5b460d41-06ad-4c5d-bfda-777006e2cfba · Panevėžio apygardos teismas

             Baudžiamoji byla Nr. 1A-152-719/2015             Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00223-2012-9             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)              PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 4 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Artūro Ridiko (pirmininkaujantysis), Sigito Bagdonavičiaus ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Baranauskienei,nuteistajam R.

Z. ir jo gynėjai advokatei Kristinai Rutkauskienei,nuteistojo D. J. gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. Z. gynėjos advokatės K. Rutkauskienės ir nuteistojo D. J. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-26 nuosprendžio, kuriuo:- R. Z. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. – laisvės atėmimu 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose;- D.

J. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 135 str. 1 d. – laisvės atėmimu 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Taip pat Å¡iuo nuosprendžiu priteista solidariai iÅ¡ R. Z. ir D. J.: nukentėjusiajam A. Å . – 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, Panevėžio teritorinei ligonių kasai – 14915,12 Eur turtinei žalai atlyginti, bei iÅ¡ R. Z. ir D. J. po 11,15 Eur proceso iÅ¡laidų valstybei.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: R. Z. ir D. J. nuteisti už tai, kad 2012 m. birželio 25 d., apie 2.50 val., kieme (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, kerÅ¡ydami A.

Å . dėl ankstesnio konflikto su jais ir galimai R. Z. padegtų buto, esančio (duomenys neskelbtini) durų, užpuolė A. Å . ir bendrais veiksmais sudavė daugybinius smÅ«gius rankomis, kojomis ir metaliniais vamzdžiais nukentėjusiajam į galvos sritį, padarydami jam sumuÅ¡imus veide, deÅ¡inio smilkinkaulio lūžį, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje, dėl ko iÅ¡sivystė smegenų suspaudimas, pabrinkimas, koma, deÅ¡inio plaučio uždegimas, taip tyčia sunkiai sutrikdė A.

Å . sveikatÄ .Nuteistojo R. Z. gynėja advokatė K. Rutkauskienė apeliaciniu skundu praÅ¡o R. Z. veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 135 str. 1 d. į BK 140 str. l d., Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-26 nuosprendį dalyje dėl R. Z. panaikinti ir vadovaujantis BPK 327 str. 1 p., 407 str. bylÄ nutraukti, nesant nukentėjusiojo skundo. Teigia, kad nuosprendis dalyje dėl R. Z. nuteisimo yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, procesinių teisės normų pažeidimo vertinant įrodymus, teismo iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių, netinkamo baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų taikymo, neteisingai paskirtos, aiÅ¡kiai per griežtos bausmės. Mano, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai R.

Z. pripažino kaltu atlikus kaltinime nurodytus veiksmus. Teigia, kad teismo iÅ¡vados, jog R. Z. ir D. J. dviese (duomenys neskelbtini) kieme sužalojo A. Å . prieÅ¡tarauja liudytojų D. M., N. M. parodymams apie tai, kad matė muÅ¡amÄ Å¾mogų ir daug jį muÅ¡ančių asmenų. Be to, policijos pareigÅ«nai V. T., A. K., R. R. nurodė, kad atvykus į įvykio vietÄ netoli tos vietos, kur vėliau buvo rastas sužalotas nukentėjusysis, matė grupelę jaunuolių. Todėl akivaizdu, jog A. Å . buvo muÅ¡amas grupės asmenų (nuo 4 iki 7 žmonių).

Gynėja pažymi, kad teismas nevertino ikiteisminio tyrimo metu 2013-12-04 duotų A. Å . parodymų, apie jo grumtynes su R. Z. ir D. J.. Ir tik po to, kai buvo gauta 2013-09-03 specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jo kraujo pėdsakų radimo ant D. J. ir R. Z. batų, A. Å . pradėjo neigti, kad koridoriuje mušėsi su R. Z., nurodydamas, kad tik susistumdė, kad kraujo nebuvo. Be to, teismas tendencingai ir nepagrįstai kaip kaltę patvirtinantį įrodymÄ vertino specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuri visiÅ¡kai nevertinta kitų įrodymų kontekste.Nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad aplinkybes, jog R.

Z. A. Å . mušė lauke, o ne namo koridoriuje, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti A. T. parodymai apie suplėšytus, bet nekruvinus A. Å . marÅ¡kinėlius. Be to, A. T. nurodė, jog marÅ¡kinėliai buvo pilkos spalvos, panaÅ¡Å«s į skudurÄ , buvo labai suplėšyti ir jis juos iÅ¡metė, t. y. byloje nėra duomenų, jog A. T. Å¡iuos marÅ¡kinėlius atidžiai apžiÅ«rėjo, tyčia ieÅ¡kojo ar ant jų nėra kraujo dėmių. Atsižvelgiant į tai, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog ant R.

Z. ir D. J. rastos kraujo dėmės yra neintensyvios spalvos, labai mažos, todėl tokių dėmių ant tamsių, suplėšytų marÅ¡kinių, specialiai jų neieÅ¡kant, buvo neįmanoma pastebėti. Todėl ta aplinkybė, jog A. T. ant marÅ¡kinių nematė kraujo, negali bÅ«ti vertinama, jog konflikto koridoriuje metu R. Z. nesudavė smÅ«gių A. Å .. Atvirkščiai, tiek A. T. parodymai apie rastus A. Å . marÅ¡kinėlius, tiek neginčijamai nustatyta aplinkybė apie A. Å . sugrįžimÄ Ä¯ A.

T. namus persirengti, patvirtina R. Z. ir D. J. parodymus apie R. Z. ir A. Å . muÅ¡tynes (smurtÄ , suduotus smÅ«gius). Skundu taip pat ginčijamas R. Z. sulaikiusių policijos pareigÅ«nų parodymų patikimumas. Pažymima, kad V. T. ir R. G. negalėjo tiksliai nurodyti, kiek asmenų persekiojo – du ar tris. Be to, R. G. nurodė, kad jaunuoliams įbėgus į namo laiptinę, neva per durų lango stiklÄ matė, į kurį butÄ ir kiek jaunuolių įbėgo, tačiau R. Z. parodė, jog laiptinės durys yra metalinės, be stiklo, todėl policijos pareigÅ«nų duoti parodymai, kad jie persekiodami asmenis iki jų sulaikymo, nebuvo jų pametę iÅ¡ akiračio neteisingi, nes asmenims įbėgus į laiptinę policijos pareigÅ«nai kurį laikÄ jų matyti negalėjo.

Be to, nors R. Z. S. K. bute buvo sulaikytas kartu su A. J. ir R. T., tai nepatvirtina aplinkybės, jog į butÄ jis atėjo kartu su jais ir nepaneigia jo nurodytų aplinkybių, kad jam įėjus į butÄ , jame A. J. ir R. T. jau buvo.Be to, teismas nepagrįstai teigdamas apie R. Z. parodymų ikiteisminio tyrimo metu kitimÄ , visiÅ¡kai nevertino to, kad tyrimas Å¡ioje byloje buvo atliktas iÅ¡ esmės pažeidžiant įstatymo garantuotas įtariamojo teises gintis nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo, kadangi R. Z. ikiteisminio tyrimo metu apie aplinkybes, dėl kurių jam buvo pateikti įtarimai, buvo apklausiamas liudytoju, perspėtas dėl melagingų parodymų davimo ir net nuteistas už žinomai melagingų parodymų davimÄ .

Nurodo, kad R. Z. tÄ pačiÄ dienÄ â€“ 2012-06-27, kai buvo sprendžiamas suėmimo klausimas, buvo apklausiamas liudytoju apie veikos, dėl kurios pripažintas skundžiamu nuosprendžiu kaltu, aplinkybes. Gynėjos teigimu, bÅ«tent Å¡ie įtariamajam įstatymo garantuotų esminių teisių pažeidimai lėmė R. Z. parodymų kitimÄ ikiteisminio tyrimo metu.Gynėjos manymu, byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų R. Z. kaltės dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodymų, o R. Z. atlikti veiksmai – smÅ«gių sudavimas A.

Å ., dėl ko jam galimai buvo sužalota nosis, gali bÅ«ti vertinami tik kaip nežymus sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 str. l d. Todėl R. Z. veikÄ perkvalifikavus pagal BK 140 str. 1 d., atsižvelgiant į nukentėjusiojo A. Å . skundo nebuvimÄ , vadovaujantis BPK 407 str. skundžiamas teismo nuosprendis yra naikintinas ir byla R. Z. atžvilgiu nutrauktina.Taip pat skunde teigiama, kad teismas R. Z. atžvilgiu netinkamai taikė BK 54 str. 2 d. ir paskyrė bausmę, kuri neatitinka BK 41 str. įtvirtintos bausmės paskirties, prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir savo dydžiu yra aiÅ¡kiai per griežta, todėl jos dydis yra mažintinas.

Mano, jog teismas netinkamai, nepakankamai įvertino A. Š. provokuojančio elgesio reikšmę nustatant bausmės dydį. Pažymi, kad A. Š. būdamas neblaivus, agresyviai nusiteikęs, nakties metu visuotinai pavojingu būdu padegė buto, kuriame miegojo trys žmonės, duris, taip sukeldamas tiesioginį pavojų ne tik jų sveikatai ir gyvybei, bet ir šalia esančių butų gyventojams. Taip pat teismas nepagrįstai formaliai vertino, jog R. Z. teistas du kartus, nes 2013-08-19 nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu dėl melagingų parodymų davimo apie nusikaltimo aplinkybes, dėl kurių jis yra pripažintas kaltu šiuo skundžiamu nuosprendžiu.

Gynėja dar akcentuoja R. Z. jaunÄ amžių ir tai, kad jis mokosi.Be to, gynėja mano, kad teismas, pripažinęs, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo A. Å . elgesys, netinkamai nustatė jam priteistinos neturtinės žalos dydį, nepagrįstai neturtinės žalos atlyginimui iÅ¡ R. Z. ir D. J. solidariai priteisė 20000 eurų. Gynėja teigia, kad Å¡iuo atveju turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 6.248 str. 4 d., kurioje nurodyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Todėl priteistinos neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti mažinamas.Nuteistasis D.

J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio m. apylinkės teismo 2015-02-26 nuosprendį dalyje dėl D. J. nuteisimo ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ â€“iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Teigia, kad teismas tendencingai, Å¡aliÅ¡kai vertino faktinius bylos duomenis, todėl Å¡is nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Mano, kad byloje nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Nurodo, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jokio fizinio smurto nukentėjusiojo A. Å . atžvilgiu nenaudojo.

Teigia, kad jo parodymai kito, nes jis iÅ¡ pradžių nesuprato, kokios nusikalstamos veikos padarymu yra įtariamas, buvo įsitikinęs, jog gali bÅ«ti nepagrįstai apkaltintas dėl R. Z. buto durų padegimo, todėl naudojosi savo kaip įtariamojo procesinėmis teisėmis. Apeliantas mano, kad teismo nuosprendžio grindimas atskiromis įtariamojo apklausų protokolų detalėmis laikytinas įtariamojo, kaltinamojo teisių į savęs gynybÄ ribojimo aktu. Nurodo, kad teismas suabsoliutino liudytojos D. M. parodymus ir juos savo nuosprendyje iÅ¡kraipė, kas rodo teismo neobjektyvumÄ ir Å¡aliÅ¡kumÄ jo atžvilgiu.

Pažymi, kad nuosprendyje nurodyti D. M. parodymai apie prie muÅ¡amo žmogaus buvusius tris vaikinus, juos įvardinant, neatitinka tikrovės, nes tokių parodymų liudytoja nedavė. Ji teisme nurodė, kad galėjo bÅ«ti D. J., bet ji negarantuota. Apeliantas teigia matęs, kaip A. Å . susimušė su R. Z., kuriuos pats iÅ¡skyrė. Pažymi, kad specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksavusi ant jo kelnių ir batų A. Å . kraujo pėdsakus, tik patvirtina jo parodymus apie konfliktÄ tarp R. Z. ir A.

Å ., kuomet buvo sukruvintas A. Å . veidas. Pabrėžia, kad tai jokiais kitais duomenimis nepatvirtina, kad jis buvo kieme, kur buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis. Taip pat apeliantas mano, kad tendencingus parodymus davusi tyrėja L. E., turėdama tikslÄ nepagrįstai apkaltinti jį bei R. Z. sunkaus nusikaltimo padarymu, sÄ moningai tyčia ikiteisminiame tyrime nefiksavo liudytojo A. T. parodymų, kad nukentėjusiojo maikutė buvo kaip skuduras numesta ir ne tik suplėšyta, bet ir kruvina, kas patvirtina, kad nukentėjusysis po konflikto su R.

Z. grįžo į butÄ suplėšyta ir kruvina maikute, kur jÄ persirengė ir, tikėtina, ėjo kerÅ¡yti R. Z. – padegti jo buto durų. Taip pat akivaizdu, jog tyrėjai nefiksavo, neišėmė ir netyrė įvykio vietoje jokių dėmių, galimai paliktų sukruvinto A. Å .. Apeliantas D. J. skunde taip pat nurodo, kad jam, kaip neteistam asmeniui (teistas vėliau ir ne už smurtinę nusikalstamÄ veikÄ ) paskirta bausmė – jos rÅ«Å¡is ir dydis patvirtina teismo iÅ¡ankstinį Å¡aliÅ¡kumÄ jo atžvilgiu.

Be to, teismas nepagrįstai jam sunkino teisinę padėtį, nurodydamas Lietuvos Respublikos nepripažintÄ ir nevykdomÄ Vokietijos nuosprendį, kas irgi rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ir tendencingumÄ .Teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjai prašė tenkinti jų skundus, o prokurorė – atmesti.Apeliaciniai skundai atmetami.Apeliaciniais skundais nesutinkama su nuteistųjų R. Z. ir D. J. nuteisimu pagal BK 135 str. 1 d., ginčijamas teismo atliktas įrodymų vertinimas, teigiama apie teismo iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų neatitikimÄ faktinėms bylos aplinkybėms bei įvairius, apeliantų nuomone, skundžiamo teismo nuosprendžio neteisėtumÄ rodančius, pažeidimus.

Tačiau iÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant nuteistųjų R. Z. ir D. J. kaltės klausimÄ bei nustatant faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo jų nusikalstamas veikas, pagrįstai pripažino juos kaltais ir paskyrė teisingas bausmes, taip pat teisingai iÅ¡sprendė nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ .Apeliaciniuose skunduose ginčijamas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu nustatytos nuteistiesiems R.

Z. ir D. J. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybės, teigiama, jog R. Z. ir D. J. kaltė dėl BK 135 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos neįrodyta. Tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ pagal apeliacinių skundų argumentus, nenustatė pagrindo abejoti apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir iÅ¡vadomis dėl R. Z. ir D. J. kaltės, kurios yra pagrįstos teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize bei atitinka teismų praktikÄ .

Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad tokia teismo iÅ¡vada yra teisinga, todėl R. Z. ir D. J., nuteistiems pagal BK 135 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, ir R. Z. veikÄ perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d. bei bylÄ jo atžvilgiu nutraukti BPK 327 str. 1 p., 407 str. pagrindu, o D. J. iÅ¡teisinti iÅ¡ BK 135 str. 1 d. nėra jokio pagrindo.Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2012 m. birželio 25 d., apie 2.50 val., kieme tarp (duomenys neskelbtini), buvo sunkiai sutrikdyta A.

Š. sveikata. Apylinkės teismas, pripažindamas R. Z. ir D. J. kaltais dėl kaltinime nurodytų jiems inkriminuotų veiksmų pagal BK 135 str. 1 d., rėmėsi šiais įrodymais: nukentėjusiojo A. Š., liudytojų: G. Š., L. M., D. M., R. G., V. T., R. R., A. K., N. Ž., A. D., J. D., A. T., L. E. parodymais, specialistų išvadomis, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti ir parodymų patikrinimo vietoje protokolų ir kitais duomenimis. Apylinkės teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, jog tiek R.

Z., tiek D. J. kaltė padarius jiems inkriminuojamÄ nusikaltimÄ yra įrodyta. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria tokiam apylinkės teismo įrodymų vertinimui bei iÅ¡vadai. Ta aplinkybė, kad nuteistųjų, jų gynėjų subjektyviai pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei jie mano esant teisinga, nereiÅ¡kia, kad Å¡is vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių BPK 20 str. 5 d. nuostatų.Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ).Apylinkės teismas skundžiamame sprendime detaliai ir iÅ¡samiai pasisakė dėl esminių apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų.

Jokių naujų, skundžiamame teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir nuteistųjų kaltei apeliaciniuose skunduose nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Todėl, pritardama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytiems motyvams, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad reikÅ¡mingos veikos kvalifikavimui faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, nepaliekant jokių esminių prieÅ¡taravimų ar abejonių, ir tai leido teismui tinkamai iÅ¡spręsti nuteistųjų R.

Z. ir D. J. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 135 str. 1 d. klausimÄ . Tokiu bÅ«du iÅ¡teisinti D. J. iÅ¡ BK 135 str. 1 d., ar BK 135 str. 1 d. numatytÄ R. Z. padarytÄ veikÄ perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d. ir bylÄ jo atžvilgiu BPK 327 str. 1 p., 407 str. pagrindu nutraukti nėra jokio pagrindo.Å ios iÅ¡vados nekeičia nuteistojo D. J. teiginiai apie jo parodymų keitimo priežastis, o teismo nuosprendžio grindimas atskiromis jo apklausų protokolų detalėmis, prieÅ¡ingai subjektyviam nuteistojo mÄ stymui, nelaikytinas jo teisių į gynybÄ pažeidimu, nes atitinka teismų praktikÄ ir baudžiamojo proceso normų nepažeidžia.Kaip nepagrįsti atmestini ir nuteistojo D.

J. teiginiai apie, jo manymu, ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstai neatliktus ar netinkamai atliktus tam tikrus procesinius veiksmus – visų liudytojo A. T. parodymų neužfiksavimÄ , dėmių įvykio vietoje neišėmimÄ ir pan. Teisme liudytoja apklausta A. T. ikiteisminio tyrimo metu apklausiusi tyrėja L. E. parodė užfiksavusi visus A. T. jai duotus parodymus, kÄ patvirtina ir paties A. T. paraÅ¡as ant apklausos protokolo. Duomenų, kad ji apkalbėtų liudytojÄ , byloje nėra, todėl netikėti ja teismas neturi pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad deklaratyvÅ«s, objektyviais bylos duomenimis paneigti ir skundžiamame teismo nuosprendyje aptarti nuteistojo D. J. teiginiai nereiÅ¡kia, kad ikiteisminis tyrimas atliktas aplaidžiai, neiÅ¡samiai, kadangi byloje yra surinkta pakankamai jo kaltės dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodymų. Beje, analogiÅ¡kai vertintini ir kaip nepagrįsti, byloje objektyviais duomenimis paneigti, todėl atmestini nuteistojo R. Z. gynėjos teiginiai apie policijos pareigÅ«nų parodymų nepatikimumÄ .

Taip pat nepagrįstai teigiama apie liudytojos D. M. parodymų dėl vaikinų įvardinimo iÅ¡kraipymÄ , nes po įvykio apklausta liudytoja D. M. konkrečiai nurodė iÅ¡ balsų atpažinusi tris vaikinus ir juos įvardinusi (1 t., 118-120 b. l.).Teisingai kvalifikavęs R. Z. ir D. J. nusikalstamÄ veikÄ , pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis paskyrė jiems bausmes už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Skundžiamame teismo nuosprendyje iÅ¡dėstydamas bausmės skyrimo motyvus, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, bendrininkavimo formÄ (padarytas vienas baigtas, tyčinis, sunkus nusikaltimas bendrininkų grupėje), kaltininkų asmenybes (R.

Z. nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, tačiau po jo padarymo teistas du kartus, administracine tvarka baustas, mokosi ir mokymo įstaigos charakterizuojamas patenkinamai; D. J. nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, tačiau po jo padarymo teistas vienÄ kartÄ Lietuvoje ir vienÄ kartÄ Vokietijoje, baustas administracine tvarka, nedirbantis, pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ charakterizuojamas patenkinamai), atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje) ir jÄ lengvinančiÄ aplinkybę (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys), kitas aplinkybes, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Atsižvelgęs į visas aplinkybes, teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma, todėl R. Z. ir D. J. paskyrė realiÄ sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ laisvės atėmimo bausmę. Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad R. Z. ir D. J. paskirtoji bausmė tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek trukme, kuri lygi BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimalios ir maksimalios trukmės vidurkiui, nėra aiÅ¡kiai per griežta ir dėl to neteisinga.

Kokių nors iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių R. Z. ir D. J. turėtų bÅ«ti Å¡velninama bausmė, byloje nenustatyta, jų nenurodyta ir apeliaciniuose skunduose. Todėl nuteistiesiems Å¡velninti bausmę nėra jokio pagrindo.Nuteistojo R. Z. gynėjos skunde minimos aplinkybės dėl jos ginamojo jauno amžiaus, mokymosi, bei nukentėjusiojo provokuojančio elgesio teismui buvo žinomos ir tinkamai įvertintos skiriant bausmę. AntrÄ kartÄ vertinti tas pačias aplinkybes ir jų pagrindu Å¡velninti bausmę nėra pagrindo.

Be to, prieÅ¡ingai subjektyviam gynėjos mÄ stymui, teismas pagrįstai skirdamas R. Z. bausmę atkreipė dėmesį į tai, kad jis teistas du kartus, o konkrečios nusikalstamų veikų, už kurias jis teistas, aplinkybės Å¡iuo atveju bausmės rÅ«Å¡iai ir dydžiui nėra svarbios.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo D. J. teistumÄ Vokietijoje. BK 97 str. 1 d. numato, kad turinčiais teistumÄ laikomi už nusikaltimo padarymÄ nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos SÄ jungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Ta pati teisės norma įpareigoja teismÄ atsižvelgti į teistumÄ skiriant bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymÄ . Todėl nuteistojo D. J. teiginiai apie nepagrįstÄ jo teisinės padėties apsunkinimÄ , nurodant jo teistumo Vokietijoje detales, atmestini kaip nepagrįsti.Nuteistasis D. J., kritikuodamas teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir reikÅ¡damas nepasitenkinimÄ dėl jam paskirtos bausmės, teigia apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , tačiau Å¡ie teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliantui nepalankus įrodymų vertinimas bei apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimas nereiÅ¡kia, kad buvo pažeista teisė į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ .

Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl apelianto D. J. kaltės, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių.Nuteistojo R. Z. gynėjos manymu, teismas, be kita ko, netinkamai nustatė nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, praÅ¡o jį CK 6.248 str. 4 d. pagrindu sumažinti.

Tačiau toks prašymas nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti ne gynėjos nurodytoje normoje – CK 6.248 str. 4 d., o CK 6.250 str. 1 ir 2 d., kuriomis vadovaujantis šiuo atveju ir nustatomas neturtinės žalos dydis. Taip pat pažymėtina, kad priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, atsižvelgęs į nuteistųjų smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nepataisomus, liekamuosius padarinius jo sveikatai, įvertinęs nukentėjusiojo patirtÄ emocinę įtampÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus ir kt., taip pat atsižvelgęs į nukentėjusiojo provokuojantį elgesį, nukentėjusiajam iÅ¡ R. Z. ir D. J. priteisė 20000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių sprendžia, kad nuteistojo R. Z. gynėjos apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai neduoda pagrindo teigti, jog apylinkės teismas, spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , netinkamai taikė materialinės teisės normas ar nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir konstatuoja, jog priteistas 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra proporcingas ginamoms vertybėms ir atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo kriterijus.Nuteistojo R.

Z. gynėja skunde teigia, kad tyrimas Å¡ioje byloje buvo atliktas iÅ¡ esmės pažeidžiant įstatymo garantuotas įtariamojo teises gintis nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo, nes R. Z. ikiteisminio tyrimo metu apie aplinkybes, dėl kurių jam buvo pateikti įtarimai, buvo apklausiamas liudytoju ir nuteistas už žinomai melagingų parodymų davimÄ . Tačiau tokie teiginiai nepagrįsti, nes bylos duomenys patvirtina, kad R. Z. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-08-19 nuosprendžiu nuteistas už žinomai melagingų parodymų kitoje baudžiamojoje byloje davimÄ ir dėl sprendimo joje teisėjų kolegija pasisakyti neturi teisės.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuotina, kad sprendžiant nuteistųjų R.

Z. ir D. J. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , įrodymų vertinimo ar apeliantams įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti turėjusiais esminės reikÅ¡mės iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisėtÄ bei pagrįstÄ nuosprendį, nepadaryta. Todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :

Nuteistojo R. Z. gynėjos advokatės K. Rutkauskienės ir nuteistojo D. J. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas:                                                      Artūras Ridikas Teisėjai:                                                                  Sigitas Bagdonavičius                                                                  Evaldas Vanagas