2022-01-04 Nr. BB-60-1-01-1-23112-2021-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Audronės Kartanienės, susipažinusi su atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės N. B. ir jo gynėjo advokato Antano Bartusevičiaus kasaciniu skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
Legislator headnote
AI generated2022-01-04 Nr. BB-60-1-01-1-23112-2021-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės N. B. ir jo gynėjas advokatas A. Bartusevičiaus prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį kaip neteisėtą ir priimti naują nuosprendį, kuriuo: 1) netaikyti N. B. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Mercedes Benz R320CD1 4Matic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimo; 2) sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiką iki 12 mėn., t. y. iki 2022 m. liepos 12 d.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-6556/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23112-2021-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. sausio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Audronės Kartanienės, susipažinusi su atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės N. B. ir jo gynėjo advokato Antano Bartusevičiaus kasaciniu skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės N. B. ir jo gynėjas advokatas A. Bartusevičiaus prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį kaip neteisėtą ir priimti naują nuosprendį, kuriuo: 1) netaikyti N. B. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Mercedes Benz R320CD1 4Matic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimo; 2) sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiką iki 12 mėn., t. y. iki 2022 m. liepos 12 d.
Kasatoriai nurodo, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonė negali būti konfiskuojama, kadangi ji negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnio prasme. Be to, automobilio konfiskavimas nėra būtina priemonė, kadangi N. B. padarė vieną nusikaltimą, nebuvo teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, veika nepadarė jokios žalos. N. B. pats iškvietė policiją, kad ši padėtų išspręsti ginčą su sutuoktine, jis neturėjo jokių piktavališkų ketinimų apsvaigus nuo alkoholio vairuoti automobilį, o tik norėjo savo namų kieme perstatyti automobilį į kitą vietą. Teismų sprendimai (dėl automobilio konfiskavimo) priimti pažeidus įrodinėjimo taisykles, pakankamai neatskleidus bylos esmės, tai lėmė neteisingą materialiosios teisės normos aiškinimą. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad automobilis yra labai reikalingas aplankyti sunkiai sergančią N. B. močiutę bei sutuoktinės motiną pagalbai suteikti, nuvežti artimuosius į medicinos įstaigas Vilniuje ir Kaune, namo reikalų tvarkymo darbuose. Automobilio konfiskavimas esant šeimoje sunkiai materialinei padėčiai yra neteisinga ir neproporcinga poveikio priemonė. Teismas įrodymus vertino atskirai vienas nuo kito, šis pažeidimas yra esminis, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų nepaisymas sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Kasatoriai nesutinka ir su pagal BK 68 straipsnį paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminu, nes atsižvelgiant į N. B. darbo specifiką ir aptarnavimo zonų ribas, taip pat vaikui nuvežti į mokyklą bei būrelius N. B. yra būtinas vairuotojo pažymėjimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą, kasatoriaus prašymas (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis).
Kasatoriai nesutikimą su paskirta baudžiamojo poveikio priemone (automobilio konfiskavimu) grindžia vien sava teisės normos interpretacija ir subjektyviu bylos aplinkybių, reikšmingų sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo klausimą, vertinimu, o ne teismų galimai padarytomis teisės normos aiškinimo ir taikymo klaidomis. Kasaciniame skunde teisinių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas (BK 72 straipsnis), nepateikta. Iš esmės analogiški argumentai buvo išdėstyti ir N. B. apeliaciniame skunde, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė, o šio teismo išvadų kasatoriai teisės taikymo aspektu neginčija.
Kasacinio skundo teiginiai dėl N. B. paskirtos kitos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – termino sutrumpinimo iki vienerių metų yra nauji, nes jie nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde ir nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Taigi kasacinio skundo dalis dėl BK 68 straipsnio taikymo negali būti bylos apskundimo pagrindas ir kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas (BPK 372 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
Kasacinio skundo teiginiai dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo pažeidžiant BPK reikalavimus yra deklaratyvūs ir teisiniais argumentais dėl esminių BPK pažeidimų buvimo nėra grindžiami.
Kasaciniame skunde taip pat reiškiama nuomonė, kad skundžiami nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis turėtų būti pakeisti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, kartu kasacinės instancijos teismui teikiamas kasatorių prašymas šiuos teismų sprendimus panaikinti ir priimti naują nuosprendį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatoriaus prašymas turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2-6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasatorių prašymas minėtų BPK nuostatų neatitinka, be to, kasacinės instancijos teismas priima ne nuosprendžius, o nutartis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 2, 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės N. B. ir jo gynėjo advokato Antano Bartusevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Artūras Ridikas
Audronė Kartanienė