5b4e33ee-eca7-4dac-8f3f-3096fe2db2cf · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3485-764/2016Proceso Nr. 2-68-3-12324-2013-7  Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. K. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Alytaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nustatė: PareiÅ¡kėjas V. K. V. kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino (t. II, b. l. 124–127), praÅ¡ydamas:1) iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 3 000 Eur turtinę ir 5 000 Eur neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė dėl neteisėtų Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) veiksmų;

2) iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 3 000 Eur turtinę ir 5 000 Eur neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė dėl neteisėtų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo neteisėtų veiksmų.Pagrįsdamas savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo                                                    2011-11-11 iki 2011-12-05 Alytaus PN buvo laikomas be teisėto pagrindo, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2011-11-11 nutartimi jam kardomoji priemonė – suėmimas – nebuvo paskirta.

Dėl tokių neteisėtų Alytaus PN pareigÅ«nų veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , kuriÄ pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. nuostatas privalo atlyginti Lietuvos valstybė. PareiÅ¡kėjo patirtÄ turtinę žalÄ sudaro negautos pajamos, nes negalėjo dirbti, taip pat už priklausančiÄ buto dalį nesumokėti mokesčiai. Neturtinė žala pasireiÅ¡kė tuo, kad pareiÅ¡kėjas patyrė stresÄ , jautėsi pažemintas. Skunde taip pat nurodė, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių                     TI-K) pareigÅ«nai pažeidė jo teises, nes į pataisos įstaigÄ pareiÅ¡kėjas buvo priimtas remiantis akivaizdžiai neteisėta ir negaliojančia Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-12-05 nutartimi, kurioje nebuvo nurodyta skirtos kardomosios priemonės galiojimo termino pabaiga.

Vadinasi, laikotarpiu nuo 2011-12-06 iki 2011-12-29 LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas buvo laikomas neteisėtai, todėl Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti jo patirtÄ turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro pajamos, nes negalėjo dirbti, taip pat už priklausančiÄ buto dalį nesumokėti mokesčiai. Neteisėti LukiÅ¡kių TI-K veiksmai pasireiÅ¡kė ir tuo, kad laikotarpiu nuo 2011-12-06 iki 2011-12-29 jis buvo kalinimas perpildytose kamerose. Neturtinė žala pasireiÅ¡kė tuo, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ (t. III, b. l. 1–4) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime pažymėjo, kad 2011-11-30 gavo Vilniaus apygardos teismo 2014-11-11 nutartį, kuria buvo panaikintas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priimtas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-05-11 nuosprendis ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti iÅ¡ naujo. Kadangi Vilniaus apygardos teismas nebuvo iÅ¡sprendęs kardomosios priemonės klausimo, Alytaus PN administracija                             2011-12-01 kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės teismÄ ir Å¡is 2011-12-01 priėmė nutartį, kuria pratęsė pareiÅ¡kėjui skirto suėmimo terminÄ trims mėnesiams.

Gavę Å¡iÄ nutartį, Alytaus PN                       2011-12-06 perkėlė pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ LukiÅ¡kių TI-K. Atsakovės nuomone, Alytaus pataisos namų administracijos veiksmuose negali bÅ«ti nustatyta viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ grindžiamas abstrakčiais argumentais, todėl negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ (t.

III, b. l. 50–55) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime pažymėjo, kad į LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas atvyko 2011-12-06 ir buvo laikomas remiantis Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-12-01 nutartimi, kuria buvo pratęstas pareiÅ¡kėjui skirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas. IÅ¡ suėmimo pareiÅ¡kėjas buvo paleistas                                                     2011-12-29, t. y. nedelsiant po to, kai Vilniaus apygardos teismas panaikino Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-12-01 nutartį.

ReikalavimÄ priteisti žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė praleidęs CK 1.125 str. 8 d. nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl jis negali bÅ«ti tenkinamas. Nuteistieji ir suimtieji LukiÅ¡kių TI-K paskirstomi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nustatytų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis plotas neatitikti teisės aktuose nustatytų ribų.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas keliamas dėl pareiÅ¡kėjo V.

K. V. reikalavimų atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ neteisėtų Alytaus PN ir LukiÅ¡kių TI-K veiksmų. Valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str. Pagal CK 6.271 str. 1 d., žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Civilinei atsakomybei, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atsirasti būtini trys elementai: neteisėti veiksmai                       (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.).

Nesant vieno iÅ¡ jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė. Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t.y. visas Å¡iuo atveju bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ dėl žalos atlyginimo.ReikalavimÄ atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2011-11-11 iki 2011-12-05 Alytaus PN, o laikotarpiu nuo 2011-12-06 iki 2011-12-29 LukiÅ¡kių                  TI-K jis buvo laikomas suimtas be teisėto pagrindo.

Bylos duomenys patvirtina, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-05-11 nuosprendžiu pareiÅ¡kėjas buvo pripažintas kaltu padaręs Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jam skirta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kardomoji priemonė – suėmimas – palikta nepakeista (t. I, b. l. 33–40).Apeliacine tvarka baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2011-11-11 nutartimi panaikino Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-05-11 nuosprendį ir perdavė baudžiamÄ jÄ bylÄ Ukmergės rajono apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (t.

I, b. l. 29–32).IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2011-11-11 nutartis 2011-11-17 buvo iÅ¡siųsta LukiÅ¡kių TI-K ir 2011-11-25 raÅ¡tu Nr. 9-24691 persiųsta Alytaus PN (t. III, b. l. 30).Alytaus PN 2011-12-01 raÅ¡tu Nr. 8-136931 kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡aiÅ¡kinti, ar pareiÅ¡kėjui V. K. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – yra palikta galioti iki naujo nuosprendžio priėmimo (t. III, b. l. 31).Ukmergės rajono apylinkės teismas 2011-12-01 nutartimi pratęsė V.

K. V. kardomojo kalinimo – suėmimo – terminÄ trims mėnesiams (t. I, b. l. 133).Atsižvelgiant į nurodytÄ nutartį, pareiÅ¡kėjas 2011-12-06 buvo etapuotas į LukiÅ¡kių TI-K (t. I, b. l. 67). Vilniaus apygardos teismas 2011-12-29 nutartimi panaikino Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-12-01 nutartį (t. III, b. l. 32–34), todėl pareiÅ¡kėjas 2011-12-29 iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K buvo paleistas (t. I, b. l. 50–51).Ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas, suėmimÄ vykdančias įstaigas, taip pat asmenų, laikomų suėmimÄ vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas.

SuėmimÄ vykdančios įstaigos, asmenis tardymo izoliatoriuose suimtus gali laikyti tik vadovaudamosi ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimis (Suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. 1 d. 1 p.). Asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, tardymo izoliatoriuose negali bÅ«ti laikomi ilgiau negu teismo nutartyse nustatytÄ terminÄ (Suėmimo vykdymo įstatymo 46 str.). Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 47 str., suimtųjų paleidimo iÅ¡ tardymo izoliatorių pagrindai yra:

1) suėmimo panaikinimas;

2) suėmimo pakeitimas kita kardomÄ ja priemone;

3) pasibaigęs paskirto suėmimo terminas, jeigu jis nepratęstas įstatymų nustatyta tvarka. Nuosprendis, nutartis arba nutarimas dėl suimtojo paleidimo vykdomi nedelsiant, kai tik juos gauna tardymo izoliatoriaus administracija (Suėmimo vykdymo įstatymo 48 str. 1 d.). Kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo pagrindus ir sÄ lygas, teisę skirti suėmimÄ turinčius pareigÅ«nus, suėmimo skyrimo tvarkÄ , suėmimo taikymo trukmę ir jo termino pratęsimÄ , nutarties skirti suėmimÄ ar pratęsti suėmimo terminÄ apskundimo tvarkÄ nustato Baudžiamojo proceso kodekso IX skyriaus nuostatos.

Teisė spręsti, ar suėmimas asmeniui paskirtas ir pratęstas teisėtai, teisėtos sudėties teismo, ar suėmimo terminas nevirÅ¡ija Baudžiamojo proceso kodekso                  127 str. nustatyto maksimalaus termino, suteikta teismui (BPK 130 str.). Vadinasi, suėmimÄ vykdančios įstaigos neturi teisės atsisakyti vykdyti galiojančios teismo nutarties ir juo labiau vertinti Å¡ios nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Anksčiau nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad iÅ¡ suėmimo pareiÅ¡kėjas V.

K. V. galėjo bÅ«ti paleistas tik gavus teismo priimtÄ nuosprendį ar nutartį dėl suėmimo panaikinimo arba pakeitimo kita kardomÄ ja priemone. PareiÅ¡kėjas teigia, kad, remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2011-11-11 nutartimi, Alytaus PN jį nedelsiant turėjo paleisti iÅ¡ suėmimo.Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2011-11-11 nutartį Alytaus PN gavo 2011-11-30 (t. III, b. l. 30). Minėtoje nutartyje pareiÅ¡kėjui paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – panaikinimo ar pakeitimo klausimas nebuvo aptartas, todėl Alytaus PN administracija nedelsdama 2011-12-01 kreipėsi į baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjantį Ukmergės rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama pateikti informacijÄ , ar pareiÅ¡kėjui paskirta kardomoji priemonė buvo panaikinta, ar ne (t.

III, b. l. 31). Ukmergės rajono apylinkės teismas 2011-12-01 nutartimi, kuri galiojo iki 2011-12-29, pratęsė pareiÅ¡kėjui V. K. V. paskirto suėmimo galiojimo terminÄ trims mėnesiams. Ä®vertinęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ , teismas konstatuoja, kad Alytaus PN veiksmuose negali bÅ«ti nustatyta viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai. Pagrindas paleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ suėmimo galėjo bÅ«ti tik teismo priimtas nuosprendis ar nutartis, kuri turėjo bÅ«ti vykdoma nedelsiant jÄ gavus.

Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2011-11-11 nutartį Alytaus PN gavo tik 2011-11-30, joje kardomosios priemonės – suėmimo – panaikinimas arba pakeitimas kita kardomÄ ja priemone aptartas nebuvo, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-12-01 nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, Alytaus PN, vadovaudamasi Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatomis, neturėjo teisinio pagrindo paleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ suėmimo. PareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad apie priimtÄ Vilniaus apygardos teismo 2011-11-11 nutartį ir tai, kad jis turi bÅ«ti paleistas iÅ¡ suėmimo, negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti neteisėtus Alytaus PN veiksmus, nes Suėmimo vykdymo įstatyme imperatyviai nustatyta, kad asmuo iÅ¡ suėmimo gali bÅ«ti paleidžiamas tik remiantis teismo nuosprendžiu ar nutartimi, o ne jo paties praÅ¡ymu.

PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad laikotarpiu nuo 2011-12-06 iki 2011-12-29 jis neteisėtai buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K, nes Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-12-01 nutartis buvo neteisėta.Kaip nurodyta anksčiau, vykdydamas teismo paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , LukiÅ¡kių TI-K neturi teisės vertinti teismo nutarties teisėtumo, nes tokia teisė pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas suteikta teismui. Byloje neginčytinai nustatyta, kad į LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas buvo pristatytas remiantis Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-12-01 nutartimi, kuri galiojo iki 2011-12-29, t. y. iki kol Vilniaus apygardos teismas jÄ panaikino.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K neturėjo teisės 2011-12-06 nepriimti pareiÅ¡kėjo į tardymo izoliatorių ir iÅ¡ jo jį paleisti iki 2011-12-29, todėl jokių neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neatliko. Bylos duomenys patvirtina, kad iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas buvo paleistas 2011-12-29,       t. y. nedelsiant po to, kai buvo panaikinta jam paskirta kardomoji priemonė.Teismas taip pat pažymi, kad, kaip matyti iÅ¡ Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012-10-19 nuosprendžio, ginčo laikotarpis, t. y. nuo 2011-11-11 iki 2011-12-29, buvo įskaitytas į pareiÅ¡kėjo bausmės laikÄ (t.

I, b. l. 22–28). Å ios nuosprendžio dalies Vilniaus apygardos teismas 2013-03-01 nutartimi (t. I, b. l. 16–21) nepakeitė. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas pripažino, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai buvo suimtas. Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ negali bÅ«ti tenkinamas.

ReikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas grindžia ir tuo, kad laikotarpiu nuo                     2011-12-06 iki 2011-12-29 LukiÅ¡kių TI-K jis buvo kalinamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, t. y. perpildytose kamerose (t. I, b. l. 53, t. II, b. l. 124–127). LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ praÅ¡o Å¡iam pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismas pažymi, kad pagrindo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ nagrinėjamu atveju nėra, nes reikalavimÄ atlyginti dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2011-12-06 iki 2011-12-29 patirtÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė 2013-06-26 (t.

I, b. l. 53), t. y. nepraleidęs taikytino trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas V. K. V. skunde nurodytu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K praleido 23,5 dienos. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010).

Jos 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, Higienos normoje HN 76:2010 nėra nustatytas. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

LukiÅ¡kių TI-K pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas įvairaus ploto kamerose su kintančiu kartu laikomų asmenų skaičiumi. PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamųjų kamerų 3,6 kv. m plotas. Teismo nuomone, atsižvelgiant į keliamo ginčo pobÅ«dį, turi bÅ«ti įvertinta, ar pareiÅ¡kėjas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo laikomas visÄ buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, ar ne.

IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad 3,6 kv. m kameros plotas per ginčijamÄ laikotarpį (23,5 dienos) buvo užtikrintas tik 2011-12-07 ryte. Likusį laikotarpį pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis kameros plotas Tai, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija dėl kamerų stygiaus neturėjo galimybių pareiÅ¡kėjo perkelti į neperpildytÄ kamerÄ , nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad 23 dienas buvo pažeista jo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos papildomos sÄ lygos ilgiau nei 1 val. bÅ«ti gryname ore, pasivaikščioti, sportuoti. Vadinasi, negali bÅ«ti pripažinta, kad įstaiga už nepakankamÄ kameros plotÄ kompensavo pareiÅ¡kėjui, suteikdama pakankamÄ judėjimo laisvę, galimybę dalyvauti užimtumo programose ar pan.Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Kaip ne kartÄ savo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kino Europos Žmogaus Teisių Teismas, Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam                          (2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimas ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Atsižvelgdamas į nurodytÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , teismas konstatuoja, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tokiu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas Konvencijos 3 str. pažeidimui konstatuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. kalinimo netinkamomis sÄ lygomis trukmę, jo fizinį ir psichinį poveikį, nukentėjusiojo lytį, amžių bei jo sveikatos bÅ«klę. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Nr. A822-1427/2013, Nr. A822-1395/2013).Pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas patvirtino, kad dėl laikymo perpildytose kamerose patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamus iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ .

Aplinkybių, kad dėl to bÅ«tų sutrikusi pareiÅ¡kėjo sveikata, psichinė ar fizinė bÅ«klė ar bÅ«tų patyręs tokius neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti žmogaus kankinimu Konvencijos 3 str. prasme, teismas nenustatė, jų nenurodė ir pats pareiÅ¡kėjas. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ .Pagal CK 250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., taip pat ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A502-1235/2012) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 38427/05) konstatuota, jog valstybės, neatsižvelgiant į finansinius ar kitokius sunkumus, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemÄ taip, kad bÅ«tų užtikrinta pagarba kalinių orumui, bÅ«tų pasirÅ«pinta kalinio sveikata.Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis trukmę, t. y. 23 dienos, tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis nepadarė negrįžtamojo poveikio pareiÅ¡kėjo fizinės ar psichinės sveikatos bÅ«klei, konstatuoja, kad V.

K. V. galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiančiomis, sÄ lygomis.

Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 230 Eur neturtinė žala. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ jį pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl 230 Eur sumÄ laiko kaip adekvačiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 5 p., 127 ir               129 str. teisėja nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo V. K. V. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjui V. K. V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 230 Eur (dviejų Å¡imtų trisdeÅ¡imties) Eur neturtinę žalÄ .KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                              Egidija Puzinskaitė