5b4a3e97-01ea-4904-848e-290fb2df8b1e · Druskininkų miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-16-314/2017Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00445-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.6.1; 2.3.2.8; 3.2.6.1. (S) DRUSKININKŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 22 d.Druskininkai Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjas Antanas Å eÅ¡tokas,sekretoriaujant Loretai ŽukevičiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. T., ieÅ¡kovo atstovui advokatui Vytui Kantaravičiui, atsakovei M. T., atsakovės atstovui advokatui Arvydui Milučiui,trečiajam asmeniui E. T.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

T. ieÅ¡kinį atsakovei M. T. dėl turto kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė padalijimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas A. T. 2016 m. birželio 1 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b. l. 1–3) ir atsisakius dalies ieÅ¡kinio reikalavimų 2016 m. gruodžio 8 d. (b.l. 64), pateikus teismui pareiÅ¡kimÄ dėl dalies ieÅ¡kinio atsisakymo 2017 m. vasario 2 d. (b.l. 79), taip pat 2017 m. vasario 13 d. pateikus pareiÅ¡kimÄ dėl turto kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė padalijimo bÅ«do (b.l. 86-87), teismo prašė:1.

Pripažinti A. T., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);2. Pripažinti M. T., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisę į butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).IeÅ¡kinyje nurodyta, kad Å¡alys santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini), santuokos metu už bendras lėšas įsigijo butÄ adresu (duomenys neskelbtini) ir 0,0600 ha sodo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Druskininkų miesto apylinkės teismo 1991-10-17 sprendimu Å¡alių santuoka nutraukta, tačiau santuokoje įgytas turtas nebuvo padalintas. Po santuokos nutraukimo su atsakove susitarė, kad ieÅ¡kovas gyvens sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė bute adresu (duomenys neskelbtini). Tarpusavio santykiams pablogėjus 2016 metais nutarė pasidalinti santuokoje įgytÄ turtÄ . Bandė kalbėtis su atsakove, tačiau ji gera valia nesutiko pasidalinti lygiomis dalimis buto ir sodo žemės sklypo.

Atsakovė paaiÅ¡kino, kad butas ir žemės sklypas registruoti jos vardu yra jos asmeninė nuosavybė, todėl dalinti nėra kÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas, jo atstovas palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, ieÅ¡kinį grindė byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais.Atsakovė M. T. 2016 m. liepos 7 d. (b.l. 26-28) atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), privatizuotas po santuokos nutraukimo ir iÅ¡imtinai už atsakovės asmenines bei iÅ¡ tėvo skolintas lėšas.

Žemės sklypas taip pat buvo pirktas už atsakovės tėvo pinigus ir jai padovanotas. Nekilnojamojo turto įsigijimo metu galiojo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Šio kodekso 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji junginė nuosavybė.

Kadangi tiek butas, tiek žemės sklypas yra įsigyti už atsakovės asmenines lėšas, arba skolintas, arba dovanotas jos tėvo, todėl nėra pagrindo tokio turto dalinti. Be to, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, kadangi atsakovas praleido įstatymo nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsiliepime atsakovė taip pat nurodo, kad privatizuojant butÄ teisę įsigyti butÄ turėjo ne tik sutuoktiniai, bet ir jų Å¡eimos nariai. PateiktÄ ieÅ¡kovo susitarimÄ dėl buto privatizavimo pasirašė trys asmenys – ieÅ¡kovas, atsakovė ir tuo metu pilnametis sÅ«nus (trečiasis asmuo) E. T..

ButÄ Ä¯sigijus privatizavimo bÅ«du 1/3 dalis buto priklausytų ir trečiajam asmeniui.Teismo posėdžio metu atsakovė, jos atstovas palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsiliepimÄ grindė byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais.Trečiasis asmuo E. T. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.Teismo posėdžio metu E. T. paaiÅ¡kino, kad sutinka su ieÅ¡kiniu iÅ¡ dalies. Mano, kad dalis turto tėvui turi bÅ«ti priteista ir praÅ¡o priteisti ne visÄ , bet 1/2 dalį sodo žemės sklypo.

IeÅ¡kinys tenkintinas. Proceso dalyvių paaiÅ¡kinimais, bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Å eimoje gimė du vaikai: sÅ«nus E. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir dukra V. (gim. (duomenys neskelbtini)). Druskininkų miesto apylinkės teismo 1991 m. spalio 17 d. sprendimu ieÅ¡kovo ir atsakovės santuoka nutraukta (b.l. 9-10). IÅ¡tuokos byloje santuokos metu įgytas turtas dalintas nebuvo. Po 21 metų – (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimas įregistruotas civilinės metrikacijos skyriuje pagal atsakovės pareiÅ¡kimÄ ir iÅ¡duotas iÅ¡tuokos liudijimas (b.l. 8, 65).

Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė kitos santuokos nesudarė.IeÅ¡kovas, atsakovė ir jų pilnametis sÅ«nus (trečiasis asmuo) E. T. 1991-12-18 sudarė susitarimÄ , kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) bus privatizuojamas atsakovės vardu (b.l. 14). Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovė 1991-12-24 įsigijo ginčo 48,97 kv. m. bendro ploto butÄ (b.l. 15-16). Butas atsakovės vardu registre įregistruotas 1992-02-10 (b.l. 18). Taip pat atsakovė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarytos 1995-11-23 pagrindu įsigijo 0,0600 ha. sodo žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 17, 77-78).

Žemės sklypas atsakovės vardu registre įregistruotas 1995-11-23 (b.l. 17). Dėl santuokos pabaigos Minėta, kad Å¡alių (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka nutraukta Druskininkų miesto apylinkės teismo 1991 m. spalio 17 d. sprendimu, tačiau santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotas praėjus 21 metams - (duomenys neskelbtini). Santuokos nutraukimo teisme metu galiojo SÅ K. Sutinkamai su Å¡io kodekso 40 straipsnio nuostata santuoka laikoma pasibaigusia nuo tada, kai bent vienas iÅ¡ sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimÄ civilinės metrikacijos organuose.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnis numato, kad Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus normos dėl santuokos nutraukimo taikomos, kai santuokos nutraukimo procedÅ«ros pradedamos įsigaliojus Å¡iam kodeksui. Iki CK įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedÅ«ros baigiamos pagal galiojusius įstatymus. Byloje nustatyta, kad Å¡alių santuokos nutraukimo procedÅ«ra prasidėjusi Druskininkų miesto apylinkės teismo 1991 m. spalio 17 d. sprendimo priėmimu, t.y. galiojant SÅ K numatytai santuokos nutraukimo ir jos pasibaigimo procedÅ«rai, ir toliau tęsėsi iki Å¡alių santuoka pasibaigė (duomenys neskelbtini) iÅ¡tuokÄ atsakovei įregistravus civilinės metrikacijos skyriuje (b.l. 65).

Dėl iÅ¡dėstyto teismas sprendžia, kad Å¡alių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta, ne 1991 m. spalio 17 d. teismo sprendimu, bet atsakovei įregistravus santuokos nutraukimÄ civilinės metrikacijos skyriuje - (duomenys neskelbtini). Dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė Minėta, kad atsakovės vardu 1992-02-10 įregistruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 18), taip pat 1995-11-23 įregistruotas sodo 0,0600 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 17).

Taigi šis nekilnojamasis turtas įgytas santuokos metu.Atsakovė nurodo, kad ginčo butas buvo privatizuotas po santuokos nutraukimo išimtinai už jos asmenines ir jos tėvo skolintas lėšas, todėl šis nekilnojamasis turtas yra ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bet asmeninė atsakovės nuosavybė ir negali būti dalintinas. Tačiau sutikti su tokiais atsakovės argumentais teismas negali. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. nuostatas CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Taigi tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad Å¡is turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 str. 2 d.

įtvirtintÄ prezumpcijÄ , pagal kuriÄ santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.Atsakovė savo reikalavimus grindė 1991-12-30 praneÅ¡imo Nr. J-2495 apie nuraÅ¡ymÄ privatizavimo tarnybai iÅ¡ nebalansinės sÄ skaitos kopija, kurioje nurodyta, kad iÅ¡ atsakovės nebalansinės sÄ skaitos pervesta 15 723 rubliai už pirktÄ butÄ , taip pat kvito kopija, kurioje nurodyta, kad atsakovė privatizavimo tarnybai už pirktÄ butÄ sumokėjo grynais 2 184 rublių (b.l. 24). Kad bÅ«tent tokia piniginė suma turėjo bÅ«ti sumokėta, patvirtina ir buto pirkimo-pardavimo 1991-12-24 sutartis (5 punkto a). papunktis ir 7 punktas), kurioje nurodoma, kad ginčo butas parduodamas už 17 907 rublių, iÅ¡ kurių sumokama grynais 2 184 rublių (b.l. 15-16).

Taigi atsakovė pateikė įrodymus pagrindžiančius aplinkybę, kad ji už privatizuojamÄ butÄ sumokėjo visÄ reikalaujamÄ sumÄ . CK 3.89 str. 1 d. 7 p. numato, kad tam, jog turtas, įgytas santuokos metu, bÅ«tų pripažintas vieno iÅ¡ sutuoktinių asmenine nuosavybe, jis turi bÅ«ti įgytas panaudojant tik asmenines lėšas ir turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia tokį turtÄ Ä¯gyti asmeninės nuosavybės teise. Taigi vien sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimo fakto nepakanka tam, kad turtas bÅ«tų pripažintas asmenine vieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybe.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įsigyti turtÄ asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-42/2012 ir kt.). IÅ¡ 1991-12-18 susitarimo pirkti privatizuojamÄ butÄ matyti, kad ieÅ¡kovas ir pilnametis ((duomenys neskelbtini) metų) sÅ«nus (trečiasis asmuo) E. T., gyvenęs kartu su tėvais sutiko, kad butas bÅ«tų privatizuojamas atsakovės (motinos) vardu (b.l. 14).

Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį pripažino, kad ieÅ¡kovas privatizuotame bute gyveno epizodiÅ¡kai iki (duomenys neskelbtini) metų, vėliau ji pakeitė spynÄ ir ieÅ¡kovÄ iÅ¡varė iÅ¡ buto (b.l. 26). Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino ir tai, kad iki (duomenys neskelbtini) metų ieÅ¡kovo gyvenamoji vieta buvo deklaruota privatizuoto buto adresu. Trečiasis asmuo E. T. teismo posėdyje taip pat pavirtino, kad iki (duomenys neskelbtini) metų tėvas ne nuolat, tačiau gyveno ginčo bute.

Tokios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad gyvenant bute ieÅ¡kovui, atsakovei ir trečiajam asmeniui iki privatizavimo ir po jo iÅ¡ esmės nepasikeitė buto panaudojimo paskirtis, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė privatizavo butÄ ne Å¡eimos, bet savo asmeninių poreikių tenkinimui. Taip pat atsakovė nurodo, kad ginčo žemės sklypo ji nepirko, sklypÄ pirko jos tėvas iÅ¡ savo asmeninių lėšų, o po to padovanojo, todėl Å¡is nekilnojamasis turtas yra ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bet asmeninė atsakovės nuosavybė ir negali bÅ«ti dalintinas.

Tačiau sutikti su tokiais atsakovės argumentais teismas taip pat negali.Atsakovė savo reikalavimus grindė Varėnos rajono valdybos 1994-06-02 potvarkiu Nr. 317-v „Dėl sodų žemės sklypų pardavimo“, kurio 1.2. punkte nurodyta leisti įsigyti privatinės nuosavybės teise sodininkų bendrijos „Papartis“ nariui M. T. 600 kv. m. ploto sodo žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo kaina – 9,83 Lt inv. čekiai; mokėjimo praneÅ¡imu 1994-06-28, kuriame nurodyta, kad 9,83 Lt inv.

čekiai nuraÅ¡yti tokia tvarka: iÅ¡ J. M. investicinės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuraÅ¡yta 7,82 inv. čekai, iÅ¡ M. T. investicinės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuraÅ¡yta 2,01 inv. čekai (b.l. 30); žemės pirkimo pardavimo sutartimi sudaryta 1995-11-23 Nr. P 38/95-0461, kurioje nurodyta, kad M. T. perka 600 kv. m. ploto sodo žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) už 245,70 litus iÅ¡ kurių sumoka tiksline kompensacija 9,83 Lt. inv. čekiais (b.l. 77). Pateikti duomenys nepatvirtina atsakovės aiÅ¡kinamos aplinkybės, kad žemės sklypÄ jai nupirko tėvas už savo lėšas, o po to padovanojo.

Žemės sklypo pirkimo sutartyje nurodytas pirkėjas ne atsakovės tėvas, bet pati atsakovė, todėl spręstina, kad atsakovė įgijo ginčo žemės sklypÄ pirkimo pardavimo sutartimi sudaryta 1995-11-23, o ne dovanojimo sutarties pagrindu. Pažymėtina, kad tai patvirtina ir žemės sklypo registro duomenys (b.l. 17). Taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakovės aiÅ¡kinama aplinkybe, kad žemės sklypas nupirktas tik už tėvo lėšas, nes mokėjimo praneÅ¡ime (b.l.

30) nurodyta, kad ne visas perkamas žemės sklypas apmokamas atsakovės tėvo (J. M.) lėšomis, bet tik dalis (7,82 inv. čekiai), kitÄ dalį sumokėjo pati atsakovė. Taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, kad Å¡ios tėvo lėšos jai buvo perduotos bÅ«tent dovanojimo, o ne mainų, skolos grÄ Å¾inimo ar kitos sutarties pagrindu, todėl negalima spręsti, kad 7,82 inv. čekiai jai buvo bÅ«tent padovanoti. Tokiu bÅ«du atsakovė pateikė įrodymus pagrindžiančius aplinkybę, kad už investicinius čekius 1995-11-23 iÅ¡ valstybės nusipirko sodo žemės sklypÄ .

Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų ieÅ¡kovui iÅ¡sikeldinus iÅ¡ buto leido jam įsirengti ir gyventi sodo namelyje, taip pat dirbti žemę. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas sodo sklype laiko viÅ¡tas, antis, sodina daržoves, ji taip pat tame pačiame žemės sklype sodina daržoves, bulves. Atvažiavusi į sodÄ , kartais pernakvoja, turi savo atskirÄ sofÄ . Trečiasis asmuo E. T. teismo posėdyje taip pat pavirtino aplinkybę, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų tėvas gyvena sodo namelyje nuolat.

Jis kartu su tėvu, kitais giminaičiais vykdė įvairius sodo remonto darbus. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad sodo namelis pritaikytas gyventi žiemÄ , vasaros laiku sodina daržoves, su atsakove žemės sklypÄ pasidalinę lysvėmis, laiko paukščius. Tokios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypÄ atsakovė pirko ne asmeninių, bet Å¡eimos poreikių tenkinimui.Teismas atmeta ir nepripažįsta atsakovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų pagrindžiančių aiÅ¡kinamÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas atsisakė reikalavimo teisės į ginčo sodo sklypÄ .

Ieškovo rašytame pareiškime 1991-05-05 (b.l.

32) nieko nekalbama apie atsisakymÄ pretenzijų į žemės sklypÄ . Tai savaime suprantama, nes sodo žemės sklypas įsigytas po 4 metų nuo pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymo. Be to, Å¡iame pareiÅ¡kime kalbama apie sodo pastatÄ ir garaÅ¾Ä , kurie nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykai. IeÅ¡kovo ir atsakovės paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad garažas parduotas anksčiau, o sodo sklype esantys statiniai nėra įregistruoti registre, todėl niekas iÅ¡ Å¡alių netekia reikalavimo dėl nuosavybės teisių pripažinimo į sodo statinius. Sodininkų bendrijos pirmininkės 2016-06-13 pažyma, kad sodo bendrijos mokesčius moka atsakovė (b.l.

33) nei patvirtina nei paneigia aplinkybės, kad ieÅ¡kovas atsisakė reikalavimo teisės į sodo žemės sklypÄ . Tokiu bÅ«du atsakovei nepateikus jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ jos valiÄ ginčo butÄ ir žemės sklypÄ Ä¯sigyti asmeninės nuosavybės teise (LR CPK 178 str.) ir nepaneigus CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintos prezumpcijos, teismas sprendžia, kad butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Dėl sutuoktinių turto padalijimo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nurodyta - preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad panaudojus tik dalį asmeninių lėšų, santuokoje įgytas turtas nepripažintinas asmeniniu vieno iÅ¡ sutuoktinių turtu, tačiau faktÄ , kad buvo įdėta dalis vieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninių lėšų, galima pripažinti svarbia aplinkybe nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), arba asmeninių lėšų panaudojimÄ pripažinti kita svarbia aplinkybe, į kuriÄ turi bÅ«ti atsižvelgta parenkant atitinkamÄ turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra (CK 3.127straipsnio 3 dalis), arba taikyti abi Å¡ias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje N. M. v.

S. M., bylos Nr. 3K-3-342/2014). Teismas VÄ® Registrų centro svetainės skelbiamais 2017-02-21 nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės duomenimis nustatė, kad ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos kaina yra 3 920 EUR, buto – 20 700 EUR. Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė sutiko su nurodyta nekilnojamojo turto rinkos verte. IeÅ¡kovas praÅ¡o sutuoktinių turtÄ padalinti ne lygiomis dalimis, bet atskirais daiktais natÅ«ra: jam žemės sklypÄ , atsakovei butÄ . Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas nuo (duomenys neskelbtini) metų ((duomenys neskelbtini) metų) bute negyvena, per nurodytÄ laikotarpį atsakovė iÅ¡imtinai savo asmeninėmis lėšomis butÄ iÅ¡laikė, atliko einamuosius remontus, kitus bÅ«tinus darbus, o atsakovas per tÄ patį laikotarpį, gyvendamas sodų bendrijoje, buto iÅ¡laikymui ar priežiÅ«rai lėšomis ar darbu neprisidėjo, rÅ«pinosi tik sodo iÅ¡laikymu ir priežiÅ«ra spręstina, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omas turto padalijimo bÅ«das yra pagrįstas ir teisėtas.

Teismas pažymi ir tai, kad atsiliepime į ieškinį (b.l.

28) atsakovė siÅ«lė panašų turto padalijimÄ , tačiau ne natÅ«ra, o buto dalimi – atsakovui priteisti 1/3 dalį (baigiamose kalbose prašė 1/4 dalį) buto. Toks siÅ«lytas padalijimas iÅ¡ esmės atitinka ieÅ¡kovo reikalavimÄ , nes 1/4 dalis buto sudaro (20 700/4) 5 175 EUR vertės, kuri panaÅ¡i ir atitinka žemės sklypo vertei. CK 3.129 straipsnyje nustatyta, kad reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, padalijimo ieÅ¡kinio senatis netaikoma, todėl atsakovės praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį atmetamas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies nors ji bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.). Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – Tarnyba) 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1.-(NTP-2)-16-T-1859-7323, ieÅ¡kovui byloje yra teikiama antrinė teisinė pagalba, jis visiÅ¡kai atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo, iÅ¡skyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 4).

Tarnybos 2016 m. birželio 14 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1.-(NTP-2)-16-T-2475-9557, atsakovei byloje yra teikiama antrinė teisinė pagalba, ji visiÅ¡kai atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo, iÅ¡skyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 22). Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Valstybė už ieÅ¡kovui suteiktÄ advokato pagalbÄ turėjo 371,15 Eur iÅ¡laidas (b. l. 44). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovės valstybės naudai priteistinos 371,15 Eur iÅ¡laidos už ieÅ¡kovui suteiktÄ advokato pagalbÄ (96 str. 1 d., 98 str. 1 d., 99 str. 1 d.). Kadangi pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ asmenys, nagrinėjant civilines ir administracines bylas, taip pat baudžiamosiose bylose pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡skyrus CPK 88 str. 1 d. 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidas) mokėjimo, tai žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ atsakovės nepriteistinos (CPK 83 str. 1 d. 14 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d., 99 str. 1 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2017).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ė : ieÅ¡kinį tenkinti.Padalinti ieÅ¡kovo A.

T. ir atsakovės M. T. santuokoje įgytÄ turtÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu bÅ«du:1. Pripažinti ieÅ¡kovui A. T., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);2. Pripažinti atsakovei M. T., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisę į butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);Priteisti iÅ¡ atsakovės M.

T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 371,15 Eur (trijų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt vieno euro 15 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“ AB banke, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                              Antanas Šeštokas