Legislator Case Law & Legislation
5b5224a2-fea7-4db2-bd4a-038fed0148df AI generated

5b5224a2-fea7-4db2-bd4a-038fed0148df · Kauno apygardos teismas

Case Number 5b5224a2-fea7-4db2-bd4a-038fed0148df
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti neteisėta Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. iÅ¡vadÄ Nr. 6M-8/2020; pripažinti neteisėtais valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. gruodžio 29 ir 2021 m. sausio 22 d. raÅ¡tus, Teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 5 d. raÅ¡tÄ Nr. /1.2111z/-7R-1272, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 1 d. raÅ¡tÄ Nr. 3R-331;

Legislator headnote

AI generated

5b5224a2-fea7-4db2-bd4a-038fed0148df · Kauno apygardos teismas: priimti atskirÄ nutartį dėl organizuotos Lietuvos Respublikos institucijų veikos ieÅ¡kovo ir jo artimųjų atžvilgiu ir pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamos veikos požymių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2S-981-413/2022 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00038-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.4; 3.3.2.3; 3.3.2.4 Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11625-490/2022 pagal ieÅ¡kovo A.

B. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl tapatybės patikslinimo Lietuvos gyventojų registre Lietuvos Respublikos registrų įstatymo pagrindu ir neteisėtų institucijų sprendimų iÅ¡taisymo bei žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas 2021 m. gruodžio 30 d. ieÅ¡kiniu, kuris teisme gautas 2022 m. sausio 11 d., kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas: 1.1. pripažinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. iÅ¡vadÄ Nr. 6M-8/2020 neteisėta; 1.2. pripažinti neteisėtais Lietuvos VÄ® Registrų centro 2020 m. gruodžio 29 d. ir 2021 m. sausio 22 d. raÅ¡tus, Lietuvos teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 5 d. raÅ¡tÄ Nr. /1.2311z/-7R-1272, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 1 d. raÅ¡tÄ Nr. 3R-331; 1.3.

įpareigoti Lietuvos VÄ® Registrų centrÄ patikslinti ieÅ¡kovo tautybę iÅ¡ „lietuvis“ į „vokietis“ Lietuvos gyventojų registre; sprendimÄ Ä¯vykdyti pavesti Lietuvos gyventojų registro valdytojui Lietuvos teisingumo ministerijai; 1.4. panaikinti suklastotus ir parduotus atsakovo Lietuvos Respublikos institucijų ieÅ¡kovo velioniui seneliui ir tėvui (duomenys neskelbtini) bei ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini); 1.5. priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos 3 000 000 Eur padarytos ir 1 000 000 Eur patirtos žalos atlyginimÄ , iÅ¡ viso – 4 000 000 eurų.

2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti kaip neteismingÄ ir pasiÅ«lė kreiptis į administracinį teismÄ . Å i nutartis Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi buvo panaikinta, konstatuojant, kad ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ , o ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį dalyje dėl 3 000 000 Eur padarytos žalos atlyginimo atsisakė priimti kaip neteismingÄ apylinkės teismui. Taip pat teismas nustatė ieÅ¡kovui 8 (aÅ¡tuonių) dienų terminÄ nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems likusiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.

4. Teismas, susipažinę su ieÅ¡kiniu, nurodė, kad vienas iÅ¡ reikalavimų – priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos 3 000 000 Eur padarytos žalos atlyginimÄ â€“ yra teismingas apygardos teismui. Kadangi pagal CPK 27 straipsnio 1 punktÄ apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieÅ¡kinio suma didesnė kaip keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų, iÅ¡skyrus Å¡eimos ir darbo teisinių santykių bylas, ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatavo, kad Å¡ioje dalyje yra pagrindas atsisakyti priimti ieÅ¡kinį vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui, kad dėl 3 000 000 Eur padarytos žalos atlyginimo jis turi teisę kreiptis į Kauno apygardos teismÄ .

5. Teismas pažymėjo, kad ieškovas reiškia keturis reikalavimus, todėl kiekvienas iš jų turi būti apmokėtas 118 Eur žyminiu mokesčiu, iš viso ieškovas turi sumokėti 472 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atkreipė dėmesį, kad ieškovas nėra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, jam žyminio mokesčio sumokėjimas nėra atidėtas ir nepateikta įrodymų, kad žyminis mokestis yra sumokėtas.

6. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas nesilaikė CPK 113 – 114 straipsniuose nurodytų reikalavimų, kuriais remiantis dalyvaujantys byloje asmenys teismui turi pateikti procesinių dokumentų originalus; teismui turi bÅ«ti pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vienÄ tektų prieÅ¡ingai Å¡aliai; procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius kaip ir procesinių dokumentų; jei procesinio dokumento turinys pagrindžiamas raÅ¡ytiniais įrodymais, turi bÅ«ti pridėti jų originalai arba kopijos, patvirtintos teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentÄ iÅ¡davusio (gavusio) asmens.

Kadangi ieÅ¡kovas pateikė tik vienÄ ieÅ¡kinio egzempliorių su priedais, o ieÅ¡kinio priedai įstatymo numatyta tvarka nepatvirtinti, teismas konstatavo, kad yra pažeisti CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–3 punktų reikalavimai, trukdantys nuspręsti dėl Å¡ioje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumo. III. Atskirojo skundo argumentai 7. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas A. B. (toliau – apeliantas) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį priimti ir civilinę bylÄ su visais reikalavimais pagal teismingumÄ perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. Teismas neteisingai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , nes pagal CPK 33 straipsnio 4 dalį, jeigu vienas iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų yra teismingas apygardos teismui, tai ieÅ¡kinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme. Todėl Å¡i civilinė byla pagal teismingumÄ turi bÅ«ti perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui. 7.2. Kiti skundžiamoje nutartyje nurodyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl dėl jų apeliantas nepasisako.

Ieškinys yra dėl žalos atlyginimo, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjų ir teismo veiksmų, todėl toks ieškinys nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo ir kuria nustatyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismÄ . Teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos ir teisės į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ santykis lemia tai, kad ieÅ¡kinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2002; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).

Dėl teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 3 000 000 Eur žalos atlyginimo 11. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. B. dar 2021 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su analogiÅ¡ku ieÅ¡kiniu (civilinė byla Nr. 2-1485-390/2021). Pateiktu teismui ieÅ¡kiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija), ieÅ¡kovas prašė:

1) pripažinti neteisėta Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. iÅ¡vadÄ Nr. 6M-8/2020;

2) pripažinti neteisėtais valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. gruodžio 29 ir 2021 m. sausio 22 d. raÅ¡tus, Teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 5 d. raÅ¡tÄ Nr. /1.2111z/-7R-1272, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 1 d. raÅ¡tÄ Nr. 3R-331;

3) įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrÄ patikslinti ieÅ¡kovo tautybę iÅ¡ „lietuvis“ į „vokietis“ Lietuvos gyventojų registre. SprendimÄ Ä¯vykdyti pavesti Lietuvos gyventojų registro valdytojai Teisingumo ministerijai;

4) pripažinti neteisėtais gimimo liudijimus (duomenys neskelbtini);

5) priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos 3 000 000 Eur žalos atlyginimÄ ;

6) priimti atskirÄ nutartį dėl organizuotos Lietuvos Respublikos institucijų veikos ieÅ¡kovo ir jo artimųjų atžvilgiu ir pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamos veikos požymių.

12. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ , 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartį paliko nepakeistÄ (civ. byla Nr. 2-1319-464/2021).

13. Minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 28 punkte nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, kadangi valstybės civilinė atsakomybė ieÅ¡kinyje grindžiama aplinkybėmis, kurios yra susijusios su valdžios institucijų (įstaigų) atsisakymu pakeisti apelianto civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä . Kitaip tariant, ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra iÅ¡vestinis, todėl visų pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas ginÄÄ nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme (CPK 36 straipsnio 2 dalis).

Nors pats apeliantas praÅ¡omÄ atlyginti 3 000 000 Eur žalÄ Ä¯vardija kaip turtinę ir neturtinę, tačiau, kaip matyti iÅ¡ dėstomų aplinkybių (ieÅ¡kinio faktinio pagrindo), visas praÅ¡omos atlyginti žalos dydis siejamas tik su apelianto patirtais neturtiniais nuostoliais, t. y. nepatogumais dėl galimai neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, o jokių turtinių praradimų (konkrečios materialinės žalos padarymo fakto bei jos dydžio pagrindimo) ieÅ¡kinyje nenurodoma. Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti tik apelianto neturtinės žalos atlyginimÄ .

14. Minėtos nutarties 29 punkte apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal CPK 26 straipsnį ir 27 straipsnio 1 punktÄ , civilines bylas dėl neturtinės žalos priteisimo, nepriklausomai nuo žalos dydžio (ieÅ¡kinio sumos), pirmÄ ja instancija nagrinėja apylinkės teismai. Todėl apelianto pateiktas ieÅ¡kinys su visais jame pareikÅ¡tas reikalavimais yra teismingas bendrosios kompetencijos apylinkės teismui.

15. Vadovaudamasis minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi, ieÅ¡kovas Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mams 2022 m. sausio 11 d. pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo papildė 5 punktÄ ir reikalavimÄ iÅ¡dėstė taip: „priteisti man iÅ¡ atsakovo Lietuvos respublikos 3 000 000 eurų padarytos ir 1 000 000 eurų patirtos žalos atlyginimÄ , viso 4 000 000 eurų.“ 16. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1319-464/2021, kurioje ieÅ¡kovas buvo pareiÅ¡kęs analogiÅ¡kus reikalavimas, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog nors pats apeliantas praÅ¡omÄ atlyginti 3 000 000 Eur žalÄ Ä¯vardija kaip turtinę ir neturtinę, tačiau, kaip matyti iÅ¡ dėstomų aplinkybių (ieÅ¡kinio faktinio pagrindo), visas praÅ¡omos atlyginti žalos dydis siejamas tik su apelianto patirtais neturtiniais nuostoliais, t. y. nepatogumais dėl galimai neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, o jokių turtinių praradimų (konkrečios materialinės žalos padarymo fakto bei jos dydžio pagrindimo) ieÅ¡kinyje nenurodoma.

Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti tik apelianto neturtinės žalos atlyginimÄ .

17. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio 5 punkto reikalavimÄ dėl 3 000 000 Eur žalos atlyginimo paliko nepakeistÄ , papildydamas jį reikalavimu dėl 1 000 000 Eur neturtinės žalos, kaip nurodyta ieÅ¡kinio argumentuose, iÅ¡ valstybės priteisimo.

18. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio 5 punktu praÅ¡o iÅ¡ valstybės priteisti iÅ¡ viso 4 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , o pagal CPK 26 straipsnį ir 27 straipsnio 1 punktÄ civilines bylas dėl neturtinės žalos priteisimo, nepriklausomai nuo žalos dydžio (ieÅ¡kinio sumos), pirmÄ ja instancija nagrinėja apylinkės teismai.

19. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 3 000 000 Eur žalos atlyginimo, neteisingai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumÄ , todėl Å¡i skundžiamos nutarties dalis naikintina (CPK 377 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria nustatyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai 20. Skundžiama nutartimi teismas nustatė sekančius ieÅ¡kinio trÅ«kumus: už keturis ieÅ¡kinio reikalavimus nėra sumokėtas žyminis mokestis, t. y. už kiekvienÄ reikalavimÄ turi bÅ«ti mokama po 118 Eur žyminio mokesčio, iÅ¡ viso 472 Eur; teismui pateiktos nepatvirtintos dokumentų kopijos ir pateiktas tik vienas dokumentų egzempliorius.

21. Apeliantas nurodo, jog pagal įstatymÄ jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o kiti nustatyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai neturi teisinės reikÅ¡mės.

22. Jeigu ieÅ¡kinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieÅ¡kinio trÅ«kumai Å¡alinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trÅ«kumams paÅ¡alinti tvarka (CPK 138 straipsnis). Pagal procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo tvarkÄ reglamentuojančio CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamÄ terminÄ , tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trÅ«kumams paÅ¡alinti. IeÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas yra nustatytas siekiant sudaryti galimybę besikreipiančiam į teismÄ asmeniui iÅ¡taisyti ieÅ¡kinyje padarytas klaidas, užtikrinti proceso koncentruotumÄ ir ekonomiÅ¡kumÄ (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis).

23. IÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio matyti, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė keturis neturtinio pobÅ«džio reikalavimus ir vienÄ turtinio pobÅ«džio reikalavimÄ .

24. Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartyje apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo susijęs su žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų galimai neteisėtų veiksmų, atlyginimu (CK 6.271 straipsnis).

25. CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad Å¡alys nuo žyminio mokesčio atleidžiami bylose dėl <...> žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ . Taigi, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas dėl pareikÅ¡to turtinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo žyminio mokesčio neturi mokėti, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kiti keturi ieÅ¡kinio reikalavimai yra susiję su valdžios institucijų priimtų sprendimų nuginčijimu, kurie, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, yra apmokestinami žyminiu mokesčiu. Skundžiamos nutarties priėmimo metu už vienÄ reikalavimÄ mokėtina suma buvo 118 Eur, todėl iÅ¡ viso ieÅ¡kovas turėjo sumokėti 472 Eur žyminį mokestį (CPK 82 straipsnis).

26. CPK 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. Be to, teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vienÄ tektų prieÅ¡ingai Å¡aliai. CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia raÅ¡ytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentÄ iÅ¡davusio (gavusio) asmens.

27. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad kartu su ieškiniu yra pateiktos tik dokumentų kopijos, kurios nėra patvirtintos CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

28. Apelianto nuomone, Å¡is trÅ«kumas nėra esminis, tačiau siekiant nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir priimti teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , teismui pateikti ieÅ¡kinio priedai turi atitikti CPK 114 straipsnio reikalavimus, be to teismui procesinių dokumentų bei jo priedų kopijų pateikiama tiek, kiek byloje yra dalyvaujančių asmenų (CPK 113 straipsnis).

29. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Tai reiškia, kad draudimas diskriminuoti (tame tarpe ir teikti privilegijas) vienodoje padėtyje esančius asmenis yra įtvirtintas tiesiogiai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas ieÅ¡kinyje atsakove nurodydamas „Lietuvos respublikÄ â€œ, tai padarė aiÅ¡kiai iÅ¡kreipdamas oficialų valstybės pavadinimÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad teismai savo procesiniuose dokumentuose ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinę A. B., kad tiek paduodant teismui ieÅ¡kinį, tiek suraÅ¡ant teismui kitus procesinius dokumentus turi bÅ«ti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose.

Teismų ne kartÄ buvo akcentuota ir tai, kad pagal CPK 42 straipsnį Å¡alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1483-186/2016, 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1220-943/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017, 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018; 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-444-186/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1698-302/2018).

31. Teismai taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinę apeliantui, kad sÄ Å¾iningas kreipimasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl pažeistų teisių gynimo, visų pirma, suponuoja atitinkamÄ paties ieÅ¡kovo procesinį elgesį. Teismo vertinimu, tai, kad ieÅ¡kovas, nekeisdamas savo elgesio, kas kartÄ teikia teismui tokio paties turinio procesinius dokumentus, suponuoja jo tyčinį elgesį ir akivaizdų piktnaudžiavimÄ kreipimosi į teismÄ teise (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalius, 95 straipsnis). Todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas, teikdamas tapataus turinio dokumentus, iÅ¡ esmės pats yra atsisakęs veiksmingo civilinio proceso, o kreipdamasis į teismÄ turi vienintelį tikslÄ â€“ užgaulioti valstybę ir jos institucijas. Toks ieÅ¡kovo elgesys nedera su CPK 2 ir 5 straipsniuose įtvirtintais civilinio proceso tikslais ir Å¡io proceso paskirtimi.

32. Minėta, kad suinteresuoti asmenys savo teisėmis, taigi, ir teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , turi naudotis sÄ Å¾iningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis, teismas gali atsisakyti jas ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

33. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžiÄ , jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria ieÅ¡kovui nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimui, yra teisėta ir pagrįsta, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 377 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys, jog neištaisius ieškinyje oficialaus valstybės pavadinimo į Lietuvos Respublika, teismas turi teisę atsisakyti ginti ieškovo teises.

35. Kadangi terminas trūkumams pašalinti jau yra suėjęs, todėl apeliantui nustatytinas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. nustatytinas papildomas 7 dienų terminas nuo šios nutarties priėmimo dienos pašalinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartyje nustatytus trūkumus. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 338 straipsniu, n u t a r i a : panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartis dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovo A.

B. penktÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 3 000 000 Eur žalos atlyginimo. Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartis dalį, kuria nustatyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai, palikti nepakeistÄ . Nustatyti ieÅ¡kovui A. B. papildomÄ 7 (septynių) dienų terminÄ nuo Å¡ios nutarties įteikimo dienos paÅ¡alinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartyje nustatytus trÅ«kumus. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Gintautas Koriaginas