5b4ca101-81fa-4afe-bbfc-035598a1e2a9 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Ryšardas Skirtunas                                                                                                           Nuorašas:Pranešėjas Ryšardas Skirtunas                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-204-376-2012Teisėja A.

V.                       Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01758-2010-7                                                               Procesinio sprendimo kategorija:                2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. balandžio 6 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,teisėjų Viktoro Dovidaičio, Daivos Kazlauskienės,sekretoriaujant L.

G.,dalyvaujant prokurorui L. G.,gynėjui advokatui V. M.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Prienuose, Lietuvos Respublikos piliečio, nevedusio, įgijusio pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , dirbančio UAB „A." plovėju, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisto, bausto administracine tvarka, apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 2 d. ir nuteistas 40 MGL (5200 Lt.) bauda, uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

    E. V. nuteistas už tai, kad bÅ«damas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Jis, 2010-11-28, apie 01 val. 10 min., Vilniuje, važiuodamas Laisvės prospektu nuo Architektų gatvės link Sausio 13-osios gatvės, netoli „VaivorykÅ¡tės“ autobusų stotelės ir vairuodamas automobilį „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 14, 133 punkto reikalavimus, t.y. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus (kraujyje rasta 1,73 promilės etilo alkoholio), važiuodamas Laisvės prospektu nuo Architektų gatvės link Sausio 13-osios gatvės, neprivažiavus „VaivorykÅ¡tės“ autobusų stotelės nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė vairuojamojo automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, užvažiavo ant deÅ¡inio Å¡aligatvio ir atsitrenkė į ten stovintį gatvės apÅ¡vietimo stulpÄ .

Eismo įvykio metu automobilio keleiviui J. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, apgadintas automobilis ir gatvės apÅ¡vietimo stulpas.Apeliaciniu skundu nuteistasis E. V. praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nurodant, kad jis iÅ¡teisintas dėl to, kad nustatyta tvarka neįrodyta, kad dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas jo kaltę grindė tik maža dalimi įrodymų, kuri tik leido teismui padaryti tariamai neginčytinÄ iÅ¡vadÄ apie jo buvimÄ Ä¯vykio vietoje, bet ne apie automobilio vairavimÄ ir apgadinimÄ .

Skunde nurodoma, kad nuteistojo gynėjo daugkartinius praÅ¡ymus skirti teismo fonoskopinę ekspertizę, atsakant į klausimus, ar teismui pateikti garso įraÅ¡ai yra nuteistojo, ar įraÅ¡ai nėra sumontuoti ir pan., apylinkės teismas atmetė, todėl byloje liko nepaÅ¡alintos dvejonės dėl tikrojo eismo įvykio kaltininko. Skunde pažymima, kad nukentėjusysis automobilio „Fiat Dablo“ keleivis J. M. nurodė, kad paminėtÄ automobilį vairavo D. A., pretenzijų dėl kojos sužalojimo jis niekam neturi, o E. V. automobilyje su jais nebuvo.

Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras - atmesti. Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmestinas.    Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.    Nors nuteistasis savo kaltę neigia, jo kaltė padarius veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 2 d., įrodyta byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Byloje neabejotinai įrodyta, E. V. bÅ«damas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

   Nuteistojo kaltę patvirtina liudytojo D. J. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, kur jis paaiÅ¡kino, jog jis su porininku A. D. atvažiavo į įvykio vietÄ . Ä®vykio vietoje buvo asmuo, kuris prisistatė kaip automobilio vairuotojas. Nukentėjusįjį iÅ¡vežė greitoji. Jis nubraižė eismo įvykio schemÄ , apžiÅ«rėjo automobilį. Paskui nuvažiavo į kelių policijos budėtojų dalį forminti eismo įvykio. Sutvarkius visÄ dokumentacijÄ jis buvo pakviestas patrulių į Architektų g.

Nuvažiavus ten, patruliai perdavė kaltinamÄ jį, kurio rankos buvo kruvinos. Patruliai paaiÅ¡kino, kad jie atvyko dėl Å¡eimyninio konflikto. Konfliktas kilo tada, kai kaltinamasis išėjo, o paskui grįžo visas kruvinas. Kaltinamasis patruliams buvo prisipažinęs, kad vairavo automobilį. Vežant kaltinamÄ jį į kelių policijÄ , jis prašė su juo susitarti. Kelių policijoje kaltinamasis parašė paaiÅ¡kinimÄ , kad vairavo. Tai jis padarė liudytojo akivaizdoje. Liudytojas nurodė, jog jam nekilę abejonių, kad bÅ«tent kaltinamasis ir vairavo.

Ä®vykio metu automobilis buvo labai stipriai apgadintas. Liudytojas, kuris teigė vairavęs, buvo nesužalotas, kai tuo tarpu kaltinamasis buvo visas kruvinas – buvo kraujas ant rankų, viena ranka buvo užvyniota, buvo nubrozdintas veidas. Budėtojas iÅ¡kvietė ir kitÄ asmenį, kuris buvo prisistatęs kaip automobilio, padariusio avarijÄ , vairuotojas. AnalogiÅ¡kus parodymus davė ir liudytojas A. D., kuris patvirtino, jog kaltinamasis vežamas į Kelių policijÄ siÅ«lė neforminti įvykio. Liudytojas taip pat nurodė, kad Kelių policijoje jis girdėjo kaip asmuo, kuris buvo prisistatęs kaip vairavęs automobilį (D.

A.) kalbėjo su kaltinamuoju ir sakė pastarajam raÅ¡yti tiesÄ . E. V. kaltę taip pat patvirtina liudytojo N. V. parodymai, kuriais nustatyta, kad kaltinamojo jis asmeniÅ¡kai nepažįsta. Dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialistu. Jis formino eismo įvykį Laisvės pr. neprivažiavus „VaivorykÅ¡tės“ ties apsisukimu. Ten buvo vadinamas „kablukas“ atsitrenkęs į stulpÄ . Ä®vykio vietoje buvo patrulių ekipažas ir vairuotojas, kuris teigė, kad vairavo automobilį.

Tai buvo D. A.. Ä®vykio vietoje buvo aiÅ¡ku, kad įvykis įvyko dėl slidžios kelio dangos, nepasirinkto saugaus greičio. PareigÅ«nai nubraižė schemÄ , viskÄ iÅ¡matavo. D. A. buvo patikrintas girtumas. Jis Kelių policijoje parašė paaiÅ¡kinimÄ . Vėliau Kelių policijos pareigÅ«nų ekipažas atvežė kitÄ vairuotojÄ ir pasakė, kad tai jis iÅ¡ tikrųjų vairavo automobilį, kuris pateko į autoįvykį. Pastarasis taip pat buvo nuvežtas į narkologinį, o jis paskambino ir paprašė D.

A. grįžti atgal į Kelių policijÄ . D. A. atvažiavus, jo paklausė, kaip buvo iÅ¡ tikrųjų. Pastarasis prisipažino, kad vairavo ne jis. Parašė naujÄ paaiÅ¡kinimÄ , nurodydamas, kad vairavo žmonos brolis. Jokio spaudimo jis D. A. nedarė, tik nurodė, kad įvykio metu nukentėjo kitas asmuo ir kad jis raÅ¡ytų kaip buvo. Vėliau iÅ¡ narkologinio buvo parvežtas kaltinamasis. Jis taip pat parašė paaiÅ¡kinimÄ , kuris buvo prisegtas prie bylos. Liudytojas taip pat nurodė, kad jo nuomone automobilį vairavo kaltinamasis, nes jis buvo susižalojęs rankÄ , taip pat važiuojant normaliu greičiu blaivam, neįmanoma taip atsitrenkti į stulpÄ , nes posÅ«kis nedidelis, naktį transporto mažai.

Liudytojas taip pat nurodė, kad D. A., kai antrÄ kartÄ buvo atvažiavęs į Kelių policijÄ , kalbėdamas telefonu pasakė kažkam rusiÅ¡kÄ frazę „ti menia podstavil“. Liudytojas A. N., apklaustas teismo posėdyje parodė, kad kaltinamojo asmeniÅ¡kai nepažįsta, su juo buvo susidÅ«ręs tik darbo reikalais. Dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 6-os kuopos 1-o bÅ«rio vyriausiuoju pareigÅ«nu. Prisimena iÅ¡kvietimÄ praėjusiais metais į (duomenys neskelbtini) dėl Å¡eimyninio konflikto.

Konfliktas vyko tarp sÅ«naus ir motinos. Buvo iÅ¡kviesti ir medikai, kurie vėliau iÅ¡vyko. Ten buvo ir daugiau žmonių, nes vyko vakarėlis. Konfliktas buvo nuramintas. Pretenzijų nebuvo, tačiau kol jis aiÅ¡kinosi su motina, jaunuolis porininkui O. C. prisipažino, kad dalyvavo eismo įvykyje, kuriame nukentėjo asmuo. Porininkas su jaunuoliu bendravo lauke. Tuomet ir jis paprašė papasakoti kas įvyko, tačiau kaltinamasis jam nieko nepasakojo. Jie buvo policijos automobilyje. Tikėdamasis, kad jaunuolis kÄ nors pasakos, pasakė, kad daromas garso įraÅ¡as.

Apie gautÄ informacijÄ dėl eismo įvykio pranešė VPK Operatyvaus valdymo skyriui. Buvo iÅ¡kviestas Kelių policijos patrulis. Vienu metu jie su porininku buvo iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio, bet čia paliko mobilųjį telefonÄ , kuriame buvo įjungta garso įraÅ¡ymo funkcija. Kaltinamasis tuo metu kažkam skambino. Po to, atvyko Eismo priežiÅ«ros tarnyba, jiems perdavė kaltinamÄ jį, paaiÅ¡kino, kad jis prisipažino vairavęs, padaręs eismo įvykį ir pasiÅ¡alinęs iÅ¡ jo. Eismo priežiÅ«ros tarnybos pareigÅ«nai pasakė, kad reikės dėl to suraÅ¡yti praneÅ¡imÄ ir nuvykti pas juos į Giraitės g.

3. Nuvykęs ten, iÅ¡klausė padarytÄ garso įraÅ¡Ä . Ä®raÅ¡e buvo aiÅ¡kiai girdėti, kaip jaunuolis skambina kažkokiam pažįstamam ir pasakoja, kad jis vairavo automobilį, padarė avarijÄ , kurios metu nukentėjo žmogus, kad atsakomybę prisiėmė draugas, kuris net nedalyvavo eismo įvykyje. Liudytojo manymu kaltinamasis skambindamas draugui nežinojo, kad viskas toliau įraÅ¡inėjama. Ä®raÅ¡as išėjo kokybiÅ¡kas, viskas puikiai girdisi. Skambino bÅ«tent kaltinamasis. Taip pat Å¡is liudytojas nurodė, jog D.

A. Kelių policijoje antrÄ paaiÅ¡kinimÄ rašė jo akivaizdoje. Jis nebuvo verčiamas nieko raÅ¡yti. Tai darė savo valia gal bÅ«t iÅ¡sigandęs atsakomybės už melagingus parodymus. Nuteistojo kaltė taip pat įrodyta liudytojo O. C. parodymais, kur jis davė analogiÅ¡kus parodymus dėl susitikimo su kaltinamuoju. Taip pat liudytojas nurodė, kad jam kaltinamasis pasakė, kad buvo eismo įvykis, yra sužeistas žmogus ir kad vairavo kaltinamasis. Liudytojas taip pat nurodė, kad kaltinamojo prisipažinimÄ jie norėjo įraÅ¡yti mobilaus telefono pagalba, tačiau perspėjus, kad bus daromas garso įraÅ¡as, kaltinamasis nieko ta tema nekalbėjo.

Vienu metu kaltinamasis buvo paliktas policijos automobilyje vienas. Jis tuo metu kažkam skambino ir Å¡is pokalbis buvo įraÅ¡ytas palikto automobilyje mobilaus ryÅ¡io telefono pagalba. Vėliau Å¡is įraÅ¡as buvo perkeltas į CD ir pateiktas tyrėjams. Liudytojas A. B., apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog įvykio naktį telefonu su kaltinamuoju E. V. kalbėjo, tačiau pokalbio turinio neprisimena. (Pokalbio liudytojas neprisiminė ir perklausius policijos pareigÅ«nų pateiktÄ garso įraÅ¡Ä ). Kartu liudytojas nurodė, jog vieno pokalbio telefonu su kaltinamuoju metu, kaltinamasis sakė apie nesÄ mones namuose, tai, kad susipyko su motina, pradėjo viskÄ daužyti.

Liudytojas Å . R., apklaustas apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis yra jo žmonos dukros (M. R. – teismo pastaba) vaikinas. Naktį, kai buvo Å¡venčiamas gimtadienis skambino Erdas ir kažkÄ neriÅ¡liai pasakojo apie eismo įvykį. Pasakė „padarėm autoįvykį“. Liudytojo mobilaus telefono numeris esÄ s (duomenys neskelbtini). TÄ naktį Erdas skambino kelis kartus. Pirmais skambučiais tarsi kvietė į gimtadienio Å¡ventę, o vėliau pasakė apie autoįvykį.

Kartu liudytojas nurodė, kad tiesiogiai Erdas neįvardijo jog tai jis vairavo automobilį autoįvykio metu.            Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, kiti liudytojai (D. A., L. K. ir M. R.), kaip ir nukentėjusysis J. M. nurodo automobilį vairavus ne E. V., o D. A.. Nukentėjusysis J. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad su kaltinamuoju jau kokie 5 metai yra draugai. Ä®vykio dienÄ susirinko Å¡vęsti Monikos (E. V. draugės) gimtadienį. Jis daug iÅ¡gėręs, tad paprašė parvežti namo.

MaÅ¡inÄ vairavo vienintelis vakarėlyje negėręs D. A.. Kaip iÅ¡važiavo nepamena. Atsibudo tik po smÅ«gio. Pamatė aplinkui rÅ«kstančius dÅ«mus. Darius sakė lipti iÅ¡ maÅ¡inos, bet jis negalėjo, nes koja buvo prispausta. Per avarijÄ jam lūžo Å¡launikaulis. Lūžis dar nesugijęs, po dviejų metų reikės daryti operacijÄ . Žalos atlyginti nepraÅ¡o. Ä® draudimÄ nesikreipė. Kartu nukentėjusysis nurodė, jog maÅ¡ina jie važiavo dviese (su Dariumi). Kaltinamojo (E. V.) su jais nebuvo.

Liudytojas D. A. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kaltinamasis yra jo žmonos brolis. Liudytojas taip pat pažįsta ir nukentėjusįjį. Buvo Å¡venčiamas kaltinamojo E. V. merginos Monikos gimtadienis. Å ventės metu ( jau į vakarėlio pabaigÄ ) nukentėjusiajam pasidarė bloga ir jis paprašė nuvežti jį namo, nes liudytojas nevartojo alkoholio. Buvo Å¡alta ir jo (liudytojo) automobilis neužsikÅ«rė, todėl sėdo į Erdo darbinį automobilį ir važiavo iÅ¡ Lazdynų į KaroliniÅ¡kes.

Raktelius nuo automobilio davė pats E. V.. Važiuojant jis nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į stulpÄ . Sudaužė automobilį, nukentėjusiajam lūžo koja. Nors automobilis gerokai nukentėjo, jam pačiam nieko rimto neatsitiko. Medikai jo apžiÅ«ros nedarė. Jis tik pÅ«tė į alkotesterį, buvo daromas kraujo tyrimas. Kartu liudytojas nurodė, jog tÄ vakarÄ jis Kelių policijoje rašė du paaiÅ¡kinimus. Pirmame paaiÅ¡kinime parašė, kad automobilį vairavo jis. Po to kai jis išėjo iÅ¡ policijos, po kokių 10-15 min. jis vėl buvo iÅ¡kviestas.

Jam pareigÅ«nai liepę raÅ¡yti kad vairavo Erdas. Sakė, kad taip bus geriau, nes automobilis esÄ s ne jo, o įmonės. Antrame paaiÅ¡kinime jis ir parašė, kad vairavo kaltinamasis E. V.. Kartu liudytojas negalėjo paaiÅ¡kinti koks pareigÅ«nams skirtumas, kas vairavo automobilį. Su pareigÅ«nais pažįstamas nebuvo ir jų pastangos jam padėti jam nėra suprantamos. Jis negali paaiÅ¡kinti tokio pareigÅ«nų elgesio. AntrÄ paaiÅ¡kinimÄ jam liepė raÅ¡yti policijos pareigÅ«nas N. V.. Liudytojo parodymais nustatyta, kad po avarijos jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu „112“ ir žmonai.

Kam pirma - neprisimena. Ar po įvykio telefonu kalbėjosi su Erdu neprisimena. Liudytojas taip pat parodė, kad nuo Erdo namų iki avarijos vietos apie 1 km atstumas. Erdo eismo įvykio vietoje nebuvo. Po avarijos ErdÄ pirmÄ kartÄ jis pamatė kai buvo antrÄ kartÄ iÅ¡kviestas į Kelių policijÄ . Liudytojas taip pat akcentavo, jog tai jis vairavo automobilį ir padarė avarijÄ , o E. V. yra teisiamas nepagrįstai. Liudytoja L. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta.

Ä®vykio dienÄ Å¡ventė draugės Monikos gimtadienį. Gimtadienį Å¡ventė Monikos ir Erdo bute Architektų g., Lazdynuose. Jau po vidurnakčio svečiai pradėjo skirstytis. Nukentėjusysis paprašė, kad jį parvežtų namo. Darius buvo vienintelis, kuris negėrė, todėl ir vežė jį namo. Darius nukentėjusįjį namo vežė Erdo maÅ¡ina. Erdas su jais kartu nevažiavo, jis liko namuose. Po to iÅ¡ Eletos, kuri taip pat buvo pasilikusi namuose, sužinojo, kad Darius padarė avarijÄ .

TÄ jai telefonu pasakė Darius. Erdas tuo metu buvo kartu su jais ir iÅ¡girdęs Å¡iÄ Å¾iniÄ labai susinervino. Po to, kai Erdas pradėjo nebesitvardyti, į namus buvo iÅ¡kviesta policija. Erdas rėkė, daužė langus. Policija buvo iÅ¡sivežusi ErdÄ . Liudytoja M. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra kaltinamojo draugė. Ä®vykio dienÄ buvo Å¡venčiamas jos gimtadienis. Kartu liudytoja nurodė, jog nukentėjusįjį namo vežė Darius, o Erdas tuo metu buvo namuose, Å¡oko su ja.

Apie eismo įvykį pasakė Erdo sesuo. Sužinojęs apie įvykį Erdas ėmė durniuoti, daužyti stiklus. Liudytoja gydytoja S. Å . parodė, kad matė, kad kaltinamasis susižalojęs rankÄ , tačiau žaizda nebuvo gili, tad jokia medicininė pagalba nebuvo teikiama. Pagalbos atsisakė ir pats kaltinamasis. E. V. kaltė įrodyta ir raÅ¡ytine bylos medžiaga.Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad eismo įvykis kilo Vilniuje, Laisvės prospekte, netoli „VaivorykÅ¡tės“ stotelės 2010 11 28. Kelio danga sausa, asfaltas, vietomis apÅ¡erkÅ¡nijusi.

Kelių eismo įvykio rÅ«Å¡is – atsitrenkimas į kliÅ«tį. Ä®vykio vietoje nustatyta, kad automobilis FIAT atsitrenkė į stulpÄ . Fiksuotos deÅ¡inio rato vėžės sniege ant žalios vejos. Å io pėdsako ilgis 25,3m. (t.1., b.l. 3-13).Transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolu, suraÅ¡ytu 2010 11 28 (t.1., b.l. 10-11) nustatyta, kad automobilis Fiat Doblo (duomenys neskelbtini) stipriai apgadintas. Sugadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, sudaužyti visi priekiniai žibintai, iÅ¡laužtos deÅ¡inės pusės durys, apgadintos kairės pusės durys, apgadintas priekinis stiklas, įlinkęs stogas, važiuoklė.Automobilio Fiat Doblo (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros protokolu, suraÅ¡ytu 2010 12 01 (t.1., b.l. 16-24) nustatyta, kad automobilyje kraujo žymių nerasta.

Paimtas mikrodalelių mėginys nuo vairuotojo sėdynės bei stiklo Å¡ukės iÅ¡ automobilio salono.Pažyma dėl kelių įvykio (t.1., b.l. 25-26) nustatyta, kad autoįvykis įvyko dėl to, jog „vairuotojas nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stulpÄ â€œ. Autoįvykio metu nukentėjo keleivis J. M..Specialisto iÅ¡vada (t.1., b.l. 86-88) nustatyta, kad J. M. patyrė kairės akies voko nubrozdijimÄ bei kraujosruvÄ , muÅ¡tinę žaizdÄ lÅ«pų srityje, deÅ¡inio Å¡launikaulio lūžį.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2010 11 28 eismo įvykio metu, nukentėjusiajam bÅ«nant automobilio keleiviu. Sužalojimas visumoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ .Pagal LR BK 281 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

Byloje neabejotinai nustatyta, kad E. V., bÅ«damas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę pažeisdamas kelių eismo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis. Å io eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus – J. M. sveikata. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas jo kaltę grindė tik maža dalimi įrodymų, kuri tik leido teismui padaryti tariamai neginčytinÄ iÅ¡vadÄ apie jo buvimÄ Ä¯vykio vietoje, bet ne apie automobilio vairavimÄ ir apgadinimÄ . Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai, teisingai ir logiÅ¡kai paaiÅ¡kino kodėl remiasi vienų liudytojų parodymais, o kitų vertina kritiÅ¡kai. Teismas nukentėjusiojo J.

M., liudytojų D. A., L. K. ir M. R. parodymus vertino kaip galimai melagingus, duotus turint vienokių ar kitokių paskatų ir siekių. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, visi minėti asmenys yra draugai, siekiantys, kad įvykio teisinės pasekmės bÅ«tų kuo Å¡velnesnės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog minėti liudytojai ir nukentėjusysis siekia veikos kvalifikacijos pagal LR BK 281 str. 1 d., o ne 281 str. 2 d. Taip pat asmenims, kurie siekia nuslėpti tiesÄ , yra aiÅ¡ku, jog jei dėl autoįvykio bus kaltas neblaivus vairuotojas, draudimo bendrovė gali teikti regresinį ieÅ¡kinį.

Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos (t. 1 b.l. 162, 199) E. V. ir liudytojas D. A. savo ranka rašė paaiÅ¡kinimus Kelių policijoje apie Å¡io įvykio aplinkybes, abu nurodydami, kad automobilį vairavo ir avarijÄ padarė bÅ«tent E. V.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pirmo paaiÅ¡kinimo metu (t.1., b.l. 163) D. A., teigdamas, jog tai jis vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį, nurodė, kad eismo įvykis kilo dėl to, jog jam sutrukdė neblaivus per keliÄ einantis pilietis dėl ko jis stabdė ir automobilis slysdamas trenkėsi į stulpÄ - įvykio vietos apžiÅ«ros metu nenustatyti jokie stabdymo ar slydimo pėdsakai.

E. V. neblaivumas nustatytas specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodoma, kad 2010-11-28 3.30 val. paimtame jo kraujyje 1,73 prom. etilo alkoholio. Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡analizavo bendrojo pagalbos centro pateiktus duomenis. Kolegija visiÅ¡kai sutinka su pagrįstomis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vadomis. Taigi pirmas skambutis apie eismo įvykį buvo gautas 2010-11-28 01 val. 10 min. 06 s. Skambino pravažiuojančio automobilio vairuotojas D. T., kuris Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir apklausiamas liudytoju teismo posėdžio metu.

Ši aplinkybė rodo, kad pats eismo įvykis įvyko anksčiau negu buvo pranešta, t.y. iki 01 val. 10 min. Tuo tarpu tariamai vairavęs automobilį D. A. į BPC skambino tik 01 val. 16 min. 40 s., t.y. faktiškai po šešių su puse minutės po pirmo pranešimo. Byloje esančiomis telefoninių pokalbių išklotinėmis (t.1., b.l. 118 bei 123) neginčytinai nustatyta, kad 2010-11-28 01 val. 10 min., t.y. tuoj pat po įvykio yra užfiksuotas išeinantis E. V. skambutis D. A.. Pagal prisijungimo celės adresus E. V. tuo metu buvo arčiau įvykio vietos, o D.

A. – arčiau vietos, kur vyko gimtadienio Å¡ventė. Å ie duomenys paneigia D. A. aiÅ¡kinimÄ , kad neva tai jis vairavo, padarė avarijÄ ir apie įvykį pranešė savo žmonai – E. A.. Telefono pokalbių iÅ¡klotinės akivaizdžiai parodo, kad 2010-11-28 D. A. su savo žmona Eleta kalbėjo tik 01 val. 18 min. ir tai Å¡iuo atveju skambino ne jis, o jo žmona. (t.1., b.l. 124; 127). Aukščiau aptarti duomenys liudija tai, kad avarijos vietoje buvo bÅ«tent E. V. ir bÅ«tent jis paskambino D. A., pranešė apie avarijÄ ir iÅ¡kvietė jį į įvykio vietÄ .

Paminėtina ir tai, kad D. A. telefonų (Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)) skambučių iÅ¡klotinių (t.1., b.l. 114 bei 123-125) analizė leidžia konstatuoti ir tÄ faktÄ , jog jis tuoj po avarijos (iÅ¡skyrus aukščiau paminėtÄ skambutį į BPC) iÅ¡ vis niekam neskambino, nes buvo fiksuoti tik įeinantys skambučiai. Tai dar kartÄ patvirtina, kad apie avarijÄ galėjo praneÅ¡ti tik avarijos metu įvykio vietoje buvęs asmuo, t.y. Å¡iuo atveju tai padarė E. V., nes kaip jau buvo paminėta bÅ«tent jo iÅ¡einantis skambutis ir buvo užfiksuotas.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad analizuojant E. V. telefono išklotinę (t.1., b.l. 118-119) visi skambučiai (tiek įeinantys, tiek išeinantys), daryti 2010-11-28 nuo 01 val. 10 min. iki 01 val. 25 min. buvo vykdomi jungiantis per celę Nr. 92EB. Šios celės adresas yra R. Jankausko 2/L.Asanavičiūtės g.28, Vilniuje. (t.1., b.l. 121). Analizuojant D. A. telefono skambučių išklotinę (t.1., b.l. 123-125) matyti, kad 2010-11-28 nuo 00 val. 13 min. iki 01 val. 11 min. skambučiai buvo vykdomi per celę Nr. A41E, kurios adresas yra Architektų g. 14, Vilniuje, o nuo 2010-11-28 01 val. 13 min. skambučiai jau vykdomi jungiantis per celę A21E, kuri yra adresu R.

Jankausko g.1, Vilniuje. Taigi akivaizdu, kad D. A. keitė savo buvimo vietÄ bÅ«tent jau įvykus autoįvykiui, kas pilnai patvirtina tiek jo, tiek E. V. pirminius paaiÅ¡kinimus, jog E. V. padaręs avarijÄ Ä¯ jos vietÄ iÅ¡kvietė D. A., kad pastarasis prisiimtų atsakomybę esÄ tai jis vairavo ir padarė avarijÄ ir pastarasis vyko į įvykio vietÄ . Skunde nurodoma, nuteistojo gynėjo daugkartinius praÅ¡ymus skirti teismo fonoskopinę ekspertizę, atsakant į klausimus, ar teismui pateikti garso įraÅ¡ai yra nuteistojo, ar įraÅ¡ai nėra sumontuoti ir pan., apylinkės teismas atmetė, todėl byloje liko nepaÅ¡alintos dvejonės dėl tikrojo eismo įvykio kaltininko.

Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai nuosprendyje nurodė, kad toks garso įraÅ¡as negali bÅ«ti laikomas leistinu įrodymu byloje, nes įraÅ¡as padarytas pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ . Asmuo, galimai padaręs pažeidimÄ ar net nusikalstamÄ veikÄ , nebuvo įspėtas, kad tai kÄ jis kalbės, gali bÅ«ti įraÅ¡yta, naudojant technines priemones ir panaudota nagrinėjant bylÄ . Tuo buvo pažeistas Policijos patrulių veiklos instrukcijos 113p. (t.1., b.l. 193-195). Pirmosios instancijos teismas Å¡io garso įraÅ¡o nepripažino leistinu įrodymu Å¡ioje byloje, visgi teismas pripažino jį informacijos Å¡altiniu, leidžiančiu atitinkamai vertinti pačių policijos darbuotojų parodymus, o taip pat apklausiant asmenį, galimai kalbėjusį su E. V.

įraÅ¡o darymo metu. Kolegija dargi pažymi, jog net ir nesant apskritai minėto įraÅ¡o, nuteistojo E. V. kaltei pagrįsti įrodymų pakanka.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ bei pagrįstÄ nuosprendį. Nuteistojo versija apie tai, kad jis automobilio nevairavo vertintina kritiÅ¡kai, kaip siekis iÅ¡vengti atsakomybės.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. V., atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Teismas laikėsi LR BK 54 str. reikalavimų. Teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobÅ«dį, padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, į tai, kad jis dirba. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat įvertino tai, kad E. V. padarė neatsargų nusikaltimÄ . LR BK 281 str. 2 d. sankcija numato tris alternatyvias bausmės rÅ«Å¡is: baudÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki trejų metų.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, paskyrė Å¡velniausiÄ iÅ¡ sankcijoje numatytų bausmės rÅ«Å¡ių – baudos bausmę. Baudos dydį nustatė atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, amžių, veikos padarymo aplinkybes ir kaltininko požiÅ«rį į padarytÄ jÄ veikÄ . Taip pat teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, jog E. V. pažeidė kelių eismo taisykles, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, transporto priemonę vairavo bÅ«damas neblaivus, anksčiau už kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas administracine tvarka, todėl jam taikė ir baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimÄ naudotis specialia teise.Taigi apeliaciniame skunde nuteistasis nepateikia jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Å¡velninti jam bausmę.

           Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė :            nuteistojo E. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                  RyÅ¡ardas Skirtunas Teisėjai                                                                                            Viktoras Dovidaitis                                                                                                         Daiva Kazlauskienė