20 d. (14.30 val.) į Telšių AVPK buvo pristatytas dar vienas asmuo, tačiau atsakovo atstovas nurodė, jog šis asmuo buvo patalpintas į trumpalaikio sulaikymo kameras, todėl konstatavo, kad neįrodyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu vienoje kameroje buvo laikomas su kitu asmeniu. Teismas taip pat atsižvelgė, kad kameroje dalis ploto buvo užimta baldais, tačiau pareiškėjui buvo pakankamai vietos judėti, todėl konstatavo, jog pareiškėjas ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 5 kv. m ploto.

8. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nustatė, kad sanitarinio mazgo erdvė nėra visiškai atitverta, įrengta sienelė atitveria tik dalį sanitarinio mazgo, todėl pareiškėjas yra matomas kitiems kartu laikomiems asmenims bei policijos pareigūnams, ir darė išvadą, kad nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė naudotis privatumą užtikrinančiais įrenginiais.

9. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl jo teisių pažeidimo nesudarant galimybės pasivaikščioti gryname ore. Teismas atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nenumato pasivaikščiojimo kiemelių, elektros rozečių įrengimo ilgalaikio sulaikymo patalpose, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatė.

10. Dėl pareiškėjo teiginių, kad patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų, trūko inventoriaus (spintelių, veidrodžio), sanitariniame mazge nebuvo unitazo, teismas pažymėjo, jog iš atsakovo atsiliepimo į skundą matyti, kad kiekvienoje ilgalaikio sulaikymo kameroje yra skaidraus stiklo langai, kurie atsidaro, taip pat yra veikianti ventiliacija. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento patikrinimo aktai patvirtina, kad kameros yra vėdinamos per langus ir veikiančią patalpų vėdinimo sistemą, sanitariniame mazge yra unitazas, kamerose yra baldai: lovos, spintelės, stalas ir suolas. Teismas nurodė, kad teisės aktai nenumato veidrodžio, signalizacijos mygtuko įrengimo, ir konstatavo, jog pareiškėjo argumentai dėl kamerų netinkamo įrengimo ar atitikimo higienos normų reikalavimams yra nepagrįsti.

11. Pareiškėjo argumentus dėl to, kad jis negavo 6 kartus per parą verdančio vandens (gavo tik 3 kartus), teismas atmetė, nustatęs, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų teikęs prašymus dėl verdančio vandens ir tokie jo prašymai nebūtų tenkinti.

12. Teismas, nepriteisdamas pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, pažymėjo, kad dėl nustatytų neteisėtų veiksmų pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomą diskomfortą, tačiau šis pažeidimas buvo vienkartinis, trumpalaikis, pareiškėjui jokių sveikatos sutrikimų nenustatyta.

III. 13. Pareiškėjas V. V. apeliaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimo prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

14. Pareiškėjas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui: nesuteikta 6 kartus per parą karšto vandens, neįrengtas iškvietimo (aliarmo) mygtukas, neužtikrinta tinkama ventiliacija, neužtikrinta teisė būti gryname ore (neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turi ribotą judėjimo negalią ir serga kvėpavimo takų ligomis), netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, tvirtina, kad kameroje buvo laikomi dviese, todėl neužtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas.

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais dėl sanitarinio įrenginio neatitikimo privatumo reikalavimams, tačiau pažymi, kad aktualiu laikotarpiu pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas ir nepatogumų dėl asmens privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, patirti neturėjo. Taip pat atsakovas pažymi, kad pareiškėjas Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde nenurodė aplinkybių dėl sanitarinio mazgo pritaikymo neįgaliesiems. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjo V. V. skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintas iš dalies, t. y. pripažinta, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo pažeista, o skundo reikalavimas priteisti 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atmestas, pagrįstumas ir teisėtumas.

18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus, byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad Telšių AVPK areštinėje nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė naudotis privatumą užtikrinančiais sanitariniais įrenginiais, o kitos pareiškėjo pretenzijos dėl kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, galimybės pasivaikščioti gryname ore nesudarymo, signalizacijos mygtuko neįrengimo, karšto vandens nesuteikimo, elektros rozečių neįrengimo ilgalaikio sulaikymo patalpose, dėl patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams, dėl inventoriaus trūkumo, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo ir įrengtos ventiliacijos, nepripažintos pagrįstomis ir įrodytomis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomą diskomfortą, tačiau nustatytas pažeidimas buvo vienkartinis, trumpalaikis, pareiškėjui jokių sveikatos sutrikimų nenustatyta, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas, akcentuoja, jog jam turi būti priteista piniginė kompensacija. Taip pat pareiškėjas prašo iš Telšių AVPK išreikalauti papildomų įrodymų.

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

21. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu neprašė išreikalauti konkrečių dokumentų (įrodymų), nurodomų apeliaciniame skunde, o apeliaciniame skunde nepagrindžia aplinkybių, kad naujų įrodymų išreikalavimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir kad nebuvo galimybės šiuos įrodymus išreikalauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjo prašymo išreikalauti papildomus įrodymus netenkina.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, nustatė, kad šioje byloje nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus plotas (5 kv. m), kuris turi tekti vienam asmeniui. Pareiškėjas nenurodo jokių įrodymų, kurie paneigtų šią pirmosios instancijos teismo išvadą. Pareiškėjas nurodo, kad su juo buvo patalpintas dar vienas asmuo (galbūt) J. (pareiškėjas teigia vardo tiksliai neprisimenantis), tačiau iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų aiškiai matyti, kad asmens vardu Jonas nebuvo. Be to, atsakovas nurodė, kad kitas pristatytas asmuo buvo patalpintas trumpalaikio sulaikymo patalpose, o pareiškėjas buvo ilgalaikio sulaikymo patalpose.

24. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamo vėdinimo pripažintini deklaratyviais ir abstrakčiais. Pareiškėjas nurodo, kad lango negalėjo atidaryti dėl negalios, ir nežino, ar langas iš viso atsidaro. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento atlikti patikrinimai patvirtina, kad buvo sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas / kameras, nes patalpos yra vėdinamos per langus ir veikiančią mechaninę patalpų vėdinimo sistemą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas pareigūnų prašė atidaryti langą ir toks prašymas nebūtų įvykdytas.

25. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl galimybės pasivaikščioti gryname ore. Įvertinus tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjas prašė leisti jam pasivaikščioti gryname ore ir tai pareiškėjui buvo būtina daryti dėl jo sveikatos būklės, darytina išvada, kad šie argumentai nėra pagrįsti.

26. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą grindė ir tuo, kad Telšių AVPK areštinėje nebuvo galimybės iškviesti budintį pareigūną įrengtais signalizacijos mygtukais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodytose Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto „c“ dalyje yra rekomenduojama aliarmo sistema, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu, įrengti tik laisvės atėmimo vietoje. Nagrinėjamu atveju Telšių AVPK areštinė nėra laisvės atėmimo vieta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareigūno iškvietimo sistemos (signalizacijos mygtuko) neįrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir pažeidžia pareiškėjo teises.

27. Byloje nustatyta, kad Telšių AVPK areštinėje buvo įrengti nesėdimo tipo klozetai. Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra neįgalus, ir iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su tualeto įrengimu Telšių AVPK areštinėje ir pareiškėjo patirtu diskomfortu, naudojantis tokiu tualetu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino pareiškėjo argumentų, kad netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas (padėklas grindyse) ir dėl sveikatos būklės buvo apsunkintas naudojimasis tualetu, pagrįstais.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog „nesėdimo tualeto“ įrengimas (buvimas) areštinėje neatitinka teisės aktų reikalavimų ir pažeidžia kalinamo asmens teises (žr. 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1348-502/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1148-520/2018 atsižvelgęs į pareiškėjo sveikatos būklę, kai nebuvo paneigtos jo nurodomos aplinkybės dėl nepatogumų ir diskomforto naudojantis kameroje įrengtu tualetu, konstatavo, kad atsakovas neveikė taip, kaip nustato teisės aktai, pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

29. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde nenurodė aplinkybių dėl sanitarinio mazgo pritaikymo neįgaliesiems. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui patikslintame skunde nurodė, jog pareiškėjui dėl sveikatos būklės kilo problemų naudotis sanitariniu mazgu, taip pat teigė, kad turi neįgalumą ir atsiliepime į Telšių AVPK 2017 m. balandžio 28 d. atsiliepimą į pareiškėjo skundą nurodė, kad atsakovas neužtikrino pareiškėjui, kaip negalią turinčiam asmeniui, galimybės naudotis sanitariniu mazgu.

30. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų, kad pareiškėjui nebuvo suteiktas 6 kartus per parą verdantis (karštas) vanduo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų teikęs prašymus dėl verdančio (karšto) vandens ir jo prašymas nebūtų patenkintas.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nurodo apie būtinybę 6 kartus per parą gerti vaistus su karštu vandeniu, kaip parašyta gydytojo rekomendacijoje. Pažymėtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą Laisvės atėmimo vietos ligoninės gydytojui, kuriame gydytojas nurodo, jog ligoniui reikalingas karštas vanduo (gerai būtų) 6 kartus per parą dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Byloje atsakovas nepaneigė šių pareiškėjo nurodomų aplinkybių, todėl pripažintina, kad būtent pareiškėjui būnant Telšių AVPK areštinėje buvo reikalinga 6 kartus per parą vartoti vaistus su karštu vandeniu, tačiau atsakovas tokios galimybės neužtikrino.

32. Pareiškėjas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017; 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013; 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013).

34. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

35. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.), į nustatytus pareiškėjo kalinimo sąlygų pažeidimus, įvertinus tai, kad pareiškėjas turėjo sveikatos problemų, dėl ko jis galėjo jautriau reaguoti į dėl netinkamų kalinimo sąlygų kilusius nepatogumus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui turi būti priteistas 50 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Pareiškėjo V. V. skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui V. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė