2025-06-18 Nr. AB-10642-3-61-3-00148-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-695-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00148-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Andopas“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Andopas“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Andopas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pakeisti atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 12AD-5 „Byloje „Dėl UAB „Andopas“ naftos produkto – dyzelino žymėto, žemės ūkiui, žuvininkystei, 1 klases, - pateikimo į rinką“ (toliau – ir Nutarimas) ir sumažinti pareiškėjui paskirtą baudą iki 1000,00 Eur.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas neginčija, jog padarė Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo (toliau – ir ADĮ) nuostatų pažeidimą, tačiau laikosi pozicijos, jog Nutarimu paskirta bauda yra per griežta, neproporcinga bei neadekvati padarytam pažeidimui, aiškiai neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

2.2. Sprendžiant dėl pareiškėjui skirtinos ekonominės sankcijos dydžio, netinkamai taikytos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2023 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 1-55 patvirtintų Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos ir sankcijų skyrimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatos. Dyzelinas tik neženkliai neatitiko ADĮ 16 straipsnio 6 dalies reikalavimų, tokiu dyzelinu buvo prekiaujama trumpą laiko tarpą – iki vienos savaitės, pažeidimas yra formalaus pobūdžio, mažareikšmis. Tarnybos darbuotojai delsė pranešti, jog dyzelinas neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės anksčiau sužinoti apie daromą pažeidimą ir nedelsiant nutraukti prekybą netinkamu dyzelinu.

2.3. Priimant Nutarimą nepagrįstai nebuvo vertintos aplinkybės, kad ADĮ reikalavimų neatitinkantis dyzelinas įsigytas iš UAB „Viada LT“ ir akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“. Minėtos įmonės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodė, kad parduoda dyzeliną su biodegalais, 1 klasė – žymėtas, žemės ūkiui ir žuvininkystei. AB „Klaipėdos nafta“ išduotame kokybės pažymėjime nurodyta, kad produktas atitinka teisės aktų reikalavimus, taigi su mažesniu, nei ADĮ nustatyta biodegalų kiekiu, dyzelinas pareiškėjui buvo parduotas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių

2.4. Pareiškėjas yra įdarbinęs 24 darbuotojus, turi ilgalaikių kreditorinių įsipareigojimų, todėl sumokėjus Nutarimu paskirtą baudą, reikšmingai pablogėtų jo finansinė padėtis, sutriktų atsiskaitymai su kreditoriais ir darbuotojais, kas pakenktų jo reputacijai ir galimybei plėtoti verslą.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Vertinant pareiškėjo padaryto pažeidimo pavojingumą, buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjo rinkoje realizuojamas dyzelinas buvo pripažintas neatitinkančiu kokybės reikalavimų, nes kiekviename litre turėjo būti ne mažiau kaip 6,2 proc. biodegalų, o nustatytas biopriedo kiekis kiekviename litre dyzelino siekė 5,79 proc. Tai patvirtina, kad nors ir minimaliai, vartotojams parduodamo dyzelino kokybė neatitiko nustatytų reikalavimų. Vertinant pažeidimo pavojingumą atsižvelgta į tai, kad pažeidimas padarytas vienintelėje pareiškėjo valdomoje degalinėje, kurioje reikalavimų neatitinkančio degalų kiekis siekė 3 300 kg, todėl bazinis baudos dydis sumažintas maksimaliai – 30 proc. Taisyklėse įtvirtintas teisinis reguliavimas Tarnybai nesuteikė teisės dar labiau sumažinti subjektui skiriamos ekonominės sankcijos dydį.

4.2. Sprendžiant dėl pažeidimo trukmės, buvo atsižvelgta į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su netinkamos kokybės dyzelino patekimu į rinką. Nagrinėjamu atveju bazinės baudos mažinimas 25 proc. yra pagrįstas tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Skiriant ekonominę sankciją buvo atsižvelgta į pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir tai, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą, todėl skirtinos baudos dydis sumažintas maksimaliai – 40 proc.

4.3. Pareiškėjas yra verslo subjektas, kuriam keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai. Degalų mažmeninės prekybos atstovams kyla pareiga užtikrinti vartotojams parduodamų degalų kokybę todėl pareiškėjas privalo laikytis profesinio atidumo, rūpestingumo reikalavimų ir imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų įgyvendinti ADĮ nustatyti reikalavimai.

4.4. Tarnyba išsamiai įvertino visas šiam individualiam atvejui reikšmingas aplinkybes, tinkamai nustatė pareiškėjui skirtinos baudos dydį, todėl pagrindo Nutarimo pakeitimui, sumažinant pareiškėjui paskirtos baudos dydį, nėra.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, apžvelgęs ADĮ nuostatas (32 str. 2 d. 1 p., 33 str.), Taisyklių nuostatas (32 p., 33 p., 34 p., 35 p.), nurodė, kad vadovaujantis Taisyklių 34 punktu, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, bazinis baudos dydis didinamas arba mažinamas iki 30 procentų; atsižvelgiant į pažeidimo trukmę, bazinis baudos dydis taip pat didinamas arba mažinamas iki 30 procentų; jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis, įvertinus lengvinančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą, mažinamas iki 40 procentų.

7. Teismas nurodė, kad Tarnybai suteikta diskrecijos teisė, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes didinti arba mažinti iki 30 procentų (ar iki 40 procentų vertinant atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes).

8. Teismas nustatė, kad pirmuoju etapu buvo apskaičiuotas 500 500 Eur bazinis baudos dydis, antruoju etapu – skiriamos baudos dydis, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, trukmę ir lengvinančias arba sunkinančias aplinkybes, skiriant baudą pareiškėjui, situacija buvo įvertinta individualiai.

9. Teismas akcentavo, kad dyzelino bandinys, kuris buvo pripažintas neatitinkančiu kokybės reikalavimų, buvo paimtas vienintelėje Lietuvos Respublikos teritorijoje pareiškėjo valdomoje degalinėje ir reikalavimų neatitinkančio dyzelino kiekis buvo 3 300 kg, už pažeidimo pavojingumą bazinį baudos dydis buvo sumažintas 30 procentų. Įvertinus faktines aplinkybes dėl dyzelino pateikimo į rinką, realizavimo, atsižvelgus į pažeidimo trukmę, bazinis baudos dydis buvo sumažintas 25 procentais. Dėl lengvinančių aplinkybių bazinis baudos dydis sumažintas 40 procentų. Skirdama baudą pareiškėjui, Tarnyba atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas ADĮ pažeidimą padarė pirmą kartą.

10. Teismas nurodė, kad, maksimaliai mažinant 500 500 Eur bazinį baudos dydį (du kartus sumažinus 30 procentų ir vieną kartą sumažinus 40 procentų) pareiškėjui skiriama bauda galėjo būti sumažinta iki 147 147 Eur.

11. Teismas padarė išvadą, kad, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis ADĮ 33 straipsnio ir Taisyklių 32–34 punktų nuostatomis, pareiškėjui paskirta 25 000 Eur bauda, todėl Nutarimo keisti nėra pagrindo.

III. 12. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai tik formaliomis ADĮ ir Taisyklių nuostatomis, tačiau visiškai nevertino pareiškėjos skunde nurodytų argumentų ir įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neišsamus, nemotyvuotas, nepagrįstas bei neteisėtas, o pareiškėjui paskirta 25 000 Eur bauda savo dydžiu yra per didelė finansinė našta pareiškėjui, neproporcinga, neadekvati, per griežta, todėl neteisinga, dėl ko turi būti sumažinta iki konkrečios 1 000 Eur dydžio sumos:

13.2. Vien tai, jog Tarnybai teisės aktais yra suteikta diskrecijos teisė mažinti arba didinti baudos dydį įstatyme ar kituose teisės aktuose numatytų dydžių ribose, dar nereiškia, kad atitinkamas Tarnybos pasirinkimas Nutarime neturėjo būti pagrįstas bei motyvuotas. Nei Nutarime, nei atsiliepime į pareiškėjo skundą, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Tarnyba nenurodė, kodėl pareiškėjui paskirtos baudos dydį už pažeidimo trukmę sumažino konkrečiai 25 procentais, o ne 30 procentų, kas ir lėmė 25 000 Eur dydžio baudos pareiškėjui paskyrimą, nes pareiškėjui paskirta 25 000 Eur dydžio bauda ir sudarė likusius 5 procentus, skaičiuojamus nuo bazinio baudos dydžio (500 500 Eur).

13.3. Teisės aktai numato galimybę Tarnybai nustatyti mažesnio dydžio baudą. Taisyklių 34.4. punkte numatyta, kad jeigu pagal Taisykles nustatyta bauda yra mažesnė nei ADĮ 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta minimali bauda, ekonominės veiklos vykdytojui skiriama atitinkamai ADĮ 32 straipsnio 2 dalyje nustatyto minimalaus dydžio bauda. Pagal ADĮ 32 straipsnio 2 dalies 1 punktą Tarnyba degalų tiekėjams, transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams ir subjektams, vykdantiems mažmeninės prekybos degalais veiklą, už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą Tarnybos nustatyta tvarka skiria šias sankcijas: 1) už reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje, nevykdymą skiria baudą nuo vieno tūkstančio eurų iki vieno milijono eurų, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas sumažinti jam paskirtą baudą iki 1 000 Eur dydžio baudos sumos buvo teisėtas.

13.4. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų dėl šio pareiškėjo skundo motyvo dėl nepagrįsto baudos dydžio nesumažinimo iki 30 procentų, nors tai buvo bene vienas svarbiausių skundo motyvų, kadangi pareiškėjui paskirtos baudos dydį už pažeidimo trukmę sumažinimas konkrečiai 25 procentais, o ne 30 procentų, kaip kad numatyta Taisyklių 34.2.1. punkte, ir lėmė 25 000 Eur dydžio baudos pareiškėjui paskyrimą.

13.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino trumpos pažeidimo trukmės – iki savaitės laiko, kuri buvo akivaizdžiai trumpesnė nei Taisyklių 34.2.1. punkte nustatyta trumpiausia trukmė – iki dviejų savaičių. Pažeidimo trumpos trukmės pagrindu Tarnyba sumažino pareiškėjai bazinį baudos dydį 25 procentais, nors privalėjo sumažinti maksimaliai – iki 30 procentų, tačiau ši aplinkybė buvo nevertinta ne tik Tarnybos, bet ir pirmosios instancijos teismo, kuris skundžiamame sprendime nepasisakė, kodėl pagal šį punktą bazinis baudos dydis negalėjo būti mažinamas visais 30 procentų, kaip tai numatyta Taisyklėse.

13.6. Vadovaujantis Taisyklių 36 punktu, baudos skyrimas nėra vienintelė galima sankcija pareiškėjui už jo padarytą pažeidimą, nes yra galimas gerokai švelnesnės nuobaudos – įspėjimo – skyrimas.

13.7. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir net neatsakė į pareiškėjo skunde nurodytus esminius motyvus, kuriais pareiškėjas grindė savo poziciją byloje, dėl kurių turėtų būti mažinama jam paskirtos baudos dydis, t. y.: 1) pažeidimo (ne)pavojingumo; 2) pažeidimo trumpos trukmės; 3) lengvinančių aplinkybių.

13.8. Tyrimų rezultatai – pareiškėjo pardavinėtame dyzeline rastas 5,79±0,08 proc. biodegalų kiekis mažina pareiškėjo padaryto pažeidimo pavojingumą ženkliai, t. y. daugiau nei 30 procentų, lyginant su ta procentine dalimi, kuri nurodyta Taisyklių 34.1. punkte ir Nutarime (30 procentų).

13.9. Atsakovo paskirtos baudos dydžio neadekvatumą, neproporcingumą, pernelyg didelį griežtumą konkrečiai pareiškėjos atžvilgiu patvirtino ir vieši pranešimai apie kitiems degalinių operatoriams paskirtų baudų dydžius už analogiškus biodegalų kiekio kiekviename litre dyzelino neatitikimus įstatymo reikalavimams, kaip antai, degalinių tinklų „Skulas“ ir „Palva“ valdytojams buvo skirtos atitinkamai 100 000 Eur ir 75 000. Eur dydžio baudos už tai, kad jie prekiavo dyzelinu, kuriame biodegalų kiekis tebuvo tik 0,84 ir 3,3 procento, t. y. net 6,9 ir 1,75 karto mažesnis biodegalų kiekis.

13.10. Tarnyba nevertino pareiškėjo pardavinėjamo kuro gavimo aplinkybių, konkrečiai tai, jog kuras buvo pirktas iš UAB „Viada LT“ ir akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“, o jų gavimo dokumentuose buvo nurodyta, jog abi minėtos bendrovės pareiškėjai tiekia kurą, kuris savo klase ir biodegalų kiekiu kure atitinka įstatymus, todėl pareiškėja net neturėjo galimybės žinoti, kad ji perka kurą, kuris neatitinka įstatymų reglamentuoto biodegalų kiekio kure.

13.11. Pareiškėjas savo skunde išdėstė ir pagrindė jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nuo kurių priklauso jam paskirtos 25 000 Eur baudos dydžio mažinimas didesne dalimi, be to, skunde nurodytos aplinkybės patvirtino, jog pareiškėjos veiksmuose yra daugiau lengvinančių aplinkybių nei nutarime nurodė pati atsakovė, o tai atitinkamai sudarė pagrindą mažinti pareiškėjai paskirtos baudos dydį iki minimalios vieno tūkstančio eurų dydžio, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino šių esminių aplinkybių.

13.12. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir pareiškėjo skundo motyvų dėl jo turtinės padėties. Pareiškėjo finansinė padėtis nėra pati geriausia, grynasis pelnas praėjusiais metais sudarė vos 21 955 Eur. Pareiškėjas turi eilę vykdytinų įsipareigojimų, kurių sumažinti jokia apimtimi negali, nes kitaip pareiškėjas nefunkcionuotų, kas savaime pablogintų kreditorių padėtį, jei pareiškėjas taptų nemokus, kas būtų tikėtina, jeigu teismas jokia apimtimi nesumažintų paskirtos 25 000 Eur baudos dydžio.

14. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Pareiškėjo padarytas pažeidimas truko trumpą laiko tarpą, t. y. ne dieną ar dvi, o apie savaitę, todėl Tarnybos komisija, atsižvelgdama į Taisyklėse nurodytą keleto savaičių terminą, kuris reiškia apie dvi–tris savaites, individualizavo pareiškėjo padaryto pažeidimo terminą (apie savaitę) ir priėmė sprendimą sumažinti pareiškėjui skiriamos baudos dydį 25 proc. Vien tai, kad pareiškėjas mano, jog už tokios trukmės pažeidimą Tarnyba privalėjo sumažinti baudos dydį 30 proc., o ne 25 proc. nesudaro pagrindo abejoti Tarnybos veiksmų teisėtumu.

15.2. ADĮ 16 straipsnio 6 dalyje būtent ir įtvirtinta, jog biodegalų kiekviename dyzelino litre kiekiui turi būti ne mažiau kaip 6,2 proc., o ne artimas 6,2 proc. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo realizuojamo dyzelino bandinyje biopriedo (biogeninės kilmės anglies) kiekis kiekviename litre dyzelino – 5,79 proc., o ne 6,2 proc., teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis Taisyklėmis, baudos dydis už pažeidimo pavojingumą nebuvo sumažintas daugiau kaip 30 proc.

15.3. Subjektui atsakomybė atsiranda tuo atveju, kai jis atlieka veiksmus, kuriuos draudžia įstatymai. Lietuvos Respublikos rinkoje realizuojami naftos produktai privalo atitikti minėtame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, t. y. mažmeninės prekybos atstovams (pareiškėjai) kyla pareiga užtikrinti vartotojams parduodamų degalų tinkamą kokybę. Todėl, pareiškėjas, kaip mažmeninės prekybos atstovas, parduodantis vartotojams dyzeliną su biodegalais, privalo preciziškai laikytis profesinio atidumo, rūpestingumo reikalavimų ir imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų įgyvendinta minėtoje teisės normoje nustatyta pareiga, o pažeidus šią pareigą – atitinkamai prisiimti atsakomybę už padarytą įstatymo pažeidimą.

15.4. Būtent pareiškėjui, kaip mažmeninės prekybos naftos produktais (dyzelinu su RRME/HVO biopriedu) atstovei, kyla pareiga užtikrinti degalų kokybę, todėl būtent pareiškėja laikydamasi profesinio atidumo, rūpestingumo reikalavimų, privalo ir turėjo imtis visų priemonių, kad būtų įgyvendinta minėtoje teisės normoje nustatyta pareiga – Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose degalinėse prekiauti dyzelinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,2 proc. biodegalų, skaičiuojant pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę.

15.5. Tai, kad pareiškėjas neturėjo jokios įtakos biopriedo kiekiui įsigytame dyzeline nėra laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl pareiškėjos argumentai, kad ši aplinkybė turėjo įtakos, jog baudos dydis būtų sumažintas daugiau nei 40 %, atmestini kaip nepagrįsti.

15.6. Tarnyba, skirdama baudą pareiškėjui, individualiai įvertino visas aplinkybes ir nėra pagrindo Nutarimu paskirtą baudą keisti. Teismui konstatavus, jog Nutarimu paskirta bauda yra tinkamai individualizuota, nėra teisinio pagrindo jos keisti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje nagrinėjimas ginčas kilo dėl Tarnybos Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta bauda už Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pareiškėjas, iš esmės neginčydamas padaryto Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 16 straipsnio 6 dalies pažeidimo fakto, manė, jog jam skirta 25000 Eur bauda yra neproporcinga ir tinkamai neindividualizuota, todėl prašė ją sumažinti iki 1000 Eur.

18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Tarnyba, parinkdama sankciją pareiškėjui, tinkamai atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja pradiniame skunde išdėstytus argumentus dėl pažeidimo mažareikšmiškumo ir paskirtos sankcijos neproporcingumo bei kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą jo nemotyvuotumo bei formalaus teisės taikymo aspektais.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų išsamumu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas ne kartą pažymėta, jog įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku, kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009; kt.). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste.

22. ABTĮ 86 straipsnio 1–3 dalyse numatyta, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas; teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Šiuo esminius teismo sprendimui keliamus reikalavimus pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka. Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

23. Atsižvelgus į nagrinėjamoje byloje pareiškėjo keltą esminį paskirtos ekonominės sankcijos proporcingumo ir adekvatumo klausimą, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendime atsakė į šį klausimą, todėl teismo sprendimas yra motyvuotas, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu nėra pagrįsti.

24. Prieš vertindama apeliacinio skundo argumentus, liečiančius paskirtosios baudos adekvatumą ir proporcingumą pareiškėjo padarytam pažeidimui, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija); teisingumo ir teisinės valstybės principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas).

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, ne kartą yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei kad padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims. Tokių sankcijų paskirtis nėra tik nubausti pažeidėją, bet kartu ir vykdyti tiek individualią, tiek bendrąją prevenciją. Teisės subjektas, pažeidęs ūkinės veiklos sąlygas, yra baudžiamas, kad daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms, kartu įspėjant kitus tos pačios rinkos dalyvius, jog už imperatyvių taisyklių nesilaikymą jie bus baudžiami taikant tokias pat sankcijas. Ekonominės sankcijos pobūdis ir paskirtis ir yra sukelti tam tikrus sunkumus ūkio subjektui, nesilaikančiam įstatyme numatytų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-1056/2004, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-1183/2013).

26. Pareiškėjas pripažintas pažeidęs Alternatyviųjų degalų įstatymo 16 straipsnio 6 dalį. Už tokius pažeidimus pagal to paties įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra numatoma bauda nuo 1000 iki 1 000 000 Eur. Nustatytos baudos dydis mažinamas, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba didinamas, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Detalus baudos dydžio parinkimas ir jos apskaičiavimo procedūra numatyta Taisyklėse.

27. Įvertinus skundžiamo Tarnybos Nutarimo turinį, darytina išvada, jog atsakovas, skirdamas ekonominę sankciją pareiškėjui, iš esmės laikėsi baudų skyrimo taisyklių. Tačiau kartu pripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad Nutarime nėra aptarta, kodėl konkrečiu atveju, įvertinus pažeidimo trukmę, bazinis baudos dydis sumažintas 25 procentais, o ne daugiau - iki 30 procentų. Be to, Taisyklių 36 punktas numato, kad išnagrinėjusi bylą ir, atsižvelgiant į konkrečias pažeidimo padarymo aplinkybes, nustačiusi, kad pažeidimu nedaroma esminė žala Alternatyviųjų degalų įstatymo saugomiems interesams, dėl pažeidimo nekilo realūs ir reikšmingi padariniai, Komisija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, ekonominės veiklos vykdytojui gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, numatytą Alternatyviųjų degalų įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, ir baudos neskirti. Jeigu pažeidimas nedidelio pavojingumo, pažeidimo trukmė trumpa (suprantama taip, kaip ji apibrėžiama Taisyklių 34.2 punkte) ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, preziumuojama, kad pažeidimu nepadaryta esminė žala Alternatyviųjų degalų įstatymo saugomiems interesams. Skundžiamame Nutarime nėra aptarta, dėl kokių priežasčių pareiškėjui ši prezumpcija netaikyta, nors nagrinėjama situacija atitiko Taisyklių 36 punkto taikymo sąlygas. Šių Nutarimo trūkumų nepašalino ir pirmosios instancijos teismas, lakoniškai įvertinęs paskirtosios baudos adekvatumą, bei neteisingai nurodęs galimos minimalios apskaičiuotinos baudos dydį.

28. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog UAB „Andopas“ pripažino padaręs ADĮ 16 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą, pažeidimas padarytas pirmą kartą, pareiškėjas bendradarbiavo su vartotojų teisių apsaugos pareigūnais, dėl padaryto pažeidimo nekilo sunkių pasekmių aplinkai, visuomenei arba valstybei, pažeidimas truko tik kelias dienas, buvo realizuotas nedidelis dyzelino kiekis, kuriame būtinųjų biopriedų santykinė dalis menkai skyrėsi nuo reikalaujamo kiekio, šių priedų kiekį pirmiausiai turėjo kontroliuoti legalūs didmeninės prekybos degalais subjektai. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas ėmėsi priemonių, kad panašūs pažeidimai nesikartotų. Iš į bylą pateiktų UAB „Andopas“ dokumentų apie jos finansinę padėtį 2023 metais matyti, kad pareiškėjo pelno marža yra menka, jis turi daug kreditinių įsipareigojimų, didelės piniginės baudos paskyrimas turės neigiamos įtakos pareiškėjo galimybei mokėti darbo užmokestį darbuotojams ir atsiskaityti su kreditoriais.

29. Įvertinusi šios nutarties 28 punkte nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakanka mažesnės ekonominės sankcijos, nei paskirta Nutarimu ir patvirtinta pirmosios instancijos teismo sprendimu. Remtis Taisyklių 36 punktu ir taikyti pareiškėjui tik įspėjimą nėra pakankamo pagrindo, nes padarytas pažeidimas susijęs su vartotojų teisėmis, pareiškėjas, kaip mažmeninės prekybos atstovas, parduodantis vartotojams dyzeliną su biodegalais, privalo preciziškai laikytis profesinio atidumo, rūpestingumo reikalavimų, be to, turi būti užtikrinamas atgrasantis atsakomybės poveikis kitiems asmenims, veikiantiems atitinkamoje rinkoje.

30. Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašo Nutarimu paskirtą ekonominę sankciją sumažinti iki 1000 Eur, tačiau šiuose procesiniuose dokumentuose nenurodo tokio pobūdžio aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog Nutarimu paskirta ekonominė sankcija turėtų būti mažinama nuo 25 000 Eur iki būtent pareiškėjo prašomo 1000 Eur dydžio. Ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiam pareiškėjui, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, tenkinant pareiškėjo skundą iš dalies ir sumažinant Nutarimu paskirtą 25 000 Eur dydžio baudą iki 5 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, 5 000 Eur bauda, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą (be kita ko, lengvinančias aplinkybes ir finansinę pareiškėjo padėtį), yra teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka ADĮ siekiamus tikslus ir nevaržo pareiškėjo labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti.

31. Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas ir apeliacinis skundas tenkinami iš dalies, pareiškėjas įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

32. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

33. Pareiškėjas prašo atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas pirmosios instancijos teisme (1452 Eur už skundo parengimą ir 484 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje) bei apeliacinėje instancijoje (1452 Eur už apeliacinio skundo parengimą ) Prie bylinėjimosi išlaidų taip pat priskirtinas žyminis mokestis. Byloje pateikti duomenys, kad pareiškėjas už skundą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 23 Eur dydžio žyminį mokestį, o už apeliacinį skundą – 11 Eur žyminį mokestį.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus bei į tai, kad pareiškėjo skundas ir apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 50 procentų bylinėjimosi išlaidų patirtų nagrinėjant bylą abiejų instancijų teismuose - 711 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Andopas“ apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Andopas“ skundą tenkinti iš dalies.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 12AD-5 uždarajai akcinei bendrovei „Andopas“ paskirtą 25000 Eur baudą pakeisti 5000 ( penkių tūkstančių) Eur bauda.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Andopas“ iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 1711 ( vieną tūkstantį septynis šimtus vienuolika eurų) Eur teismo išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius