2021-05-05 Nr. AB-9608-3-62-3-01511-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-731-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01511-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. S. 2019 m. liepos 30 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Jo sūnus Ž. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu Alytaus PN (duomenys neskelbtini) buvo žiauriai nužudytas kito nuteistojo. Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. I-47-579/2019), pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi (baudžiamoji byla Nr. 1A-211-307/2019), kaltu dėl nužudymo buvo pripažintas nuteistasis R. K.. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nužudymas įvykdytas specialiai tam pritaikytu įrankiu – metaliniu strypu, kurį R. K. neteisėtai įgijo, laikė ir juo disponavo.

2.2. Alytaus PN neužtikrino R. K. nuolatinės elgesio kontrolės ir priežiūros, o tai sudarė jam galimybę įgyti nužudymo įrankį – draudžiamą aštrų, duriančio-pjaunančio tipo savybių turintį daiktą. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. Alytaus PN iš nenustatytų šaltinių sistemingai gaudavo narkotinių bei psichotropinių medžiagų ir jomis svaigindavosi. Po nusikaltimo padarymo jo šlapime rasta morfino, pėdsakų 6-monoacetilmorfino ir pėdsakų kodeino. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad R. K. konstatuotas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, (duomenys neskelbtini). Minėtos aplinkybės įrodo, jog Ž. S. nužudymą nulėmė R. K. padidintas agresyvumas esant abstinencinei būsenai. Pataisos namai neužtikrino R. K. nuolatinės elgesio kontrolės ir jo priežiūros, taip pat nekontroliavo narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų patekimo į pataisos namų teritoriją bei jų platinimo tarp nuteistųjų, kas sudarė sąlygas R. K. svaigintis, o tai lėmė pareiškėjo sūnaus nužudymą. Valstybė nevykdė pareigos užtikrinti Ž. S. saugias bausmės atlikimo sąlygas, ir šių pareigų nevykdymo pasekmė – pareiškėjo sūnaus nužudymas. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kaip pataisos namai užtikrino R. K. nepertraukiamą elgesio kontrolę ir priežiūrą. Jeigu R. K. elgesio kontrolė ir priežiūra būtų vykdoma tinkamai, jis nebūtų įgijęs šaltojo ginklo ir juo nebūtų padaręs nusikaltimo. Alytaus PN nustatytų pareigų nevykdymas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo sūnaus nužudymą ir tai yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp tokių pareigų neteisėto nevykdymo (neveikimo) ir pareiškėjo sūnaus mirties. Be to, apie sūnaus žūtį įstaiga pareiškėjui (tėvui) nepranešė, nepadėjo sūnaus palaidoti, elgėsi nežmoniškai, abejingai. Po mirties sūnaus kūnas buvo tiesiog numestas įstaigos kieme, o į lavoninę išvežtas tik kitos dienos rytą.

2.3. Sūnaus nužudymas ir mirtis jam sukėlė sunkių dvasinių išgyvenimų. Jis su sūnumi palaikė glaudžius dvasinius ryšius, susirašinėjo laiškais, bendravo telefonu, jis padėjo sūnui materialiai. Nusikaltimo pasekmės yra pačios sunkiausios ir negrįžtančios – atimta jauno žmogaus gyvybė. Jis visą savo likusį gyvenimą prisimins ir kentės didžiules dvasines kančias. Patirtą neturtinę žalą vertino 50 000 Eur suma ir ją prašė priteisti iš atsakovo atstovo.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Užkardant draudžiamų turėti nuteistiesiems daiktų patekimą į pataisos namus, 2017 m. buvo vykdomos šios priemonės: organizuojami netikėti įeinančių (išeinančių) asmenų ir daiktų patikrinimai, asmenų, einančių į pasimatymus, daiktai drabužiai, avalynė, siuntiniai, paštas tikrinamas bagažo patikros prietaisu, vykdomas patruliavimas pataisos namuose ir vietose, kur permetimų tikimybė didesnė, organizuojamos planinės ir neplaninės kratos, kratos metu naudojamas tarnybinis šuo, pasimatymų biuro laukiamajame yra iškabinta informacija apie narkotikų ir draudžiamųjų priemonių paėmimą ir atsakomybę nuteistiesiems, vykdomos išeinančių iš pasimatymų visa asmens bei kūno ertmių apžiūra pasitelkiant medikus, analizuojama draudžiamųjų daiktų (permetimų) patekimo vieta ir laikas bei taikomos prevencinės priemonės, vaizdo stebėjimo sistemos pagalba nuolat stebima pataisos namų teritorija nuteistųjų judėjimas gyvenamojoje, gamybinėje ir uždaroje zonose, įrengtos gaudyklės tose vietos, kur yra didesnė permetimų tikimybė, tobulinama mobiliojo ryšio blokavimo sistema bei kitos priemones. Per 2017 m. atliktos 9 904 nuteistųjų, jų gyvenamųjų patalpų bei turimų daiktų kratos bei apžiūros. Nuolat naudojami tarnybiniai šunys medžiagų, pripažintų narkotinėmis ir psichiką veikiančiomis, paieškoje ir įstaigos apsaugai užtikrinti. Taigi, Alytaus PN ėmėsi tinkamų ir pakankamų priemonių užtikrinant, kad į įstaigą nepatektų daiktai, kurie nėra įtraukti į nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą.

3.2. Šio atveju nenustatyta pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų veiksmų. Priešingai, nukentėjusysis Ž. S., kaip neigiamai charakterizuojamas nuteistasis (24 kartus baustas drausmine tvarka), pats atliko neteisėtus veiksmus, nes bausmės atlikimo metu nesilaikė nustatytų bausmės atlikimo režimo reikalavimų ir pareigų, tai patvirtina Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendyje užfiksuoti specialisto ir liudytojų parodymai. Ž. S., kaip ir R. K., konflikto metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kadangi šių medžiagų buvo aptikta ir Ž. S. lavono šlapime. Kadangi nukentėjusysis sistemingai pažeidinėjo tvarką bei nesilaikė nustatytų bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų ir pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnyje.

3.3. Šioje byloje turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.253 straipsnio 5 dalies nuostata, kuri nustato, jog civilinė atsakomybė netaikoma, kai žala atsirado dėl paties nukentėjusio asmens veiksmų. Pareiškėjas skunde nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Alytaus PN veikė taip, kaip pagal nurodytus teisės aktus privalėjo veikti, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui V. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5. Teismas vadovavosi CK nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimą.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad nuteistasis R. K. (duomenys neskelbtini) Alytaus PN, Ulonų g. 8a, Alytuje, 7-ojo būrio 1-ame miegamajame tyčia sudavė smūgį tyrimo metu nenustatytu aštriu, duriančio-pjaunančio tipo savybių turinčiu daiktu nukentėjusiajam Ž. S. į krūtinės kairės pusės sritį, kuris po sužalojimų mirė. Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-47-579/2019 R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vienuolikai metų šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Prie paskirtos bausmės pridėjus 2017 m. kovo 24 d. teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – dvylika metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš R. K. nukentėjusiojo V. S. naudai priteista 818,98 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendis pakeistas. Iš nuteistojo R. K. nukentėjusiajam V. S. priteista pinigų suma neturtinei žalai atlyginti padidinta iki 13 000 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Taip pat teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog dėl įvykių, susijusių su Ž. S. nužudymu, Alytaus PN būtų atliktas tarnybinis patikrinimas.

7. Įvertinęs BVK (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d.) 70 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 114 straipsnio 1 dalies, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. liepos 27 d.), 7 punkto nuostatas, teismas nurodė, kad šių teisės normų analizė sudaro pagrindą išvadai, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Alytaus PN privalo užtikrinti pataisos namuose laikomų nuteistųjų priežiūrą ir saugumą.

8. Teismas vertino baudžiamosios bylos medžiagą, iš kurios nustatė, kad kilus nesutarimams tarp Ž. S. ir R. K. 7 būrio koridoriuje, taip pat konflikto metu 1 miegamajame, kai R. K. sužalojo Ž. S., Alytaus PN pareigūnai neatliko jokių veiksmų, jog būtų išvengta neigiamų padarinių iki pats nukentėjęs asmuo atėjo pas pareigūnus prašyti pagalbos. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad Alytaus PN pareigūnai šio įvykio metu nesiėmė tinkamų ir pakankamų nuteistųjų priežiūros priemonių, nekontroliavo nuteistųjų elgesio, laiku nesustabdė konflikto ir nepastebėjo sunkiai sužaloto nuteistojo, ko pasėkoje sunkiai sužalotas Ž. S. dėl patirtų sužalojimų mirė. Jei Alytaus PN ir įstaigos pareigūnai būtų tinkamai vykdę jiems teisės aktų priskirtas funkcijas, įpareigojančias užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą, vykdyti jų elgesio kontrolę, R. K. nebūtų turėjęs galimybės sužaloti kitą nuteistąjį – Ž. S., ir padaryti tokius sunkius sužalojimus, dėl kurių pastarasis mirė.

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos teismas nustatė, kad sužalojimai Ž. S. buvo padaryti metaliniu aštriu daiktu, t. y. daiktu, kurio pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu patvirtintas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d.), nuteistiesiems draudžiama įsigyti ir turėti. Minėta aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad Alytaus PN nebuvo tinkamai užtikrinama nuteistųjų priežiūra.

10. Teismas konstatavo, kad netinkamą nuteistųjų priežiūrą ir jų elgesio kontrolę taip pat patvirtina faktas, kad (duomenys neskelbtini) atlikus tyrimus R. K. šlapime buvo rasta morfino, pėdsakų 6-monoacetilmorfino ir pėdsakų kodeino. Tyrimai parodė, kad R. K. buvo vartojęs narkotinę medžiagą – heroiną, nors pagal BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punktą, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad pats nukentėjusysis konflikto metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kadangi šių medžiagų buvo aptikta ir Ž. S. lavono šlapime, tačiau, teismo vertinimu, minėta aplinkybė tik dar labiau patvirtina, kad Alytaus PN nebuvo tinkamai vykdoma nuteistųjų priežiūra ir jų elgesio kontrolė, nuteistieji galėjo įsigyti ir vartoti narkotines medžiagas.

11. Teismas nustatė, kad R. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, Alytaus PN administracija, jai priskirtos kompetencijos ribose elgdamasi protingai ir apdairiai, atsižvelgdama į įstaigai žinomas aplinkybes apie R. K. sveikatos būklę, privalėjo numatyti, kad jis gali kelti pavojų kitiems nuteistiesiems ir imtis būtinų apsaugos priemonių saugumui ir jo elgesio kontrolei užtikrinti, tačiau to nedarė, ko pasėkoje R. K. padarė tokius sunkius sužalojimus kitam nuteistajam, dėl kurių jis mirė. Teismas pažymėjo, kad Ž. S. buvo sužalotas valstybinėje įstaigoje, šiuo atveju pagal teisės aktus akivaizdžiai privalomai kontroliuojamoje aplinkoje, iš kurios jis pats neturėjo jokių galimybių pasišalinti.

12. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad yra teisinis pagrindas spręsti dėl pareiškėjo patirtos žalos ir jos dydžio.

13. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl patirtos neturtinės žalos, teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. I-47-579/2019 patvirtina, jog pareiškėjo socialiniai ryšiai su sūnumi buvo šilti, bausmės atlikimo metu tėvas su sūnumi bendravo laiškais ir skambučiais, kartu su sūnumi, šiam neatliekant bausmės, kartu gyveno, be to, būtent V. S. palaidojo sūnų. Minėti faktai yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir iš naujo neįrodinėjami. Įvertinęs tai, kad neteisėtais veiksmais sukeltos pasekmės yra negrįžtamos – pareiškėjo sūnus mirė, atsižvelgęs į pareiškėjo patirtas dvasines kančias ir išgyvenimus dėl artimo žmogaus (sūnaus) netekties, įvertinęs pareiškėjo artimą ryšį su sūnumi bei atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti pareiškėjui 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 14. Pareiškėjas V. S. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą pakeisti – priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį 15 000 Eur padidinti iki teisingumo, protingumo ir proporcingumo ribų, neviršijant 50 000 Eur dydžio, o kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad priteista suma neturtinei žalai yra per maža, neproporcinga, neprotinga ir iš esmės neteisinga. Jis skunde buvo nurodęs, kad Alytaus PN ne tik neužtikrino jo sūnaus teisės į saugias ir nepavojingas kalinimo sąlygas, bet ir po jo nužudymo elgėsi nehumaniškai, neadekvačiai, tačiau šių aplinkybių teismas neįvertino ir į jas neatsižvelgė, vertindamas neturtinę žalą pinigais. Teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartis Nr. A-664-756/2018).

15. Pareiškėjas LVAT pateikė apeliacinio skundo atsisakymą, kuriame nurodo, kad, dar kartą perskaitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovo apeliacinio skundo argumentus, įvertinęs susiklosčiusią teisinę padėtį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta apelianto teise, priėmė sprendimą atsisakyti apeliacinio skundo, nes, jo manymu, teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra pakankamas jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Pareiškėjas nurodė, kad jam apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės yra žinomos ir suprantamos.

16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovo atstovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo atstovo pateiktus įrodymus. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

16.2. Teismas konstatavo, kad Alytaus PN pareigūnai neatliko jokių veiksmų, jog būtų išvengta neigiamų padarinių iki pats nukentėjęs asmuo atėjo pas pareigūnus prašyti pagalbos. Tačiau teismas neįvertino, kad (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis Ž. S. atėjo į artimiausią kontrolės ir praleidimo punktą Nr. 4 pas budėjusį pareigūną iš karto po to kai 15.47 val. buvo sužeistas R. K., 1 lokalinio sektoriaus, 7 būrio 1 miegamajame (atstumas nuo šio būrio iki kontrolės ir praleidimo punktą Nr.4 yra ne keli metrai, o apie 300 metrų). Nors įvykis nebuvo užfiksuotas tą pačią minutę, tačiau pirminiai svarbūs veiksmai, susiję su medicininės pagalbos nukentėjusiajam suteikimu ir įtariamojo nustatymu, buvo atlikti tinkamai ir kryptingai. Būtent Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius pradėjo ir atliko ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 02-0-00025-17 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalį (dėl Ž. S. nužudymo), kuris 2018 m. gegužės 7 d. perduotas kaltinamojo akto surašymui Kauno apygardos prokuratūrai.

16.3. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog dėl įvykių, susijusių su Ž. S. nužudymu, Alytaus PN būtų atliktas tarnybinis patikrinimas, tačiau pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė iniciatyvos išreikalauti papildomų duomenų iš atsakovo atstovo apie tai, kad ikiteisminį tyrimą atliko įstaigos Kriminalinės žvalgybos pareigūnas R. N., kuris nenustatė jokio būtinumo ir reikalingumo atlikti tarnybinį patikrinimą dėl personalo veiklos teisumo susijusio su Ž. S. nužudymu.

16.4. Teisės aktais nustatyta, jog nuteistieji pataisos namuose bausmę atlieka ne kameros tipo patalpose (ne po vieną ar kelis asmenis), o bendrabučių tipo pastatuose kur laikomi didelėmis asmenų grupėmis (1 lokalinis sektorius apie 200 nuteistųjų), todėl pataisos namų administracijai užtikrinti nuteistųjų nuolatinė priežiūrą yra neįmanoma. Taip pat neįmanoma užtikrinti, kad nuteistieji visada laikytųsi teisės aktų nuostatų reikalavimų, nedarytų tokių pažeidimų, kaip vartojimas svaigalų ar neteisėtas naudojimasis metaliniu aštriu daiktu, kurį gali labai greitai pasigaminti užsigalandęs bet kokį leidžiamą turėti buities metalinį įrankį (pvz. šaukštą). Alytaus PN pagal savo kompetenciją atliko visus veiksmus, kad užkardytų neteisėtus nuteistųjų veiksmus, tačiau teismui pateikta 2017 m. Alytaus PN veiklos analizė nebuvo realiai ir objektyviai įvertinta. Pareiškėjas reikalaudamas, kad Alytaus PN užtikrintų, jog nė vienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis nedarytų teisės pažeidimų, reikalauja iš Alytaus PN to, kas neįmanoma. Tai prieštarauja taikant civilinę atsakomybę galiojančiam principui – iš nieko negalima reikalauti to kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est).

16.5. Kadangi nukentėjusysis sistemingai pažeidinėjo bei nesilaikė nustatytų bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų ir pareigų numatytų BVK 110 straipsnyje, todėl turi būti vadovaujamasi CK 6.253 straipsnio 5 dalies nuostata, kuri nustato, jog civilinė atsakomybė netaikoma, kai žala atsirado dėl paties nukentėjusio asmens veiksmų.

16.6. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl patirtos neturtinės žalos, nurodė, kad pareiškėjo socialiniai ryšiai su sūnumi buvo šilti, bausmės atlikimo metu tėvas su sūnumi bendravo laiškais iš skambučiais, tačiau Ž. S. telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo apskaitos kortelėse užfiksuoti duomenys to nepatvirtina. Todėl pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė iniciatyvos išreikalauti papildomų duomenų iš atsakovo atstovo apie tai, kad Ž. S. telefonu su pareiškėju (tėvu) paskutinį kartą kalbėjo 2017 m. vasario 14 d., nors, būdamas priskirtas paprastajai grupei, turėjo teisę du kartus per savaitę skambinti telefonu, taip pat paskutinį kartą susirašinėjo laiškais 2014 m. kovo ir balandžio mėn., nors turėjo teisę gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų. Šiuo atveju nėra tiesioginio ryšio tarp atsakovo veiksmų ar neveikimo ir pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo.

17. Pareiškėjas atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei atsisakyti priimti prie apeliacinio skundo pridėtus naujus įrodymus – Ž. S. susirašinėjimo kortelę ir jo telefoninių pokalbių kortelės kopiją. Pareiškėjas atsiliepime akcentuoja, kad apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė nei vieno proceso ar materialiosios teisės normų pažeidimo, kuriuos būtų padaręs pirmosios instancijos teismas, dėl kurių teismo sprendimas galėtų būti panaikintas ir byla turėtų būti perduota nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas į visus atsakovo argumentus išsamiai ir motyvuotai atsakė ir visiškai pagrįstai juos atmetė. Atsakovas nenurodė priežasčių, dėl kurių jis prie apeliacinio skundo pateikiamų įrodymų nepateikė pirmosios instancijos teismui, nors pagal įstatymą ir teismo nutartį, kuria buvo išspręstas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas, atsakovas privalėjo teismui pateikti išsamų atsiliepimą į skundą ir visus jo turimus įrodymus. Atsakovas naujai pateikiamus įrodymus turėjo, apie juos žinojo, nebuvo jokių kliūčių ar priežasčių jų nepateikti pirmosios instancijos teismui. Atsakovas nei pats, nei kiti bylos dalyviai neteikė teismui prašymo išreikalauti iš atsakovo Ž. S. susirašinėjimo kortelę (4 lapai) ir jo telefoniniu pokalbių kortelės kopiją. Be to, apeliaciniame skunde atsakovas neprašo teismo priimti ir nagrinėti naujus jo pateiktus įrodymus.

18. Atsakovo atstovas atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN. Pareiškėjo V. S. nuomone, neturtinė žala jam padaryta neteisėtais Alytaus PN pareigūnų veiksmais (neveikimu), neužtikrinus jo sūnaus Ž. S. saugumo, kuris, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, (duomenys neskelbtini) buvo sužalotas kito nuteistojo ir dėl patirtų sužalojimų mirė.

20. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs Alytaus PN pareigūnų veiksmų neteisėtumą, kuris pasireiškė netinkamu teisės aktais nustatytos pareigos prižiūrėti ir apsaugoti nuteistuosius vykdymu, nustatė valstybės civilinę atsakomybę ir pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, pareiškėjui 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo reikalavimų dalį atmetė.

21. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundus padavė tiek pareiškėjas, tiek atsakovo atstovas.

Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį 15 000 Eur padidinti iki teisingumo, protingumo ir proporcingumo ribų, neviršijant 50 000 Eur dydžio, o kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

23. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2020 m. sausio 27 d. apeliacinio skundo atsisakymą. Nurodė, kad sprendimą atsisakyti apeliacinio skundo priėmė, dar kartą perskaitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir įvertinęs susiklosčiusią teisinę padėtį bei nutaręs, kad teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra pakankamas jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Pareiškėjas nurodė, kad jam apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės yra žinomos ir suprantamos.

24. Apelianto teisė atsisakyti teismui paduoto apeliacinio skundo yra nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliantas turi teisę apeliacinio skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka; apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia; apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius (ABTĮ 136 str. 2 d.). Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės (ABTĮ 136 str. 3 d.).

25. Iš 2020 m. sausio 27 d. apeliacinio skundo atsisakymo turinio aiški jo valia atsisakyti apeliacinio skundo, t. y. pareiškėjas naudojasi ABTĮ jam suteikta galimybe. Kliūčių, dėl kurių aptariamas apeliacinio skundo atsisakymas negalėtų būti priimtas, nėra. Pareiškėjas patvirtino, kad jam yra žinomos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso nutraukimas pagal pareiškėjo apeliacinį skundą neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo atsisakymas priimtinas ir apeliacinis procesas pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo nutraukiamas (ABTĮ 136 str. 2 d.). Pareiškėjui išaiškinama, kad, atsisakęs nuo apeliacinio skundo, jis nebeturi teisės tokį skundą paduoti pakartotinai.

26. Kartu pažymėtina, jog šioje administracinėje byloje Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą apeliaciniu skundu yra apskundęs ir atsakovas, todėl nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas pagal Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, apeliacinį skundą tęsiamas.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

27. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju dėl neturtinės žalos atlyginimo yra visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.

28. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribos.

29. Primintina, kad administraciniai teismai sprendžia bylas žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (CK 6.271 str., ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.

30. Nagrinėjamos bylos kontekste aktuali ir EŽTT praktika, suformuluota 2012 m. sausio 10 d. sprendime, priimtame byloje Č. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 13462/06), kurioje buvo nagrinėjamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas iš atsakovo Lietuvos valstybės, kuomet pareiškėjo sūnus, jam atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, buvo sumuštas kitų nuteistųjų ir mirė. Teismas šioje byloje yra konstatavo, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnį iš valstybės reikalaujama imtis tinkamų veiksmų jos jurisdikcijoje esančių asmenų gyvybei apsaugoti. Tai reiškia, kad valstybės pagrindinė pareiga yra apsaugoti teisę į gyvybę įtvirtinant veiksmingas baudžiamosios teisės nuostatas, atgrasančias nuo nusikaltimų asmeniui, kartu sukuriant teisėsaugos institucijų mechanizmą, skirtą tokių nuostatų pažeidimų prevencijai, užkardymui ir nubaudimui už juos. Tam tikromis aplinkybėmis tai taip pat apima valstybės institucijų pozityviąją pareigą imtis prevencinių priemonių, kad būtų apsaugoti asmenys, kurių gyvybei gresia pavojus dėl kitų asmenų nusikalstamų veikų. Pozityvioji pareiga kyla, kai nustatoma, kad valstybės institucijos žinojo arba turėjo žinoti apie tuo metu egzistavusią realią ir tiesioginę grėsmę nustatyto asmens gyvybei dėl trečiojo asmens nusikalstamų veikų, ir nesiėmė savo kompetencijai priklausančių veiksmų, kuriais tokios grėsmės pagrįstai būtų buvę galima išvengti.

31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje ginčo nėra ginčo dėl nagrinėjamu atveju reikšmingų faktinių aplinkybių, jog nuteistasis R. K. (duomenys neskelbtini), Alytaus PN, Ulonų g. 8a, Alytuje, 7-ojo būrio 1-ame miegamajame tyčia sudavė smūgį tyrimo metu nenustatytu aštriu, duriančio-pjaunančio tipo savybių turinčiu daiktu nukentėjusiajam Ž. S. į krūtinės kairės pusės sritį, tuo padarė jam (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje dėl (duomenys neskelbtini), įvykus (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis Ž. S. mirė.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas konstatuoti neteisėtus Alytaus PN pareigūnų veiksmus, nes Alytaus PN nebuvo sukurta tinkama ir pakankama nuteistųjų priežiūros sistema, o esanti nuteistųjų priežiūros sistema buvo neveiksminga. Taigi yra pagrindas pripažinti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja viena iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – valstybės institucijos (pareigūnų) neteisėti veiksmai. Kartu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai ir ją pagrindžiantiems motyvams (jie nebekartojami), kad, jei Alytaus PN ir įstaigos pareigūnai būtų tinkamai vykdę jiems teisės aktų priskirtas funkcijas, įpareigojančias užtikrinti nuteistųjų gyvybės ir sveikatos apsaugą, nebūtų kilusi galimybė nuteistajam R. K. sumušti kitą nuteistąjį – pareiškėjo sūnų Ž. S., pastarajam padaryti sužalojimus, dėl kurių jis vėliau mirė.

33. Tai konstatavus, kaip nepagrįsti atmetami atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog pareiškėjas, reikalaudamas, kad Alytaus PN užtikrintų, jog nė vienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis nedarytų teisės pažeidimų, reikalauja iš Alytaus PN to, kas neįmanoma (Nutarties 16.4 p.). Taip pat kaip neįrodyti ir prieštaraujantys nustatytoms faktinėms aplinkybėms atmetami atsakovo atstovo argumentai, kad dėl paminėtų neteisėtų Alytaus PN ir (arba) jos pareigūnų veiksmų (neveikimo) buvo kaltas pats pareiškėjas (Nutarties 16.5 p.).

34. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

35. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, grindžiamam Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. I-47-579/2019 nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjo socialiniai ryšiai su sūnumi buvo šilti, bausmės atlikimo metu tėvas su sūnumi bendravo laiškais ir skambučiais, kartu su sūnumi, šiam neatliekant bausmės, kartu gyveno, be to, būtent V. S. palaidojo sūnų. Teisėjų kolegijos nuomone, paminėtų faktinių aplinkybių nekeičia atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su jo vertinimu, kad pareiškėjas nepasinaudojo visomis bendravimo su sūnumi galimybėmis (Nutarties 16.6 p.).

36. Atsakant į atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo (Nutarties 16.1 p.), pirmiausiai primintina, kad teismas įrodymus vertina pagal ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas būtinosios civilinės atsakomybės sąlygas (t. y. Alytaus PN ir jos pareigūnų neteisėtus veiksmus, pareiškėjo patirta žalą ir priežastinį ryšį tarp Alytaus PN ir jos pareigūnų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos) iš esmės grindė faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. I-47-579/2019. Tokie faktai ir aplinkybės yra neįrodinėtini šioje byloje (ABTĮ 57 str. 4 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtoje byloje nustatyti faktai ir aplinkybės, jas vertinant kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, pagrindžia būtinosios civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, todėl priešingi atsakovo atstovo argumentai atmetami. Paminėtos išvados nepaneigia ir atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su medicininės pagalbos nukentėjusiajam suteikimu ir įtariamojo nustatymu, Kriminalinės žvalgybos pareigūno R. N. sprendimais dėl tarnybinio patikrinimo (Nutarties 16.2, 16.3 p.)

37. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs paminėtas aplinkybes, taip pat tai, kad Alytaus PN ir jos pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu) sukeltos pasekmės yra negrįžtamos (pareiškėjo sūnus mirė), o pareiškėjo patirtos dvasinės kančios ir išgyvenimai dėl artimo žmogaus (sūnaus) netekties yra dideli, pagrįstai pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteisė 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tokia suma atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

38. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad, kaip ne kartą konstatuota LVAT praktikoje, teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

39. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir nustatė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą nutraukti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė