5b49eca1-170a-4a23-887b-e375c06cd744 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3822-821/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01749-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė,vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. P. (V. P.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau - ir LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 10 00 EUR neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

12) nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K periodiÅ¡kai buvo laikomas 1997-2014 metais pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir higienos normas. PaaiÅ¡kina, kad minėtu laikotarpiu jam teko gyventi perpildytose ir blogos bÅ«klės kamerose, nebuvo galimybės privačiai pasinaudoti tualetu, lovos surÅ«dijusios, kameros neatitiko higienos normų reikalavimų: atsilupę dažai, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, tamsu, ant sienų buvo pelėsio, neÅ¡varu. Gyvenamojoje patalpoje nebuvo Å¡ilto vandens, duÅ¡u buvo galima pasinaudoti tik vienÄ kartÄ per savaitę.

Dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, baimę, nerimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ . Visi Å¡ie iÅ¡gyvenimai paveikė psichologiÅ¡kai, pasekmes jaučia iki Å¡iol. PareiÅ¡kėjas mano, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senaties terminas neturi bÅ«ti taikomas ir savo argumentus grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.134 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008. Taip pat pažymi, kad dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos pažeidimų ieÅ¡kinio senaties terminai netaikomi.

PaaiÅ¡kina, kad ankščiau kreiptis į teismÄ negalėjo, nes nebuvo supažindintas su nuteistojo asmens teisėmis. Apie savo teisių pažeidimus sužinojo tik dabar, todėl kreipiasi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti 10 000 EUR neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimu (b. l. 6-15) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pateikia pareiÅ¡kėjo asmens įskaitos kortelių kopijas, iÅ¡ kurių matomas jo judėjimas, laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas.

PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K turi duomenis tik nuo 2013 m., nes pagal Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodykles, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016-06-28 įsakymu Nr. V-212 6.22 p., suimtųjų (nuteistųjų) atvykimų ir iÅ¡vykimų apskaitos dokumentų saugojimo terminas yra 3 metai, todėl pateikti iÅ¡samesnės informacijos apie pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas iki 2013 metų pateikti negali.

Nurodė, kad 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų direktoriaus įsakymu V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. PaaiÅ¡kino priežastis, dėl kurių kameros gali bÅ«ti perpildytos.

PaaiÅ¡kino, kad už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras). LukiÅ¡kių TI-K sudaro paslaugų teikimo sutartis su bendrovėmis, vykdančiomis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , todėl remontÄ tenka daryti iÅ¡ naujo. Kameros įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Kameros vėdinamos per langus. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Ginčui aktuliu laikotarpiu galioję teisės aktai nenustatė reikalavimo karÅ¡tÄ vandenį tiekti į gyvenamÄ sias patalpas.

PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims sudaroma galimybė pasinaudoti duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika teigia, kad tai nepablogina pareiÅ¡kėjo teisės palaikyti asmeninę higienÄ taip, kad bÅ«tų pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnis. Pažymėjo, kad skundas grindžiamas pareiÅ¡kėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobÅ«džio. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ laikytinas nepagrįstu, siekiant nesÄ Å¾iningai pasipelnyti valstybės sÄ skaita.

Atsakovės atstovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 1,26 EUR iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo, 1997-2014 metais (toliau – ir ginčo laikotarpis).VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovės atstovas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo praÅ¡o taikyti 3 metų senaties terminÄ (b. l. 6). Pagal CK 1.124 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismui iÅ¡siųstas 2017 m. gegužės 25 d. (vokas, b. l. 3), todėl reikalavimai dėl žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2014-05-24 pareikÅ¡ti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad pagal CK 1.134 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių netaikomas. IeÅ¡kinio senaties terminai netaikomi ir Dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos pažeidimų (toliau – ir Konvencija. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad apie savo teisių pažeidimus sužinojo tik dabar. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka.

Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti. CK neįtvirtinta konkrečių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sÄ raÅ¡o. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009).

IeÅ¡kinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimÄ , jeigu per šį laiko tarpÄ suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ teisę. IeÅ¡kinio senaties institutas negali bÅ«ti vertinamas kaip vienaÅ¡alis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio Å¡alies interesais. Ä®statymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytÄ terminÄ suteikia tokiai teisei gynybÄ nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

Teisinio santykio Å¡alis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieÅ¡kinio senaties terminu, jei kita Å¡alis nepateisinamai ilgÄ laikÄ neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo paÅ¡alinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016; kt.).Nors pagal CK 1.134 straipsnio 1 punktÄ , ieÅ¡kinio senatis netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsiradusiems reikalavimas, tačiau antroje Å¡ios teisės normos dalyje įtvirtinta iÅ¡imtis – ieÅ¡kinio senatis Å¡iems reikalavimams gali bÅ«ti taikoma įstatymų numatytais atvejais.

Nagrinėjamo ginčo atveju aktualus jau minėtas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad analogiÅ¡kas iÅ¡aiÅ¡kinimas yra pateiktas ir pareiÅ¡kėjo minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008. Minėtoje nutartyje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis (CK 1.115straipsnis, 1.134 straipsnio 1 punktas), tačiau iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ taikoma ieÅ¡kinio senatis (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.134 straipsnio 1 punktas).

AnalogiÅ¡kos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-962/2013, 2015 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2240-520/2015, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-247-525/2017, 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1030-662/2017). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai, kad pagal CK nuostatas ir teismų praktikÄ jo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ ieÅ¡kinio senaties terminas negali bÅ«ti taikomas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina ir tai, kad Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieÅ¡kinio senaties klausimų, o Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) suteikia nacionalinėms valstybėms nuožiÅ«ros laisvę nustatyti, kokių priemonių ketinama imtis norint užtikrinti efektyvų naudojimÄ si konkrečia teise ar laisve ir tai lemia nacionalinės teisės vertinimÄ ir taikymÄ . EŽTT taip pat yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis - bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas.

Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimÄ Stubbings ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę). Atsižvelgiant į paminėtÄ EŽTT praktikÄ aiÅ¡kinant Konvencijos nuostatas ir jų taikymÄ , pripažintina, kad nagrinėjamo ginčo atveju ieÅ¡kinio senaties terminas gali bÅ«ti taikomas vadovaujantis nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, konkrečiu atveju – CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytu sutrumpintu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.Nagrinėjamo ginčo atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ Konvencijos 3 straipsnio pažeidimų.

Pažymėtina, kad asmuo turi suprasti, jog su juo yra elgiamasi netinkamai, jis žeminamas ir kankinamas. Jei pareiÅ¡kėjas jautė Konvencijos 3 straipsnį atitinkantį diskomfortÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas visÄ nustatytÄ laikotarpį suvokė ar turėjo suvokti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos kankinant ir tai sudaro pagrindÄ kreiptis į teismÄ . Neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, jaučiami nepriklausomai nuo suėmimo vykdymÄ reglamentuojančių teisės aktų turinio, todėl įstatymų nežinojimas, netinkamas jų nuostatų suvokimas, teisinių žinių stoka nepateisina delsimo kreiptis į teismÄ .

PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku realizuoti teisę į teisminę gynybÄ . Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo tinkamai ginti savo galimai pažeistų teisių. Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atstovo atsiliepime į skundÄ suformuluotÄ reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartÄ teismų praktikÄ , įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimui priteisti jam nuo 1997 m. iki 2013-05-24 galimai padarytÄ neturtinę žalÄ taikytina ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpiu, kuriam netaikoma ieÅ¡kinio senatis. Nagrinėjamos bylos medžiaga (b. l. 7, 18-19) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, laikotarpiu, kuriam netaikoma ieÅ¡kinio senatis, į LukiÅ¡kių TI-K pirmÄ kartÄ atvyko 2014-11-05 ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 123, jos plotas – 7,42 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2014-11-06 perkeltas į kamerÄ Nr. 315, kurios plotas 7,30 kv. m. (3 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje pareiÅ¡kėjas laikytas iki 2014-11-12 (4 asmenys kameroje). 2014-11-13 iÅ¡vyko į Marijampolės pataisos namus.

Ginčui aktuliu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K daugiau atvykęs nebuvo. Nagrinėjamu atveju teismas nevertina į bylÄ pateiktų atsakovės atstovo duomenų apie pareiÅ¡kėjo buvimÄ LukiÅ¡kių TI-K 2015 metais, nes pareiÅ¡kėjas nėra pareiÅ¡kęs reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ dėl netinkamų jo kalinimo sÄ lygų 2015 metais. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartÄ rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1222/2013).Nuo 2010 m. gegužės 14 d.

įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Ä®sakymas) 1.3.1 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime spręsdamas dėl galimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, tarp jų ir minimalios asmeninės erdvės, paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).Vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatant, kiek laiko pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, normÄ , vertinamas ir kameros plotas, tenkantis sanitariniam mazgui.

Atsiliepime atsakovės atstovas nurodė, kad sanitarinio mazgo plotas apie 0,56 kv. m. (b. l. 11). IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikytas 8 dienas. Ä®vertinus LukiÅ¡kių TI-K nurodytus kamerų plotus ir iÅ¡ jo atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (apie 0,56 kv. m.), pripažintina, kad minimali ploto norma tenkanti vienam asmeniui buvo pažeista 7 dienas (laikotarpiu, kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 315), pareiÅ¡kėjui teko apie 2,25 kv. m. - ploto (7,30 kv. m.

– 0,56 kv. m. = 6,74 kv. m.; 6,74 kv. m. /3=2,25 kv. m.; 6,74 kv. m./4=1,69 kv. m.). Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sÄ lygų aspektais – kameros oro temperatÅ«ra, vėdinimu, apÅ¡vietimu, sanitarine įranga, higiena, ir kt. Å iuos klausimus ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) (galiojusi iki 2015-11-01).PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose atsilupę dažai, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, yra pelėsio, neÅ¡varu, tamsu.Ginčo metu galiojusi higienos normos nustatė, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ir kondicionavimo sistema (HN 76:2010 24 punktas).

Laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., o mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (HN 76:2010 22 punktas). Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (HN 76:2010 23 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių, grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (HN 76:2010 28, 56 punktas).

Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys taip pat privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi (HN 76:2010 58 punktas).Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus LukiÅ¡kių TI-K (pareiÅ¡kėjo buvimo ar jam artimais laikotarpiais), nustatė, kad kamera Nr. 315 pritaikyta natÅ«raliam vėdinimui per langÄ , pelėsio požymių nenustatyta, temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės ir apÅ¡vietimo rodikliai atitiko higienos normų reikalavimus, sienų ir lubų pavirÅ¡ių pažeidimų nenustatyta (b. l. 32-36) Patikrinimo metu kameroje buvo valymui skirtos priemonės. Dėl dezinfekcijos ir deratizacijos atlikimo LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs sutartį, atliekami darbai registruojami (b. l. 32-33).

Nagrinėjimu atveju Vilniaus visuomenės sveikatos centras jokių HN 76:2010 reikalavimų pažeidimų minėtoje kameroje nenustatė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo skunde nurodytus higienos normų reikalavimų pažeidimus. PareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K nesikreipė, Å¡alinti higienos reikalavimų neatitikčių neprašė (b. l. 16). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K atitiko higienos normų reikalavimus.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nes sanitarinis mazgas nuo kameros atskirtas tik nedidele sienele.

Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5. punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus (b. l. 11). Teismas su atsakovės atstovo nurodytais argumentais nesutinka. Teismo vertinimu, tualetas turi bÅ«ti įrengtas taip, kad suimtasis (nuteistasis) besinaudodamas tualetu nebÅ«tų matomas kitų asmenų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad dalinis tualeto atskyrimas pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į privatumÄ , žemino orumÄ , neabejotinai kėlė diskomfortÄ ir kitus neigiamus potyrius.

Pažymėtina, jog pagal Europos žmogaus teisių teismo praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ . Tik iÅ¡ dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (žr., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09; 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ 81, 82, 90 punktus, pareiÅ¡kimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13).

Byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikytas pareiÅ¡kėjas buvo įrengtos užuolaidos arba sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas kitu bÅ«du, todėl pripažintina, kad į kamerÄ Ä¯Ä—ję pareigÅ«nai ar pažvelgę pro duryse esantį stebėjimo langelį galėjo pareiÅ¡kėjÄ pastebėti besinaudojant tualetu ir taip pažeisti jo privatumÄ . Tai, kad nuteistajam (suimtajam) turi bÅ«ti užtikrintas privatumas ne tik nuo kameroje esančių asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų, pripažįstama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016, 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-511-662/2017 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ naudojantis tualetu. Grįsdamas reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjas teigė, kad į kamerÄ nėra teikiamas karÅ¡tas vanduo, o naudotis duÅ¡u galima tik vienÄ kartÄ per savaitė. Teisinis reguliavimas nustato, kad į duÅ¡o patalpas turi bÅ«ti tiekiamas karÅ¡tas vanduo, o laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e (HN 76:2010 27, 68 punktai).

EŽTT situacijÄ , kai laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo duÅ¡u naudotis galėjo kartÄ per savaitę, apibÅ«dino kaip apgailestaujamÄ , tačiau pažeidimo dėl Å¡ių aplinkybių nenustatė, tačiau kiekvienu atveju sprendžiama, ar galimybės naudotis duÅ¡u nepablogino atitinkamo asmens teisės palaikyti asmeninę higienÄ taip, jog bÅ«tų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (žr., EŽŽT 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). Nagrinėju ginčo atveju pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikytas aÅ¡tuonias dienas, iÅ¡ jų septynias dienas jam teko mažiau nei 3 kv. m. kameros ploto, ginčui aktualiu laikotarpiu higienos normų pažeidimų nenustatyta.

Kamerose įrengti sanitariniai mazgai, į juos tiekiamas Å¡altas vanduo. Duomenų, kad ginčo laikotarpiu buvo atsiradusių aplinkybių, verčiančių pareiÅ¡kėjÄ neatidėliotinai pasinaudoti duÅ¡u, nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad galimybė praustis duÅ¡e vienÄ kartÄ per savaitę yra apgailestaujama, bet ne ta, kuri visiÅ¡kai atimtų galimybę palaikyti asmeninę higienÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų jo kalinimo sÄ lygų ir neigiamų potyrių atsirado psichologinių problemų, tačiau į bylÄ pateikti duomenys patvirtinta, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl psichologinių problemų į Psichologinę tarnybÄ nesikreipė, psichine sveikata nesiskundė (b. l. 53-54).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad dėl netinkamų laikymo sÄ lygų pablogėjo pareiÅ¡kėjo psichinė sveikata arba kilo psichologinių problemų. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Vertinant pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui 7 dienas nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis kameros plotas ir privatumas naudojantis tualetu. PareiÅ¡kėjas už kameros ribų galėjo praleisti mažai laiko ir tai negalėjo kompensuoti asmeninės erdvės trÅ«kumo. Teismo vertinimu, nustatyti pažeidimai yra pakankami, kad sukeltų diskomfortÄ , nepatogumų, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ .

Atsižvelgęs į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad priimtinų sÄ lygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjui nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir orumo pažeminimÄ , o tai sudaro pagrindÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K trukmę, pažeidimų pobÅ«dį ir mastÄ , taip pat atsižvelgęs į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 10 000 EUR suma per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų.

Atsižvelgdamas į laikymÄ nepriimtinomis sÄ lygomis trukmę ir su tuo susijusius nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus ir kitas neigiamas pasekmes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma bÅ«tų 50 EUR. Atsakovės atstovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 1,26 EUR (b. l.

15) dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidų. PraÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad vykdydamas teismo nutartį LukiÅ¡kių TI-K buvo įpareigotas pateikti su ginču susijusiÄ medžiagÄ dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių, kuriÄ sudaro 21 A4 formato lapas. Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, už vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimÄ nustatytinas 0,06 EUR (0,22 Lt).

LukiÅ¡kių TI-K realiai patirtos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra 1,26 EUR (21 x 0,06). Teismo vertinimu, atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas iÅ¡laidas. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai numatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .

Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovės atstovo praÅ¡ymas priteisti patirtas iÅ¡laidas netenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. P. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 50 EUR (penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                 Iveta Pelienė