2024-09-25 Nr. AB-13891-3-61-3-03104-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-530-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03104-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. A. prašymą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja V. A. (toliau – ir pareiškėja) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) atkreipti dėmesį į advokatų elgesį ir išanalizuoti jų pareigų nevykdymą atstovaujant pareiškėją ir priimti jų atžvilgiu atitinkamus sprendimus; 2) ištirti pareiškėjos bylą nagrinėjusių teisėjų netinkamą funkcijų vykdymą, šališka bylos nagrinėjimą, neįsigilinant į pateiktus faktus ir neprofesionaliai sprendžiant visą bylos eigą, pateikiant neteisingas nutartis, kas pareiškėjai sukėlė stiprius sveikatos sutrikimus, todėl tokią žalą pareiškėjos sveikatai padarę teisėjai turi atsakyti teisme.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 25 d. nutartimi pareiškėjos V. A. prašymą atsisakė priimti.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (3 str. 1 d., 2 d., 5 str. 1 d., 17 str. 1 d.), nurodė, kad pirmuoju reikalavimu pareiškėja kelia netinkamą advokatų elgesio ir netinkamo pareigų vykdymo klausimus atstovaujant pareiškėjai, tačiau advokatų elgesys ir pareigų vykdymas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinių teismų kompetenciją, todėl šį reikalavimą teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtą teismų ABTĮ įtvirtinta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjos antrasis reikalavimas, kuriuo ji prašo ištirti pareiškėjos bylą nagrinėjusių teisėjų netinkamą funkcijų vykdymą, nenagrinėtinas administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl jį atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas išaiškino pareiškėjai, kad dėl advokatų elgesio ar pareigų nevykdymo ji turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, dėl teisėjų priimtų procesinių sprendimų bylose, kuriose dalyvavo pareiškėja, ji turi teisę kreiptis į aukštesnės instancijos teismus.

III. Pareiškėja V. A. pateikė atskirąjį skundą iš kurio turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėja nesutinka su Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartimi.

Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos advokatūrai ir jos pirmininkui buvo pateikti rašytiniai paaiškinimai apie visų advokatų veiksmus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai buvo pateiktas pareiškėjos prašymas įvertinti Lietuvos valstybes, atstovaujamos Valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos paskirtų advokatų neteisėtus veiksmus, teikiant teisinę pagalbą.

Pareiškėja teigia, kad kreipėsi tiek į Lietuvos advokatūrą, tiek į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją.

Pareiškėja pažymi, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirti advokatai nebuvo lojalūs pareiškėjai, tinkamai neatliko savo pareigų, neįsigilino į pareiškėjos situaciją bei nesuteikė deramos teisines pagalbos, apie pareiškėjai paskirtą advokatą pakeitimus, taip pat apie advokatų atsisakymus teikti man teisines paslaugas bei atsisakymo motyvus pareiškėja nebuvo informuota.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtina ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimai nenagrinėtini ABTĮ nustatyta tvarka, todėl atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo (ne)suinteresuotumą byloje ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismo išvada, jog skundžiamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-208/2009).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (1 p.).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nurodytas ABTĮ 17 straipsnyje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašyme nurodė reikalavimus (ištirti advokatų veiklą ir ištirti teisėjų veiklą), kurie nelaikytini viešojo administravimo srities ginčais ir pagal ABTĮ 17 straipsnį nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai. Pažymėtina, kad pareiškėja atskirajame skunde nenurodo jokių teisinių argumentų, kodėl jos skundas turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjai į kokias institucijas su nurodytais reikalavimais turėtų kreiptis pareiškėja.

Įvertinusi tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjos paduotas skundas su jame pareikštais reikalavimais yra nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjos skundo reikalavimus bei tinkamai pritaikė proceso teisės normas, taigi priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, o pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo teisėjų kolegija abejoti teismo padarytomis išvadomis. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos atskirąjį skundą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjos V. A. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas