5b4c438c-9c7d-4152-8539-e4514760d1bc · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-350-901/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07305-2013-3 Procesinio sprendimo kategorija 35.5; 41; 63.1; 113.1; 116.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 3 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Laura Karmazaitė,sekretoriaujant Virginijai MatiuÅ¡ovienei,dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui N. Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BUAB „Jursa“, veikiančio per bankroto administratorių UAB „Tytus“, ieÅ¡kinį atsakovui AB SEB bankui dėl restitucijos taikymo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : teisme priimtas nagrinėjimui ieÅ¡kovo BUAB „Jursa“, veikiančio per bankroto administratorių UAB „Tytus“, patikslintas ieÅ¡kinys atsakovui AB SEB bankui, kuriuo ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 8698,74 Lt sumÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Byla nagrinėta nedalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui, atsižvelgiant į jo praÅ¡ymÄ , atsakovo atstovui tam neprieÅ¡taraujant.          IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2008-07-29 AB „SEB lizingas“ ir UAB „Jursa“ sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. S2008-07-0048, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įgijo teisę finansinio lizingo pagrindu sutarties galiojimo laikotarpiu valdyti ir naudoti autotransporto priemonę „Ford Tranzit“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-09-30 AB „SEB lizingas“ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė su UAB „Jursa“ sudarytÄ sutartį dėl finansinio lizingo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Finansinio lizingo sutarties pagrindu lizinguotas turtas buvo perimtas AB „SEB lizingas“ žinion ir realizuotas. 2013-04-29 Å iaulių apygardos teisme UAB „Jursa“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Tytus“. IeÅ¡kovo atstovas pateikė atsakovui praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti piniginių lėšų skirtumÄ , susidariusį parduoto lizinguojamo automobilio kainai virÅ¡ijus atsakovo pagal sutartį patirtus nuostolius, pervedant pinigus į BUAB „Jursa“ banko sÄ skaitÄ . 2013-09-24 AB „SEB bankas“ pateikė atsakymÄ Ä¯ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , kuriuo, nors iÅ¡ dalies pripažindamas, esant skirtumui susidariusiam parduoto lizinguojamo automobilio kainai virÅ¡ijus atsakovo pagal sutartį patirtus nuostolius, pervesti lėšas į BUAB „Jursa“ banko sÄ skaitÄ atsisakė.

Pagal lizingo sutartį ieÅ¡kovas turėjo atsakovui sumokėti ir atsakovas iÅ¡ lizingo sutarties tikėjosi gauti 80 278,50 Lt. IeÅ¡kovas atsakovui pagal lizingo sutartį sumokėjo 55 675,45 Lt. Atsakovas, nutraukęs sutartį ir perėmęs lizinguojamÄ automobilį jį pardavė už 33 301,62 Lt, tačiau nei lizinguojamo automobilio pardavimo dokumentų kopijų nei tariamų nuostolių susidarymÄ patvirtinančių dokumentų ieÅ¡kovo atstovui nepateikė. IeÅ¡kovo atstovo teigimu, 8698,74 Lt dydžio skirtumas (55675,62+33301,62-80278,50=8698,74), susidaręs parduoto lizinguojamo automobilio kainai virÅ¡ijus atsakovo gautinas sumas pagal sutartį sumas, turi bÅ«ti priteistas BUAB „Jursa“ naudai.

Atsakovas AB SEB bankas, kuris yra AB SEB lizingo teisių ir pareigų perėmėjas, su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad AB SEB lizingo su ieÅ¡kovu BUAB „Jursa“ sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. S2008-07-0048 buvo nutraukta bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo kaltės, todėl, atsakovas mano, kad ieÅ¡kovas neturi teisės reikÅ¡ti jokių reikalavimų, susijusių su lizinguoto turto rinkos vertės padidėjimu. Nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiu, kad atsiėmęs lizinguotÄ automobilį ir pardavęs jį tretiesiems asmenims, atsakovas gavo net 8 698,74 Lt papildomų pajamų.

Lizingo sutarties nutraukimo metu ieÅ¡kovo skola pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas buvo 3 899,35 Lt, taip pat buvo priskaičiuota 222,53 Lt delspinigių. Dėl lizingo sutarties nutraukimo atsakovas taip pat negavo 1345,87 Lt palÅ«kanų, kurias bÅ«tų gavęs, jeigu bÅ«tų buvusi tinkamai įvykdyta lizingo sutartis. Be to, po automobilio atsiėmimo atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti nuostolių, taip pat jį draudė ir dėl to patyrė 27,03 Lt nuostolių. Atsakovas taip pat sumokėjo 200,00 Lt (be PVM) UAB „Auksmiltis“ už automobilio saugojimÄ .

Dar 1500,00 Lt buvo sumokėta UAB „Krasta Auto Vilnius“ už minėto automobilio paruoÅ¡imÄ pardavimui ir tarpininkavimÄ surandant automobilio pirkėjÄ . Pažymėjo, kad lizinguoto automobilio Ford Transit neiÅ¡mokėta vertė pagal finansinio lizingo sutartį Nr. S2008-070048 buvo 19908,91 Lt (be PVM), o parduotas jis buvo už 27552,00 Lt (be PVM). Palyginus kainÄ , kuri buvo gauta pardavus automobilį (27 552,00 Lt), su neiÅ¡mokėta automobilio verte ir kitais atsakovo patirtais nuostoliais (27 145,69 Lt), atsakovo teigimu jokių 8 698,74 Lt pajamų, kurias ieÅ¡kinyje iÅ¡ atsakovo praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovas BUAB „Jursa“, lizingo davėjas ir atsakovas negavo.IeÅ¡kinys tenkintinas.         Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnį, 17 straipsnį ir 178 straipsnį Å¡alys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiÅ¡kumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (CPK 185 str.). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. liepos 29 d. buvo sudaryta triÅ¡alė Ertona ir Ko UAB (turto pardavėjo), UAB SEB lizingas (lizingo davėjo) ir UAB „Jursa“ (lizingo gavėjo) Finansinio lizingo sutartis Nr. S2008-07-0048, kuria lizingo davėjas, įsigijęs iÅ¡ turto pardavėjo autotransporto priemonę „Ford Tranzit“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties galiojimo laikotarpiu perdavė lizingo gavėjui valdyti ir naudotis šį lizinguojamÄ automobilį, kuris nuosavybės teise lizingo gavėjui pereitų visiÅ¡kai sumokėjus mokėjimų grafike-sÄ skaitoje nurodytus mokėjimus ar šį turtÄ sutartyje numatyta tvarka iÅ¡sipirkus iÅ¡ anksto (12-21 b.l.). IeÅ¡kovas (lizingo gavėjas) sutartimi laikotarpiu nuo 2008-07-29 iki 2013-07-25 įsipareigojo viso sumokėti 20 525,37 EUR sumÄ lizinguojamo automobilio vertei dengti ir 2724,89 EUR palÅ«kanų, viso 23 250,26 EUR (80 278,50 Lt) (13-14 b.l.). 2011-09-30 AB SEB lizingas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė su UAB „Jursa“ sudarytÄ sutartį dėl finansinio lizingo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, reikalaudamas sumokėti jam 3899,35 Lt skolos ir 222,53 Lt jo paskaičiuotų delspinigių (22-23 b.l.). 2013-04-29 Å iaulių apygardos teisme UAB „Jursa“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Tytus“ (6-7 b.l.).

IeÅ¡kovo bankroto administratorius pateikė lizingo davėjui praÅ¡ymus grÄ Å¾inti BUAB „Jursa“ piniginių lėšų skirtumÄ , susidariusį parduoto lizinguojamo automobilio kainai virÅ¡ijus atsakovo pagal sutartį patirtus nuostolius, pervesti į Å¡ios bendrovės banko sÄ skaitÄ , lizingo davėjas atsisakė iÅ¡mokėti reikalaujamas sumas, motyvuodamas tuo, kad sutartis buvo nutraukta dėl lizingo gavėjo kaltės, be to, po sutarties nutraukimo AB SEB lizingas patyrė papildomų iÅ¡laidų, susijusių su lizinguotos transporto priemonės draudimu, saugojimu ir pardavimu (8-10 b.l.).Byloje nėra ginčo dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo, tačiau Å¡alys nesutaria, ar atsakovas, kuris yra AB SEB lizingo teisių ir pareigų perėmėjas, turėtų mokėti ieÅ¡kovui 8698,74 Lt ieÅ¡kovo paskaičiuotÄ skirtumÄ po lizingo davėjo vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo ir perėmimo lizinguojamo automobilio ir jo realizavimo, parduoto lizinguojamo automobilio kainai virÅ¡ijus atsakovo gautinas pagal sutartį sumas (nuostolius).         Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.567 straipsnyje nustatyta, kad lizingo (finansinės nuomos) sutartimi viena Å¡alis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iÅ¡ trečiojo asmens kitos Å¡alies (lizingo gavėjo) nurodytÄ daiktÄ ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti.         Tais atvejais, kai Å¡alys susitaria, kad pasibaigus lizingo sutarčiai nuosavybės teisė bus perduota lizingo gavėjui, tokia sutarties sÄ lyga sutarties Å¡alims tampa esminė.

Nuosavybės teisės perėjimo sÄ lygos buvimas tiesiogiai lemia įmokų, lizingo gavėjo mokamų lizingo davėjui, sandarÄ . Kai pasibaigus sutarčiai daikto nuosavybės teisė lieka lizingo davėjui, lizingo gavėjo mokamas įmokas sudaro lizingo davėjo patirtų iÅ¡laidų (sutarties administravimo, daikto nusidėvėjimo – amortizacijos ir pan.) kompensacija bei atlyginimas lizingo davėjui už suteiktÄ finansavimÄ ir teisę naudotis daiktu (palÅ«kanos). Tuo atveju, kai lizinguojamo daikto nuosavybės teisė įvykdžius sutartį perduodama lizingo gavėjui, į įmokų sandarÄ papildomai įtraukiamos ir daikto vertės iÅ¡pirkimo įmokos, nes lizingo gavėjas nuo sutarties įsigaliojimo momento pradeda įgyvendinti savo teisę įgyti nuosavybės teisę, periodinėmis įmokomis palaipsniui iÅ¡pirkdamas daiktÄ iÅ¡ lizingo davėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012).

Lizingo sutarties esminio pažeidimo teisiniai padariniai įtvirtinti CK 6.574 straipsnyje. Å ioje normoje nurodyti du lizingo davėjo teisių gynimo bÅ«dai, lizingo gavėjui iÅ¡ esmės pažeidus sutartį: pirma, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieÅ¡ terminÄ ; antra, jis gali nutraukti sutartį. Å ie teisių gynimo bÅ«dai yra savarankiÅ¡ki ir nėra vienas kito taikymo sÄ lyga. Kai lizingo davėjas pasirenka nutraukti sutartį, kaip ir buvo Å¡iuo atveju, jis turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012).Tais atvejais, kai lizingo sutartyje nuosavybės teisės perėjimas lizingo gavėjui nenumatytas, nutraukus sutartį dviÅ¡alė restitucija negalima, nes lizingo gavėjo gauta nauda pagal tokiÄ sutartį – tai galimybė valdyti ir naudotis daiktu, kuria jis jau pasinaudojo iki sutarties nutraukimo.

Skirtinga situacija yra tuo atveju, kai lizingo sutartyje buvo numatytas nuosavybės teisės perėjimas ir atitinkamai – lizingo gavėjas mokėjo įmokas ne tik už naudojimÄ si daiktu, bet ir iÅ¡pirkdamas daikto vertę. Esant tokiai lizingo sutarčiai, dviÅ¡alė restitucija galima dėl tos įmokų dalies, kuriomis buvo iÅ¡perkama lizinguojamo daikto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2013).Finansinio lizingo sutarties pagrindu lizinguotas turtas, kurio kaina jo perdavimo lizingo gavėjui metu buvo 20 525,37 EUR (70 870 Lt), buvo perimtas AB SEB lizingas žinion ir realizuotas už 33 301,62 Lt su PVM (27 552 Lt be PVM), sutarties nutraukimo metu neiÅ¡mokėta lizinguojamos transporto priemonės vertė 23492,51 su PVM, lizingo davėjas negavo 289,79 EUR (1345,87 Lt) palÅ«kanų, kurias jis bÅ«tų gavęs, jeigu sutartis bÅ«tų iki galo tinkamai vykdoma (8, 13 b.l.).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad BUAB „Jursa“ AB SEB lizingui viso pagal Lizingo sutartį sumokėjo 55675,45 Lt (24 b.l.). Atsakovo atstovas to neginčija. Be to, atsakovo atstovas taip pat neginčija, kad atsižvelgiant į lizingo davėjo iÅ¡ lizingo gavėjo gautas sumas ir parduoto lizinguojamo automobilio gauta kaina, juos sudėjus, iÅ¡ tiesų Å¡i suma virÅ¡ija lizingo davėjo nuostolius dėl sutarties nutraukimo, kad jį sugrÄ Å¾inti į pradinę padėtį, jei lizingo sutartis bÅ«tų vykdyta tinkamai, tačiau Å¡is skirtumas atsakovo atstovo teigimu yra apie 2300 Lt, be to, teisminė praktika dėl sumų grÄ Å¾inimo lizingo gavėjui nevienareikÅ¡mė.

Teismas su tokiais atsakovo atstovo teiginiais nesutinka, be to, jis teismui nedetalizuoja, kaip jo paskaičiavimu Å¡iuo atveju gautina ne ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodyto dydžio skirtumas, kur detalizuota kaip gaunama Å¡i suma: 55 675,62 Lt (kiek įmokėjo lizingo gavėjas, 17 centų daugiau nei pateiktame iÅ¡raÅ¡e nurodyta) + 33 301,62 Lt (už kiek lizingo gavėjas pardavė lizinguojamÄ automobilį, atsižvelgiant į Å¡io amortizacijÄ ir kt.) minus 80 278,50 Lt (kiek viso lizingo gavėjas turėjo įmokėti įmokų lizingo davėjui pagal sutartį) = 8698,74 Lt (kiek ir praÅ¡oma priteisti ieÅ¡kiniu), susidaręs parduoto lizinguojamo automobilio kainai virÅ¡ijus atsakovo gautinas sumas pagal sutartį sumas.

Kaip jau teismas citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kai lizingo sutarties Å¡alys susitaria, kad iÅ¡mokėjus pagal sutartį visas įmokas, nuosavybės teisė pereina lizingo gavėjui, taikoma dviÅ¡alė restitucija pagal CK 6.222, 6.574 straipsnių nuostatas, tačiau ne daugiau nei tiek, kiek Å¡ios įmokos virÅ¡ija lizingo davėjo patirtus nuostolius, kadangi reikia atsižvelgti lizingo sutarties nutraukimui taikomus padarinius proporcingumo aspektu, t.y. kad viena Å¡alis (Å¡iuo atveju lizingo gavėjas) neproporcingai nenukentėtų.

Atsakovo atstovo teigimu iÅ¡ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodomos sumos reiktų minusuoti atsakovo turėtas papildomas iÅ¡laidas po automobilio atsiėmimo. Nurodė, kad atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti nuostolių, lizingo automobilį draudė ir dėl to patyrė 27,03 Lt nuostolių, be to, sumokėjo 200,00 Lt (be PVM) UAB „Auksmiltis“ už automobilio saugojimÄ , dar 1500,00 Lt (be PVM) buvo sumokėta UAB „Krasta Auto Vilnius“ už minėto automobilio paruoÅ¡imÄ pardavimui ir tarpininkavimÄ surandant automobilio pirkėjÄ (8, 28-29, 68-69 b.l.).

Su tokia atsakovo pozicija nesutiktina, kadangi lizingo davėjui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus lizingo sutartį, lizingo gavėjas grÄ Å¾ino lizingo davėjui lizingo objektÄ 2011 m. rugsėjo mėn., atsakovo nurodytos iÅ¡laidos atsirado po lizingo sutarties vienaÅ¡alio nutraukimo (30-35 b.l.). Teismo vertinimu perėmus (susigrÄ Å¾inus) lizingo objektÄ , visos iÅ¡laidos, susijusios su jo iÅ¡laikymu, turi tekti lizingo davėjui, kadangi prieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas – kad lizingo gavėjas (skolininkas) privalėtų padengti visas iÅ¡laidas, susijusias su lizingo objekto iÅ¡laikymu nuo jo grÄ Å¾inimo lizingo davėjui iki objekto realizavimo, reikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumÄ skolininko atžvilgiu, nes skolininkas Å¡ių iÅ¡laidų dydžio ir jų pagrįstumo negalėtų kontroliuoti, be to, laikotarpis nuo objekto grÄ Å¾inimo iki jo realizavimo yra neapibrėžtas ir gali tęstis nepagrįstai ilgai, jo trukmės kontroliuoti skolininkas taip pat negali, todėl reikalavimas, kad visas Å¡ias iÅ¡laidas padengtų skolininkas, neatitiktų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų (CPK 185 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2107/2013).Ä®vertinus nurodytÄ , teismo vertinimu ieÅ¡kovas įrodė, kad lizingo davėjui, kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra atsakovas (56-57, 59, 62-66 b.l.), nutraukus Lizingo sutartį ir perėmus lizinguojamÄ automobilį, susidarė 8698,57 Lt dydžio skirtumas, susidaręs parduoto lizinguojamo automobilio kainai virÅ¡ijus atsakovo gautinas sumas pagal sutartį sumas, kuris lizingo gavėjui turi bÅ«ti grÄ Å¾intas.

Reikia pastebėti, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė 17 centų didesnę sumÄ , t.y. 8698,74 Lt, padarydamas techninę klaidÄ , nes tiek sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e, tiek kitur ieÅ¡kinyje kalba, kad sumokėjo lizingo davėjui 55 675,45 Lt, o ne 55 675,62 Lt (55675,45+33301,62-80278,50=8698,57), kuri yra taisytina, nes nekeičia sprendimo esmės. Minėtas 8698,57 Lt dydžio skirtumas sutinkamai su formuojama teismų praktika yra priteistinas iÅ¡ atsakovo BUAB „Jursa“ naudai.Dėl kitų Å¡alių atstovų nurodytų argumentų teisėja nepasisako kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ .Kadangi atsakovas pažeidė sutartinės prievolės įvykdymo terminus, todėl vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d. atsakovas kaip juridinis asmuo privalo mokėti ieÅ¡kovui 6 procentų įstatymines metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas iÅ¡ antrosios Å¡alies priteisia proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

Nei viena iš šalių nepatiekė teismui rašytinių įrodymų apie jų turėtas atstovavimo išlaidas šioje byloje, todėl šių išlaidų klausimas nespręstinas (CPK 98 str., 178 str.).Ieškovo ieškinį patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 260,96 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, ir 34,48 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p., 92 str., 96 str.). Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 185 str., 270 str., 284 str. 1 d., teismas n u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kinį tenkinti.Priteisti ieÅ¡kovui BUAB „Jursa“, į.k. 300578644, iÅ¡ atsakovo AB SEB banko, į.k. 112021238, 8698,57 Lt (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus, 57 centus) sumÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 8698,57 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013-10-23) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti iÅ¡ atsakovo AB SEB banko, į.k. 112021238, valstybės naudai 260,96 Lt (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt litų, 96 centus) žyminio mokesčio ir 34,48 Lt (trisdeÅ¡imt keturis litus, 48 centus) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .                                                                          Teisėja                                                                              Laura Karmazaitė