5b4e5366-5394-4260-b6d9-e1c090b6a2e4 · Regionų administracinis teismas

                                                                      Administracinė byla Nr. I-2525-402/2018                                                           Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00291-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S)                   REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                 2018 m. gegužės 21 d.Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, nedalyvaujant Å¡alims, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L.

S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2-6) nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – PravieniÅ¡kių PN) atliko nuo 2015 m. iki 2018 m. vasario 6 d. (skundo padavimo teismui dienos).

Bausmę atliko 4 būrio 41 brigadoje, 5 būrio 51 brigadoje, 1 būrio 13 brigados patalpoje Nr. 10, kamerų tipo patalpose Nr. 6, 10, 13, 15. Gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrinta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma. Dalį patalpų ploto užėmė patalpoje esantys baldai ir kiti įrenginiai. Pažymėjo, kad bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose dirbtinis apšvietimas buvo labai mažas, todėl suprastėjo regėjimas, langai buvo nesandarūs, todėl patalpose būdavo šalta ir drėgna.

Bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose trÅ«ko inventoriaus (spintelių, kėdžių, pakabų rÅ«bams kabinti), todėl rÅ«bus turėjo laikyti krepÅ¡iuose. Sanitariniai mazgai ir prausyklos nebuvo pritaikyti tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, trÅ«ko praustuvių, tualetų. Nurodė, jog duÅ¡o patalpoje nebuvo veidrodžių, lentynėlių higienos reikmėms susidėti. Nurodė, kad duÅ¡as buvo be pertvarų ir užuolaidėlių, tuo buvo pažeistas privatumas. Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė diskomfortÄ , jautė nepatogumus, pažeminimÄ .

Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovė atsiliepime į skundÄ (b. l. 10-18) nurodė, jog pareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 1-ame sektoriuje bausmę atliko nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. vasario 6 d. (skundo padavimo teismui dienos). Pažymėjo, kad minimaliai tenkančio vienam nuteistajam gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.

Nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pataisos namų teritorijoje yra įrengtos sporto aikÅ¡telės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji. Patalpų dirbtinė apÅ¡vieta yra užtikrinama, gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Ä®staigoje patvirtinta patalpų valymo vykdymo tvarka, yra sudaryti, patvirtinti ir gyvenamosiose patalpose iÅ¡kabinti nuteistųjų budėjimo grafikai.

Budėtojai aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Nuteistieji turi prievolę tvarkytis patalpas. Jei patalpose buvo pelėsis, parazitai, reiškia, kad pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka kitas budėtojas. 1-o sektoriaus bendroje dušinėje nėra įrengtos pertvaros. Pareiškėjas dėl inventoriaus trūkumo sanitariniuose mazguose ir laukimo eilėse nusiprausti ar eilių prie tualetų, į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė.

Pažymėjo, kad pataisos namų gyvenamosios patalpos įrengtos laikantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl streso, patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinės depresijos nesikreipė. PareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų, kad jis bÅ«tų kreipęsis į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo įtakoti blogis gyvenimo sÄ lygos, nėra.

PareiÅ¡kėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Å ios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. PareiÅ¡kėjo skundÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad jam atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK, laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki 2018 m. vasario 6 d. (skundo padavimo teismui dienos), nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimÄ tinkamomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog PravieniÅ¡kių PN 1 -mo sektoriaus 1, 4, 5 bÅ«rio gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose Nr. 6, 10, 13, 15 trÅ«ko gyvenamojo ploto normos.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ .Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 24 str. 2 d. 7 p., 25 str., 56 str. 4 d., 67 str., 71 str.).Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

LR bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat LR įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato LR teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 11-1.1 punktai nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.Byloje pateikti įrodymai, patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į PravieniÅ¡kių PN atvyko 2015 m. rugpjūčio 20 d. (b. l. 20).Kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro bÅ«rio brigados gyvenamojoje zonoje.

Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę, kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti duÅ¡ai, poilsio kambariai arba bibliotekos.

Objektyvių duomenų, kiek pareiÅ¡kėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pataisos įstaigos gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovas nepateikė. Kadangi duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus.PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki 2016 m. gegužės 26 d., nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2016 m. spalio 25 d., nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. gegužės 4 d. buvo paskirtas gyventi į 4 bÅ«rį 41 brigadÄ , 1 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 58,08 kv. m, joje įrengta 18 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,23 kv. m.; laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. liepos 19 d. buvo paskirtas gyventi į 5 bÅ«rį 51 brigadÄ , 1 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 46,38 kv. m, joje įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,31 kv. m.; laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2016 m. spalio 18 d. buvo paskirtas gyventi į 2 bÅ«rį 23 brigadÄ , 8 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 32,13 kv. m, joje įrengta 9 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,57 kv. m.; laikotarpiu nuo 2016 spalio 25 d. iki 2017 m. vasario 21 d., nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d. buvo paskirtas gyventi į 2 bÅ«rį 21 brigadÄ , 1 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 30,11 kv. m, joje įrengta 6 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,02 kv. m.; laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. buvo paskirtas gyventi į 1 bÅ«rį 14 brigadÄ , 10 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 14,29 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,57 kv. m.; laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. vasario 6 d. (skundo padavimo teismui dienos) buvo paskirtas gyventi į 2 bÅ«rį 22 brigadÄ , 3 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 22,04 kv. m, joje įrengta 6 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,67 kv. m. (b. l. 11, 23, 25).PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2016 m. liepos 8 d. buvo patalpintas į kamerų tipo patalpÄ Nr. 15, kurios gyvenamasis plotas yra 8,40 kv. m, joje įrengta 2 miegamosios vietos ir buvo patalpinti 2 nuteistieji, todėl atlikus paskaičiavimÄ , vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,20 kv. m.; laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2016 m. liepos 13 d. buvo patalpintas į kamerų tipo patalpÄ Nr. 10, kurios gyvenamasis plotas yra 16,16 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos ir buvo patalpinti 4 nuteistieji, todėl atlikus paskaičiavimÄ , vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,04 kv. m.; laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2016 m. liepos 25 d. buvo patalpintas į kamerų tipo patalpÄ Nr. 2, kurios gyvenamasis plotas yra 36,43 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų ir buvo patalpinti 4 nuteistieji, todėl atlikus paskaičiavimÄ , vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 9,10 kv. m.; laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d., nuo 2017 m. sausio 6 iki 2017 m. gegužės 6 d., nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. buvo patalpintas į kamerų tipo patalpÄ Nr. 6, kurios gyvenamasis plotas yra 16,19 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos ir buvo patalpinta nuo 2 iki 3 nuteistųjų, todėl atlikus paskaičiavimÄ , vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,05 kv. m. (b. l. 11, 24, 25).Duomenų, jog pareiÅ¡kėjas buvpo patalpintas į kamerų tipo patalpÄ Nr. 13 byloje nėra, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl Å¡ios kameros nebus nagrinėjamos.Gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ bei prie jo pateiktus dokumentus, pareiÅ¡kėjas neginčijo atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ sias vietas, jų plotus, jose gyvenusių nuteistųjų skaičių ginčui aktualiu laikotarpiu, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti jo nurodytas aplinkybes dėl gyvenamųjų vietų skaičiaus ginčo patalpose.Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima abejoti atsakovės atstovo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kėjas, plotus, jose gyvenusių nuteistųjų skaičių, todėl, vertinant pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ , vadovaujamasi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ sias vietas, vertinamuoju laikotarpiu Å¡iose patalpose gyvenusių asmenų skaičių.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK, laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki 2018 m. vasario 6 d. (skundo padavimo teismui dienos), bendrabučio tipo patalpose ir kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTÄ® 56 str.).Taip pat pažymėtina, jog nei iki 2010 m. balandžio 30 d. galiojusi Higienos norma, nei po to įsigaliojusios Taisyklės nenumatė, kad į Å¡iuose teisės aktuose įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014).

Tačiau pridurtina, jog į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.).PareiÅ¡kėjas nurodė, kad bendrabučio tipo patalpose ir kamerų tipo patalpose dirbtinis apÅ¡vietimas buvo labai mažas, langai nesandarÅ«s, todėl buvo Å¡alta ir drėgna.

Reikalavimai gyvenamųjų patalpų temperatūrai, apšvietai ir drėgmei reglamentuoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojusioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 16 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 oC ir ne aukštesnė kaip 28 oC, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.

Gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas).Atsakovės atstovė pateikė Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus pažymÄ (b. l. 25-26), kurioje nurodyta, kad įstaiga užtikrina tinkamÄ patalpų apÅ¡vietimÄ . Gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes ar sugadintus Å¡viestuvus, jie nedelsiant keičiami. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs pataisos namų administracijai ar pareigÅ«nams nusiskundimÄ dėl netinkamo apÅ¡vietimo, bÅ«tų prašęs pakeisti perdegusias lempas ar kt.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė minėtas aplinkybes, kurios pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau savo pateiktų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, todėl teismas netikėti PravieniÅ¡kių PN paaiÅ¡kinimais neturi pagrindo. Byloje esančiame Medicininiame pažymėjime (b. l.

21) nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sÄ lygos, nesikreipė į gydytojÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkama temperatÅ«ra, patalpų drėgmė, langai nesandarÅ«s. Byloje nepateikta įrodymų - t.y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d.

įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu Reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl jo nurodytų netinkamų sÄ lygų galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä .

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu bÅ«tų apie netinkamas sÄ lygas informavęs įstaigos administracijÄ . Å iuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamÄ sias sÄ lygas nėra objektyvios galimybės. Dėl to pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos temperatÅ«ros, patalpų drėgmės, nesandarių langų laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTÄ® 56 str.).PareiÅ¡kėjas žalÄ kildina ir iÅ¡ to, jog trÅ«ko spintelių, kėdžių, pakabų rÅ«bams kabinti, todėl rÅ«bus turėjo laikyti krepÅ¡iuose.PareiÅ¡kėjas į bylÄ jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų (pvz. raÅ¡ytų, bet neįteiktų skundų, raÅ¡ytinių liudytojų parodymų ir pan.) nepateikė.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ ar pataisos namų administracijÄ dėl baldų trÅ«kumo, o pataisos namų administracija bÅ«tų atsisakiusi tokį praÅ¡ymÄ tenkinti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s tvirtinimai apie tai, kad trÅ«ko spintelių, kėdžių, pakabų rÅ«bams kabinti, todėl Å¡ie skundo argumentai vertintini, kaip deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai ir atmestini.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog duÅ¡o patalpoje nebuvo veidrodžių, lentynėlių higienos reikmėms susidėti.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie LR TM 2017 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-245, nurodyta, kad dušo patalpoje turi būti veidrodis, lentynėlė higienos priemonėms prie kiekvieno dušo čiaupo, kilimėlis arba grotelės 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos ir kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai pagal poreikį.Taigi akivaizdu, kad pagal aukščiau nurodytų teisės normų nuostatas dušinėse turi būti įrengtas veidrodis, lentynėlės higienos priemonėms.Atsakovės atstovė atsiliepime (b. l.

14) nurodė, jog 1-mo sektoriaus dušinėje yra įrengtas veidrodis, lentynėlių higienos reikmėms susidėti nėra. Iš atsakovės pateiktų duomenų galima spręsti, kad dušo patalpa neatinka aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, dėl to pareiškėjo pretenzijos šiuo aspektu pripažintinos pagrįstomis.Pareiškėjas nurodė, jog dėl didelio nuteistųjų skaičiaus prie sanitarinių mazgų ir prausykloje susidarydavo eilės, trūko tualetų, kriauklių, dušų.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 (toliau - ir Patalpų aprÅ«pinimo inventoriumi normos) nurodyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę deÅ¡imčiai asmenų, tualete – po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų. Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusios Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ numatė 1 praustuvę 15 nuteistųjų, 1 klozetÄ (gali bÅ«ti ir tupimas) arba pisuarÄ 15 nuteistųjų.Atsakovės atstovė atsiliepime į skundÄ nurodė, jog 1 bÅ«ryje įrengti 5 unitazai (tupimi), 6 kriauklės, 1 duÅ¡as; 2 bÅ«ryje įrengti 8 unitazai (sėdimi), 8 kriauklės, 6 duÅ¡ai; 4 bÅ«ryje įrengti 3 klozetai (sėdimi), 3 unitazai, 10 plautuvių, 2 duÅ¡o sieteliai, 5 bÅ«ryje įrengti 3 klozetai (sėdimi), 3 unitazai, 8 plautuvės, 2 duÅ¡o sieteliai; 9 bÅ«ryje įrengti 4 klozetai (sėdimi), 2 pisuarai, 6 plautuvės, 1 duÅ¡o sietelis (b. l. 26).Atsakovė nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu aukščiau paminėtuose bÅ«riuose buvusį nuteistųjų skaičių.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ savo praktikoje yra konstatavęs, kad Å¡io pobÅ«džio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principÄ , nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigÄ prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius (žr., pvz., 2011 m. sausio 11 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 2573/03), todėl pareiÅ¡kėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtÄ neturtinę žalÄ (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimÄ byloje N. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42255/04, 37 paragrafas; 2009 m. spalio 15 d. sprendimÄ byloje A. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 33470/03, 82 paragrafas; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30422/03, 35 paragrafas; 2006 m. birželio 1 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ , Nr. 4171/04, 20 paragrafas).

Kadangi pareiga paneigti pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013). Pastebėtina, kad laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Kadangi nėra galimybės apskaičiuoti sanitarinių įrenginių skaičiaus, tenkančio Normose nurodytam atitinkamam skaičiui nuteistųjų, todėl pripažintinos pagrįstomis pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės dėl jo neaprÅ«pinimo kietuoju inventoriumi.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde neginčija aplinkybės, kad jam buvo suteikta galimybė nusiprausti po duÅ¡u, tačiau pažymi, kad dėl didelio nutiestųjų skaičiaus ne visada spėdavo pasinaudoti sanitariniais įrenginiais bei laukdavo eilėse.

Bylos duomenimis pareiÅ¡kėjas nesikreipė į atsakovÄ dėl nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu, dėl vietos trÅ«kumo prausiantis duÅ¡e. Kita vertus, teismas pažymi, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių bÅ«tų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmetami.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog privatumas nebuvo užtikrintas jam naudojantis duÅ¡o patalpomis. Atsakovės atstovė atsiliepime į skundÄ nurodė, kad 1 sektoriuje esanti duÅ¡inė tvarkinga. DuÅ¡ai sienele ar užuolaida nėra atskirti.

Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja duÅ¡o vietų atskyrimo, tačiau iÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos (žr. 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ) matyti, kad nors pertvarų duÅ¡e nebuvimas negali bÅ«ti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad Å¡i aplinkybė neužtikrina visiÅ¡ko privatumo buvimo.

Å iuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat bÅ«tų vertinami, kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo minėtus pažeidimus ir visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, nes teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (sveikatos pablogėjimo, iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io.Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų jam teko patirti sveikatos sutrikimų, buvo pažemintas jo orumas ir garbė, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, tačiau įrodymų, jog bÅ«damas PravieniÅ¡kių PN jis kreipėsi į Sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ nepateikė.

IÅ¡ 2018 m. kovo 8 d. PravieniÅ¡kių PN medicininio pažymėjimo Nr. 81(3)-106 matyti, jog pareiÅ¡kėjas į sveikatos priežiÅ«ros specialistus kreipėsi tik dėl bendro pobÅ«džio sveikatos sutrikimų (b. l. 21). Pats pareiÅ¡kėjas bausmės atlikimo laikotarpiu dėl psichologinės pagalbos nesikreipė (b. l. 22). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad PravieniÅ¡kių PN per pareiÅ¡kėjo nurodytÄ laisvės atėmimo atlikimo Å¡ioje įstaigoje laikÄ neužtikrino jam teisės aktais reglamentuoto praustuvių ir tualetų skaičiaus, tinkamo privatumo duÅ¡e, nebuvo duÅ¡o patalpoje lentynėlės higienos priemonėms, todėl konstatuotina, kad PravieniÅ¡kių PN pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai jog atsakovo pareigÅ«nų elgesys su pareiÅ¡kėju galėtų bÅ«ti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų (pažeidžiant vienam asmeniui nustatytÄ praustuvių ir tualetų skaičių, privatumÄ duÅ¡e), pažeidimų trukmę ir mastÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų kalinamas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).Ä®rodymų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, į bylÄ nepateikta.

Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ . Tokiu bÅ«du pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas (materialinio buitinio aprÅ«pinimo, privatumo duÅ¡e), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 56 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista L. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                                          Natalja Zelionkienė