5b5ed2f1-e1ba-472e-bf5f-669ac5e1e06b · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-66-1009/2019 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00166-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.12.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.; 3.3.1.3 Å I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 29 d. Raseiniai Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų teisėja Sigita Kazlauskienė, sekretoriaujant Rasai Budreckienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei A. F., ieÅ¡kovės atstovei advokatei Lionei Užubalienei, institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R.

B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. F. ieÅ¡kinį atsakovui A. P., institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir materialinio iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Teismas nustatė: ieÅ¡kovė A. F. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nustatyti nepilnamečio vaiko M.

P. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, bendravimo tvarkÄ su tėvu A. P., priteisti iÅ¡ atsakovo materialinį iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui periodinėmis, kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 200,00 Eur ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad sÅ«naus M. P. tėvas yra atsakovas. Å iuo metu sÅ«nus gyvena su ja. Mano, jog gyvendamas su ja sÅ«nus bus tinkamai prižiÅ«rėtas ir auklėjamas, jo gyvenamoji vieta nustatytina su ja. Ji atsakovui netrukdys bendrauti su sÅ«numi. IÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laikymas nepilnamečiui vaikui kas mėnesį po 200 Eurų nuo 2015-06-30 iki vaiko pilnametystės. Vaikui kas mėnesį reikia po 400 Eur.

Išlaidos maistui sudaro 200 Eur, higienos prekės 50 Eur, vaistai 30 Eur, rūbams ir avalynei 120 Eur. 200 Eur suma iš tėvo užtikrintų patenkinti minimalius vaiko poreikius. Jos pajamos apie 400 Eur per mėnesį. Nekilnojamojo turto ir automobilių neturi. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, jai nežinoma atsakovo dabartinė gyvenamoji vieta ir jo darbovietė. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto (b. l. 2-3). Ieškovė A. F. teismo posėdžio metu pilnai palaikė ieškinį. Ppapildomai paaiškino, kad su atsakovu išsiskyrė praėjus dviem mėnesiams po sūnaus gimimo.

Nuo to laiko visi ryÅ¡iai su atsakovu yra nutrÅ«kę. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) pateiktoje iÅ¡vadoje nurodė, kad ieÅ¡kovė su sÅ«numi M. P. gyvena vieno kambario nuomojamame bute su visais patogumais.

IeÅ¡kovė su buto savininku yra pasiraÅ¡iusi buto nuomos sutartį. Bute yra atliktas remontas, yra bÅ«tiniausi baldai, namų apyvokos reikmenys. Butas Å¡viesus, tvarkingas. Kambarys yra atskirtas siena bei padalytas į dvi atskiras erdves. SÅ«nui yra skirta atskira erdvė, kurioje yra lova ir spinta. Berniukas turi jo amžių atitinkančių žaislų, lavinamųjų priemonių. Jam yra sudarytos sÄ lygos miegui, poilsiui, žaidimams. IeÅ¡kovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

Jai bÅ«nant darbe sÅ«numi rÅ«pinasi seneliai. IeÅ¡kovės Å¡eimos pajamas sudaro pastovus darbo užmokestis, iÅ¡moka vaikui. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad ji neturi ilgalaikio pobÅ«džio sveikatos sutrikimų, turi žalingÄ Ä¯protį - rÅ«kymÄ . M. P. yra registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje pas Å¡eimos gydytojÄ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė nurodė, kad sÅ«nus paskiepytas visais privalomais skiepais, yra alergiÅ¡kas, jam nustatytas atopinis dermatitas, žiemÄ vaikas dažnai serga perÅ¡alimo ligomis.

M. P. yra ugdomas lopÅ¡elyje darželyje „(duomenys neskelbtini)“. SÅ«nų į darželį nuveda ir iÅ¡ jo pasiima motina. IeÅ¡kovė Skyriaus specialistei paaiÅ¡kino, kad su sÅ«naus tėvu A. P. kartu gyveno kol sÅ«nui suėjo du mėnesiai. Kartu negyvenant tėvas visiÅ¡kai nesidomi sÅ«numi, nėra jo aplankęs, neteikia jam iÅ¡laikymo, vaikas tėvÄ pažįsta tik iÅ¡ nuotraukų. Skyrius negali iÅ¡siaiÅ¡kinti atsakovo A. P. nuomonės dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų reikalavimų, nes gyventojų registro duomenimis atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta Jungtinė Karalystė.

Skyrius neturi duomenų, kad ieÅ¡kovė netinkamai vykdytų motinos pareigas, todėl įvertinęs ieÅ¡kovės gyvenimo ir buities sÄ lygas, atsižvelgdamas į motinos gebėjimus tenkinti sÅ«naus poreikius, mano, kad M. P. gyvenamosios vietos nustatymas su motina pagal Å¡iuo metu nustatytas aplinkybes, atitiktų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (b. l. 26-27). IeÅ¡kinys tenkintinas. Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Ä®rodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-177/2006, 3K-3-398/2006, 3K-3-416/2007, 3K-3-427/2008).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nepilnametis M. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo sūnus (b. l. 6). Nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena kartu su mama, jos gyvenamojoje vietoje (b. l. 7). Ieškovė dirba, gauna pastovias pajamas (b. l. 8-10). Teismas apie atsakovo gaunamas pajamas informacijos neturi. Teismo duomenimis ieškovė nei kilnojamo, nei nekilnojamo turto neturi. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalys).

Nustatydamas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastÄ gyvenimo bÅ«dÄ , tėvų gyvenimo sÄ lygas, bÅ«dÄ , užimtumÄ ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugiÄ ir stabiliÄ aplinkÄ , taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaikÄ auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iÅ¡ tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimÄ su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

Ieškovės nepilnametis sūnus gyvena kartu su motina. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas laiko, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepilnamečio vaiko M. P. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina, jos gyvenamojoje vietoje. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo Pagal CK 3.169 straipsnio 2 dalyje, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Remiantis CK 3.170 straipsnio 4 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko ryÅ¡ys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigÄ užtikrinti jo palaikymÄ ir vystymÄ si. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ reiÅ¡kia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimÄ auklėjant vaikÄ , teismas visada privalo nustatyti tokiÄ skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais bÅ«tų vienodas.

Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų bÅ«ti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ . Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas grindžiamas vaiko poreikiu turėti stabiliÄ namų aplinkÄ , kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas.

Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad byloje ginčo dėl bendravimo tvarkos taip pat nėra, todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas, atsakovo bendravimo tvarka nustatytina, atsižvelgiant į geriausiai mažamečio vaiko interesus atitinkančiÄ bei vaiko tėvo teisių neapribojančiÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ : kiekvienÄ savaitgalį pasiimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį 10.00 val. ir grÄ Å¾inant vaikÄ iki sekmadienio 18.00 val.

Teismas nustato bendravimo tvarkÄ tokiÄ , kokia ji galima pagal esamÄ situacijÄ . Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Dėl iÅ¡laikymo Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ si, privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taip pat abu tėvai privalo iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai savo turtinei padėčiai.

IÅ¡laikymas turi bÅ«ti pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 straipsniai, 11–14 straipsniai, 18 straipsnis ir kiti, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). BÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui.

VisapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tėvai turi dėti visas pastangas, kad sudarytų sÄ lygas vaikui gyventi, ugdytis saugioje, labiausiai jo interesus atitinkančioje aplinkoje, bendrauti ir žaisti su bendraamžiais, lavinti gabumus ir įvairiapusiÅ¡kai leisti laisvalaikį. Ä®statymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi bÅ«ti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi bÅ«ti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Be to teismas spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino iÅ¡laikymo dydžio pagrįstumo, visais atvejais privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-596/2009; Nr. 3K-3-32/2010). Å is principas lemia, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai.

Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Pažymėtina ir tai, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams iÅ¡laikymo, nereiÅ¡kia, kad toks iÅ¡laikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje 3K-3-16-706/2016 yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio iÅ¡laikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus iÅ¡laikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymÄ .

Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, iÅ¡laikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes iÅ¡laikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. IÅ¡laikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sÄ lygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, pasirinko pasyviÄ pozicijÄ , į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad ginčo tarp Å¡alių Å¡ioje dalyje nėra.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas ar jo materialinė padėtis neleistų teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas. Ieškovė A. F. skirtina lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise. Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ , įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iÅ¡ jų (vieno jų) iÅ¡laikymÄ , kurį jie (jis) turės pareigÄ teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti iÅ¡laikymo skolÄ . Nors teisė reikalauti iÅ¡laikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas iÅ¡laikymo skolai priteisti, t. y. iÅ¡laikymo skola negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , susidariusį nuo 2015-06-30 iki 2018-02-01, kas sudaro 6200,00 Eur, kadangi atsakovas vaikui iÅ¡laikymo neteikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui pinigų neteikė, bei į tai, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas gali bÅ«ti priteistas už trejus metus iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015-06-30 iki 2018-02-01, kurį sudaro 6200,00 Eur (31mėn.x200Eur=6200,00 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei 2017-11-24 sprendimu buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 4-5). 2019-01-14 sprendimu teisinės pagalbos teikimo terminas pratęstas. Duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų byloje nėra. Taigi iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis, kuris šioje byloje sudaro 458,00  Eur (išlaikymas (200x12mėn.x3proc.=72,00 Eur, išlaikymo įsiskolinimas 6200x3proc.=186,00 Eur, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas 100,00 Eur, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas 100,00 Eur).

Atsižvelgiant į CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistinas 458,00 Eur žyminis mokestis bei 6,64 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų. Antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos valstybei priteisiamos pagal CPK nustatytas taisykles. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas valstybei teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

Byloje pateiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos pagal pateiktÄ 2019-01-03 pažymÄ Nr. (2.19) NTP-7-20 sudaro 221,00 Eur. IeÅ¡kovės reikalavimai patenkinti 100 proc., todėl iÅ¡ atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistina 100 proc. ieÅ¡kovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurios sudaro 221,00 Eur (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnis, 85 straipsnis, 99 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, nusprendžia: ieÅ¡kinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio M. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su mama A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje. Nustatyti nepilnamečio M. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkÄ su tėvu A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokia tvarka: kiekvienÄ savaitgalį pasiimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį 10.00 val. ir grÄ Å¾inant vaikÄ iki sekmadienio 18.00 val. Priteisti iÅ¡ atsakovo A.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui M. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis po 200,00 Eur (du Å¡imtus eurų 00 ct) nuo 2018‑02-12 iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . Priteisti iÅ¡ A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nepilnamečiui sÅ«nui M. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6200,00 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius du Å¡imtus eurų 00 ct) už laikotarpį nuo 2015-06-30 iki 2018-02-01.

Pavesti ieÅ¡kovei A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko iÅ¡laikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 458,00 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 6,64 Eur (Å¡eÅ¡is eurus 64 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ (iÅ¡ieÅ¡kotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5660). Priteisti iÅ¡ atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai, 221,00 Eur (du Å¡imtus dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ 00 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ).

SprendimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mus. Teisėja Sigita Kazlauskienė