2021-11-22 Nr. AB-24646-4-45-3-00343-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4178-502/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00343-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant užsieniečiui A. R., jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjai Olgai Vostrenkovai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. R. sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio A. R. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Centre terminą iki 2022 m. sausio 12 d., bet ne ilgiau kol bus išspęstas prieglobsčio suteikimo klausimas.

2. Centras nurodė, kad Migracijos departamentas 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio ir nusprendė išsiųsti jį į kilmės šalį bei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo dienos. Užsienietis 2021 m. gegužės 12 d. peršoko Centro teritoriją juosiančią išorinę apsaugos tvorą ir pabėgo. Užsienietis Lietuvos Respublikoje nuo 2018 m. ne kartą buvo sulaikytas, paskutinis sulaikymas Centre buvo laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 21 d. iki 2021 m. balandžio 21 d. Nuo 2018 m. Užsieniečio atžvilgiu 3 kartus buvo taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimas Centre, ir kurių vykdymo sąlygas Užsienietis nuolat pažeisdavo išvykdamas iš Centro bei nebegrįždamas. Užsienietis 2021 m. gegužės 14 d. sprendimu buvo sulaikytas Centre iki 2021 m. rugpjūčio 12 d., vėliau terminas buvo pratęstas iki 2021 m. spalio 7 d. Centras akcentavo, jog Užsienietis neturi šeimyninių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, praeityje nevykdė taikomų alternatyvių sulaikymui priemonių sąlygų, kelis kartus išvyko pažeisdamas nustatytą tvarką. Centras pažymi, jog Užsienietis yra pripažintas keliančiu grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Daugkartinis, sistemingas Užsieniečio išvykimas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vienareikšmiškai vertintinas kaip trukdymas Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai nustatyti teisinę padėtį, nagrinėti, priimti ir įvykdyti sprendimus.

3. Užsienietis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netenkino skundo dėl Migracijos departamento sprendimo. Užsienietis nurodė, kad teiks skundą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir prašys taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl jis negalės būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos. Pažymėjo, kad Užsienietis negali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos dėl sveikatos būklės, dėl to, kad kilmės šalyje buvo kankinamas ir neįvykdyta jam paskirta administracinė nuobauda – viešieji darbai. Pasibaigus sulaikymo terminui Užsienietis negali būti toliau sulaikomas. Užsienietis turi gyvenamąją vietą. Užsienietis prašė paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę, įpareigojant atvykti į Migracijos departamentą ar Tarnybos Ignalinos užkardą registruotis.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. spalio 7 d. sprendimu iš dalies tenkino Centro teikimą – paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą netenkinti Užsieniečio apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, kuriuo paliktas nepakeistas Migracijos departamento sprendimas nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti į kilmės šalį. Migracijos departamento sprendimas įsiteisėjo ir Užsienietis neturi prieglobsčio prašytojo teisinio statuso. Šiuo atveju turi būti vykdomas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo.

6. Teismas įvertino, kad yra Užsieniečio sulaikymo pagrindai numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 2 dalyje. Teismas atsižvelgė į tai, jog šiuo metu vykdomas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo. Teismų ne kartą buvo konstatuota, kad Užsienietis trukdė priimti sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Užsienietis, siekdamas išvengti išsiuntimo, gali pasislėpti.

7. Teismas nustatė, kad 2021 m. spalio 7 d. baigiasi Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas maksimalus 18 mėnesių Užsieniečio sulaikymo terminas, todėl nėra pagrindo jį pratęsti. Teismas pažymėjo, jog šiuo metu vykdomas Migracijos departamento sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo ir išlieka pagrindas manyti, kad Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali vėl bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo trukdydamas įvykdyti Migracijos departamento sprendimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis, būdamas apgyvendintas Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, buvo pažeidęs laikino išvykimo iš Tarnybos tvarką, nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Teismas įvertino, jog Užsieniečiui turi būti taikomi judėjimo laisvės apribojimai, todėl skiriama Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

III. 8. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. spalio 7 d. sprendimą – pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – leisti apsigyventi pasirinktoje vietoje, nustatant, kad Užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Tarnybą.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad asmens laisvė yra viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Pažymima, jog Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra labai griežta. Taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė savo turiniu ir ribojimų griežtumu prilygsta sulaikymui. Užsienietis gali judėti itin ribotame plote. Teismo parinkta priemonė yra ypatingai griežta ir neatitinka principo, kad asmens sulaikymas negali trukti ilgiau nei 18 mėnesių. Nurodoma, jog Užsienietis dėjo pastangas susirasti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Užsienietis yra pasiryžęs likti ir gyventi Lietuvos Respublikoje. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad Užsienietis vėl gali išvykti iš Lietuvos Respublikos. Nėra išimtinių aplinkybių ar būtinumo Užsienietį laikyti sulaikymui prilygstančiomis sąlygomis. Teismas nuspręsdamas leisti judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje, turėjo spręsti, kiek būtinas ir neišvengiamas yra asmens griežtas laisvės ribojimas. Nurodoma, jog šie klausimai pirmosios instancijos teismo nebuvo detaliai išnagrinėti. Nors Užsienietis anksčiau buvo pasišalinęs iš gyvenamosios vietos, tai neleidžia indikuoti, kad šis veiksmas pasikartotų. Užsienietis dėjo daug pastangų, kad galėtų oriomis sąlygomis apsigyventi pasirinktoje vietoje ir galėtų rūpintis savo būkle bei gerove. Gyvenant Centre po sulaikymo, Užsienietis laikėsi apgyvendinimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje tvarkos, dėl to nėra jokio objektyvaus pagrindo susidaryti įsitikinimui, kad Užsienietis galėtų vėl išvykti ar kitaip pažeisti apgyvendinimo tvarką Lietuvos Respublikoje. Nurodoma, jog prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų Tarnybos, Migracijos departamento ir Užsieniečio interesus naudotis asmens laisve.

10. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

10.1. Centras nurodo, jog (duomenys neskelbtini) ambasadai Vilniuje yra pateiktas prašymas išduoti Užsieniečiui grįžimo į (duomenys neskelbtini) pažymėjimą. Gavus šį kelionės dokumentą Užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos. Pažymima, jog šiuo metu Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Centras akcentuoja, jog Migracijos departamentas ne kartą yra pasisakęs, kad tikslinga apriboti Užsieniečio judėjimo galimybes Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiant į tai, kad jis neturi šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių, praeityje nevykdė alternatyvių sulaikymui priemonių sąlygų, kelis kartus išvyko pažeisdamas nustatytą tvarką, yra pripažintas keliančiu grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Daugkartinis, sistemingas Užsieniečio išvykimas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vienareikšmiškai vertintinas kaip trukdymas Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai nustatyti teisinę padėtį, nagrinėti, priimti ir įvykdyti sprendimus. Užsieniečio bendradarbiavimo su kompetentingomis institucijomis faktas vertinamas ne tik pastarųjų dienų, mėnesių laikotarpio kontekste, bet viso buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpio bei jo kelionių po Šengeno erdvę nuo 2009 m. kontekste. Negalima teigti, kad Užsienietis bendradarbiauja, nes nevykdo teismo paskirtų alternatyvių sulaikymui priemonių, neteisėtai keliauja po Europos Sąjungos valstybes nares, atlieka teisei priešingas veikas, trukdė Migracijos departamentui priimti sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, kadangi nuolat nesulaukęs galutinio sprendimo neteisėtai išvykdavo iš Lietuvos Respublikos. Centras nurodo, jog Užsieniečio prašymas taikyti atitinkamą alternatyvią sulaikymui priemonę, yra nepagrįstas ir prieštarauja logikai. Užsienietis nepateikė nė vienos pagrįstos priežasties ir įrodymų, kurių pagrindu turėtų būti keičiama taikoma priemonė. Prieš tai taikyta griežtesnė alternatyvi sulaikymui priemonė nedavė teigiamo rezultato, kadangi Užsienietis jos sąlygų nesilaikė ir pabėgo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas Centro teikimas, pagrįstumas ir teisėtumas. Pirmosios instancijos teismas Užsieniečiui skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

12. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino Centro teikimą nustatęs, kad šiuo metu vykdomas Migracijos departamento sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo ir yra pagrindas manyti, kad turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo trukdydamas įvykdyti Migracijos departamento sprendimą. Pažymėtina, jog teismas nustatė, kad baigėsi Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas maksimalus 18 mėnesių Užsieniečio sulaikymo terminas, todėl nematė pagrindo jį pratęsti.

13. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, jog skirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra labai griežta ir prilygsta sulaikymui. Užsienietis yra pasiryžęs likti gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra išimtinių aplinkybių ar būtinumo taikyti sulaikymui prilygstančias priemones.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

15. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę nustatęs Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 2 dalyje įtvirtintus sulaikymo pagrindus. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

16. Nustatyta, kad Migracijos departamento 2021 m. balandžio 1 d. sprendimas, kuriuo Užsieniečiui nesuteiktas pabėgėlio statusas bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 2021 m. spalio 6 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atmetus Užsieniečio apeliacinį skundą. Atsiliepime Centras nurodė, kad kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl gražinimo pažymėjimo išdavimo. Iš Užsieniečio asmens bylos matyti, kad jis kelis kartus buvo perduodamas iš vienos Europos Sąjungos valstybės į kitą, nė viena Europos Sąjungos valstybė narė nėra suteikusi jam prieglobsčio, netgi priešingai – jam nustatyti du draudimai atvykti ir apsigyventi Šengeno teritorijoje, kuriuos paskelbė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš asmens bylos taip pat matyti, jog alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo laikotarpiu Užsienietis nuolat pažeidinėjo Centro vidaus tvarkos taisykles, dėl kurių yra surašyti pažeidimų protokolai, sulaikymo Centre metu Užsienietis taip pat sistemingai pažeidžia Centro vidaus tvarkos taisykles, dėl ko jam surašyti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų protokolai.

17. Įvertinusi bylos aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 2 dalyje nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad vien pagrindo, numatyto Įstatymo 113 straipsnyje, egzistavimo ne visada pakanka, kad užsienietį būtų galima sulaikyti (pratęsti jo sulaikymą). Būtina atsižvelgti į Įstatyme nustatytus apribojimus dėl užsieniečio sulaikymo termino (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

18. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įvirtinta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrindinės demokratinės visuomenės vertybės – prigimtinės teisės į laisvę – ribojimas įstatymu privalo būti reglamentuotas tiksliai, o įstatymo normos – aiškinamos griežtai, t. y. 6 mėnesių terminas pagal galiojantį reglamentavimą gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 12 mėnesių tik tuo atveju, kai vyksta procedūros dėl užsieniečio išsiuntimo ir (ar) yra priimtas sprendimas išsiųsti užsienietį (nesvarbu, ar šis sprendimas yra apskųstas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2021 m. spalio 7 d. baigiasi Įstatymo 114 straipsni 5 dalyje įtvirtintas maksimalus 18 mėnesių Užsieniečio sulaikymo terminas, todėl nėra pagrindo jį pratęsti. Įvertinusi Užsieniečio asmens bylos duomenis teisėjų kolegija nustatė, jog Užsienietis buvo sulaikytas šiais laikotarpiais: nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. liepos 10 d. (1 mėn. ir 4 d.), nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2019 m. spalio 25 d. (6 mėn.), nuo 2020 m. spalio 21 d. iki 2021 m. balandžio 21 d. (6 mėn.), nuo 2021 m. gegužės 12 d. iki 2021 m. spalio 7 d. (4 mėn. ir 26 d.). Užsienietis iš viso buvo sulaikytas 18 mėnesių, vadinasi pasibaigė maksimalus Įstatyme nustatytas Užsieniečio sulaikymo terminas.

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 4 dalimi, suėjus maksimaliam 18 mėnesių užsieniečio sulaikymo terminui, jis privalo būti nedelsiant paleistas (Įstatymo 119 str. 2 d.), išskyrus atvejus, kai užsienietis gali būti sulaikytas kitų įstatymų pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014). Įstatymas nenumato, kad pasibaigus maksimaliam sulaikymo terminui, užsienietis, kuris iki tol nebuvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, galėtų būti pakartotinai sulaikytas Įstatyme numatytu pagrindu, Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatytą terminą pradedant skaičiuoti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4411-552/2018). Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti Teikimą ir pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse preambulėje numatyta, kad sulaikymo taikymas išsiuntimo tikslu turėtų būti ribojamas ir atitikti proporcingumo principą priemonių, kurių imamasi, ir siekiamų tikslų atžvilgiu. Sulaikymas yra pateisinamas tik tada, kai rengiamasi grąžinimui arba išsiuntimo procesui, ir jei švelnesnių priverstinių priemonių nepakaktų.

23. Nustatęs, kad pasibaigė Įstatymo 114 straipsni 5 dalyje įtvirtintas maksimalus 18 mėnesių Užsieniečio sulaikymo terminas, pirmosios instancijos teismas nutarė taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendino Užsienietį Tarnyboje nustatydamas teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

24. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iš esmės pripažįstama, jog pasibaigus Įstatymu nustatytam maksimaliam užsieniečio sulaikymo terminui gali būti svarstomas alternatyvių sulaikymui priemonių skyrimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4411-552/2018).

25. Apeliaciniame skunde Užsienietis prašo pakeisti taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę ir leisti apsigyventi pasirinktoje vietoje nustatant, jog nustatytu laiku periodiškai jis turi atvykti į Migracijos departamentą arba Tarnybą.

26. Vertindama galimybę skirti Užsieniečiui jo pageidaujamą alternatyvią sulaikymui priemonę, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog Užsienietis turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija įvertinusi Užsieniečio asmens bylos duomenis, tai, kad prieglobsčio suteikimo procedūra tęsėsi nuo 2018 metų, tačiau ji buvo ne kartą sustabdyta Užsieniečiui neteisėtai išvykus iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgusi į tai, kad Užsienietis yra pripažintas pažeidžiamu asmeniu, tačiau yra rizika, jog Užsienietis gali pasislėpti vengdamas grąžinimo (Įstatymo 113 str. 2 d.), bei į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų apie tai, jog Užsienietis turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, sprendžia, kad Užsieniečiui negali būti skirta jo prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau pirmosios instancijos teismo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti švelninama apgyvendinant Užsienietį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.).

27. Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad šiuo atveju nurodytos alternatyvios priemonių taikymas Užsieniečiui yra pakankamas tam, jog būtų pasiekti įstatymų numatyti tikslai – įvykdytas Migracijos departamento sprendimas išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) arba kitokiu būdu išspręstas užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismo sprendimas keistinas skiriant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. spalio 7 d. sprendimu skirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ir iki 2021 m. gruodžio 7 d. apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietį A. R. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė