5b575e69-cf27-433c-9b3e-d0f8cd0aff0a · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-6757-505/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01618-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 37.2; 51.4;55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 27 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. M., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 8 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2-15) nurodė, kad buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI) laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. perpildytose kamerose (Nr. 217, 240, 332, 324).

PareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas kamerose. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog turėtų bÅ«ti 5 kv. m gyvenamojo ploto vienam asmeniui, iÅ¡skaičiavus ir baldų užimamÄ plotÄ . PlotÄ taip pat mažino kamerose buvę baldai, sanitarinis mazgas. Tokiomis kalinimo sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas patyrė nežmoniÅ¡kÄ elgesį, buvo pažemintas orumas ir garbė. PareiÅ¡kėjo teigimu, 217 kameroje buvo parazitų, kuriuos pats bandė naikinti, dėl to iÅ¡gyveno didelius emocinius ir psichologinius svyravimus.

Kameroje Nr. 332 dėl rekuperacinės vėdinimo sistemos mechanizmo veikimo buvo didelis triukÅ¡mas, dėl to pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡sekintas nuo neiÅ¡simiegojimo, ūžė ausyse, spengė galvoje. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, sanitarinis mazgas iki lubų neatitvertas, todėl kamerose tvyrojo smarvė. Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų pareiÅ¡kėjui kilo dideli nepatogumai bei orumo ir garbės pažeminimas, jautė diskomfortÄ .

PareiÅ¡kėjui suteikta teisė vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u pažeidė tinkamos higienos priežiÅ«ros aplinkybes, jis jautė didelius nepatogumus ir diskomfortÄ , jautėsi neÅ¡varus, sklido nemalonus kvapas. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog nebuvo sudarytos jokios elgesio pataisos programos, socialinių įgÅ«džių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, nebuvo atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, todėl pareiÅ¡kėjui sukelti dideli sunkumai, jautė nepasitikėjimÄ savimi.

Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovės atstovas Kauno tardymo izoliatorius su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 39-43), papildomuose paaiÅ¡kinimuose (b. l. 139-141) nurodė, jog pareiÅ¡kėjui Kauno TI buvo užtikrintas 3,6 kv. m teisės aktuose nustatytas minimalus asmeniui kameroje tenkantis plotas. Kauno TI vertinimu, pareiÅ¡kėjas klaidinančiai interpretuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento iÅ¡vadoje nustatytus faktus, nutylėdamas, kad iÅ¡vadoje konstatuojama, jog rasti parazitai atsirado dėl paukščių maitinimo, kÄ atlikti galėjo tik asmenys, esantys kameroje, be to, nėra duomenų, jog minėti parazitai gali pakenti žmonėms.

Kauno TI pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjo teisė dėl užfiksuoto per didelio triukÅ¡mo 332 kameroje buvo pažeista. Visuomenės sveikatos centro iÅ¡vadoje nustatyta, kad 332 kameroje 9 dBA buvo virÅ¡ytas ekvivalentinis garso slėgio lygis ir 1 dBA virÅ¡ytas maksimalus garso slėgio lygis. Kadangi pažeidimas truko tik 20 dienų, atsakovės atstovo nuomone, Å¡ie užfiksuoti pažeidimai negalėjo pareiÅ¡kėjui sukelti tokios žalos, kuriÄ bÅ«tų galima įvertinti pinigais. Kauno TI sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 14.5 punkto reikalavimais. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinių mazgų įrengimo. Kauno TI kamerose įrengti pilnai arba iÅ¡ dalies atidaromi langai, be to visose patalpose įrengta mechaninės ventiliacijos sistema. Todėl nepagrįsti pareiÅ¡kėjo teiginiai apie netinkamÄ sanitarinių mazgų įrengimÄ . PareiÅ¡kėjas nepateikė nei vieno praÅ¡ymo ar skundo, susijusio su kameroje laikomų asmenų skaičiumi, ploto trÅ«kumu, kamerų įrengimu ar eksploatavimu.

Pareiškėjas nenurodė, jog patyrė kokių nors sveikatos sutrikimų, nulemtų jo skunde išdėstytų aplinkybių. Pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (sveikatos pablogėjimo, išgyvenimų) taip pat ir priežastinio ryšio. Kauno TI neturi duomenų, kad įstaigos ar pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo neteisėti, sukėlė kokių nors pasekmių fizinei ar psichinei sveikatai ar kitaip pakenkė pareiškėjo savijautai.

Prašė skundÄ atmesti. PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovės praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam kalint netinkamomis sÄ lygomis Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punkte nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). IÅ¡ atsakovės atstovė pateiktos kameros kortelės duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas į Kauno TI atvyko 2016 m. vasario 6 d. (b. l. 97).

Atsakovės atstovės pateiktos 2018 m. rugpjūčio 13 d. pažymos Nr. 11-3431 duomenys apie pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas Kauno TI (b. l. 125-130) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas 240, 217, 332, 324 kamerose, kuriose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos buvo užtikrintas ginčo laikotarpiu. Pagal minėtus duomenis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nurodyta, minimali ploto norma, t.y. 3,6 kv. m, buvo užtikrinta. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, jog jis buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko mažesnė, nei įstatymuose numatyta minimali ploto norma, yra nepagrįsti. Å iame kontekste pažymėtina, jog įsakymas Nr. V-124 nenumato, kad į Å¡io įsakymo 1.3 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.).

Pareiškėjo teigimu, 217 kameroje buvo parazitų, kuriuos pats bandė naikinti, dėl to išgyveno didelius emocinius ir psichologinius svyravimus. Kameroje Nr. 332 dėl rekuperacinės vėdinimo sistemos mechanizmo veikimo buvo didelis triukšmas, dėl to pareiškėjas buvo išsekintas nuo neišsimiegojimo, ūžė ausyse, spengė galvoje. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Higienos normoje HN 134:2015 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. IÅ¡ byloje pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2016 m. rugsėjo 5 d. raÅ¡to Nr. 2.2-2442(17.4.1. 2.12), kuriuo atsakyta į pareiÅ¡kėjo 2016 m. rugpjūčio 9 d. skundÄ Nr. 67-2-334, matyti, jog pareiÅ¡kėjas savo skunde minėjo, kad 2018 m. liepos 25 d.

Kauno TI 217 kameroje pastebėjo ant čiužinio ir savo kÅ«no mažus parazitus, kurie pateko per langÄ . Anksčiau paminėtame raÅ¡te nurodyta, kad 2016 m. liepos 26 d. 217 kameroje buvo atliktas nariuotakojų stebėjimas ir naikinimas, kurį atliko įmonė, turinti licencijÄ verstis privalomuoju profilaktiniu aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimu. Patikrinimo metu nustatyta kameroje esančių parazitų rÅ«Å¡is – paukščių utelės. Tikėtina, kad minėti parazitai pareiÅ¡kėjo gyvenamojoje aplinkoje galėjo atsirasti nuo lesinamų paukščių per atveriamus langus.

Ar minėti parazitai yra pavojingi, informacijos neturi (b. l. 24-24). IÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 13 d. pažymos Nr. 11-3431 duomenų apie pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas Kauno TI (b. l. 125-130) matyti, kad pareiÅ¡kėjas 217 kameroje buvo nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. liepos 25 d. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjas skunde dėl 217 kameroje buvusių parazitų nurodė konkrečiÄ datÄ , t. y. 2016 m. liepos 25 d., o 2018 m. liepos 26 d. jau buvo perkeltas į 332 kamerÄ , be to pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas 2016 m. liepos 25 d. kreipėsi į gydytojÄ , ant krÅ«tinės buvo rastas Å¡aÅ¡elis, paskirti vaistai (b. l. 115), todėl darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo minėtu laikotarpiu minėtoje kameroje galėjo bÅ«ti parazitų, todėl konstatuotini neteisėti atsakovės atstovo veiksmai dėl higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimo pažeidimo.

Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „TriukÅ¡mo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 (toliau – Higienos norma HN 33:2011) 1 lentelės 1 punkte numatyta, kad gyvenamųjų pastatų gyvenamosiose patalpose, visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose, stacionarinių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų palatose dienÄ ekvivalentinis garso slėgio lygis (LAeqT), – 45 dBA, maksimalus garso slėgio lygis (LAFmax), - 55 dBA, vakare ekvivalentinis garso slėgio lygis (LAeqT), – 40 dBA, maksimalus garso slėgio lygis (LAFmax), - 50 dBA, nakties metu ekvivalentinis garso slėgio lygis (LAeqT), – 35 dBA, maksimalus garso slėgio lygis (LAFmax), - 45 dBA.

Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2016 m. rugsėjo 23 d. raÅ¡tas Nr. 2.2-2748(17.4.1.2.12), kuriuo pateiktas atsakymas į pareiÅ¡kėjo 2016 m. rugsėjo 26 d. skundÄ , patvirtina, jog 2016 m. rugsėjo 15 d. buvo atlikta operatyvioji valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė, kurios metu 332 kameroje buvo atlikti triukÅ¡mo lygio matavimai veikiant triukÅ¡mo Å¡altiniui (oro tiekimo, Å¡alinimo įrenginiui), pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimo poskyrio Aplinkos triukÅ¡mo tyrimo 2016 m. rugsėjo 16 d. protokolÄ Nr. F-AT-291/2016 nustatyta, kad Kauno TI 332 kameroje, ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė – 44dBA (ribinis dydis 35dBA), maksimalus garso slėgio lygis – 46dBA (ribinis dydis 45 dBA).

Neveikiant triukÅ¡mo Å¡altiniui (oro tiekimo, Å¡alinimo įrenginiui) nustatyta, kad Kauno TI 332 kameroje liekamasis ekvivalentinis garso lygis – 31 dBA (ribinis dydis 35 dBA), liekamasis maksimalus garso slėgio lygis – 35 dBA (ribinis dydis 45dBA). Kauno departamento specialistas surašė patikrinimo aktÄ ir Kauno TI administracijai davė nurodymÄ paÅ¡alinti nustatytus pažeidimus (b. l. 26-27). Taigi, pareiÅ¡kėjui bÅ«nant Kauno TI, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas, t. y. 332 kameroje ekvivalentinis garso slėgio lygis virÅ¡ijo leistinas normas.

Tokie atsakovės atstovo veiksmai negali bÅ«ti laikomi teisėtais, todėl atsiranda pagrindas spręsti klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo (ABTÄ® 56 str.). PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ to, jog sanitarinis mazgas buvo nevisiÅ¡kai atskirtas nuo bendros gyvenamosios erdvės. Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinių mazgų įrengimo. Tardymo izoliatorių įrengimÄ reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintos tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau - Ä®rengimo taisyklės). Ä®rengimo taisyklių 1 punktas numato, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nustato tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, o pagal 2 punktÄ Å¡ios Ä®rengimo taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Įrengimo taisyklių 14.5. punkte numatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Kameroje įrengiamas praustuvas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tardymo izoliatoriaus kameros sanitarinio mazgo patalpa yra atskirta nuo gyvenamosios patalpos 2,1 m aukščio atitvarais, joje įrengtas unitazas bei Å¡i patalpa turi atskirÄ nuo gyvenamosios patalpos oro Å¡alinimo sistemÄ (b. l. 20, 21), todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamų sanitarinio mazgo įrengimo esant minėtam teisiniam reglamentavimui atmestini, kaip nepagrįsti. Tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, negali bÅ«ti konstatuojamas (LVAT 2017 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017 ir kt.).

PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl nepakankamos galimybės maudytis po duÅ¡u, atmestini, kadangi pats pareiÅ¡kėjas patvirtino, kad jam buvo suteikta galimybė vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u, kas yra numatyta Suėmimo vykdymo įstatymas 44 straipsnio 4 dalyje. Taigi, kaip matyti iÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo, yra įtvirtinamas mažiausias skaičius kartų, kai asmeniui turi bÅ«ti suteikiama galimybė nusiprausti po duÅ¡u. Pažymėtina, jog Å¡iuo atveju nebuvo teigiama, kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡ viso nebuvo užtikrinama teisė kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, pats pareiÅ¡kėjas Å¡ios aplinkybės neneigia, todėl galimybės vienÄ kartÄ per savaitę iÅ¡simaudyti po Å¡iltu duÅ¡u suteikimas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimÄ , atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų dėl to nenustatyta.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė, kad jam nebuvo suteiktos socialinės reabilitacijos programos. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1371 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ . Sudarant šį planÄ , turi dalyvauti nuteistasis. Individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastÄ , kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių Å¡alinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimÄ (1371str. 2 d.).

Suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – Ä®statymas) reglamentuoja suėmimo vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimÄ vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį. Ketvirtame skirsnyje įtvirtintos normos dėl suimtųjų užimtumo ir jų socialinių poreikių tenkinimo. Teismas pažymi, kad suimtiesiems taikomos socialinės reabilitacijos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik suimtųjų raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu jose dalyvauti. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ ir iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ dalyvauti socialinės integracijos programose, todėl teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl negalėjimo dalyvauti socialinės reabilitacijos programose yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nepagrįsti ir atmestini.

IÅ¡ byloje pateiktos asmens sveikatos istorijos duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistus kreipėsi dėl bendro pobÅ«džio sveikatos sutrikimų (perÅ¡alimo, baimės dėl sugedusių dantų, gerklės skausmo, galvos skausmo, b. l. 98-121), byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymais suteikti psichologinę pagalbÄ bÅ«tų kreipęsis į Kauno TI Psichologinės tarnybos specialistus. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Ä®vertinus byloje esamus duomenis, darytina iÅ¡vada, kad nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo psichinei ar fizinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).

Ä®vertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, jų trukmę, neturėdamas duomenų apie nustatyto pažeidimo žymiÄ Ä¯takÄ pareiÅ¡kėjo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas (higienos normų pažeidimai) buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Daina Kukalienė