5b488100-2bb4-4ac6-b2d8-94d4e66aa40b · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-208-593/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16182-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 13 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Dianai Vorvul-KriÅ¡tapaitienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, nuteistojo E. U. gynėjui advokatui Aivarui Alimui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. U. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. U. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmė, skiriant intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant visÄ bausmės atlikimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 8.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Iš E. U. priteista nukentėjusiajam P. K. 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 863 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt trys eurai) advokato išlaidoms apmokėti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. U. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. balandžio 22 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu sudavė kumščiu P. K. į galvos kairįjį smilkinį, nuo ko P. K. suklupo ant žemės, po ko spyrė P. K. į kairę rankÄ bei sudavė rankomis, spyrė kojomis P. K. į įvairias kÅ«no vietas, tuo dėl mažiausiai dviejų smÅ«gių, tikslesnis smÅ«gių skaičius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, padarė P. K. poodinę kraujosruvÄ krÅ«tinėje, kairės rankos antro delnakaulio-pirÅ¡takaulio sÄ nario sumuÅ¡imÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam P. K. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. U. gynėjas advokatas Aivaras Alimas praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo E. U. iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2.1. Skunde advokatas nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie siejami su įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimais, t. y. teismas nuosprendį grindė iÅ¡ esmės nukentėjusiojo P. K. bei liudytojo E. U. parodymais, kurio nebuvo galimybės (ir jau nebebus) apklausti, nes Å¡is mirė iki teismo, taip pat specialisto iÅ¡vada.

Gynėjas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, balsu perskaityti parodymai nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, Å¡iais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Å iuo atveju apylinkės teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ ir vienÄ esminių baudžiamojo proceso tikslų – kad niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). 2.2. Skundo autorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nusikalstamÄ veikÄ , pasisakė, jog nors liudytoja I.

U. teigė, kad nuteistasis jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė, tačiau šiais parodymais vadovautis nėra tikslinga, nes liudytoja yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl natūralu, kad yra suinteresuota bylos baigtimi. Tačiau teismas, remdamasis E. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, neakcentavo šio liudytojo asmeninių ryšių su nukentėjusiuoju, t. y. pastarieji yra geri pažįstami, daug metų bendrauja, todėl akivaizdu, jog E. U., duodamas nukentėjusiajam palankius parodymus, taip pat buvo suinteresuotas šios bylos baigtimi.

Gynėjo teigimu, pasitikėti E. U. parodymais pagrindo nėra, nes Å¡is, turėdamas galimybę ir pilietinę pareigÄ praneÅ¡ti teisėsaugos institucijoms apie daromÄ ar padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , to nepadarė nei įvykio metu, nei iÅ¡ karto po įvykio. 2.3. Advokatas skunde nurodo, kad nukentėjusiojo viso proceso metu duoti parodymai neturėtų bÅ«ti vertinamai kaip nuoseklÅ«s bei patikimi, nes Å¡is bendruoju pagalbos telefonu kreipėsi tik kitÄ dienÄ po įvykio, kas verčia abejoti fizinio smurto jo atžvilgiu apraiÅ¡komis.

Be to, P. K. teigė, kad nuteistasis kumščiu sudavė jam į kairį smilkinį, dėl ko jis suklupo, vėliau aiškino, kad į galvos sritį jam buvo suduota daug kartų. Tuo tarpu specialisto išvadoje apie jokius sužalojimus, pakitimus ar traumas galvos srityje nėra nurodoma. Specialistas nukentėjusįjį apžiūrėjo tik 2020 m. balandžio 27 d., t. y. praėjus penkioms dienoms po įvykio, todėl išvadoje pateikti sužalojimai objektyviai galėjo atsirasti dar prieš įvykį. Pagal byloje esančius liudytojų parodymus matyti, kad prieš įvykį nukentėjusysis atliko miško kirtimo darbus, todėl specialisto išvadoje nurodytų sužalojimų kilmė, tikėtina, buvo dėl atliekamo darbo pobūdžio – medienos apdorojimo miške. 2.4.

Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad P. K. po įvykio buvo pastebėtas vaiko gimtadienio metu Å¡okinėjantis ant batuto, kas taip pat verčia abejoti patirtų sužalojimų intensyvumu ir pagrįstumu. Skundo autoriaus vertinimu, nukentėjusysis turėjo motyvÄ apkalbėti nuteistÄ jį, t. y. pastarajam buvo kerÅ¡taujama. P. K. apie pusę metų skleidė kaimynams apkalbas neva I. U. ir nuteistasis yra kalti dėl jo ir buvusios sutuoktinės skyrybų, neva tik buvusiai sutuoktinei pradėjus bendrauti su I.

U. jų santykiai paÅ¡lijo, dėl ko įvyko skyrybos. Å iÄ aplinkybę patvirtina tiek I. U., tiek G. K. parodymai. Dėl nukentėjusiojo turėto motyvo apkalbėti nuteistÄ jį bei Å¡iam pakenkti parodymus galėtų duoti liudytojas V. R., kurį praÅ¡oma apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo E. U. gynėjas advokatas Aivaras Alimas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė šį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nuteistojo E. U. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis (nutartis) yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį apeliacinio skundo apibrėžtose ribose, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo teisės nebuvo suvaržytos, pirmosios instancijos teismas neÅ¡aliÅ¡kai įvertino visus byloje surinktus duomenis, teismo padarytos iÅ¡vados neprasilenkia su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teismų praktika, taip pat nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

5. BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å io BK straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad baudžiamas tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, aptariama nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (sukeliant fizinį skausmÄ ), taip pat į žmogaus sveikatÄ (nežymiai sužalojant ar trumpam susargdinant). Nagrinėjamu atveju E. U. inkriminuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiÅ¡kė tyčiniu sudavimu nukentėjusiajam P. K.

į galvos kairįjį smilkinį, spyriu į kairę rankÄ bei kitas kÅ«no vietas. Apelianto gynėjo teigimu, bylos medžiagoje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo ginamojo kaltę. Nukentėjusiojo parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, be to, iÅ¡ karto po įvykio nei į policijÄ , nei į medikus jis nesikreipė. Smurtinius veiksmus P. K. atžvilgiu galimai matęs liudytojas E. U. Å¡iuo metu yra miręs, jo ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu perskaityti parodymai nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, o kitų objektyvių duomenų apie nukentėjusiojo patirtus sužalojimus Å¡ioje byloje nėra.

Nuteistasis E. U. ir įvykį tiesiogiai stebėjusi jo sutuoktinė I. U. viso proceso metu vieningai aiškino, kad jokių smūgių ar spyrių P. K. nebuvo suduota, jų parodymai nėra paneigti, o visos abejonės turi būti aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tokiam aplinkybių vertinimui teisėjų kolegija nepritaria dėl toliau šioje nutartyje aptariamų motyvų.

6. Byloje nėra ginčo dėl to, jog incidentas įvyko 2020 m. balandžio 22 d., apie 20.00 val., kai E. U. ir I. U. atvyko į P. K. sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), pasiaiÅ¡kinti, kodėl Å¡is pasakoja kaimo gyventojams neva jie skiria nukentėjusiojo Å¡eimÄ , t. y. kiÅ¡asi į pastarojo Å¡eimos reikalus, kelia pavydo scenas ir pan. Tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis pripažįsta, jog tarp jų kilo žodinis konfliktas, tačiau parodymai dėl tolesnės įvykių eigos iÅ¡siskiria. P. K. teigimu, į jo sodybos teritorijÄ atvykę U. pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas neva jis skleidžia gandus, kad dėl jo santuokos iÅ¡irimo yra kalta I.

U., kuri yra gera G. K. (P. K. sutuoktinės) draugė. Konflikto metu E. U. kumščiu sudavė jam į kairės pusės smilkinį, tuomet spyrė į kairę rankÄ ir sužeidė pirÅ¡tÄ . Jis traukėsi, bet E. U. dar spėjo kelis kartus jam suduoti rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, kadangi viskas įvyko labai greitai todėl detalizuoti Å¡ių smÅ«gių negali (1 t., b. l. 5–6). Tokios aplinkybės buvo nurodytos protokole-pareiÅ¡kime apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apklausos ikiteisminio tyrimo metu P. K. davė analogiÅ¡kus parodymus (1 t., b. l. 15–16).

Tie patys smurtiniai veiksmai nurodyti ir nukentėjusiojo pareikÅ¡tame civiliniame ieÅ¡kinyje dėl žalos atlyginimo (1 t., b. l. 26–27). IÅ¡ esmės skirtingų įvykio aplinkybių P. K. nenurodė ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 59–60), t. y. jis patvirtino, jog pirmas E. U. jam suduotas smÅ«gis buvo į kairės pusės galvos sritį, po to spirta ir pataikyta į rankÄ , galiausiai vėl smÅ«giuota rankomis į įvairias kÅ«no vietas.

7. Å iuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. U., kurio parodymai, (duomenys neskelbtini) Å¡iam mirus, buvo balsu perskaityti teisiamojo posėdžio metu. E. U. paaiÅ¡kino, kad yra nukentėjusiojo kaimynas, įvykio dienÄ P. K. buvo pas jį namuose, atnešė kirvį, kad jis sutaisytų Å¡io kotÄ . Jiems bekalbant, P. K. kažkas paskambino, Å¡is išėjo, o jis, sutvarkęs kirvio kotÄ , nusprendė nuneÅ¡ti kirvį savininkui. Eidamas girdėjo nuo P. K. sodybos sklindantį didelį triukÅ¡mÄ .

Ä® kaimyno sodybos kiemÄ jis nėjo, atsistojo prie sukrautos medienos, girdėjo, kaip nepažįstamas vyras su moterimi Å¡aukia ant nukentėjusiojo, kadangi nenorėjo kiÅ¡tis, todėl arčiau nėjo. Stovėjo maždaug 50 metrų atstumu. Matė, kaip nepažįstamas vyriÅ¡kis sudavė kumščiu P. K. į veidÄ , Å¡is susvyravo, bet nenugriuvo, tuomet vyriÅ¡kis spyrė koja nukentėjusiajam ir pataikė į rankÄ . P. K. vis bandė atsitiesti ir atstumti užpuolikÄ , tačiau pastarasis sudavė dar kelis kartus rankomis nukentėjusiajam į Å¡onÄ .

Kai nepažįstami asmenys iÅ¡važiavo, jis priėjo prie nukentėjusiojo, kuris dejavo, kad jam skauda rankÄ , dėl ko kilo konfliktas nenorėjo sakyti, bet minėjo kažkokias apkalbas. KitÄ dienÄ jis matė, kad P. K. ranka buvo sutinusi (1 t., b. l. 33–34). Å iuos savo parodymus E. U. patvirtino ir jų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 49–54), t. y. parodė vietÄ , iÅ¡ kurios stebėjo tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo bei pastarojo sutuoktinės vykusį žodinį konfliktÄ , kuris netrukus peraugo į fizinio smurto naudojimÄ .

Taip pat dar kartÄ akcentavo, jog matė smÅ«gį, suduotÄ kumščiu P. K. į veido sritį, tada spyrį koja į rankÄ ir kelis smÅ«gius rankomis į kÅ«nÄ .

8. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo teiginiui, jog mirusio asmens parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau jais galima remtis visų surinktų duomenų kontekste, siekiant sustiprinti kitų įrodymų pagrįstumÄ . Pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju taip ir padarė, t. y. skundžiamas nuosprendis yra grindžiamas ne vien minėto liudytojo parodymais, tačiau ir nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimais, iÅ¡ dalies liudytojos G. K. parodymais, specialisto iÅ¡vada, atlikto eksperimento rezultatais.

Atkreiptinas dėmesys, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo nuspręsta atlikti eksperimentÄ , siekiant nustatyti, ar liudytojas E. U. iÅ¡ jo nurodytos vietos galėjo matyti 2020 m. balandžio 22 d. įvykį ir jame dalyvaujančius asmenis. Å io eksperimento metu paaiÅ¡kėjo, kad E. U. galėjo aiÅ¡kiai matyti už 50–60 metrų esančius asmenis ir jų atliktus veiksmus (2 t., b. l. 113–117). Nors apeliantas teigia, kad Å¡is liudytojas nukentėjusiajam palankius parodymus davė tik todėl, kad jie buvo kaimynai ir gerai sutarė, tačiau vien Å¡i aplinkybė nepaneigia jo parodymų, kuriuos patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Taip pat nėra pagrindo abejoti Å¡iais parodymais ir dėl to, kad E. U. incidento metu nieko nedarė, siekdamas apginti nukentėjusįjį ar kaip nors kitaip Å¡iam padėti. Liudytojas nurodė, jog įvykį stebėjo pasyviai, nes pats bijojo agresyvaus jam nepažįstamo vyriÅ¡kio, nenorėjo kiÅ¡tis į svetimus reikalus, be to, su savimi neturėjo mobilaus ryÅ¡io telefono, todėl iÅ¡kviesti pagalbos nebuvo galimybės. E. U. ir I. U. iÅ¡važiavus iÅ¡ nukentėjusiojo sodybos, jis nuėjo iki P. K., tačiau Å¡is neprašė kviesti pagalbÄ , konflikto detalių neaiÅ¡kino.

Netikėti tokiais E. U. parodymais pagrindo nėra, nes E. U. yra gerokai jaunesnis ir fiziÅ¡kai stipresnis už liudytojÄ (jų amžiaus skirtumas daugiau nei 20 metų), todėl pastarojo baimė buvo pagrįsta.

9. Nors iÅ¡ karto po įvykio P. K. apie patirtus sumuÅ¡imus policijos įstaigai nepranešė, į medikus nesikreipė, tačiau tai buvo padaryta kitÄ dienÄ , kai iÅ¡ryÅ¡kėjo smurtinių veiksmų padariniai. Atkreiptinas dėmesys, kad smurtu pasibaigęs konfliktas įvyko vakare, apie 20.00 val., nukentėjusysis nesitikėjo bÅ«ti užpultas ir sužalotas savo sodybos teritorijoje, todėl neabejotinai patyrė Å¡okÄ ir kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus. Nors smÅ«gių sudavimo metu jis jautė fizinį skausmÄ , tačiau smurtavimui pasibaigus tikėjosi iÅ¡vengti rimtesnių sveikatos problemų, todėl nedelsiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nesikreipė.

Vis dėlto, po nakties ranka, į kuriÄ buvo spirta, sutino, jos valdymas buvo apsunkintas, todėl neliko kitos iÅ¡eities, kaip tik kreiptis pagalbos į policijÄ bei medikus. Bendruoju pagalbos numeriu jis paskambino 2020 m. balandžio 23 d., apie pietus, buvo užregistruotas jo praneÅ¡imas apie sumuÅ¡imÄ , 2020 m. balandžio 24 d. iÅ¡ jo paimtas pareiÅ¡kimas, taip pat skirta užduotis teismo medicinos ekspertui. Ekspertinis tyrimas atliktas 2020 m. balandžio 27 d., pateikta specialisto iÅ¡vada Nr. G 175/2020(10), kurioje konstatuota, jog P. K. yra padaryta poodinė kraujosruva krÅ«tinėje, taip pat nustatytas kairės rankos antro delnakaulio – pirÅ¡takaulio sÄ nario sumuÅ¡imas.

Å ie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pavyzdžiui, ranka, koja, ir galimai nurodytu įvykio laiku (4–6 paros iki tyrimo pradžios). Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem smÅ«giais ar trauminiais poveikiais. Vertinant tiek jų visumÄ , tiek kiekvienÄ atskirai, nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 12).

10. Nuteistasis E. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme aiškino, kad, atvykus pas nukentėjusįjį, šis pripažino, jog kaime skleidė kalbas kad dėl jo šeimos iširimo kalta U. šeima. P. K. teigė, kad jis (E. U.) yra po žmonos padu, mojavo jam prieš nosį rankomis, todėl jis šias nustūmė. Įvyko susistumdymas, nukentėjusysis stūmė jį iš kiemo, jis taip pat stūmė nukentėjusįjį nuo savęs, galiausiai atsitraukęs sėdo į automobilį ir išvažiavo.

Mano, kad nuo tokio stÅ«mimo sužalojimai negalėjo bÅ«ti padaryti, jokių smÅ«gių į galvos sritį ar spyrio koja į rankÄ nebuvo (1 t., b. l. 74–76, 2 t., b. l. 134–135). AnalogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir nuteistojo sutuoktinė I. U., t. y. kad P. K. kalbėdamas gestikuliavo rankomis, jos sutuoktinis atstÅ«mė arti jo veido buvusiÄ nukentėjusiojo rankÄ , tuomet P. K., nestipriai stumdamas E. U. rankomis, pasakė iÅ¡eiti iÅ¡ jo namų valdų, nuteistasis nežymiai atstÅ«mė nukentėjusįjį, tuo viskas ir baigėsi (1 t., b. l. 39–40, 2 t., b. l. 61).

Taip pat abu sutuoktiniai aiškino, jog P. K. yra labai kerštingas asmuo ir kėlė įvairias versijas, kur šis galėjo patirti specialisto išvadoje Nr. G 175/2020(10) nurodytus sužalojimus, t. y. ruošdamas malkas, šokinėdamas ant batuto ir kt. Vis dėlto, nė viena minėtų versijų nepasitvirtino.

11. Nukentėjusiojo dukros gimtadienis yra (duomenys neskelbtini), Å¡ventės metu buvo Å¡okinėjama ant batuto, tačiau P. K. teigė to nedaręs, be to, jei sužalojimai bÅ«tų patirti minėtÄ dienÄ , juos, kaip naujus, bÅ«tų pastebėjęs teismo medicinos ekspertas A. J., nes bÅ«tent Å¡iÄ dienÄ (nuo 10.30 val.) buvo atliktas nukentėjusiojo patirtų sužalojimų tyrimas ir nustatyta, kad sužalojimai nėra nauji, jie padaryti maždaug prieÅ¡ 4–6 dienas iki apžiÅ«ros, kas atitinka 2020 m. balandžio 22 d. vykusio incidento laikÄ .

Jokių duomenų, kad P. K. kairės rankos pirÅ¡tÄ galėjo susižeisti dirbdamas su mediena (malkomis), bylos medžiagoje nėra, tai tik nuteistojo iÅ¡kelta prielaida, kuria vadovautis kaip objektyviu duomeniu pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, kad G. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog ryÅ¡kiÄ mėlynę ant nukentėjusiojo peties matė galimai 2020 m. balandžio 24 d., jam taip pat skaudėjo pirÅ¡tÄ , anksčiau nieko nepastebėjo, nes jų santykiai yra „šalti“, įtempti, į namus vyras sugrįžta tik apie 23–24 val. (2 t., b. l. 62–63).

Ikiteisminio tyrimo metu G. K. paaiÅ¡kino, jog 2020 m. balandžio 22 d. vakare į namus sugrįžęs sutuoktinis pasakė, kad pas jį į sodybÄ atvažiavo kažkokie asmenys ir iÅ¡ pasalų jį užsipuolė. Tuo metu sumuÅ¡imo žymių ji nematė, vėliau ant deÅ¡inio peties matė geltonos spalvos kraujosruvÄ , apie vykusias muÅ¡tynes nieko nežino (1 t., b. l. 45–46). Ä®vertinus aplinkybę, jog bÅ«tent G. K. ir nurodė I. U. bei E. U., kur ieÅ¡koti jos sutuoktinio, taip pat aplinkybę, kad santykiai tarp P. K. ir G.

K. nėra geri, spręstina, kad ji sÄ moningai galėjo nutylėti tam tikras jai žinomas aplinkybes dėl vyro sumuÅ¡imo, vis dėlto, net ir stengdamasi duoti kuo neutralesnius parodymus, ji pripažino mačiusi ant P. K. kÅ«no sumuÅ¡imo žymes.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas ir E. U. bei I. U. aiÅ¡kinimas, jog apeliantas tik atsistÅ«mė nuo nukentėjusiojo. Be to, net ir tikint nuteistojo nurodyta įvykio versija, matyti, jog bÅ«tent jis pirmasis pradėjo fizinį kontaktÄ su P. K., nes pastarasis tik emocionaliai gestikuliavo rankomis (nepuolė nuteistojo ir negrasino šį fiziÅ¡kai sužeisti), o E. U. sudavė Å¡iam per rankas. Sodybos savininkas turi teisę praÅ¡yti iÅ¡eiti nekviestus asmenis iÅ¡ privačios valdos teritorijos, o pastarieji privalo paklusti tokiam praÅ¡ymui.

Vis dėlto, analizuojamu atveju buvo kitaip. E. U. ir I. U. atvyko prieÅ¡iÅ¡kai nusistatę nukentėjusiojo atžvilgiu, reiÅ¡kė jam pretenzijas dėl apkalbų skleidimo, galiausiai nuteistasis, nesulaikęs neigiamų emocijų, pradėjo smurtauti P. K. atžvilgiu, tokiu bÅ«du galimai siekdamas šį pamokyti, ko negalima vieÅ¡ai kalbėti apie kitus asmenis. Bet kokiu atveju, net jei nukentėjusysis iÅ¡ tiesų U. Å¡eimÄ vieÅ¡ai kaltino dėl savo santuokos iÅ¡irimo, tai nesuteikė jokios priežasties įsiveržti į Å¡io namų valdÄ ir smurtauti.

13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog E. U. yra nuteistas teisėtai ir pagrįstai. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties visuma nuteistojo buvo pilnai realizuota. Apeliantas suprato į kÄ yra kėsinamasi, t. y. į kito žmogaus sveikatÄ , ir norėjo taip elgtis (veikė tiesiogine tyčia), todėl jo iÅ¡teisinimui pagrindo nėra.

14. Skiriant bausmę nuteistajam, bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK 54, 61 straipsniuose, nebuvo pažeistos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį (nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas), E. U. asmenybę ir pavojingumÄ (anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, seniÅ«nijos charakterizuojamas teigiamai), tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Teismas, tinkamai įvertinęs visų Å¡ių aplinkybių tarpusavio santykį bei reikÅ¡mę parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti skirtina laisvės apribojimo bausmė, bei teisingai nustatė Å¡ios bausmės dydį, mažesnį nei sankcijos vidurkis.

15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymÄ Nr. (12.33 Mr) PT-1116, patvirtinančiÄ iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam E. U., nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka. IÅ¡ pateiktos pažymos matyti, kad advokatas A. D. teikia antrinę teisinę pagalbÄ E. U. ir antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra 83,40 Eur (2 t., b. l. 177). Vis dėlto, į 2022 m. kovo 23 d. vykusį teismo posėdį atvyko ne tik advokatas A.

D., tačiau ir advokatas Aivaras Alimas, su kuriuo apeliantas yra sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį, todėl advokatÄ A. D. buvo nutarta atleisti nuo dalyvavimo Å¡ios bylos nagrinėjime apeliacine tvarka. Esant Å¡ioms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ E. U. nepriteisiamos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : nuteistojo E. U. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundÄ atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtų išlaidų iš nuteistojo E. U. nepriteisti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Daiva Jankauskienė