5b554e80-4485-494e-a883-634df2d787fe · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-370-413//2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00814-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.2; 2.6.37; 3.2.6.1; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui, dalyvaujant ieÅ¡kovams L. K. ir I. K., jų atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovams D. K. ir A. K., atsakovės atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų L. K. ir I. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams D. K. ir A. K. dėl nuostolių ir nepagrįsto praturtėjimo. Teismas n u s t a t ė: I. IeÅ¡kovų reikalavimų esmė 1. IeÅ¡kovai 2019 m. spalio 28 d. teismui pateiktu patikslintu ieÅ¡kiniu prašė:

1) priteisti ieÅ¡kovui L. K. solidariai iÅ¡ atsakovų D. K. ir A. K. 17 091 Eur už atsakovės D. K. sutikimu žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio . (duomenys neskelbtini), dalyje pastatytÄ angarÄ (Å«kinį pastatÄ ) bei atliktus pagerinimus;

2) priteisti ieÅ¡kovui L. K. iÅ¡ atsakovės D. K. 40 304 Eur, kurie susideda iÅ¡ 6000 Eur negrÄ Å¾intos skolos, 4440 Eur atliktų pagerinimų name, esančiame . (duomenys neskelbtini), bei 29 864 Eur atliktų pagerinimų name, esančiame . (duomenys neskelbtini);

3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovų reikalavimai grindžiami tokiais pagrindiniais argumentais: 2.1. Pasisakydami dėl pirmojo patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimo, ieÅ¡kovai nurodė, kad ieÅ¡kovas L. K. su atsakovės (ieÅ¡kovo motinos) D. K. žinia, jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esančiame . (duomenys neskelbtini), ir kurį atsakovė žadėjo padovanoti ieÅ¡kovui, 2016–2017 metais pasistatė sandėlį (angarÄ ). Kilus Å¡alių ginčui dėl antrojo ieÅ¡kovų reikalavimo ir atsakovei pateikus atsiliepimÄ Ä¯ pradinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovui tapo žinoma, kad minėtÄ Å¾emės sklypÄ atsakovė 2018 m. rugsėjo 25 d. dovanojimo sutartimi padovanojo kitam savo sÅ«nui, bendraatsakovui A.

K., kurio iniciatyva Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė ieÅ¡kovui savavaliÅ¡kos angaro statybos aktÄ ir privalomÄ jį nurodymÄ , kuriuo įpareigojo ieÅ¡kovÄ nugriauti šį statinį. Tačiau A. K., bÅ«damas žemės savininku, dėl neaiÅ¡kaus turinio ieÅ¡kovui keliamų įpareigojimų, neleidžia jam vykdyti privalomÄ jį Inspekcijos nurodymÄ nugriauti statinį ir tokiu bÅ«du pasiimti ieÅ¡kovui priklausančias medžiagas, iÅ¡ kurių pastatytas neteisėtas statinys.

Todėl atsakovams reiÅ¡kiamas solidarus reikalavimas atlyginti ieÅ¡kovui 17 091 Eur nuostolius už angarÄ ir sklypo pagerinimo iÅ¡laidas kaip nepagrįstÄ praturtėjimÄ ieÅ¡kovo sÄ skaita. 2.2. Pasisakydami dėl antrojo patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimo, ieÅ¡kovai nurodė, kad 2018 m. sausio 9 d. ieÅ¡kovas L. K. ir T. T. sudarė 69/1241 dalies žemės sklypo, esančio . (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas, kaip pirkėjas, gavo 6000 Eur sumÄ . TÄ pačiÄ dienÄ ir tame pačiame notarų biure pirkimo– pardavimo sutartį su T.

T. sudarė ir atsakovė, kuri už parduodamÄ jai priklausantį turtÄ (garažus) gavo iÅ¡ pirkėjo 4000 Eur. Po sandorio sudarymo gautus 6000 Eur ieÅ¡kovas laikinai (iki grįš į namus) perdavė pasaugoti atsakovei. Grįžus į namus ir papraÅ¡ius atsakovės grÄ Å¾inti pinigus, tai padaryti ji atsisakė. Todėl ieÅ¡kovas priverstas praÅ¡yti priteisti nurodytÄ 6000 Eur sumÄ kaip be pagrindo atsakovės įgytÄ turtÄ teismine tvarka. 2.3. Pasisakydami dėl 29 864 Eur priteisimo, ieÅ¡kovai nurodė, kad 2011 m. kovo 10 d. atsakovė nuosavybės teise įgijo 249/425 dalis žemės sklypo dalį, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Kadangi atsakovė yra ieÅ¡kovo motina, ieÅ¡kovai ir atsakovė susitarė (sudarė žodinę jungtinės veiklos sutartį) bendromis pastangomis, darbu ir piniginėmis lėšomis savo poreikiams pasistatyti minėtame žemės sklype du gyvenamuosius namus, kurių vienas teks ieÅ¡kovų sÅ«nui ir atsakovės anÅ«kui, o antrasis – atsakovei. 2014 metais buvo pradėta pirmojo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statyba, o 2016 metais – antrojo namo statyba (duomenys neskelbtini). Kadangi jis (ieÅ¡kovas) užsiima statybviečių paruoÅ¡imo darbais ir turi tam reikalingas priemones (krautuvÄ , sunkvežimį, ekskavatorių), tai visus paruoÅ¡iamuosius pirmojo ir iÅ¡ esmės antrojo gyvenamojo namo statybos darbus ieÅ¡kovas atliko savo jėgomis ir darbu.

Be to, pirmojo namo statybai jis pirko žvyrÄ , smėlį, metalÄ , cementÄ , medienÄ , namo blokelius ir kitas medžiagas, tokiu bÅ«du investuodamas į pirmojo gyvenamojo namo statybÄ nuosavas pinigines lėšas ir darbÄ už 29000 Eur. PanaÅ¡i situacija su parengiamaisiais darbais ir ieÅ¡kovo indėliu į juos vyko ir statant antrÄ jį namÄ , kurio pastatymui ieÅ¡kovas investavo nuosavas lėšas ir darbÄ už 4440 Eur. II. Atsakovų atsikirtimų į ieÅ¡kinį esmė 3. Atsakovai praÅ¡o ieÅ¡kovų reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Atsikirtimai į ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį grindžiami Å¡iais argumentais: 3.1. Atsikirsdami į pirmÄ jį patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ , atsakovai nurodo, kad žemės sklypas, ant kurio yra ieÅ¡kovo pastatytas angaras, atsakovei D. K. nuosavybės teise nepriklauso. Jis neatlygintinai perleistas A. K. dar iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo. Todėl atsakovė nėra praturtėjusi ieÅ¡kovo sÄ skaita, nes neturi nei žemės sklypo, nei angaro ir iÅ¡ jų neturėjo jokios turtinės naudos. IeÅ¡kovo L.

K. pastatytas angaras yra savavaliÅ¡ka statyba ir Å¡ias aplinkybes neginčytinai patvirtina bylos įrodymai. Todėl atlyginti už ieÅ¡kovo vykdytÄ savavaliÅ¡kÄ statybÄ nėra teisinio pagrindo, kadangi tai paneigtų vienÄ svarbiausių teisėje galiojančių principų – iÅ¡ neteisės negali atsirasti teisė. IeÅ¡kovas, statydamas angarÄ ne jam priklausančioje žemėje, be statybÄ leidžiančio dokumento ir žemės Å«kio paskirties žemėje, kurioje tokios paskirties statinio statyba nenumatyta, akivaizdžiai veikė savo rizika ir prisiėmė visas iÅ¡ to galinčias kilti neigiamas nuostolių atsiradimo pasekmes, todėl vadovautis ieÅ¡kovo nurodoma teisės norma dėl nepagrįsto praturtėjimo nėra teisinio pagrindo.

IeÅ¡kovas turi teisę pasiimti savavalinės statybos statybines medžiagas, tačiau praÅ¡yti atlygio už neteisėtai pastatytÄ statinį neturi pagrindo. 3.2. Atsikirsdami į antrÄ jį patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 6000 Eur priteisimo, atsakovai nurodo, kad ieÅ¡kovas dalyvavo sudarant sandorį su T. T. ir pirkimo–pardavimo sutartyje patvirtino, jog gavo iÅ¡ jo 6000 Eur. Minėti pinigai nebuvo perduoti atsakovei pasaugoti, juolab, kad tokia ieÅ¡kovo interpretacija yra neįtikėtina, nes senyvo amžiaus atsakovė negalėjo geriau pasaugoti ieÅ¡kovo pinigus, nei jis pats. 3.3.

Atsikirsdami į antrÄ jį patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 29 864 Eur ir 4440 Eur priteisimo, atsakovai nurodo, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės nebuvo jokio susitarimo bendromis lėšomis bei darbu statyti du gyvenamuosius namus: (duomenys neskelbtini), taip pat nebuvo bendro tikslo ir intereso gauti iÅ¡ to pelnÄ . Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo statomas iÅ¡imtinai atsakovės asmeninių poreikių tenkinimui ir tai paneigia jungtinės veiklos privalomÄ požymį – bendrÄ tikslÄ .

Å is namas, kaip ir namas (duomenys neskelbtini), buvo statomas iÅ¡imtinai atsakovės lėšomis. IeÅ¡kovas prie Å¡ių namų statybų neprisidėjo ir neturėjo jokių finansinių galimybių tai padaryti. IeÅ¡kovas 2004-2009 metais nuosavybės teise įgijo du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) ir Å¡iuose žemės sklypuose statė du gyvenamuosius namus. Visa tai buvo daroma už gautÄ iÅ¡ banko paskolÄ , kuriÄ iki Å¡ios dienos ieÅ¡kovas moka pakankamai didelėmis mėnesinėmis įmokomis.

Atsakovė nuolatos rėmė ieÅ¡kovÄ tiek pinigais, tiek maistu, padėjo ir prisidėjo savo lėšomis prie jo gyvenamojo namo aplinkos tvarkymo. Atsakovė rėmė ieÅ¡kovÄ kaip motina ir jos finansinė padėtis už ieÅ¡kovo buvo ženkliai geresnė. Ji turėjo pakankamai lėšų gyvenamųjų namų statybai. III Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl jungtinės veiklos (partnerystės) 2. Pagal Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalį, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai.

Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.

3. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formÄ gali įgyti labai įvairÅ«s civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieÅ¡taraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtÄ ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių iÅ¡teklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus iÅ¡teklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017 26 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

4. Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Skiriamasis Å¡ios sutarties bruožas, leidžiantis jÄ atriboti nuo panaÅ¡ių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifikÄ : nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautÄ pelnÄ , tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iÅ¡ bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iÅ¡ kito reikalauti įnašų grÄ Å¾inimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013, kt.).

5. Jeigu jungtinės veiklos tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, t. y. kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, pastatyti tam tikrÄ pastatÄ , įrengti keliÄ ir pan., tokia jungtinės veiklos sutartis (paprastoji partnerystė) vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 straipsnio 3 dalis). Jungtinės veiklos kaip asociacijos sutartis yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai Å¡alys susitaria dėl esminių sÄ lygų ir tÄ susitarimÄ iÅ¡reiÅ¡kia įstatymo reikalaujama forma.

CK 6.969 straipsnio 3 dalyje asociacijos sutarčiai nekeliami specialÅ«s formos reikalavimai. O CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai (kvalifikuotos partnerystės, sudarytos pelno siekimo tikslu) nustatyti formos reikalavimai netaikomi CK 6.969 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamai asociacijos sutarčiai. Tai reiÅ¡kia, kad jungtinės veiklos sutarčiai nustatyta taisyklė sudaryti jÄ raÅ¡ytine, o įstatymo numatytais atvejais – notarine, forma ir kad dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti, netaikoma jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarčiai pagal CK 6.969 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-687/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-421/2016; kt.).

6. Nagrinėjamu atveju Å¡alys neginčija, jog tarp jų nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė jungtinės veiklos sutartis. Jungtinės veiklos rezultatÄ (dviejų gyvenamųjų namų statybÄ ) ieÅ¡kovas siekia įrodyti raÅ¡ytiniais įrodymais ir iÅ¡ esmės liudytojų parodymais. Pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais, tačiau Å¡is draudimas nėra absoliutus. CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas gali netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams, bÅ«tent kai:

1) byloje yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių, sandorio sudarymo įrodymų;

2) sandorio sudarymo faktÄ patvirtinantys raÅ¡ytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl Å¡alies kaltės;

3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio sudaryti raštu;

4) atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. Taigi tokiais atvejais gali bÅ«ti taikoma įrodinėjimo leistinumo taisyklės iÅ¡imtis.

7. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė yra motina ir sÅ«nus. Jų santykiai iki 2018 m. buvo grindžiami tarpusavio pasitikėjimu ir gera valia. Dėl paminėtos priežasties į bylÄ nepateikta akivaizdžių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie leistų spręsti apie jungtinės veiklos sutarties sudarymÄ . Todėl, teismo vertinimu, draudimas panaudoti liudytojų parodymus Å¡iuo atveju prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktas).

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė D. K. 2011 m. kovo 10 d. nuosavybės teise įgijo 249/425 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ant kurio, iš pradžių 2014 m., o vėliau 2016 m. buvo pradėtos dviejų gyvenamųjų namų statybos ((duomenys neskelbtini).

9. Anot ieÅ¡kovo, namų statybÄ sÄ lygojo Å¡alių žodinis susitarimas, kuriuo remiantis pirmasis namas ((duomenys neskelbtini)) turėjo atitekti ieÅ¡kovo Å¡eimai, o antrasis namas (J. Gabrio 69B) atsakovei. Minėtam tikslui pasiekti Å¡alys sutarė bendrai kooperuoti savo žinias, darbÄ , asmenines pinigines lėšas. Tuo tikslu 2013 m. atsakovės vardu buvo iÅ¡duotas statybos leidimas dviejų namų statybai. IeÅ¡kovas jungtinės veiklos rezultatui pasiekti pirko statybines medžiagas (žvyrÄ , metalÄ , betonÄ , medienÄ , pamatinius blokelius, hidroizoliacijÄ , strypus, vibro plokÅ¡tes, skaldÄ , kt. statybines medžiagas), apmokėjo vandentiekio ir kanalizacijos atvedimo, elektros instaliacijos, trinkelių klojimo, nuotekų montavimo namo viduje, pamatų montavimo ir užpylimo, grunto tankinimo ir kitus smulkius darbus, nuomojo technikÄ (bobcat), savo jėgomis ir priemonėmis (krautuvu, sunkvežimiu, ekskavatoriumi) atliko abiejų namų statybos paruoÅ¡iamuosius darbus.

Tokiu bÅ«du į pirmojo namo ((duomenys neskelbtini))jis investavo 29 000 Eur sumÄ , o į antrojo namo J(duomenys neskelbtini) – 4440 Eur. Pablogėjus Å¡alių santykiams, atsakovė 2018 m. be ieÅ¡kovų žinios ir sutikimo pardavė 176/425 dalį žemės sklypo dalį ir gyvenamÄ jį namÄ , esančius (duomenys neskelbtini), E. J. ir J. J. už bendrÄ 70 000 Eur sumÄ . Nors ieÅ¡kovai prašė atsakovės grÄ Å¾inti 29 000 Eur, investuotus į pirmÄ jį gyvenamÄ jį namÄ ir 4 400 Eur, investuotus į antrÄ jį gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė su tuo nesutiko.

10. Atsakovė prašė ieÅ¡kovų reikalavimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , kadangi, anot atsakovės, jokia jungtinės veiklos sutartis su ieÅ¡kovais nebuvo sudaryta, ieÅ¡kovai neturėjo finansinių galimybių investuoti lėšas į gyvenamųjų namų statybÄ , pripažįsta, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ dalies prisidėjo savo darbu prie statybos, tačiau tai buvo jo parama motinai, visos medžiagos ir darbai, reikalingi namų statybai, buvo įsigyti už atsakovės lėšas.

11. Teismo vertinimu, faktiniai bylos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis (CPK 285 straipsnis).

12. Visų pirma, atsakovė nei savo procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti ir paaiškinti, kokiu gi tikslu, beveik tuo pačiu metu, buvo statomi du gyvenamieji namai, jeigu jos poreikiams patenkinti pakako vieno namo (J. Gabrio 69B).

13. Antra, atsakovė iÅ¡ esmės neginčija, kad prie pirmojo ir antrojo namo darbų prisidėjo ieÅ¡kovas. O statybos objektų paskirtis ir pobÅ«dis, apklaustų byloje liudytojų parodymai teikia pagrindo daugiau tikėtinai iÅ¡vadai, kad tai nebuvo ieÅ¡kovo parama motinai (atsakovei), o buvo siekiama bendro ir iÅ¡ anksto aptarto rezultato. 14. 2019 m. kovo 25 d. teismo posėdyje S. G. patvirtino, kad ieÅ¡kovas užsakė UAB „Vetera“, kurioje dirba liudytojas, atlikti lauko vandentiekio ir buitinių nuotekų įvedimo į gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) bei angarÄ darbus.

Šiai dienai yra atlikta darbų už 5000 Eur. Sutartis sudaryta ir visi atsiskaitymo už atliktus darbus klausimai sprendžiami su ieškovu. Apie atliekamus darbus atsakovė žinojo, teikė dokumentus, nes žemės sklypas registruotas jos vardu. Liudytojas R. L. parodė, kad ieškovo prašymu dirbo prie abiejų gyvenamųjų namų ((duomenys neskelbtini)), kartu su ieškovu atliko žemės paruošimo, pamatų klojimo, jų apšiltinimo ir apmatavimo darbus, u- darbus mokėjo ieškovas. Liudytojas D.

N. patvirtino, kad Å¡alių praÅ¡ymu dirbo prie abiejų gyvenamųjų namų. Už darbus prie namo (duomenys neskelbtini) mokėjo ieÅ¡kovas, o už darbus prie namo (duomenys neskelbtini) – atsakovė. Liudytojas I. I. patvirtino, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymu dirbo prie abiejų gyvenamųjų namų statybos. Pirmajame name (duomenys neskelbtini) maišė betonÄ , o ieÅ¡kovas betonavo grindis, kasė drenaÅ¾Ä , dėjo trinkeles, Å¡ildė lubas. Antrajame name (duomenys neskelbtini) kasė drenaÅ¾Ä , dengė stogÄ , kartu su ieÅ¡kovu dėjo trinkeles, statė vartus.

Už visus darbus atsiskaitė ieškovas. Atsakovės liudytojas P. K. patvirtino, kad prie abiejų namų dirbo atsakovės prašymu, kuri ir atsiskaitė u darbus. Jis su savo vyrais (dirbo trise) atliko namų tinkavimo, fasado, grindų klojimo, stogo šiltinimo darbus. Kas atliko kitus darbus (sklypų paruošimo, santechnikos, elektros, namų statymo ir kt. ) jis nežino.

15. Ieškovui išduota Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 121488 (1 t., b. l. 64), auto technikos registracijos liudijimai (1 t. b. l. 66-67),VĮ Žemės informacijos ir kaimo verslo centro išrašas apie ieškovo vardu registruotus krautuvus Gehl ir Bobcat (2 t., b.l. 145-146) patvirtina ieškovo ir jo liudytojų teiginius apie ieškovo galimybę savo jėgomis ir darbu atlikti (prisidėti) gyvenamųjų namų statybos ir jų ruošos darbus. 2015 m. vasario 2 d. Rangos darbų sutartis, pasirašyta tarp ieškovo ir UAB „Vetera“ dėl lauko vandentiekio ir buitinės nuotekų įrenginio į du vieno buto namus žemės sklype, kadastro Nr. 5247/0012:606; pinigų priėmimo kvitas VET Nr. 18-09-1 ir PVM SF VET Nr. 00373, taip pat ieškovo atlikti mokėjimai patvirtina liudytojo S. G. parodymus, kad minėti darbai buvo atliekami ieškovo užsakymu ir lėšomis.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. birželio 13 d. patikrinimo aktas Nr. FR0680-454 (5 t., b. l. 2-25), kaip aukščiau aptarti ir liudytojų parodymai, paneigia atsakovės teiginius, kad atsakovas buvo finansiškai nepajėgus prisidėti prie gyvenamųjų namų statybos (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

16. Trečia, ieÅ¡kovės teikti į bylÄ raÅ¡ytiniai įrodymai apie statybinių medžiagų įsigijimÄ , leidžia sutikti su ieÅ¡kovo argumentais, kad minėti įrodymai praktiÅ¡kai nepatvirtina atsakovės didžiosios dalies indėlio į pirmojo namo statybÄ , nes iÅ¡ esmės datuojami 2016 m., 2017 m. 2018 ir 2019 m. laiku (3 t., b. l. 2-128). Su Å¡iais argumentais iÅ¡ esmės sutinka ir atsakovė teismui 2020 m. birželio 12 d. pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, kuriuose nurodo, kad yra iÅ¡saugojusi tik dalį statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų, kad 2017 m. darbai buvo atliekami abiejuose namuose ir negalima iÅ¡skirti medžiagų, kurios buvo panaudos vieno ar kito namo statybai.

17. Aptartis teisinis jungtinės veiklos reglamentavimas ir surinkti įrodymai teikia pagrindo iÅ¡vadai, kad nors Å¡alys nebuvo sudarę jungtinę veiklÄ patvirtinančio raÅ¡ytinio susitarimo, tačiau Å¡alių elgesys, jų bendras indėlis tiek lėšomis, tiek darbu ir kiti veiksmai siekiant tikslo, leidžia jų teisinius santykius kvalifikuoti kaip jungtinę veiklÄ .

18. Pagal CK 6.970 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad parnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Įnašas įvertinimas pinigais visų partnerių susitarimu.

19. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmÄ jį gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini) atsakovė 2018 m. vasario 12 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė kitiems asmenims už 70 000 Eur. IeÅ¡kovo argumentai, kad namas parduotas be jo žinios ir sutikimo kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigti. Vidutinė 176/425 parduoto žemės sklypo rinkos vertė, kaip asmeninis atsakovės įnaÅ¡as, yra 10 270,12 Eur. Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 29 864 Eur, atsižvelgiant į CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , laikytinas pagrįstu.

20. Dėl kitos įnaÅ¡o dalies į antrojo namo statybÄ (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas pripažįsta, kad atsakovės indėlis į Å¡io objekto statybÄ yra ženkliai didesnis. Todėl ieÅ¡kovas pats atsisako nuo lygių dalių prezumpcijos, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės, kaip savo indėlį, 4440 Eur. Dėl nepagrįsto praturtėjimo 21. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė 2018 m. sausio 9 d. nepagrįstai pasisavino iÅ¡ ieÅ¡kovo 6000 Eur, o abu atsakovai, kaip solidarÅ«s skolininkai, turi atlyginti ieÅ¡kovui 17 091 Eur už savavaliÅ¡kos statybos angarÄ kaip nepagrįstÄ praturtėjimÄ , nes atsakovė D. K. tokiÄ statybÄ savo sklype leido, o atsakovas A. K. sÄ moningai neleidžia vykdyti statybos inspekcijos privalomojo nurodymo nugriauti šį statinį ir pasiimti statybines medžiagas.

22. NepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuoja CK 6.242 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjęs kito asmens sÄ skaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiÅ¡kia teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ kito asmens tai, kÄ Å¡is nepagrįstai sutaupė, ar kitokiÄ naudÄ , gautÄ kreditoriaus sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019, 20 punktas).

23. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡skirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sÄ lygos:

1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų;

2) turi bÅ«ti nustatytas atsakovo praturtėjimÄ atitinkantis ieÅ¡kovo turto sumažėjimas (atsakovas turi bÅ«ti praturtėjęs ieÅ¡kovo sÄ skaita);

3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo;

4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.);

5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį;

6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos;

7) ieÅ¡kovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos bÅ«dais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria bÅ«tų siekiama iÅ¡vengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas). Pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sÄ lygos yra kumuliatyvios – bent vienos sÄ lygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo bÅ«dÄ pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas).

24. Nagrinėjamos bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovui 2019 m. liepos 16 d. suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas dėl Å«kinio pastato (angaro) (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. liepos 17 d. privalomasis nurodymas nevykdyti Å¡iame sklype jokių statybos darbų, iÅ¡skyrus bÅ«tinus savavaliÅ¡kos statybos padariniams paÅ¡alinti (6 t., b. l. 4-15). Kauno apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla Nr. 22VP-12283-1070/2020 pagal antstolės R. P. pareiÅ¡kimÄ dėl baudos L.

K. (nagrinėjamos bylos ieÅ¡kovui) skyrimo už įpareigojimų nugriauti savavaliÅ¡kos statybos statinį (duomenys neskelbtini) nevykdymÄ . Tai reiÅ¡kia, kad yra pradėta priverstinė statinio griovimo procedÅ«ra vykdymo proceso tvarka. Aptariamam kontekste pastebėtina, kad dėl baudos skyrimo antstolė kreipėsi į teismÄ ne dėl asmens, kuris, anot ieÅ¡kovo, kliudo vykdyti privalomÄ jį nurodymÄ (atsakovas D. K.), bet ieÅ¡kovo L. K. atžvilgiu, nors Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje e2VP-9646-959/2020, antstolei iÅ¡aiÅ¡kino teisę kreiptis į teismÄ ir dėl asmens, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, nubaudimo tvarkos.

Kadangi antstolė po paminėtos nutarties priėmimo kreipėsi į teismÄ dėl L. K., o ne dėl D. K. nubaudimo, yra pagrindas manyti, kad vykdymo procese galimai nustatytos kitos statybos inspekcijos privalomojo nurodymo nevykdymo priežasties, nei teigia ieÅ¡kovas.

25. Kita vertus, teismo vertinimu neegzistuoja ir kitos bÅ«tinos nepagrįsto praturėjimo sÄ lygos, t. y.

1) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo;

2) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos;

3) ieÅ¡kovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos bÅ«dais. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad ieÅ¡kovas atliko įstatymu draudžiamus (savavaliÅ¡kus) veiksmus ant kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, todėl kilus ginčui dėl tokio turto (medžiagų), turėjo prisiimti ir visÄ nuostolių atsiradimo rizikÄ , kilusiÄ iÅ¡ paties ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į pradėtus priverstinus neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo veiksmus, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo, nes atsakovas tokio turto įgyti negali. Be to, ieÅ¡kovas gali ginti savo teises kitais gynybos bÅ«dais (pvz., praÅ¡ydamas įpareigoti grÄ Å¾inti turtÄ natÅ«ra, atlyginti nuostolius ir kt. (CK 1. 138 straipsnis).

26. Nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo argumentais, kuriais praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovės kaip nepagrįstÄ praturtėjimÄ 6000 Eur. Atsakovei ginčijant patį pinigų pasaugos faktÄ , teismo vertinimu byloje nesurinkta pakankamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo versijÄ apie pinigų perdavimo ir jų negrÄ Å¾inimo aplinkybes. Byloje nėra ginčo, kad už turto (žemės sklypo) pardavimÄ ieÅ¡kovas pagal 2018 m. sausio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartį gavo iÅ¡ pirkėjo T. T. 6000 Eur. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė už kito turto (garažų) pardavimÄ tÄ pačiÄ dienÄ ir iÅ¡ to paties pirkėjo gavo 4000 Eur. Anot ieÅ¡kovo, jis savo pinigus laikinai perdavė pasaugoti atsakovei, kadangi jam reikėjo vairuoti automobilį.

27. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad tokia ieÅ¡kovo pateikta įvykių versija mažai tikėtina, nes senyvo amžiaus žmogus vargu ar gali užtikrinti pinigų saugumÄ labiau nei pats ieÅ¡kovas. Kita vertus, pasaugos sutarties sudarymÄ reglamentuoja CK XLII skyriaus pirmojo skirsnio normos. Pagal CK 6.831 straipsnio 1 dalį tokia sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinės formos. Todėl, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, ir tikėtina kitas (tikrÄ sias) priežastis, susijusias su ginčijama pinigų suma, teismas neturi pagrindo vadovautis ieÅ¡kovo nepilnamečio sÅ«naus E. K. paaiÅ¡kinimais apie pinigų negrÄ Å¾inimo aplinkybes (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

28. Remiantis nurodytu, yra pagrindas iÅ¡vadai, kad Å¡iuo atveju nenustatytos priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo, ieÅ¡kovas gali ginti savo pažeistas teises kitais gynybos bÅ«dais, todėl reikalavimas minėtu teisiniu pagrindu atmestinas, kadangi neegzistuoja visos nepagrįsto praturėjimo sÄ lygos. Dėl procesinės bylos baigties 29. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės D.

K. priteistina 34 304 Eur nuostolių atlyginimo, susijusio su Å¡alių jungtine veikla, kitoje reikalavimų dalyje ieÅ¡kinys atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 30. IeÅ¡kovai pradiniu ieÅ¡kiniu buvo pareiÅ¡kę du reikalavimus: dėl sandorio pripažinimo galiojančiu (50 proc.) ir dėl 57 395 Eur priteisimo iÅ¡ atsakovės D. K. (50 proc.). Kauno apygardos teismas dalyje dėl pirmo ieÅ¡kinio reikalavimo 2019 m. spalio 1 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, grÄ Å¾ino ieÅ¡kovams 263 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukė.

31. Po Å¡ios nutarties priėmimo ieÅ¡kovai pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukė dar vienÄ atsakovÄ â€“ A. K. ir pirminiu ieÅ¡kiniu praÅ¡ytÄ priteisti sumÄ 57 395 Eur iÅ¡skaidė dalimis. Teismas nusprendė patenkinti tik ieÅ¡kinio reikalavimus, susijusius su Å¡alių jungtine veikla, statant gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini), priteisiant ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės D. K. atitinkamai 29 864 Eur ir 4440 Eur, iÅ¡ viso – 34 304 Eur. Taigi, laikytina, kad byloje buvo pareikÅ¡ti du reikalavimai (po 50 proc.).

32. Pažymėtina, kad Å¡alys sudarydamos taikos sutartį, tarpusavio turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo neiÅ¡sprendė, todėl dėl pirmojo reikalavimo nutraukus bylÄ , ieÅ¡kovams grÄ Å¾inus 75 proc. už šį reikalavimÄ sumokėto žyminio mokesčio, minėtoje dalyje Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.

33. Antras ieškovų reikalavimas patenkintas 29,88 proc. (34 304 Eur x 50 proc. / 57 395 Eur), atmestas – 20,12 proc. Atitinkamai paskirstytinos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.

34. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 2100 Eur atstovavimo iÅ¡laidos ir 1058 Eur žyminis mokestis už ieÅ¡kinį bei 38 Eur už praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kurį teismas tenkino, iÅ¡ viso – 3195 Eur. Todėl ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės D. K. priteistina 1909 Eur (3195 Eur x 29,88 proc. / 50 proc.).

35. Atsakovės D. K. turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro 2000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų ir 38 Eur už praÅ¡ymÄ pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones, kurį teismÄ 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi tenkino, iÅ¡ viso – 2038 Eur, todėl atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistina suma 820 Eur (2038 Eur x 20,12 proc. / 50 proc.).

36. Atlikus vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės priteistina bendra 1089 Eur (1909 Eur – 820 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų suma.

37. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) teisme iÅ¡laidos yra 8,02 Eur. Atsižvelgus į proporcijas, kuriomis tenkintas ieÅ¡kinys, priteistinos iÅ¡ Å¡alių sumos yra mažesnės, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma 5 eurai, todėl teismo turėtos paÅ¡to iÅ¡laidos iÅ¡ Å¡alių nepriteistinos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti ieÅ¡kovams L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 34 304 Eur (trisdeÅ¡imt keturis tÅ«kstančius tris Å¡imtus keturis eurus) nuostolių atlyginimo ir 1089 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. KitÄ patikslinto ieÅ¡kinio dalį atmesti. LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi ir pakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. bei 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo Å¡ioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas Gintautas Koriaginas