5b4e6200-3964-4640-bdd2-5c438e09d1ea · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr           Civilinė byla Nr. 2S-591-450/2015                  Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-43374-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 128.11.; 122.4.(S)     VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2015 m. gegužės 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo (skolininko) V. S. (V. S.) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo (skolininko) V.

S. skundÄ dėl antstolio Valdo Čegliko veiksmų, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims (antstoliui) Valdui Čeglikui ir iÅ¡ieÅ¡kotojui R. S. (R. S.), ir n u s t a t ė :     I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas (skolininkas) V. S. skundu prašė panaikinti antstolio V. Čegliko 2014 m. lapkričio 13 d. patvarkymÄ vykdomojoje byloje Nr. 0116/14/00635.SkundÄ grindė tuo, kad jis 2014 m. lapkričio 13 d. gavo antstolio V. Čegliko ginčijamÄ patvarkymÄ , kuriuo antstolis nusprendė įkainoti jam (skolininkui) visÄ priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ ir paskirti turto ekspertizę.

Kadangi vykdomasis įraÅ¡as Nr. 2429, kurio pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0116/14/00635, buvo iÅ¡duotas dėl 10 000 Lt, o VÄ® Registrų centro duomenimis įkainojamo ir ketinamo parduoti turto kaina sudaro 93 647,50 Lt, t. y. daugiau nei 9 kartus virÅ¡ija skolos sumÄ , todėl antstolis nepagrįstai įkainojo žymiai daugiau turto, nei jo reikia vykdomajam dokumentui įvykdyti. Netgi įvertinus tai, kad turto pardavimo pirmose varžytynėse kaina bus laikoma kaina, sudaranti 80 proc. eksperto nustatytos vertės, turto vertė vis tiek žymiai virÅ¡ija skolos sumÄ .

Mano, kad antstolis, tokiais savo veiksmais siekia sumokėti ekspertui objektyviai nepagrįstas, vykdomajam dokumentui įvykdyti nebÅ«tinas turto vertinimo iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 21 d. nutartimi skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .Teismas nustatė, kad antstolis 2014 m. balandžio 22 d. sudarytame turto areÅ¡to akte nenurodė areÅ¡tuojamo skolininko turto vertės, tačiau nurodė, jog turtas bus įvertintas įstatymų nustatyta tvarka.

Kaip tai numatoma CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei CPK 681 straipsnio 1 dalyje ir 682 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka priėmė ginčijamÄ patvarkymÄ dėl ekspertizės skolininko turto vertei nustatyti skyrimo, atsižvelgiant į tai, kad buvo areÅ¡tuotas turtas, kuris areÅ¡to metu nebuvo įkainotas, siekiant parduoti turtÄ maksimaliai palankiomis skolininkui ir iÅ¡ieÅ¡kotojui kainomis. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimÄ bei iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skyrė laikantis įstatymo nustatytos tvarkos.Nors antstolis 2014 m. balandžio 22 d. turto areÅ¡to aktu areÅ¡tavo tik skolininkui priklausančiÄ Â¼ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 304,34 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau Å¡iuo atveju svarbu nustatyti kitų antstolio ginčijamame patvarkyme nurodytų nekilnojamojo turto objektų, kurių dalys priklauso skolininkui, teisinį statusÄ .Ä®vertinęs CK 4.13 straipsnio 1 dalyje, CK 4.19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei gyvenamojo namo ir kitų skolininkui priklausančių nekilnojamojo turto objektų (garažo, Å«kinio pastato, kluono ir kt.) funkcinį ryšį, teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad gyvenamasis namas Å¡iuo atveju laikytinas pagrindiniu daiktu, o kiti antstolio ginčijamame patvarkyme nurodyti statiniai, kurių dalys priklauso skolininkui, laikytini pastarojo priklausiniais.

Pagal CK 4.14 straipsnio nuostatas antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, o kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi bÅ«ti pasielgta prieÅ¡ingai. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ bei į tai, kad antstolis ginčijamame patvarkyme nurodė apie ketinimÄ inicijuoti skolininkui priklausančio turto pardavimÄ varžytynėse, teismo vertinimu, siekiant užtikrinti bÅ«simo turto perleidimo sandorio teisėtumÄ , antstolis pagrįstai paskyrė ekspertizę ne tik ¼ gyvenamojo namo vertei, tačiau ir jo priklausinių, kurių po ¼ dalį priklauso skolininkui, vertei nustatyti.PareiÅ¡kėjas su skundu teikė įrodymus (vidutinės vertės paieÅ¡kos VÄ® Registrų centro svetainėje pagal unikalius numerius rezultatus), jo nuomone, patvirtinančius didesnę turto vertę, tačiau vidutinės rinkos vertės nustatomos masinio vertinimo bÅ«du, todėl ar turto neareÅ¡tuota iÅ¡ esmės per daug, gali bÅ«ti žinoma tik po to, kai bus nustatyta areÅ¡tuoto turto vertė.

Todėl kol nėra atlikta areÅ¡tuoto turto (ir jo priklausinių) vertės nustatymo ekspertizė, nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjo argumentu, jog antstolis areÅ¡tavo ir siekia parduoti žymiau daugiau turto, nei jo reikia vykdomajam dokumentui įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad teismas anksčiau iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu konstatavo, kad bÅ«tina nustatyti viso skolininkui priklausančio turto (ne tik pagrindinio daikto, bet ir jo priklausinių) vertę, atmestas pareiÅ¡kėjo argumentas, jog tokiu bÅ«du siekiama didinti vykdomosios bylos iÅ¡laidas, kadangi Å¡iuo atveju objektyviai bÅ«tinos ir patirtinos visų pareiÅ¡kėjui priklausančių nekilnojamojo turto objektų ekspertizės iÅ¡laidos.Nenustatyta kito skolininko turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , o pagal CPK 663 straipsnio 3 dalį iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkui priklausančio bÅ«sto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu iÅ¡ieÅ¡koma suma virÅ¡ija 2 030 EUR.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas dėl 10 000 Lt (2 896,20 EUR) skolos, 6 proc. metinių palÅ«kanų bei atlyginimo už vykdomojo įraÅ¡o darymÄ , t. y. sumos, kuri virÅ¡ija minimaliÄ iÅ¡ieÅ¡kotinÄ sumÄ iÅ¡ gyvenamojo bÅ«sto. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad skolininkas V. S. (ar kiti asmenys) gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ minėto skolininkui priklausančio turto dalies galimas.Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais teismas konstatavo, kad panaikinti antstolio V.

Čegliko 2014 m. lapkričio 13 d. patvarkymÄ nėra pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas (skolininkas) V. S. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - patenkinti jo skundÄ .AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1) Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skyrė laikantis įstatymo nustatytos tvarkos. Remiantis CPK 681 – 682 straipsniais įkainojamas areÅ¡tuotas turtas. Nors nagrinėjamu atveju buvo areÅ¡tuotas tik konkretus skolininko turtas (t. y. turtas, kurio daugiau nei pakanka iÅ¡ieÅ¡kotinai sumai ir vykdymo iÅ¡laidoms padengti), antstolis nepagrįstai ir neteisėtai ėmėsi veiksmų, siekdamas realizuoti visÄ (įskaitant ir neareÅ¡tuotÄ ) skolininko turtÄ . Toks antstolio elgesys negali bÅ«ti laikomas teisėtu, kadangi pažeidžia skolininko interesus ir galimybę ginti savo teises vykdymo procese.

Antstolio patvarkymas, kuriuo siekiama įkainoti ir realizuoti neareÅ¡tuotÄ turtÄ , prieÅ¡tarauja civilinio proceso kodekso proporcingumo ir interesų pusiausvyros principams.2) Nėra suprantama, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad visas kitas skolininko turtas (iÅ¡skyrus gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra Å¡io turto priklausiniai. Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ . Tai, kad kitas jam priklausantis turtas nebuvo antstolio areÅ¡tuotas, dar kartÄ patvirtina, jog jis nėra areÅ¡tuoto gyvenamojo namo priklausiniai, prieÅ¡ingu atveju jis bÅ«tų areÅ¡tuotas kartu su gyvenamuoju namu.3) Ä®kainojamojo ir ketinamo parduoti turto kaina sudaro 93 647,50 Lt (27.122,19 EUR) ir daugiau nei 9 (devynis) kartus virÅ¡ija skolos sumÄ , sudarančiÄ 10 000 Lt (2.896,20 EUR).

Å is turtas nėra areÅ¡tuotas jokioje kitoje byloje. Netgi įvertinus tai, kad turto pardavimo pirmose varžytinėse kaina bus laikoma kaina, sudaranti 80 proc. eksperto nustatytos vertės, įkainojamo turto vertė vis tiek žymiai virÅ¡ija skolos sumÄ . Atsižvelgiant į tai, kad VÄ® Registrų centro vidutinės rinkos vertės buvo nustatytos 2014 m. sausio 1 d., pripažintina, kad masinio vertinimo bÅ«du ir individualiu bÅ«du nustatytos turto rinkos vertės negali skirtis net 9 kartus. Kuo daugiau turto įkainuojama, tuo didesnė bus ir turto ekspertizės kaina.

Todėl antstolis siekia įkainoti ir sumokėti ekspertui objektyviai nepagrįstas, vykdomajam dokumentui įvykdyti nebÅ«tinas turto vertinimo iÅ¡laidas, kurios vėliau bus iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ skolininko. Be to, nepagrįstas per didelės vertės turto įkainojimas ir vėliau sekantys antstolio veiksmai sudaro suvaržymus ir kitiems bendrasavininkams (jo sutuoktinei). Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo (antstolis) Valdas Čeglikas su juo nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .Atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai:

1) Patvarkymas dėl ekspertizės skolininko turto vertei nustatyti skyrimo buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad areštuotas turtas, kuris arešto metu nebuvo įkainotas, siekiant jį parduoti maksimaliai palankiomis skolininkui ir išieškotojui kainomis. Todėl nėra jokio pagrindo, kad ekspertizė turto vertei nustatyti buvo paskirta nepagrįstai. Be to, išieškojimas iš skolininko turto yra galimas, nes areštuotame name skolininkas negyvena, o išieškoma suma viršija 2 030 EUR (CPK 663 str. 3 d.).2) Atsižvelgiant į gyvenamojo namo ir kitų skolininkui priklausančių objektų (garažo, ūkinio pastato, kluono ir kt.) funkcinį ryšį, darytina išvada, kad gyvenamasis namas yra pagrindinis daiktas, o kiti statiniai yra laikomi pastarojo priklausiniais (CPK 4.13 str. 1 d.).

Kadangi Civilinio kodekso 4.14 straipsnyje numatyta, kad antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, todėl nesutiktina su apeliantu (pareiÅ¡kėju), kad areÅ¡tuotas turtas negali bÅ«ti vertinamas bendrai. Siekiant užtikrinti bÅ«simų varžytynių teisėtumÄ , turi bÅ«ti įvertinta ne tik ¼ dalis gyvenamojo namo, bet ir jo priklausiniai. Suinteresuotas asmuo (iÅ¡ieÅ¡kotojas) R. S. atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė.IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai, objektyviai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bei įvertino bylai svarbias faktines aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė ginčui aktualias materialines bei procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį.AreÅ¡tuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iÅ¡ varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso iÅ¡ieÅ¡kotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laikÄ , sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymÄ si turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė iÅ¡ieÅ¡kotojui bei skolininkui iÅ¡sakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į jÄ atsižvelgti (CPK 681 str. 3 d.).

Be to, skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. Remiantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.).Nagrinėjamu atveju ginčijamas antstolio V.

Čegliko 2014 m. lapkričio 13 d. patvarkymas, kuriuo paskirta ekspertizė nustatyti skolininkui (apeliantui) V. S. priklausančio nekilnojamojo turto (1/4 dalių gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini)) vertę. Nesutikdamas su Å¡iuo patvarkymu, apeliantas (skolininkas) pateikė skundÄ , kuris buvo atmestas bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skolininko (apelianto) V. S. atskirojo skundo argumentus, kuriais ginčijamas patvarkymo teisėtumas, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu ir daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ dėl ginčijamo patvarkymo teisėtumo.Nors pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį turto areÅ¡tas yra pagrindas Å¡iam areÅ¡tuotam turtui įkainoti, tačiau ta aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo areÅ¡tuotas kitas skolininkui (apeliantui) priklausantis nekilnojamasis turtas (1/4 dalys 2 (dviejų) garažų, 2 (dviejų) Å«kinių pastatų, kluono ir tvarto), nesudarė teisinio pagrindo antstoliui Å¡io turto nevertinti ekspertizės bÅ«du. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡iuo atveju esminę reikÅ¡mę sudaro Å¡io kito apeliantui priklausančio nekilnojamojo turto teisinis statusas (rėžimas).

Kadangi pagal savo savybes ir funkcinį ryšį su pagrindiniu daiktu (Å¡iuo atveju gyvenamuoju namu) nekilnojamojo turto vienetai (garažas, Å«kinis pastatas, kluonas ir tvartas) yra antraeiliai daiktai (priklausiniai), kuriuos iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas (CK 4.14 str. 1 d.), todėl jie, kartu su pagrindiniu daiktu sudarantys vienÄ turtinį kompleksÄ , negalėjo bÅ«ti vertinami atskirai ar nevertinami iÅ¡ viso. BÅ«tent dėl antraeilių daiktų (priklausinių), kyla ir pagrindinio daikto (Å¡iuo atveju gyvenamojo namo) vertė, todėl kuo didesnis skolininkui (apeliantui) priklausančio nekilnojamojo turto įvertinimas atitinka tiek kreditoriaus, tiek skolininko (apelianto) turtinius interesus.Byloje esantys duomenys apie skolininkui (apeliantui) priklausančių nekilnojamųjų daiktų vidutines rinkos vertes patvirtina jo (apelianto) skaičiavimus, kad ¼ Å¡io turto, kaip turtinio komplekso, dalies vidutinė rinkos vertė sudaro 27 122,19 EUR (93 647,50 Lt), t.y.

žymiai virÅ¡ija iÅ¡ jo, kaip skolininko, iÅ¡ieÅ¡komÄ skolos sumÄ (apie 2 896 EUR), tačiau Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės yra susijusios su turto areÅ¡to ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jo teisėtumu, todėl nepatenka į Å¡ios bylos nagrinėjimo ribas. Tuo tarpu apelianto įsitikinamas, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta nekilnojamųjų daiktų vidutinė rinkos vertė yra pagrįsta ir teisinga, todėl ir turi bÅ«ti vadovaujamasi, neturi teisinės reikÅ¡mės. Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė yra nustatoma masinio vertinimo bÅ«du, t. y. nustatant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panaÅ¡ių objektų turto vertę, neatsižvelgiant į individualias to turto savybes.

Todėl tokiu (masinio vertinimo) bÅ«du nustatyta turto vertė gali skirtis nuo individualios turto rinkos vertės, kuriÄ nustato turto vertinimo kvalifikacijÄ turintis turto vertintojas. Tuo atveju, jeigu skirtumas tarp nekilnojamojo turto registre nurodytos turto vertės ir vykdymo procese eksperto nustatytos areÅ¡tuoto turto vertės bÅ«tų didelis, toks skirtumas turi bÅ«ti paaiÅ¡kinimas objektyviomis su konkrečiu turtu susijusiomis aplinkybėmis. Jeigu toks skirtumas turimais su turto verte susijusiais duomenimis deramai nepagrindžiamas, antstolio tai turi bÅ«ti vertinama kaip pagrindas abejoti ekspertizės iÅ¡vada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008), sprendžiant klausimÄ dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo (CPK 682 str. 2 d.).Ä® esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta.

Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                 Asta Radzevičienė