2017-12-19 Nr. AB-23860-3-61-3-03098-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1038-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03098-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo JSC BTA Bank atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo JSC BTA Bank skundą atsakovams Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas JSC BTA Bank (toliau – ir JSC BTA Bank) su 2017 m. rugsėjo 12 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštą Nr. (15/6-2)10K-33463 ir įpareigoti Migracijos departamentą pradėti S. Š. (S. S.) suteikto prieglobsčio panaikinimo procedūrą arba nurodyti atsisakymo tai padaryti priežastis; 2) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2017 m. rugpjūčio 21 d. raštą Nr. 5-S-7840 ir įpareigoti Policijos departamentą organizuoti S. Š. keliamos grėsmės viešajai tvarkai bei visuomenei patikrinimą ir, esant reikalui, apie patikrinimo rezultatus informuoti Migracijos departamentą arba nurodyti atsisakymo tai padaryti priežastis.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. liepos 24 d. Policijos departamentui pateikė prašymą organizuoti S. Š. keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei patikrinimą ir, esant reikalui, apie patikrinimo rezultatus informuoti Migracijos departamentą. 2017 m. liepos 24 d. prašymu Migracijos departamento buvo prašoma pradėti S. Š. suteikto prieglobsčio panaikinimo procedūrą. Minėti prašymai buvo grindžiamas teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis, kad S. Š. nuo Migracijos departamento galbūt nuslėpė reikšmingą informaciją, jog (duomenys neskelbtini) Aukštojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. buvo nuteistas 18 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir pasislėpė nuo jos vykdymo bei išvyko iš (duomenys neskelbtini), ir tuo, kad po to, kai S. Š. buvo suteiktas prieglobstis, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios negalėjo būti žinomos tuo metu, kai buvo sprendžiamas prieglobsčio suteikimo klausimas, būtent kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi byloje Nr. e2T-94-370/2016 buvo patenkintas JSC BTA Bank prašymas ir nustatyta, jog nėra pagrindų atsisakyti pripažinti Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) Aukštojo Teisingumo teismo Kanceliarijos poskyrio 2016 m. spalio 6 d. nutartį, kurioje nutarta, jog S. Š. iki 2016 m. spalio 20 d. 16.30 val. privalo sumokėti ieškovui JSC BTA Bank 294 138 715,27 Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) JAV dolerių sumą ir 2016 m. spalio 6 d. susikaupusias 165 541 260,36 JAV dolerių dydžio palūkanas, kurios vėliau kasdien didės 58 827,74 JAV dolerių. Be to, Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00088-16 dėl S. Š. padarytų nusikalstamų veikų, grobiant JSC BTA Bank turtą, bei dėl nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl (duomenys neskelbtini) Valstybės tarnybos bylų ir korupcijos prevencijos agentūros atliekamo tyrimo metu bei (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos tyrimo departamento atliekamo tyrimo metu surinktų duomenų, kurie kartu su teisinės pagalbos prašymais ir prašymais dėl S. Š. ekstradicijos buvo perduoti Lietuvos prokuratūrai.

Migracijos departamentas 2017 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjo atstovui pateiktame atsakyme Nr. (15/6-2)10K-33463 „Dėl kreipimosi“ nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 68 straipsniu, informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu, yra konfidenciali bei įstatymų nustatyta tvarka įslaptinama, o užsieniečio prašyme suteikti prieglobstį pateikta informacija ir prašymo nagrinėjimo metu gauta informacija užsieniečio kilmės valstybei neteikiama. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas negali komentuoti ir teikti jokios informacijos, susijusios su konkrečių asmenų prašymais suteikti prieglobstį, taip pat patvirtinti, kad konkretus asmuo kreipėsi dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo arba, kad jam yra suteiktas (nesuteiktas), panaikintas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Policijos departamentas 2017 m. rugpjūčio 21 d. rašte Nr. 5-S-7840 „Dėl S. S.“ nurodė, kad JSC BTA Bank 2017 m. liepos 24 d. raštas „Dėl S. Š. keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei patikrinimo ir suteikto prieglobsčio panaikinimo procedūros pradėjimo“ išnagrinėtas, o vadovaujantis Įstatymo 90 straipsniu, sprendimą dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos panaikinimo priima Migracijos departamentas.

Pareiškėjas pažymėjo, kad yra tiesiogiai suinteresuotas S. Š. suteikto prieglobsčio Lietuvos Respublikoje teisėtumu, kadangi būtent dėl jam suteikto prieglobsčio Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė patenkinti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ekstradicijos prašymus ir S. Š. šioms valstybėms neišdavė. Ši informacija yra pateikta Lietuvos apeliacinio teismo interneto svetainėje. Dėl to buvo užkirstas kelias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vykdyti baudžiamuosius persekiojimus dėl S. Š. inkriminuojamų nusikalstamų veikų, pagrobiant itin didelės vertės pareiškėjui priklausantį turtą, ir jis de facto prarado galimybę apginti savo pažeistus interesus bei gauti dėl nusikaltimo padarytos žalos atlyginimą.

Neteisėtai suteikiant prieglobstį S. Š., buvo pažeisti pareiškėjo interesai. Panaikinus S. Š. suteiktą prieglobstį, JSC BTA Bank įgytų galimybę reikalauti iš naujo spręsti dėl minėto asmens ekstradicijos ir taip būtų sukurtos teisinės prielaidos užtikrinti baudžiamųjų procesų vyksmą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei gauti S. Š. galbūt padaryta nusikalstama veika sukeltos žalos atlyginimą. JSC BTA Bank Migracijos departamento ir Policijos departamento atsakymus vertino kaip atsisakymus atlikti pašomus veiksmus.

Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamento ir Policijos departamento raštai yra neteisėti ir nemotyvuoti, todėl turi būti panaikinti, o atsakovai turi būti įpareigoti tinkamai išnagrinėti JSC BTA Bank prašymą atlikti prašyme nurodytus veiksmus arba nurodyti atsisakymo tai padaryti priežastis. Pareiškėjas pažymėjo, kad Policijos departamento buvo prašoma atlikti konkrečius Įstatymo 4 straipsnio 5 ir 6 dalyse bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtinto Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo 12 ir 13 punktuose nurodytus veiksmus, todėl ši institucija turėjo pradėti patikrinimą arba nurodyti priežastis, kodėl atsisakoma tai daryti.

Policijos departamento rašte pateikiamas paaiškinimas, kad sprendimą dėl pabėgėlio statuso panaikinimo priims Migracijos departamentas, neturi nieko bendra su Policijos departamentui pateiktu prašymu, kadangi Policijos departamento buvo prašoma atlikti visai kitus ir išimtinai tik jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Migracijos departamento atsakyme nenurodyta, ar jis tenkino pareiškėjo prašymą ir pradėjo S. Š. suteikto prieglobsčio panaikinimo procedūrą, taip pat nėra nurodytos priežastys, kodėl atsisakoma tai daryti. Be to, Migracijos departamento atsakymas nepagrįstai grindžiamas Įstatymo 68 straipsnio nuostatomis ir argumentais, kad informacija apie prieglobsčio suteikimą S. Š. yra įslaptinta.

JSC BTA Bank nuomone, informacijos apie S. Š. suteiktą prieglobstį įslaptinimas yra visiškai neproporcingas, nes ši informacija yra viešai žinoma, yra plačiai analizuojama masinės informacijos priemonėse ir jos atskleidimas negali sukelti jokių neigiamų pasekmių nei S. Š., nei Migracijos departamentui. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad prašymas Migracijos departamentui pradėti S. Š. suteikto prieglobsčio panaikinimo procedūrą buvo grindžiamas išimtinai vieša informacija, taigi ir atsakymas, kodėl prašyme nurodyti argumentai yra nepakankami tokiai procedūrai pradėti, gali būti grindžiamas vieša informacija. Jeigu dalis argumentų vis tik turi būti grindžiami įslaptinta informacija, tai taip turėtų būti nurodyta atsakyme, o ne visiškai atsisakoma teikti argumentuotą atsakymą. JSC BTA Bank nuomone, jeigu Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą tenkintų ir pradėtų S. Š. suteikto prieglobsčio panaikinimo procedūrą, informacijos apie tai pateikimas pareiškėjui taip pat neturėtų būti siejamas su įslaptintos informacijos atskleidimu, kadangi tokia informacija, pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio nuostatas, negali būti įslaptinama. JSC BTA Bank nuomone, minėto įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 26 punkto nuostata, kad tarnybos paslaptį gali sudaryti informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu, negali būti aiškinama plečiamai ir taikoma informacijai apie asmeniui suteikto prieglobsčio panaikinimo procedūros pradžią.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė administracinę bylą nutraukti, o teismui nusprendus, kad nagrinėjama byla yra priskirta administracinių teismų kompetencijai – pareiškėjo JSC BTA Bank skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad asmens teisė ieškoti prieglobsčio ir valstybės pareiga tokį prieglobstį suteikti yra įtvirtinta tarptautinėje, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisėje. Tarptautinės pabėgėlių teisės pagrindą sudaro du pagrindiniai elementai: saugaus prieglobsčio nuo persekiojimo suteikimas ir prieglobstį suteikusios valstybės apsauga. Prieglobsčio suteikimas užsieniečiams laikomas suverenia bet kurios valstybės teise. Remiantis Lietuvos valstybės prisiimtais įsipareigojimais, Lietuvos Respublikoje suteikiamas prieglobstis užsieniečiams, kurie pagrįstai bijo persekiojimo savo kilmės valstybėje ir negali tikėtis kilmės valstybės apsaugos nuo tokio persekiojimo.

Tarptautinėje pabėgėlių teisėje prieglobsčio institutas suformuotas kaip „pakaitalas“ nacionalinei apsaugai, kai kita valstybė perima pareigą apsaugoti asmenį, kurio jo kilmės valstybė negali arba nenori apsaugoti nuo persekiojimo. Jokia tarptautinės pabėgėlių teisės instrumentų nuostata negali būti aiškinama kaip suponuojanti, jog prieglobsčio suteikimas gali būti asmenį priimančios ir jo kilmės valstybių dvišalių santykių objektas arba jog (tariamo) persekiotojo pozicija prieglobsčio asmeniui suteikimo atžvilgiu gali turėti įtakos asmenį priimančios valstybės sprendimui.

Atsakovas pažymėjo, kad tarptautinės pabėgėlių teisės sukurtas režimas ne tik neįpareigoja prieglobstį suteikusią valstybę teikti savo priimtų sprendimų motyvų paaiškinimus persekiotojui, nuo kurio veiksmų ji yra suteikusi apsaugą, ar kitiems tretiesiems asmenims, bet taip pat garantuoja prieglobstį gavusiam asmeniui konfidencialumą. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtos Deklaracijos dėl teritorinio prieglobsčio 1 straipsnyje nurodyta, kad prieglobstis, kurį valstybė, įgyvendinanti savo suverenitetą, suteikia asmenims, turintiems teisę pasitelkti Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 14 straipsnį, privalo būti paisomas visų kitų valstybių.

Pagrindų suteikti prieglobstį vertinimas yra valstybės, kuri suteikia prieglobstį, prerogatyva. Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad valstybė, įgyvendindama savo suverenią teisę suteikti asmeniui prieglobstį arba suteiktą prieglobstį panaikinti, neturi pareigos teikti paaiškinimus persekiotojui arba kitiems tretiesiems asmenims dėl priimtų sprendimų motyvų. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su tarptautinės pabėgėlių teisės nustatomu režimu bei Lietuvos valstybės prisiimtais įsipareigojimais tarptautinės žmogaus teisių apsaugos srityje.

Migracijos departamentas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje yra aktuali ne tik Įstatymo 68 straipsnio nuostata, bet ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytas asmens duomenų apsaugos režimas. Individualūs teisės aktai, kuriais asmeniui suteikiamos ar panaikinamos tam tikros teisės, yra asmens duomenys minėto įstatymo kontekste. Taigi, Migracijos departamentas pareiškėjo negalėjo informuoti apie tai, kad pradėjo S. Š. suteikto prieglobsčio panaikinimo procedūrą. Ginčijamame Migracijos departamentas rašte yra nurodyta, kodėl pareiškėjui negali būti suteikta jokia informacija, todėl jo skundo teiginiai, kad minėtas raštas yra nemotyvuotas, nėra pagrįsti ir nesudaro pagrindo jį panaikinti.

Migracijos departamento nuomone, JSC BTA Bank pateikti straipsniai nepatvirtina, kad S. Š. 2012 m. vasario 15 d. buvo nuteistas (duomenys neskelbtini) Aukštojo Teismo, jie taip pat nepatvirtina, kad 2011 m., skiriant jam bausmę už nepagarbą teismui, S. Š. vis dar buvo (duomenys neskelbtini) ir pasislėpė bei išvyko. Atsakovas manė, kad pareiškėjas savo skunde sąmoningai iškreipė informaciją ir manipuliuoja faktais, siekdamas suklaidinti teismą. Pažymėjo, kad nepagarba teismui negali būti laikoma nusikaltimu, nurodytu Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 3 ar 5 punktuose, t. y. tokio nusikaltimo padarymas nesudaro pagrindo nei svarstyti prieglobsčio panaikinimo klausimą, nei panaikinti asmeniui suteiktą prieglobstį.

Atsakovas pažymėjo, kad jeigu teismas panaikins ginčijamą Migracijos departamento raštą, pareiškėjo teisinė padėtis nepasikeis, kadangi ši institucija JSC BTA Bank negalės pateikti jokios jo prašomos informacijos. Teismui nėra suteikti įgaliojimai įpareigoti Migracijos departamentą pradėti prieglobsčio panaikinimo procedūrą, kadangi vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, sprendimus dėl prieglobsčio suteikimo arba nesuteikimo, taip pat suteikto prieglobsčio panaikinimo priima Migracijos departamentas.

Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Policijos departamentas paaiškino, kad pareiškėjas JSC BTA Bank taiko netinkamą teisės normą, nes nagrinėjamo ginčo santykiui yra aktualus ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės) 47.3 punktas, o 47.4 punktas. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas atlikti užsieniečio S. Š. keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei patikrinimą gali būti vertinamas tik šios normos kontekste, kadangi toks prašymas nėra ir negali būti susijęs nei su paties pareiškėjo, nei kito konkretaus asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimu. Tam tikro statuso užsieniečiui suteikimas negali būti vertinamas kaip JSC BTA Bank (ar kito asmens) teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, kadangi vienokių ar kitokių aplinkybių nulemtas jo interesas dėl S. Š. statuso pakeitimo ir (ar) panaikinimo įstatymo prasme negali būti pripažintinas teisėtu interesu ir būti ginamas, kvestionuojant užsieniečio teises.

Policijos departamento nuomone, atsižvelgiant į atitinkamo teisinio santykio sudėtingumą ir svarbą, Įstatymo 68 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos negali būti aiškinamos siaurai. Atitinkama informacija turi būti suvokiama kaip bet kokie duomenys, susiję su tam tikro statuso subjektui suteikimu, pakeitimu ar panaikinimu. Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas nurodo, jog asmens duomenys – tai bet kokia informacija, susijusi su fiziniu asmeniu (duomenų subjektu), ir, remiantis asmens duomenų tvarkymo reikalavimais bei asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijais, riboja tokios informacijos teikimą tretiesiems asmenims bei bet kokį kitą įstatymo norma nepagrįstą asmens duomenų tvarkymą. Taigi, Policijos departamentas neturėjo nei pareigos, nei teisės teikti pareiškėjui jo prašomą ar bet kurią kitą su subjektu susijusią informaciją. Atsakovo laisvos formos atsakymas, kuriuo JSC BTA Bank buvo informuotas, jog jo raštas yra gautas ir išnagrinėtas, turi būti pripažintas teisėtu ir tinkamu.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundžiamas raštas nenustato jam jokių teisių ar pareigų ir nesukelia jokių teisinių pasekmių, Policijos departamentas manė, byla turėtų būti nutraukta. Atsakovas pažymėjo, kad net ir bet koks kitoks JSC BTA Bank prašymo nagrinėjimo rezultatas nesuponuotų teisių ar pareigų nustatymo ir teisinių pasekmių atsiradimo jo atžvilgiu. Net ir turėdamas tam tikrą interesą, pareiškėjas nėra ir negali būti inicijuojamo teisinio santykio dalyvis, todėl jis neįgyja ir negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių reikšti reikalavimus ar teikti skundus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo JSC BTA Bank skundą atsakovams Policijos departamentui ir Migracijos departamentui dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas, išsamiai aptaręs faktines bylos aplinkybes, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra aktualus Taisyklių 47.4 punktas, kuriame nustatyta, kad į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, pranešama apie valstybės tarnautojo piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisva forma.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo JSC BTA Bank prašymas atlikti užsieniečio S. Š. keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei patikrinimą turi būti vertinamas Taisyklių 47.4 punkto kontekste, kadangi toks prašymas nėra susijęs nei su paties pareiškėjo, nei kito konkretaus asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimu. Tam tikro statuso suteikimas minėtam užsieniečiui negali būti vertinamas kaip JSC BTA Bank teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, nes jo interesas dėl S. Š. statuso pakeitimo ir (ar) panaikinimo įstatymo prasme negali būti pripažintas teisėtu interesu ir būti ginamas, kvestionuojant užsieniečio teises.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Įstatymo 68 straipsnio 1 ir 2 dalys yra imperatyvi nuostata, jog informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu, yra įslaptinta įstatymų nustatyta tvarka, o prašyme pateikta ir jo nagrinėjimo metu gauta informacija užsienio kilmės valstybei neteikiama. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas riboja tokios informacijos teikimą tretiesiems asmenims bei bet kokį kitą įstatymo norma nepagrįstą asmens duomenų tvarkymą. Kadangi Migracijos departamentas negali tretiesiems asmenims teikti informacijos apie prieglobsčio panaikinimą ar tokios procedūros inicijavimą konkrečiam asmeniui, jis pareiškėjo JSC BTA Bank negalėjo informuoti apie tai, kad pradėjo užsieniečiui S. Š. suteikto prieglobsčio panaikinimo procedūrą.

Įvertinęs administracinėje byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas ginčija atsakovų informacinio pobūdžio raštus, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, informacinio pobūdžio raštai negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia, kaip nepriskirtinų jo kompetencijai. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, kadangi tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą. Teismui nėra suteikti įgaliojimai įpareigoti Migracijos departamentą pradėti prieglobsčio panaikinimo procedūrą, nes sprendimus dėl prieglobsčio suteikimo arba nesuteikimo ir suteikto prieglobsčio panaikinimo priima būtent ši institucija. Atsižvelgęs į tai, kad ginčijami atsakovo raštai JSC BTA Bank nenustato jokių teisių ar pareigų ir nesukelia jokių teisinių pasekmių, teismas administracinę bylą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

III. Pareiškėjas JSC BTA Bank pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir administracinę bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, kad skunde nurodė argumentus, jog yra tiesiogiai suinteresuotas S. Š. suteikto prieglobsčio Lietuvos Respublikoje teisėtumu, tačiau pirmosios instancijos teismas į juos neatsakė, o tik apsiribojo lakonišku pareiškimu, kad prašymas atlikti užsieniečio S. Š. keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei patikrinimą nėra susijęs nei su JSC BTA Bank, nei kito konkretaus asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimu. Teismas visiškai neanalizavo skundo argumentų, kad prieglobsčio suteikimas S. Š. faktiškai lėmė tai, jos jis įgijo apsaugą nuo baudžiamųjų persekiojimų, vykstančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamomis veikomis pareiškėjui padarytos itin didelės turtinės žalos. Pareiškėjo nuomone, galima sutikti, kad prašymas atlikti S. Š. keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei patikrinimą per se nėra tiesiogiai susijęs su jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, tačiau toks valstybės institucijų sprendimas neabejotinai yra reikšmingas JSC BTA Bank. Neabejotina, kad Migracijos departamento sprendimas S. Š. suteikti prieglobstį pareiškėjui sukelia reikšmingas teisines pasekmes, todėl jis turi pagrįstą interesą siekti, kad šio sprendimo teisėtumas būtų patikrintas.

JSC BTA Bank pažymi, kad teismui atsisakant nagrinėti jo skundą, pažeidžiama pagrindinė tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų pripažįstama pareiškėjo teisė siekti teisminės gynybos dėl pažeistų teisių. JSC BTA Bank atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, jog kiti subjektai nei tie, kuriems administracinis sprendimas skirtas, gali remtis tuo, kad jie yra suinteresuoti tokio sprendimo sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis. Asmens teisės kreiptis teisminės gynybos įgyvendinimas nėra susijęs su sąlyga, kad galbūt neteisėti valstybės valdžios institucijų priimti sprendimai turi būti tiesiogiai adresuoti asmeniui, kuris kreipiasi teisminės gynybos. Vien to, kad administracinis sprendimas savo forma, pobūdžiu ar tekstu yra priimtas ne pagal asmens, kuris kreipėsi teisminės gynybos, prašymą, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog juo negali būti sukuriama specifinių ar naujų pareigų kitiems asmenims, kad tokie aktai negali turėti kitokio poveikio kitų asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamo ginčo santykiams yra aktualios Taisyklės, kurių 47.3 punkte įtvirtinta, jog į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatyta tvarka kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Taisyklių 49 punkte expresis verbis yra nurodyta, kad asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu, turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka administraciniam teismui. Tai reiškia, kad nurodyto pobūdžio skundas yra nagrinėjamas administraciniame teisme, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nėra jokio pagrindo teigti, jog šiuo atveju egzistuoja kokios nors teisės aktų nuostatos, ribojančios teismo galimybę nagrinėti jam pateiktą skundą.

JSC BTA Bank nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo prašymai Migracijos departamentui ir Policijos departamentui turi būti vertinami kaip Taisyklių 47.4 punkte aptartas kreipimasis, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, pranešama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, į kurį galima atsakyti laisva forma. Pažymi, kad užsieniečiui sutekto prieglobsčio panaikinimo procedūra yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintame Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše. Šiame apraše nėra ribojamas asmenų, galinčių teikti Migracijos departamentui informaciją, sudarančią pagrindą pradėti užsieniečiui suteikto prieglobsčio panaikinimo procedūrą bei prašyti šiuos veiksmus atlikti, ratas. Užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarka ir visuomenės saugumui patikrinimo procedūra yra reglamentuota Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtintame Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos apraše, kuriuo taip pat nėra ribojamas asmenų, galinčių teikti Policijos departamentui informaciją, sudarančią pagrindą pradėti užsieniečiui suteikto prieglobsčio panaikinimo procedūrą, bei prašyti šiuos veiksmus atlikti, ratas. JSC BTA Bank pažymi, kad būtent taip ir buvo suformuluoti prašymai Migracijos departamentui bei Policijos departamentui. Prašyme buvo aiškiai nurodytos aplinkybės, kurios, pareiškėjo nuomone, sudaro pagrindą pradėti S. Š. suteikto prieglobsčio panaikinimo procedūrą, ir prašoma institucijas atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Taigi, prašymas turi būti vertinamas kaip atitinkantis Taisyklių 47.3 punktą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju S. Š. suteikto prieglobsčio klausimas nagrinėjamas jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai aspektu, darytina išvada, kad aptariamo pobūdžio prašymą gali teikti bet kuris viešąja tvarka suinteresuotas visuomenės narys, o viešojo administravimo subjektai turi pareigą tokį prašymą nagrinėti ir į jį tinkamai atsakyti.

JSC BTA Bank nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodo, kad administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, tačiau atkreipia dėmesys, kad administracinis teismas turi pareigą spręsti dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pareiškėjas pažymi, kad skunde buvo prašoma konstatuoti, jog atsakovų veiksmai, į jo prašymą atsakant skundžiamais raštais, yra neteisėti bei prašoma šiuos raštus panaikinti. Be to, teismo buvo prašoma įpareigoti institucijas atlikti veiksmus, tačiau vien dėl to, kad teismas mano, jog neturi įgaliojimų įpareigoti šias institucijas atlikti prašomus veiksmus, jis nėra atleidžiamas nuo pareigos įvertinti aptariamų institucijų skundžiamų veiksmų (raštų) teisėtumą ir, esant pagrindui, juos panaikinti.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Migracijos departamento atsakymo teisėtumą grindžia Įstatymo 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, ribojančiomis tokios informacijos teikimą tretiesiems asmenims. Tokios pozicijos nepagrįstumą JSC BTA Bank motyvuoja tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjas yra iš dalies teisus, teigdamas, jog teikti atitinkamą prašymą gali bet kuris viešąja tvarka suinteresuotas visuomenės narys. Būtent todėl tokio prašymo nagrinėjimui yra taikytina ne Taisyklių 47.3 punkte įtvirtinta norma, suponuojanti tam tikrų subjektinių teisių ir pareigų egzistavimą, atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, bet norma įtvirtinta Taisyklių 47.4 punkte, kalbanti apie kiekvieno asmens teisę išreikšti savo nuomonę, pastabas, netgi pageidavimus tam tikru valstybiniu ar susijusiu klausimu, tačiau neįgalinanti tiesiogiai veikti trečiųjų asmenų teisinio statuso. Policijos departamento nuomone, tam tikro statuso suteikimas užsieniečiui S. Š. negali būti vertinamas, kaip pareiškėjo (ar kito asmens) teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, kadangi vienokių ar kitokių aplinkybių nulemtas JSC BTA Bank interesas dėl užsieniečio statuso pakeitimo ir (ar) panaikinimo įstatymo prasme negali būti pripažintinas teisėtu interesu ir būti ginamas, kvestionuojant S. Š. teises.

Policijos departamentas neginčija fakto, kad pareiškėjas yra suinteresuotas užsieniečiui S. Š. suteikto prieglobsčio panaikinimu, tačiau toks interesas nėra ir negali būti ginamas ir saugomas įstatymo kaip JSC BTA Bank subjektinė teisė ir teisėtas interesas (de jure), kadangi priešingu atveju būtų iškreiptos prieglobsčio procedūros ir apskritai paneigtas prieglobsčio institutas. Atsakovas pažymi, kad tam tikro statuso suteikimas užsieniečiui S. Š. neeliminuoja ir nepaneigia pareiškėjo galimybių ginti savo teises ir teisėtus interesus civiline tvarka realiu laiku, nukreipiant reikalavimą tiesiogiai į atsakingą asmenį, o atitinkamo statuso panaikinimas (pakeitimas) a priori niekaip nepaveiktų minėtų JSC BTA Bank teisių ir teisėtų interesų. pareiškėjas, net ir turėdamas tam tikrą interesą, nėra ir negali būti inicijuojamo teisinio santykio dalyvis, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą bylą nutraukti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria administracinė byla pagal pareiškėjo JSC BTA Bank skundą atsakovams Policijos departamentui ir Migracijos departamentui dėl raštų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus buvo nutraukta, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad JSC BTA Bank atstovas pagal pavedimą su 2017 m. liepos 24 d. su raštu „Dėl S. Š. (S. S. AK (duomenys neskelbtini)) keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei patikrinimo ir suteikto prieglobsčio panaikinimo procedūros pradėjimo“ kreipėsi į Migracijos departamentą ir Policijos departamentą, prašydamas: Policijos departamentą – organizuoti S. Š. keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei patikrinimą ir, esant reikalui, apie patikrinimo rezultatus informuoti Migracijos departamentą; Migracijos departamentą – pradėti S. Š. suteikto prieglobsčio panaikinimo procedūrą; sprendimus dėl šio prašymo ir kitą susijusią informaciją teikti pareiškėjo atstovui pagal pavedimą.

Prašymas motyvuojamas tuo, kad: (duomenys neskelbtini) pilietis S. Š., kuriam suteiktas prieglobstis ir išduotas ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje, galbūt nuslėpė informaciją nuo Migracijos departamento apie (duomenys neskelbtini) Aukščiausiojo Teismo skirtą laisvės atėmimo bausmę 18 mėnesių, nuo kurios jis pasislėpė ir išvyko iš (duomenys neskelbtini); po to, kai S. Š. buvo suteiktas prieglobstis, paaiškėjo naujos aplinkybės: įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi pripažinta, kad nėra pagrindų atsisakyti pripažinti Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 6 d. teismo nutartį, kuria nutarta, kad S. Š. privalo sumokėti JSC BTA Bank 294 138 715,27 JAV dolerių ir palūkanas; Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl S. Š. padarytų nusikalstamų veikų grobiant JSC BTA Bank turtą bei nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo; esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir atsižvelgiant į Įstatymo bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtinto Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo nuostatas, Migracijos departamentas turi pradėti S. Š. suteikto prieglobsčio panaikinimo procedūrą; S. Š. visiškai nevykdo minėto (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo, nors tuo pačiu metu su šeima gyvena Lietuvoje prabangiame kotedže ir leidžia dideles sumas savo teisinei gynybai. Atsižvelgiant į tai, kad S. Š. nei Lietuvoje, nei užsienyje neturi jokių oficialių pajamų, kyla pagrįstos abejonės dėl lėšų, kuriomis jis disponuoja, teisėtumo ir galimų sąsajų su iš JSC BTA Bank pagrobtu turtu.

Migracijos departamentas, atsakydamas į JSC BTA Bank 2017 m. liepos 24 d. su raštą, 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr.(15/6-2)10K-33463 JSC BTA Bank atstovą informavo, kad, vadovaujantis Įstatymo 68 straipsniu, informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu, yra konfidenciali bei įslaptinama įstatymų nustatyta tvarka, o užsieniečio prašyme suteikti prieglobstį pateikta informacija ir prašymo metu gauta informacija užsieniečio kilmės valstybei neteikiama. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas nurodė, kad negali komentuoti ir teikti jokios informacijos, susijusios su konkrečių asmenų prašymais suteikti prieglobstį, taip pat patvirtinti, kad konkretus asmuo kreipėsi dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo arba kad jam yra suteiktas (nesuteiktas), panaikintas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

Policijos departamentas, atsakydamas į JSC BTA Bank 2017 m. liepos 24 d. su raštą, 2017 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr.5-S-7840 JSC BTA Bank atstovą informavo, jog išnagrinėjo pareiškėjo raštą ir kad, vadovaujantis Įstatymo 90 straipsniu, sprendimą dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos panaikinimo priima Migracijos departamentas.

Pareiškėjas su skundu kreipėsi Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštą Nr.(15/6-2)10K-33463 bei Policijos departamento 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštą Nr.5-S-7840, įpareigoti atsakovus tenkinti jo 2017 m. liepos 24 d. rašte nurodytus prašymus arba nurodyti atsisakymo tai padaryti priežastis.

Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog Migracijos departamento ir Policijos departamento atsakymuose į pareiškėjo prašymus nenurodyta, kad jie tenkinami, pareiškėjas juos vertina kaip neteisėtus ir nemotyvuotus atsisakymus atlikti prašomus veiksmus. Pareiškėjas yra tiesiogiai suinteresuotas S. Š. suteikto prieglobsčio Lietuvos Respublikoje teisėtumu, kadangi būtent dėl to Lietuvos Respublikos teismai atsisakė tenkinti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ekstradicijos prašymus ir S. Š. šioms valstybėms neišdavė. Dėl to buvo užkirstas kelias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) baudžiamuosius persekiojimus dėl S. Š. inkriminuojamų nusikalstamų veikų, pagrobiant itin didelės vertės pareiškėjui priklausantį turtą, ir pareiškėjas dėl fakto prarado galimybę apginti savo pažeistus interesus ir gauti dėl nusikaltimo padarytos žalos atlyginimą. Neteisėtai suteikiant prieglobstį S. Š., buvo pažeisti pareiškėjo interesai (ABTĮ 23 str. 1 d.).

Vilniaus apygardos administracinio teismas, 2017 m. rugsėjo 14 d. priėmęs pareiškėjo skundą, skundžiama 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi nutraukė bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str.1 p.), motyvuodamas tuo, kad: pareikėjo prašymas vertintinas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 nutarimu Nr.875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių ir prašymo, skundo ar kito kreipimosi faktą patvirtinančio dokumento formos patvirtinimo“ 47.4 punkto (į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, pranešama apie valstybės tarnautojo piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisva forma), kontekste, nes toks prašymas nėra susijęs nei su paties pareiškėjo, nei kito konkretaus asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimu.

Tam tikro statuso suteikimas minėtam užsieniečiui negali būti vertinamas kaip pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, nes jo interesas dėl užsieniečio S. Š. statuso pakeitimo ir (ar) panaikinimo įstatymo prasme negali būti pripažintas teisėtu interesu ir būti ginamas, kvestionuojant užsieniečio teises; Įstatymo 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra imperatyvi nuostata, jog informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu yra įslaptinta įstatymų nustatyta tvarka, o prašyme pateikta informacija ir prašymo nagrinėjimo metu gauta informacija užsienio kilmės valstybei neteikiama.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas riboja tokios informacijos teikimą tretiesiems asmenims bei bet kokį kitą įstatymo norma nepagrįstą asmens duomenų tvarkymą; atsakovas Migracijos departamentas negali teikti tretiesiems asmenims informacijos apie prieglobsčio panaikinimą ar tokios procedūros inicijavimą konkrečiam asmeniui. Tokiu būdu Migracijos departamentas negalėjo informuoti pareiškėjo apie tai, kad pradėjo užsieniečiui S. Š. suteikto prieglobsčio panaikinimo procedūrą; pareiškėjo skundžiami atsakovų raštai, kurie yra informacinio pobūdžio, nenustato jam jokių teisių ar pareigų ir nesukelia jokių teisinių pasekmių; pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, informacinio pobūdžio raštai negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia, kaip nepriskirtinų jo kompetencijai.

Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindų, dėl kurių skundžiama nutartis būti turėtų panaikinta. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje taip pat akcentuojama teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo svarba (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008), pažymima, kad teisė kreiptis į administracinį teismą turi būti realizuojama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, todėl ne bet kuris asmuo ir ne su bet kokiu reikalavimu gali kreiptis į teismą ir reikalauti, kad byla būtų išnagrinėta. Subjektinė procesinė teisė kreiptis į teismą visų pirma yra siejama su asmens pažeistų teisių ir interesų gynimu. Teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą, ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą (žr., pvz., 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, o konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį Nr. AS442-505/2009). Taigi, išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia konkrečiam asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, paprastai nėra pagrindas atsisakyti priimti skundą arba administracinę bylą nutraukti.

Kita vertus, kai akivaizdu, kad skundžiamas aktas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-184/2014, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje eAS-781-556/2015).

Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 1 ir 2 d.). Galimybė patikrinti, ar viešojo administravimo subjekto veiksmai (neveikimas) yra teisėti, paprastai atsiranda tada, kai asmuo, prieš kreipdamasis į teismą, iniciuoja administracinę procedūrą.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš faktinių aptartų aplinkybių, ginčas iš esmės ir kilo dėl to, ar pareiškėjas gali iniciuoti administracinę procedūrą dėl prieglobsčio panaikinimo bei jo teisių tokioje procedūroje.

Santykius dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, taip pat – ir prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo pagrindus bei procedūras, reglamentuojantis Įstatymas, be kita ko, nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis (Įstatymo 4 str. 1 d.). Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – Valstybės saugumo departamentas), o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (Įstatymo 4 str. 2 d.).

Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, papildoma arba laikinoji apsauga, kelia grėsmę valstybės saugumui, Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustatę, kad užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga, kelia grėsmę visuomenei, užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą.

Migracijos departamentas sprendimą dėl pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo priima ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo duomenų gavimo dienos, gavęs užsieniečio paaiškinimus žodžiu arba raštu. Migracijos departamentui priėmus sprendimą panaikinti pabėgėlio statusą, papildomą arba laikinąją apsaugą, užsieniečiui turi būti išaiškinta šio sprendimo apskundimo tvarka (Įstatymo 4 str. 6 d.). Informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu, yra įslaptinama įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus Įstatymo 73 straipsnio 1 dalyje ir 91 straipsnyje nustatytus atvejus ir atvejus, kai prieglobsčio prašytojas raštu sutinka, kad tokia informacija būtų atskleista jo nurodytiems teisinę pagalbą teikiantiems asmenims (Įstatymo 68 str. 1 d.).

Nei minėto įstatymo IV skyriaus, reglamentuojančio tiek prieglobsčio suteikimą, tiek jo ir panaikinimą, normos, nei jo įgyvendinimui šiuo aspektu skirti teisės aktai – Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. 5-V-758 – nenumato, kad be čia minimų valstybės institucijų, administracinę procedūrą dėl prieglobsčio panaikinimo turėtų teisę iniciuoti ir kiti asmenys. Pažymėtina, kad 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES), su kurios nuostatomis yra suderintos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos (Įstatymo 1 str. 2 d. ir jo priedo 32 p.), taip pat nenustato valstybių narių pareigos užtikrinti tokių asmenų dalyvavimo procedūrose, susijusioje su tarptautinės apsaugos suteikimu ir panaikinimu, čia taip pat pabrėžiamas tik viešųjų institucijų teisės tokio pobūdžio procedūrose (Direktyvos 2013/32/ES 47 str.).

Taigi, pareiškėjas nėra administracinės procedūros dėl prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo dalyvis, turintis teisę iniciuoti prieglobsčio panaikinimo procedūrą.

Kita vertus, pareiškėjo argumentai, kuriais grindžiamas suinteresuotumas aktais, priimamais S. Š. prieglobsčio procedūroje, yra prieštaringi: teigdamas, kad dėl S. Š. suteikto prieglobsčio buvo užkirstas kelias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vykdyti baudžiamuosius persekiojimus dėl šiam asmeniui inkriminuojamų nusikalstamų veikų pagrobiant itin didelės vertės pareiškėjui priklausantį turtą, dėl ko jis (pareiškėjas) dėl fakto (faktiškai, iš tikrųjų) prarado galimybę apginti savo pažeistus interesus ir gauti dėl nusikaltimo padarytos žalos atlyginimą, pareiškėjas tiek prašyme atsakovams, tiek procesiniuose dokumentuose pabrėžia apie tiek baudžiamojo, tiek civilinio pobūdžio procesų vykdymą S. Š. atžvilgiu Lietuvos Respublikoje, niekaip nemotyvuodamas savo intereso perkelti šių procesų į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą ir aptartas faktines aplinkybes, galima teigti, kad pareiškėjas nėra administracinės procedūros dėl prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo dalyvis, turintis teisę iniciuoti prieglobsčio panaikinimo procedūrą, todėl jo reikalavimai, susiję su tokioje procedūroje priimamų aktų teisėtumu, nenagrinėtini administraciniuose teismuose, kadangi jų patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar įstatymu saugomų interesų apgynimo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pabėgėlio suteikimas minėtam užsieniečiui negali būti vertinamas kaip pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, nes jo interesas dėl užsieniečio S. Š. statuso pakeitimo ir (ar) panaikinimo Įstatymo prasme negali būti pripažintas teisėtu interesu ir būti ginamas, kvestionuojant užsieniečio teises.

Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byla nutraukta, yra teisėta ir pagrįsta, pareiškėjo skundas netenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis paliekama nepakeista.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. lydraščiu pateikti, kaip nurodoma, įslaptinti dokumentai nėra tiriami ar vertinami bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme: proceso dalyviai turi teisę teisme susipažinti su byloje esančiais dokumentais, kita medžiaga (įskaitant elektroninę bylą) ir teismo (teisėjo) leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus. Proceso šalis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiagą, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Dėl to teismas priima nutartį (ABTĮ 49 str. 1 ir 2 d.). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas nutarties dėl dokumentų, kurių duomenys sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, nepriėmė, duomenų, kad šie dokumentai būtų tiriami ir vertinami priimant skundžiamą nutartį, nėra, todėl nėra pagrindo jų vertinti ar dėl jų pasisakyti ir apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo JSC BTA Bank atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Irmantas Jarukaitis

Ramutė Ruškytė