2019-07-17 Nr. AB-14402-3-61-3-02175-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1696-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02175-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 12.15.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rasgeda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rasgeda“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rasgeda“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. (41.2)FR0682-659 (toliau – ir Šiaulių AVMI sprendimas) dalį dėl 22 209 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) atskaitos mažinimo dėl kritusių žvėrelių 2015 m. gegužės–rugsėjo mėnesiais ir su šiuo mokesčiu susijusių delspinigių ir baudos; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2017 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 69-22 (toliau – ir VMI sprendimas) dalį, kuria patvirtintas Šiaulių AVMI 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo dėl UAB „Rasgeda“ 22 209 Eur PVM atskaitos mažinimo dėl kritusių žvėrelių 2015 m. gegužės–rugsėjo mėn. ir su šiuo mokesčiu susijusių delspinigių bei baudos; 3) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) sprendimo Nr. S-126(7-75/2017) (toliau – ir Komisijos sprendimas) dalį, kuria patvirtinta VMI 2017 m. kovo 3 d. sprendimo dalis dėl UAB „Rasgeda“ 22 209 Eur PVM atskaitos mažinimo dėl kritusių žvėrelių 2015 m. gegužės–rugsėjo mėn. ir su šiuo mokesčiu susijusių delspinigių bei baudos. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Bendrovė skunde paaiškino, kad vietos mokesčių administratorius atliko Bendrovės pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. bei pelno mokesčio (toliau – ir PM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą už 2015 metus ir 2016 m. spalio 13 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (41.2) FR0680-638 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, kad nurodytu laikotarpiu krito 6 852 žvėreliai, kurių vertė – 105 758,67 Eur. Patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad mokestinio patikrinimo metu Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, pateisinančių žvėrelių kritimą ne dėl jos kaltės, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) į 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatavo, kad Bendrovė nuo 105 758,68 Eur turi atstatyti 22 209 Eur pirkimo PVM. Už 2015 metus PVM atskaita tikslinama 22 209 Eur mažinant grąžintiną iš biudžeto PVM sumą. VMI konstatavo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai negali būti įvertinami kaip jos kaltę dėl žvėrelių kritimo paneigiantys įrodymai. Tokią pačią poziciją patvirtino Komisija.

3. Pareiškėja teigė pagrindusi, jog žvėreliai krito dėl objektyvių, nuo Bendrovės valios nepriklausiusių priežasčių. Pareiškėjos teigimu, ji neprivalėjo patikslinti atskaitytą PVM bei nuo šios sumos mokėti priskaičiuotus delspinigius ir baudą.

4. Bendrovės vykdoma ekonominė veikla – švelniakailių žvėrelių auginimas. 2015 metų vasara buvo ypač karšta, nepalankios gamtinės sąlygos žvėrelių transportavimui ir auginimui. Bendrovėje žvėreliai krenta dėl įvairių priežasčių nuolat. Nuo 2015 m. gegužės mėn. iki gruodžio mėn. Bendrovė pirko ir transportavo į Lietuvą audines iš Danijos, ėmėsi visų įmanomų priemonių užtikrinti žvėrelių gerovę transportavimo metu. Bendrovėje 2015 m. gegužės–rugpjūčio mėnesiais krito 6 852 žvėreliai, dėl ko Bendrovė patyrė 105 758,6 Eur nuostolių.

5. Bendrovė sistemingai konsultavosi su veterinarijos gydytojais, ypatingą dėmesį skyrė žvėrelių laikymo sąlygoms, pašarams. 2015 m. liepos mėn. sistemingai atvykdavo veterinarijos gydytoja I. B., atlikdavo kritusių žvėrelių skrodimus ir nustatė nugaišimo priežastį – dehidratacija ir terminis šokas. Visus kritusius žvėrelius Bendrovė registravo kritusių gyvulių nurašymo aktuose ir atžymėjo Žvėrelių mėnesio judėjimo ataskaitose.

6. Bendrovė paaiškino, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) Bendrovėje planinius patikrinimus atlieka kiekvienais metais ir tikrinimo metu jokių žvėrelių laikymo, gerovės, sveikatingumo reikalavimų pažeidimų nėra nustačiusi, jokių aktų dėl kailinių žvėrelių laikymo pažeidimų nėra surašiusi, pažeidimų nebuvo konstatuota ir 2015 m. gegužės mėn. atlikus neplaninį patikrinimą. Pareiškėja nesutiko su VMI išvada, kad žvėrelių kritimo priežastys yra sąlygotos ne tik gamtinių sąlygų, bet ir Bendrovės veiksmų, nes siekdama išvengti žvėrelių kritimo, turėjo ir galėjo užtikrinti tokias sąlygas, kurios būtų padėjusios išvengti žvėrelių kritimo. Atsakovas nenurodė, kokios būtent žvėrelių laikymo sąlygos neatitiko norminių teisės aktų reikalavimų, be to, jokios valstybinės institucijos nenustatė aplinkybių, jog žvėreliai krito dėl pareiškėjos kaltės, o ir negalėjo nustatyti, nes Bendrovė suinteresuota vystyti savo veiklą be nepateisinamų nuostolių.

7. Pareiškėjas nurodė, kad nei VMI, nei Šiaulių AVMI, nei Komisija nenurodė nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų paneigta veterinarijos gydytojos I. B. išvada ir pareiškėjos duoti paaiškinimai, kad žvėreliai krito ne dėl jos kaltės.

8. Komisija sprendime iškraipė faktines mokesčių administratoriaus atliktų patikrinimų aplinkybes. Mokestinio tyrimo metu Šiaulių AVMI iš Bendrovės jokių dokumentų, įrodančių žvėrelių kritimo priežastis, nereikalavo, todėl jie ir nebuvo pateikti. Bendrovės 2016 m. kovo 15 d. paaiškinimą surašė ir pasirašė buhalterė, kurios pareigos nesusijusios su žvėrelių laikytojo pareigų vykdymu, t. y. paaiškinimą, kad „2015 m. parsivežus iš kitų ES šalių, prasidėjo žvėrelių kritimas, manoma, kad galėjo būti virusas“ surašė savo nuožiūra, vadovui nežinant. Tuo tarpu darbuotojai, atsakingi už Bendrovės veiklą ir žvėrelių laikymo sąlygas, laikėsi pozicijos, kad žvėrelių kritimą lėmė oro sąlygos, kurios nepriklausė nuo pareiškėjos valios.

9. Dėl kritusių žvėrelių jokie gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo aktai surašyti nebuvo ir medžiaga tokiems tyrimams atlikti nebuvo niekur siųsta. Veterinarijos gydytoja neturi pareigos sudarinėti aktų apie kritusius gyvūnus ir juose nurodyti jų kiekius. Bendrovė pažymėjo, kad nuo 2014 m. lapkričio 1 d. galiojančioje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. B-658 patvirtinto Gaišenų, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo ir dokumentų įforminimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) redakcijoje nėra nustatyta, kad gaišenos patologinis anatominis tyrimas turi būti atliekamas visais be išimties atvejais, kad nustatyti gyvūnų kritimo priežastis.

10. Pasak pareiškėjos, nei mokesčių administratorius neturėjo ir neturi teisinio pagrindo reikalauti iš Bendrovės pateikti gaišenos, patologinės medžiagos, patologinio anatominio tyrimo aktų, kai tokio akto surašymo būtinumo nereikalauja aukščiau nurodytas norminis aktas. Pareiškėja atsakovo reikalavimus pateikti minėtus aktus vertina kaip neteisėtus ir perteklinius, jokie įstatymai ir kiti teisės aktai nereglamentuoja tokių aktų pateikimo VMI, siekiant Bendrovei pasinaudoti PVMĮ 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

11. Atsakovas Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą pašė jį atmesti.

12. Atsakovas nurodė, kad Bendrovė, norėdama pasinaudoti PVMĮ 66 straipsnio 2 dalies nuostata, turi įrodyti, jog šiuo atveju žvėreliai krito ne dėl jos kaltės, tačiau VMI vertinimu to neatliko.

13. Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog per 2015 metus iš viso krito 6 852 žvėreliai, kurių vertė 105 758,67 Eur. Šiuo atveju Bendrovė, siekdama pasinaudoti PVMĮ 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir įrodyti, kad nėra kalta dėl žvėrelių kritimo, patikrinimo metu pateikė veterinarijos gydytojos I. B. 2015 m. liepos 28 d. surašytą diagnozę, kurioje nurodyta, jog atlikus kailinių žvėrelių skrodimą, Bendrovės fermoje, buvo nustatyta, kad žvėreliai nugaišo nuo terminio šoko ir dehidratacijos. Kartu su skundu pareiškėja pateikė dokumentus (gaišenų važtaraščius ir PVM sąskaita-faktūras), jog gaišenos buvo utilizuotos UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. VMI vertinimu, šie įrodymai nebuvo pakankami.

14. Bendrovės pateiktoje diagnozėje nėra nurodyta, kiek žvėrelių buvo tirta, kiek žvėrelių buvo nugaišusių, be to, veterinarijos gydytoja I. B. 2016 m. birželio 1 d. pateiktame paaiškinime tokių duomenų pateikti taip pat negalėjo, tik nurodė, kad skrodimo metu nustatė, jog lavonėliai buvo dehidruoti, gleivinė anemiška, todėl įtarė terminį šoką ir dehidrataciją. Vadinasi, iš skrodimo išvadų buvo galima spręsti, kad žvėreliai krito dėl perkaitimo ir vandens stygiaus organizme. Šios kritimo priežastys yra sąlygotos ne tik gamtinių sąlygų, bet ir Bendrovės, kuri, siekdama išvengti žvėrelių kritimo, turėjo ir galėjo užtikrinti tokias sąlygas, kurios būtų padėjusios ti išvengti.

15. VMI pažymėjo, kad Bendrovė 2016 m. kovo 15 d. paaiškinime nurodė įtarusi, jog žvėreliai yra užsikrėtę virusu. Nepaisant to, kad žvėreliai pradėjo kristi 2015 m. gegužės mėnesį, Bendrovė, įtarusi virusą, į veterinarijos gydytoją kreipėsi tik 2015 m. liepos 28 d. Duomenų, kad nedelsiant kreipėsi į veterinarijos gydytoją ar VMVT, nepateikė.

16. VMI vertinimu, pareiškėjo su skundu pateikti papildomi dokumentai parodo tik utilizuojamų gaišenų bendrą svorį ir utilizavimo faktą, tačiau negali būti vertinami kaip jo kaltę dėl žvėrelių kritimo paneigiantys įrodymai. Bendrovė nepateikė Gaišenos, patologinės medžiagos patologinio, anatominio tyrimo aktų ar kitų dokumentų už 2015 m. gegužės–rugsėjo mėnesius, kurie patvirtintų, jog žvėreliai krito dėl virusinės ligos ar kito susirgimo. Dėl to Bendrovė, vadovaudamasi PVMĮ 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, privalėjo patikslinti PVM atskaitą už 2015 m. gegužės–rugsėjo mėnesius.

17. VMI pabrėžė, kad Komisija sutiko su mokesčių administratoriaus pozicija, jog Bendrovė, remdamasi PVMĮ 66 straipsnio 2 dalimi, privalėjo 22 209 Eur patikslinti atskaitytą pirkimo PVM, nes ji objektyviais duomenimis ir įrodymais nepagrindė žvėrelių kritimo priežasčių ir aplinkybių, kad Bendrovės prekės prarastos (žvėreliai krito) dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, todėl ši VMI sprendimo dalis ir su ja susiję delspinigiai patvirtinti.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rasgeda“ skundą atmetė.

19. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimų ginčijamų dalių, kuriomis Bendrovė įpareigota tikslinti 22 209 Eur atskaitytą pirkimo PVM dėl kritusių žvėrelių, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad Šiaulių AVMI Bendrovėje atliko PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. bei PM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą už 2015 metus ir surašė Patikrinimo aktą, kuriame mokesčių administratorius konstatavo, kad Bendrovėje per 2015 metų gegužės mėnesį krito 135 žvėreliai, kurių vertė – 1 772,55 Eur, birželio mėnesį – 615 žvėrelių, kurių vertė – 8 074,95 Eur, liepos mėnesį – 5 511 žvėrelių, kurių vertė – 86 136,90 Eur, rugpjūčio mėnesį – 35 žvėreliai, kurių vertė – 600,25 Eur, rugsėjo mėnesį – 556 žvėreliai, kurių vertė – 9 174 Eur, t. y. nurodytu laikotarpiu krito 6 852 žvėreliai, kurių vertė – 105 758,67 Eur; kadangi mokestinio patikrinimo metu Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, pateisinančių žvėrelių kritimą ne dėl jos kaltės, todėl, vadovaujantis PVM įstatymo 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Bendrovė nuo 105 758,68 Eur turėjo atstatyti 22 209 Eur pirkinio PVM ir už 2015 metus PVM atskaita tikslinama 22 209 Eur, mažinant grąžintiną iš biudžeto PVM sumą; Šiaulių AVMI 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir konstatavo, kad Bendrovė turi neįtraukti į PVM atskaitą 22 209 Eur ir šia suma sumažinti grąžintiną iš biudžeto PVM sumą; VMI sprendime, patvirtindamas Šiaulių AVMI sprendimą, dalį dėl kritusių žvėrelių motyvavo tuo, kad Bendrovės pateikti įrodymai nėra pakankami, t. y. pareiškėjo pateikti dokumentai negali būti vertinami kaip jos kaltę dėl žvėrelių kritimo paneigiantys įrodymai.

21. Teismas nustatė, kad Bendrovė, nesutikdama su VMI sprendimu, jį apskundė Komisijai, kuri, išnagrinėjusi Bendrovės skundą, 2017 m. birželio 5 d. sprendimu patvirtino VMI sprendimo dalį, kuria Bendrovei nurodyta sumokėti 22 209 Eur PVM ir su šiuo mokesčiu susijusius delspinigius; VMI sprendimo dalį, kuria Bendrovei nurodyta sumokėti 5 149,76 Eur PVM, su juo susijusias sumas, taip pat 950 Eur PM, 38,86 Eur PM delspinigius ir 285 Eur PM baudą, panaikino ir perdavė skundą šioje dalyje Inspekcijai nagrinėti iš naujo; Komisija pakeitė sprendimo dalį, kuria nurodyta sumokėti 6 697 Eur PVM baudą į nurodymą sumokėti 2 232 Eur PVM baudą.

22. Kilusiam ginčui teismas taikė ir sprendime pacitavo PVMĮ 66 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą. Įvertinęs PVMĮ 66 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas darė išvadą, kad teisė netikslinti PVM atskaitos siejama su dviem pagrindinėmis sąlygomis: pirma, tai yra su įstatymo leidėjo apibrėžtomis, visais atvejais objektyvaus pobūdžio, nuo mokesčių mokėtojo nepriklausančiomis prekių praradimo, sunaikinimo, negalėjimo naudoti veikloje, aplinkybėmis; ir ,antra, būtinybe tokio pobūdžio aplinkybes pagrįsti objektyviais, abejonių nekeliančiais įrodymais. Teismas sprendė, kad būtent pareiškėja turėjo įrodyti ir pagrįsti aplinkybes dėl galimybės netikslinti PVM atskaitos, t. y. PVMĮ 66 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja pareiškėją įrodyti, kad žvėreliai krito ne dėl Bendrovės kaltės.

23. Kaip netinkamą įrodymą teismas vertino Bendrovės pateiktą veterinarijos gydytojos pažymą, kurioje teigiama, kad žvėrelių nugaišimo priežastis buvo dehidratacija ir terminis šokas. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė, siekdama pasinaudoti PVMĮ įstatymo 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, mokesčių administratoriui pateikė veterinarijos gydytojos I. B. 2015 m. liepos 28 d. surašytą Diagnozę (toliau – Diagnozė), kurioje nurodyta, kad atlikus kailinių žvėrelių skrodimą Bendrovės fermoje buvo nustatyta, kad žvėreliai nugaišo nuo terminio šoko ir dehidratacijos ir gaišenų važtaraščius, PVM sąskaitas-faktūras, jog gaišenos buvo utilizuotos.

24. Teismas sutiko su atsakovo ir Komisijos pozicija, kad Bendrovės pateikti įrodymai nepakankami, nes Diagnozėje nėra nurodyta kiek žvėrelių buvo tirta, kiek žvėrelių buvo nugaišusių, veterinarijos gydytojos 2016 m. birželio 1 d. paaiškinime nurodyta, kad ji įtarė terminį šoką ir dehidrataciją, t. y. Bendrovė nepagrindė, kad gyvūnėlių kritimo priežastys nepriklausė nuo jos pačios veiksmų. Bendrovė nei mokesčių administratoriui, nei Komisijai, nei teismui nepateikė jokių kitų duomenų ar paaiškinimų, kodėl 2015 m. gegužės mėnesį, pradėjus kristi žvėreliams, nesikreipė į veterinarijos gydytoją, nesiekė kuo greičiau nustatyti, kas sukėlė žvėrelių gaišimą. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad tik 2017 m. liepos 28 d. buvo kreiptasi į veterinarijos gydytoją, į VMVT Bendrovė taip pat nesikreipė, nepaaiškino, kokios objektyvios priežastys lėmė tokį delsimą ir jos pačios neveikimą. Buvo atmesti pareiškėjo argumentai dėl nepalankių oro sąlygų, nes jiems pagrįsti nebuvo pateikta jokių įrodymų, o viešai skelbiamais duomenimis, nebuvo jokių išskirtinių karščių.

25. Teismas pažymėjo, kad pagal VMVT direktoriaus 2015 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. B1-432 patvirtintus biologinio saugumo priemonių reikalavimus, kailinių gyvūnų laikytojas, įtaręs, kad jo laikomi kailiniai gyvūnai serga užkrečiamąja liga, privalo nedelsiant pranešti privačiam veterinarijos gydytojui, o įtaręs, kad jo laikomi kailiniai gyvūnai serga ypač pavojinga gyvūnų užkrečiamąja liga, nedelsiant pranešti ir VMVT teritoriniam padaliniui.

26. Teismo vertinimu, Bendrovė neigė, kad žvėreliai sirgo virusine liga, tačiau jokių duomenų, išskyrus Diagnozę, kuri nepatvirtina, dėl kokių objektyvių priežasčių žvėreliai krito, nepateikė. Bendrovės vertinimas, jog toks žvėrelių kritimas buvo įprastinis technologinio proceso metu patiriamas praradimas, nesant jokių duomenų, kiek įprastai, palyginus su praėjusiais laikotarpiais, krisdavo žvėrelių, negalėjo pagrįsti jos teiginių teisingumo. Iš veterinarijos gydytojos paaiškinimų teismas nustatė, kad kritusių gyvūnų skrodimo akto Bendrovės direktorius neprašė.

27. Teismas aptarė Aprašo (redakcija galiojanti nuo 2014 m. lapkričio 1 d.), kuris nustato gaišenų patologinių anatominių tyrimų atlikimo ir jų duomenų registravimo tvarką, nuostatas ir pateikė 3.2. papunktyje reglamentuotus veiksmus, kurie yra laikytini gaišenos patologiniu anatominiu tyrimu. Teismas sprendė, jog tik Apraše nustatytos formos aktas yra vienintelis ir tinkamas įrodymas, pagrindžiantis žvėrelių nugaišimo priežastis, o tokio akto Bendrovė nepateikė.

28. Įvertinęs tai, kad Bendrovė, remdamasi Aprašu, nepateikė gaišenos, patologinės medžiagos patologinio, anatominio tyrimo akto ar kitų oficialių dokumentų už 2015 m. gegužės–rugsėjo mėnesius, kurie patvirtintų, jog žvėreliai krito dėl virusinės ligos ar kito susirgimo, konstatavo, kad pareiškėja, vadovaudamasi PVMĮ įstatymo 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, privalėjo patikslinti PVM atskaitą už 2015 m. gegužės–rugsėjo mėnesius ir atitinkamai patikslinti 22 209 Eur atskaitytą pirkimo PVM. Teismas sprendė, kad ginčijamos sprendimų dalys yra teisėtos ir pagrįstos, tinkamai taikyti ir aiškinti ginčo santykį reglamentuojantys teisės aktai bei tinkamai įvertinti Bendrovės pateikti įrodymai. Kadangi skundas atmestas, Bendrovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 29. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Rasgeda“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos, VMI ir Šiaulių AVMI sprendimų pirmosios instancijos teismui skųstas sprendimų dalis ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

30. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui. Bendrovė nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas teisės aktų nuostatomis, priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, išvados grįstos prielaidomis, neatitinka faktinių aplinkybių bei norminių teisės aktų reikalavimų, todėl turi būti panaikintas. Teismas sprendime kartojo mokesčių administratoriaus ir Komisijos argumentus. Bendrovės teigimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir be jokio teisinio pagrindo vienam įrodymui suteikė viršenybę prieš kitą įrodymą.

31. Teismo argumentas, kad Diagnozė negali būti pripažinta objektyviu įrodymu ir tik Gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktas šiuo atveju galėtų būti vienintelis ir tinkamas įrodymas, pagrindžiantis žvėrelių kritimo priežastis, yra nepagrįstas ir nelogiškas. Bendrovė visą laiką laikėsi žvėrelių laikymo reikalavimų. Kritusių žvėrelių kūnelius bendrovė išvežė utilizacijai į UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, ką patvirtina proceso metu pateikti ir teismo ištirti dokumentai. Teismas tik deklaratyviai nurodė, kad bendrovė savo pozicijos nepagrindė tinkamais įrodymais, tačiau, kokie įrodymai šiuo atveju būtų tinkami, nenurodyta.

32. Bendrovė nesutinka su teismo vertinimu, kad mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai reikalavo, kad Bendrovė pateiktų tinkamos formos aktą, o būtent Gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktą. Nei Šiaulių AVMI, nei VMI neturėjo ir neturi teisinio pagrindo reikalauti iš Bendrovės pateikti minėto dokumento, kai tokio akto surašymo būtinumo nereikalauja Aprašas. Jokie įstatymai ir poįstatyminiai aktai nereglamentuoja tokių aktų pateikimo VMI, siekiant Bendrovei pasinaudoti PVMĮ įstatymo 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

33. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime pakartoja argumentus, kuriuos buvo išdėstęs skunde pirmosios instancijos teismui ir nurodo, kad jo priimtas sprendimas pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Byloje nagrinėjamas mokestinis ginčas, ar pagrįstai mokesčių administratorius nepripažino Bendrovės teisės į PVM atskaitą dėl to, kad ji neįrodė, jog žvėreliai, kurių pirkimo PVM buvo įtrauktas į atskaitą, krito ne dėl Bendrovės kaltės.

35. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pareiškėjo ginčijamo sprendimo priėmimo aplinkybes ir jo turinį, darė išvadą, jog ginčijamos mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimų dalys yra teisėtos ir pagrįstos, tinkamai taikyti ir aiškinti ginčo santykį reglamentuojantys teisės aktai bei tinkamai įvertinti pareiškėjo pateikti įrodymai, todėl skundas atmestas kaip nepagrįstas.

36. Pareiškėjas su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas sprendimo nemotyvavo teisės aktų nuostatomis, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai teikdamas prioritetą atsakovo pateiktiems įrodymams.

37. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir sprendimo nepagrindimo teisės aktais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, išsiaiškino, kurios PVMĮ nuostatos aktualios ginčo sprendimui (66 straipsnio 2 dalis), išsiaiškino jų turinį ir nustatė, kad pareiškėjo teikti įrodymai ir argumentai neįrodo, kad ne dėl pareiškėjo valios atsirado padariniai – žvėreliai nugaišo, t. y. pareiškėjas nepateikė tinkamų įrodymų. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas tinkami taikė ir aiškino materialiosios teisės nuostatas, motyvavo byloje esančių įrodymų vertinimą. Vien tai, kad teismas nesutiko su pareiškėjo faktinių aplinkybių vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad teismas byloje nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, neišsamiai ar nepagrįstai nevertino bylai svarbių įrodymų.

39. Pareiškėjas apeliacinį skundą taip pat grindžia teiginiu, kad teisės aktai nenustato privalomo Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto parengimo ir pateikimo VMI, todėl pareiškėjo aplinkybes – žvėrelių kritimą ne dėl pareiškėjo kaltės, įrodo Diagnozė.

40. Pabrėžtina, kad PVMĮ 66 straipsnio 2 dalies nuostatos lingvistinis aiškinimas suponuoja, kad būtent mokesčių mokėtojas turi įrodyti aplinkybes dėl kurių prekės prarandamos ne dėl jo kaltės, ir tada, kai mokesčių mokėtojas patvirtina šias aplinkybes, mokesčių mokėtojas įgyja teisę netikslinti PVM atskaitos.

41. Pirmosios instancijos teismas aiškiai ir vienareikšmiškai nurodė, kad nagrinėjamu atveju tinkamu aplinkybių, kad žvėreliai nugaišo ne dėl pareiškėjo kaltės, įrodymu būtų laikomas ne Diagnozės pateikimas, bet Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto tinkamas užpildymas Apraše nustatyta tvarka ir pateikimas mokesčių administratoriui. Teisėjų kolegija, įvertinusi Aprašo nuostatas pažymi, kad kaip ir teigia pareiškėjas Apraše nėra aiškiai nurodyti atvejai, kada gaišenų patologinių anatominių tyrimus būtina atlikti. Kita vertus, jei nagrinėjamu atveju Diagnozės detalumas būtų lygiavertis reikalaujamam Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte, kai iš Diagnozės galima būtų aiškiai suprasti kritusių žvėrelių mirties priežastį (užkrečiama liga, aplinkos sąlygos ir kita), tuomet būtų galima daryti išvadą, kad Gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktas nėra vienintelis galimas pareiškėjo aplinkybes pagrindžiantis dokumentas. Diagnozėje nurodyta žvėrelių kritimo priežastis: terminis šokas ir dehidratacija, neįrodo aplinkybių, kad žvėreliai krito dėl užkrečiamo susirgimo (infekcijos), kaip ir aplinkybių, kad pareiškėjas tinkamai prižiūrėjo ir laikė žvėrelius, todėl jie krito ne dėl jo valios.

42. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik tai, kad Diagnozės turinys neatskleidžia žvėrelių kritimo priežasčių, yra dviprasmiškas, tačiau ir įvertino paties pareiškėjo pasirinktą elgesio modelį: pradėjus kristi žvėreliams ir įtarus infekciją, nedelsiant nesikreipė į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ar privatų veterinarijos gydytoją pagal Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reikalavimą ir Aprašo 4 punktą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo pirmųjų žvėrelių kritimo (2015 m. liepos mėn.) į veterinarijos gydytoją kreipėsi praėjus daugiau nei 2 metams (2017 m. liepos 28 d.). Pareiškėjas byloje nepateikė duomenų, kodėl, kai kreipėsi į veterinarijos gydytoją, buvo nuspręsta surašyti Diagnozę, o ne Gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktą. Be kita ko, pabrėžtina, jog šiuo atveju gyvų išlikusių žvėrelių, kuriems dokumentais būtų nustatyta infekcija ar kita būklė, kuri įrodytų, kad žvėrelių kritimo priežastis nepriklausė nuo pareiškėjo valios, taip pat būtų laikomas tinkamu įrodymu. Tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė, veikė neatsakingai ir nerūpestingai. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad kritusių žvėrelių kūnelius bendrovė išvežė utilizuoti į UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ šiuo atveju neturi jokios esminės teisinės reikšmės vertinant pareiškėjo elgesį, nes siejama su jo veiksmais po žvėrelių nugaišimo, o toks elgesys (žvėrelių utilizavimas) buvo objektyviai būtinas siekiant elementarių higienos ir sanitarijos reikalavimų užtikrinimo, todėl neįrodo didesnio pareiškėjo rūpestingumo. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad konkrečiu atveju pareiškėjas neįrodė, kad žvėreliai krito ne dėl jo kaltės.

43. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rasgeda“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius