5b46037d-fd54-46fa-a596-60ebc898442f · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-974-944/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01721-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1.; 2.6.11.5.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 18 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė, sekretoriaujant Marijai TamoÅ¡auskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ atstovui advokato padėjėjui Edgarui Burduliui, atsakovei K. K., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Lietuvos metrologijos inspekcijos atstovėms N. V., E. G., ekspertui R.

S., vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieÅ¡kinį, atsakovei K. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovės K. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl sutarties pripažinimo nutraukta ir Å¡ilumos energijos paskirstymo perskaičiavimo, trečiasis asmuo A. D., institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė metrologijos inspekcija.

Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 2500,33 Eur skolÄ už suteiktÄ Å¡ilumos energijÄ , 86,70 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad tiekia Å¡ilumÄ butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Atsakovė už tiektÄ Å¡ilumos energijÄ patalpų Å¡ildymui neatsiskaitė nuo 2013-10-01 iki 2016-12-01, todėl susidarė 2500,33 Eur įsiskolinimas.

Už uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2016-12-01 apskaičiuoti 86,70 Eur dydžio delspinigiai. Nuo centrinio Å¡ildymo sistemos atsakovė atsijungė nesilaikydama teisės aktų nustatytos tvarkos, todėl negali bÅ«ti laikoma, kad Å¡ilumos energijos pirkimo­â€“pardavimo sutartis buvo nutraukta. Atsakovės argumentai dėl karÅ¡to vandens paskirstymo neteisėtumo ir karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų metrologinėmis patikrų, nepagrįsti, nes ieÅ¡kovė reikalavimÄ reiÅ¡kiÄ tik dėl skolos už Å¡ilumos energijÄ patalpų Å¡ildymui priteisimo.

IeÅ¡kovė atlikdama Å¡ilumos energijos paskirstymÄ rėmėsi bendraturčiams priklausančių patalpų naudingais plotais, kurie nustatomi pagal VÄ® „Registrų centras“ duomenimis. Atsakovės reikalavimas dėl 5-ojo Å¡ilumos energijos paskirstymo metodo taikymo nepagrįstas, nes Å¡is metodas gali bÅ«ti taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos ir Å¡ildomos kitokiu bÅ«du, tuo tarpu atsakovė nuo centralizuoti Å¡ildymo atsijungė neteisėtai.

Teismo posėdžio metu palaikė reikalavimus. Nurodė, kad atsakovė buto Å¡ildymo bÅ«dÄ pakeitė ne pagal teisės aktų reikalavimus, todėl jai skaičiuojami mokesčiai, kuriuos turi apmokėti. Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė pripažinti ieÅ¡kovės ir atsakovės 2003 m. Å¡ilumos tiekimo ir vartojimo sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta ir įpareigoti ieÅ¡kovę atlikti Å¡ilumos energijos paskirstymo perskaičiavimÄ , atsakovės butui nepriskiriant jokios Å¡ilumos energijos už buto Å¡ildymÄ , taip pat į Å¡ilumos paskirstymÄ neįtraukiant neapskaityto karÅ¡to vandens Å¡ilumos energijos, o Å¡ilumos energijÄ name paskirstant pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodÄ Nr. 4 taikomÄ kartu su metodu Nr. 5 pagal visų name esančių patalpų, įskaitant pagalbines, plotÄ , įregistruotÄ VÄ® „Registrų centras“.

Nurodė, kad atsakovės butas buvo atjungtas nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos pagal 2011-06-27 deklaracijÄ apie Å¡ildymo bÅ«do pakeitimÄ . Apie tai, ieÅ¡kovė buvo informuota 2011-06-11 raÅ¡tu, 2011-09-26 raÅ¡tu ir kitais raÅ¡tais. Atsakovės butÄ atjungus nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti įsiskolinimÄ už Å¡ilumos energijÄ patalpų Å¡ildymui, susidariusį nuo 2013-10-01 iki 2016-12-01 nepagrįstas. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad buto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimas atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl ji neturi mokėti ieÅ¡kovės nurodomos sumos.

PaaiÅ¡kino, kad jos butas Å¡ildomas elektros prietaisais, laiptinėje yra demontuoti radiatoriai, todėl jos butui neturi bÅ«ti priskiriamas joks Å¡ilumos kiekis. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos iÅ¡vadoje nurodė, kad pagal Statybos įstatymo nuostatas statybos leidžiančio dokumento nereikėjo. Paprastojo remonto atveju pateikti, registruoti ar tvirtinti deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ Inspekcijoje nebuvo prievolės. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad nėra įgaliota pateikti iÅ¡vados dėl byloje kilusio ginčo.

IÅ¡vadÄ teikianti Valstybinė metrologijos inspekcija nurodė, kad skaičiavimo prietaisai KarÅ¡tam vandeniui ir Å¡ilumai ruoÅ¡ti turėjo metrologinę patikrÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: ieÅ¡kinys tenkintinas, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei K. K.. Å ildymo bÅ«das vietinis centrinis Å¡ildymas (el. b. t. 1, l. 6–8). 2001-01-19 tarp ieÅ¡kovės ir atsakovė buvo sudaryta atsiskaitymo už buto Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį sutartis Nr. 5129556 (el. b. t. 2, l. 46, t. 4, l. 46).

Pagal buto, esančio (duomenys neskelbtini), apyvartos žiniaraÅ¡tį nuo 2013-10-01 iki 2016-12-01 susidarė 2500,33 Eur skola už Å¡ildymÄ (el. b. t. 1, l. 10). Už uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2016-12-01 apskaičiuoti 86,70 Eur dydžio delspinigiai (el. b. t. 1, l. 11). 2011-09-26 raÅ¡tu atsakovė pranešė ieÅ¡kovei, kad butas, esantis V. (duomenys neskelbtini), atjungtas nuo bendros Å¡ildymo sistemos ir Å¡ilumos tiekimo sutartis nutraukta (el. b. t. 2, l. 34–35). Atsakovė K.

K. (Å .) ir A. D. 2011-09-30 buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros akte nurodė, kad butas atjungtas nuo bendros Å¡ildymo sistemos (el. b. t. 2, l. 147). UAB „Pastatų sertifikavimo biuras“ eksperto R. S. atliktoje pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Å¡ilumos energijos paskirstymo ekspertizės ataskaitoje nustatyta, kad butas Nr. 4 Å¡ildymui sunaudojo 3,6 karto mažiau Å¡ilumos energijos. Minėtas butas iÅ¡ bendros Å¡ildymo sistemos dėl sienose esančių neapÅ¡iltintų vamzdynų gavo papildomai 6.044,54 kWh Å¡ilumos energijos, t. y. 232,58 Eur per vienÄ Å¡ildymo sezonÄ (el. b. t 8, l. 34).

Byloje ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas dėl skolos priteisimo, atsakovės reikalavimai dėl sutarties nutraukimo ir įpareigojimo perskaičiuoti. Darytina iÅ¡vada, kad pirmiausia turi bÅ«ti įvertinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai, o tik po to pasisakyta dėl skolos priteisimo. Dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė reiÅ¡kia reikalavimÄ pripažinti ginčo buto Å¡ilumos tiekimo ir vartojimo sutartį su atsakove vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta nuo 2011-06-27 (reikalavime nurodoma klaidinga data 2011-10-19).

Kadangi asmuo pats pasirenka savo teisių gynimo bÅ«dÄ (CK 1.138 straipsnis), todėl Å¡ioje byloje vertintinos faktinio pobÅ«džio aplinkybės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ dėl sutarties pripažinimo nutraukta nuo 2011-06-27. Teismas nurodo, kad CK 6.384 straipsnis nustato, jog, jeigu abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energijÄ savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė 2001-01-19 sudarė atsiskaitymo už buto Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį sutartį 5129556 (el. b. t. 2, l. 46).

Ginčo dėl sutarties sudarymo nėra, byloje keliami reikalavimai dėl sutarties pripažinimo nutraukta. Byloje atlikta ekspertizė patvirtina ir kiti byloje raÅ¡ytiniai duomenys patvirtina, kad Å¡iuo metu atsakovei priklausančiame bute demontuoti radiatoriai. Vertinant dėl sutarties pripažinimo nutraukta turi bÅ«ti įvertinta ar buto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimas, atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti Å¡ilumos tiekimo sutartį nutraukta. Å ilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimÄ vartotojo iniciatyva reglamentuojančioje Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2009-02-01 iki 2017-01-01) buvo numatyta, jog Å¡ilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų Å¡ildymo ir apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«dÄ , turi teisę nutraukti Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens pirkimo–pardavimo sutartį.

Buto (butų) ir kitų patalpų Å¡ildymo bÅ«das keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatÄ (inžinerines sistemas). Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2009-02-01 iki 2017-01-01) buvo numatyta, jog, kai rekonstravus pastatÄ (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato Å¡ildymo ar apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«das, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių Å¡ildymo bÅ«das pakeistas, savininkų ir Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens tiekėjo sutartys.

Å ių butų ir kitų patalpų savininkai Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens tiekėjams kiekvienÄ mėnesį apmoka už jiems tenkančiÄ pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens dalį. Nuo 2017-01-01 galiojanti Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies redakcija pakeitė atsijungimo reguliavimÄ . Å iuo metu nurodyta, kad, kai pakeičiamas ne viso pastato Å¡ildymo ar apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«das, nuo statybos užbaigimo akto suraÅ¡ymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių Å¡ildymo bÅ«das pakeistas, savininkų ir Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens tiekėjo sutartys.

Šių butų ir kitų patalpų savininkai:

1) vadovaudamiesi Komisijos nustatytais metodais, Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens tiekėjams kiekvienÄ mėnesį apmoka už jiems tenkančiÄ pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos Å¡ilumos dalį;

2) atlygina dėl šildymo būdo keitimo atsiradusias pastato remonto ir (ar) pastato šilumos įrenginių rekonstravimo, techninių sprendimų, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos balansavimo, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos dokumentų pakeitimo išlaidas. Atsakovės atliktas šildymo būdo pakeitimas jai galėtų sukelti teisines pasekmes, jei būtų sudarytas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas (nuo 2017-01-01 – statybos užbaigimo aktas), kuriuo būtų nustatyta, jog jai priklausančiame bute pakeistas šildymo būdas.

Tuo atveju atsakovė turėtų pareigÄ kas mėnesį apmokėti už jiems tenkančiÄ pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos Å¡ilumos ir/ar karÅ¡to vandens dalį. Sprendžiant dėl atsijungimo nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos momento vadovaujamasi CK 6.390 straipsnio nuostata, kad abonentas, kai pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energijÄ buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai apie tai praneÅ¡damas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiÅ¡kai sumokėjęs už sunaudotÄ energijÄ .

Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas Å¡ia teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Ä®vertinus Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatÄ ir CK 6.390 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , sprendžiama, kad atsijungimas ir vienaÅ¡alis sutarties nutraukimas yra teisėtas, kai jis:

1) atliekamas pagal Statybos įstatymÄ ;

2) abonentas praneša energijos tiekimo įmonei;

3) abonentas yra visiÅ¡kai sumokėjęs už sunaudotÄ energijÄ ;

4) sutarties nutraukimas nedaro žalos kitiems to namo butų gyventojams. Dėl pirmosios sÄ lygos. Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnio 3 dalis sutarčių nutraukimÄ sieja su statinio pripažinimo tinkamu naudoti momentu. Pastebėtina, jog Statybos įstatymo 24 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos užbaigimo procedÅ«ras, nuo 2010-10-01 numatyti du naujo tipo dokumentai – statybos užbaigimo aktas ir deklaracija apie statybos užbaigimÄ , kurie naudojami priklausomai nuo atliktų statybos darbų apimties.

Å iais statybos užbaigimÄ patvirtinančiais dokumentais buvo pakeistas iki tol buvęs statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas. Statybos įstatyme pakeitus dokumentų pavadinimus, Å¡io pakeitimo turi bÅ«ti laikomasi ir taikant Å ilumos Å«kio įstatymo nuostatas. Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2009-02-01 iki 2017-01-01) numatytas sutarčių nutraukimo momentas nuo 2010-10-01 nustatytinas pagal statybos užbaigimo akto ar deklaracijos apie statybos užbaigimÄ tinkamo įforminimo momentÄ .

Teismui ieÅ¡kovo pateiktuose Nekilnojamojo turto registro duomenyse ginčo bute įregistruotas vietinis centrinis Å¡ildymas (el. b. t. 1, l. 6–7). Registre pažymėta, jog nuo 2016-10-06 įregistruotas kadastro duomenų tikslinimas pagal 2014-03-05 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ ; 2016-08-22 Deklaracija apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ Nr.

2. Byloje pateikta deklaracijos Nr. 2, kurių surašymo data 2011-06-27 (nurodoma, kad atliktas paprastas remontas) (el. b. t. 2, b. l. 133), 2014-06-11 (nurodoma, kad atliktas paprastas remontas) (el. b. t. 2, l. 40), 2016-08-22 (nurodoma, kad atliktas paprastas remontas) (el. b. t. 2, l. 38). Įvertinus aptarus dokumentus, paskutinioji – 2016-08-22 deklaracija registruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau šiuose dokumentuose jokių darbų, susijusių su šildymo sistemos pertvarkymu, nepažymėta, tik nurodytas paprastojo remonto atlikimas.

Ieškovės ir atsakovės pateiktuose 2016 m. Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodyta (e. b. t. 1, l. 6–8, t. 4, 36–41), kad ginčo buto šildymo būdas yra vietinis centrinis. Ieškovės pateiktoje nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 20/225948, buto duomenys atnaujinti 2014-03-05, šiuose duomenyje nurodyta, kad šildymas: vietinis centrinis (el. b. t. 4, l. 57), 4 buto paprastas remonto duomenys, kuriuose nurodoma, kad šildymas: centrinis iš centr. sistemos (el. b. t. 4, l. 61). Darytina išvada, kad tiek atsakovės pateiktuose deklaracijose Nr. 2, tiek kadastro duomenyse nebuvo fiksuojamas buto šildymo būdo pakeitimas.

Atsakovė pirminę deklaracijÄ nurodė užpildžiusi 2011-06-27, tačiau Nekilnojamojo turto registre fiksuoti duomenys tik dėl 2016-08-22 deklaracijos. Byloje pateikti raÅ¡tai dėl 2011-06-27 duomenų siuntimo tiek atsakovei, tiek kitoms institucijoms. 2011 m. atsijungimo tvarkÄ detaliai nustatė Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių VII skyrius, kurio nustatyta procedÅ«ra buvo pripažinta neteisėta vėliau priimtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-17 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-13/2014.

Å is teismas pripažino, kad energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2012-09-21 įsakymo Nr. 1-187 redakcija) 104-112, 114, 115, 117-124 punktai prieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Analizuoti atsakovės veiksmų atitikimÄ pagal teisės aktus, kurie prieÅ¡taravo aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, prieÅ¡tarautų teisėtumo principui. Kiekvienu atveju, kilus abejonei dėl teisės akto prieÅ¡taravimo aukÅ¡tesnės galios teisės aktui, teismas turi kreiptis į nustatytÄ teismÄ dėl Å¡ios abejonės patikrinimo ir negali taikyti Å¡io akto nagrinėjamoje byloje (CPK 3 straipsnis).

Pripažinus Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių VII skyriaus nustatytas teisės normas prieÅ¡taraujančiomis konstituciniam teisinės valstybės principui, taikytinos panaÅ¡iausius teisinius santykius – Å¡ilumos tiekimo sistemos pertvarkymÄ , reglamentuojančios teisės normos, kurios iÅ¡dėstytos Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių VI skyriuje (CPK 3 straipsnio 6 dalis). 2010-10-25 priimtų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 95 punktas (taikytinos nuo 2010-11-01) nurodo, kad pastato savininkas, pageidaujantis rekonstruoti prie Å¡ilumos perdavimo tinklų prijungtus pastato Å¡ilumos įrenginius, kai keičiama rekonstruojamų įrenginių Å¡ilumos galia, pralaidumas arba prijungimo schema, privalo pateikti praÅ¡ymÄ savivaldybės institucijai ir gauti iÅ¡ jos specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus tiems darbams atlikti.

Jeigu dėl rekonstravimo gali bÅ«ti pažeidžiamos kitų pastatų, kurių Å¡ilumos įrenginiai prijungti prie pastato Å¡ilumos įrenginių, savininkų teisės ir teisėti interesai, bÅ«tina praÅ¡ymÄ suderinti su Å¡iais savininkais ir įvykdyti teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 1, 2, 3, 4, 5 punktai) nurodytus reikalavimus. Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 102 punktas nurodo, baigęs rekonstravimo darbus, pastato savininkas privalo gauti Inspekcijos Å¡ilumos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo aktÄ -pažymÄ bei teisės akte (Taisyklių 1 priedo 32 punktas) nustatyta tvarka gauti rekonstruotų pastato Å¡ilumos įrenginių ir statinio pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ ir jų kopijas pateikti Å¡ilumos tiekėjui.

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 103 punktas nurodo, kad pastato ir kitų patalpų šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami rekonstruoti nuo Taisyklių 102 punkte nurodyto akto pasirašymo datos, jeigu šalių sutarimu šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip. Dabartinėje Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių redakcijoje numatyta, kad pastato ar jo dalies patalpų šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų vykdomas Statybos įstatyme nustatyta tvarka.

Baigęs Å¡ilumos įrenginių rekonstravimo darbus, pastato savininkas privalo gauti teisės akte nustatyta tvarka įformintÄ statinio statybos užbaigimo dokumentÄ ir jo kopijÄ ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikti atsakingam už Å¡ilumos Å«kį asmeniui ar prižiÅ«rėtojui ir Å¡ilumos tiekėjui (102, 104 punktai). Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota deklaracija nuo 2016-08-22, tačiau atsakovės reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti sutartį nutraukta 2011-06-27, t. y. tos dienos deklaracija nėra registruota ir iÅ¡vieÅ¡inta.

IÅ¡aiÅ¡kintina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2018 teisėjų kolegija sprendė, jog yra pagrįsta laikyti, kad deklaracijos apie statybos užbaigimÄ sudarymas ir iÅ¡vieÅ¡inimas yra tinkamas veiksmas, nuo kurio atlikimo galima laikyti, jog asmuo yra teisėtai atsijungęs nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos. Nagrinėjamu atveju 2011-06-27 deklaracija apie statybos užbaigimÄ nebuvo registruota Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys patikslinti 2014-03-05, įraÅ¡as apie Å¡iuos duomenis registruotas registre nuo 2016-10-06.

Duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisėtumas Å¡ioje byloje nevertinamas, o registro duomenimis vadovaujamasi, kaip iÅ¡samiais ir teisingais, kadangi jie nėra nuginčyti teisme (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Darytina iÅ¡vada, kad atsakovė neįrodė, kad 2011-06-27 deklaracijos duomenys buvo tinkamai iÅ¡vieÅ¡inti pagal teisės aktų reikalavimus. Dėl antrosios sÄ lygos. Pastebėtina, jog minėtoje kasacinio teismo byloje Nr. 3K-7-13-916/2018 Å¡alys neginčijo, jog deklaracijos apie statybos užbaigimÄ iÅ¡vieÅ¡inimas Nekilnojamojo turto registre laikomas sužinojimo apie atsijungimÄ momentu.

Nagrinėjamoje byloje duomenų, kad 2016-06-27 buvo praneÅ¡ta apie deklaracija nėra pateikta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2018 atkreiptas dėmesys, jog Å¡ildymo bÅ«do iÅ¡vieÅ¡inimas Nekilnojamojo turto registre nėra tapatus vienaÅ¡aliam praneÅ¡imui apie energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimÄ . Å iuo atveju atsakovė raÅ¡tu kreipėsi siųsdama registruotus laiÅ¡kus atsakovei, kuriais nurodė, kad butas atjungtas nuo bendros Å¡ildymo sistemos (el. b. t. 4, l. 38–39), taip pat pateikė ieÅ¡kovės atsakymÄ Ä¯ minėtÄ raÅ¡tÄ , kuriuo ieÅ¡kovė nurodė atlikti Å¡ilumos punkte rekonstrukcijÄ (el. b. t. 4, l. 44).

Be to, tarp Å¡alių vyko ir teisminiai ginčai dėl sutarties pripažinimo nesudaryta, skolos priteisimo ir pan. Kadangi 2011-06-27 deklaracija nebuvo registruota vieÅ¡ajame registre, atitinkamai negalima pripažinti, kad ieÅ¡kovei buvo tinkamai praneÅ¡ta pagal teisės aktų reikalavimus, jog ginčo butas nėra prijungtas prie centrinio Å¡ildymo. Nustatant reikalavimus tinkamam praneÅ¡imui atsižvelgiama į protingÄ Å¡alies elgesį. Kadangi Å¡ildymo sistemos pertvarkymas daugiabučiame name susijęs su kitų asmenų interesais, tai protinga reikalauti, kad asmuo pateiktų pertvarkymÄ patvirtinančius dokumentus.

Tai numatyta ir dabartinės Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių redakcijos 104 punkte. Darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju nebuvo iÅ¡pildyta ir antroji sÄ lyga. Pagal trečiÄ jÄ sÄ lygÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį gali vartotojas, kuris yra visiÅ¡kai sumokėjęs už sunaudotÄ energijÄ . Atsakovė 2011 m. nebuvo atsiskaičiusi su Å¡ilumos tiekėju ir dabar nėra atsiskaičiusi už suteiktas paslaugas. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti skolÄ už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2016-12-01.

Tai, kad 2011 m. atsakovė buvo skolinga už paslaugas patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2014-01-16 sprendimas, kuriuo iÅ¡ atsakovės priteista skola už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2013-09-01, t. y. 2011-06-27 atsakovė nebuvo atsiskaičiusi su ieÅ¡kove. Tuo remiantis konstatuojama, jog nebuvo įvykdyta trečioji sÄ lyga. Kadangi atsakovė nėra pateikusi duomenų apie statybos užbaigimÄ , tai nėra pagrindo spręsti dėl ketvirtosios sÄ lygos – žalos kitiems namo gyventojams buvimo. Nesant pakankamų duomenų dėl Å¡ios sÄ lygos nepasisakoma. kadangi nėra įvykdytos visos prieÅ¡ tai aptartos sÄ lygos, tai fakto tyrimas teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas.

Nustatytos aplinkybės, kad atsakovės pateikta 2011-06-27 deklaracija neatitiko teisės aktų reikalavimų dėl buto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo, nebuvo registruota vieÅ¡ajame registre, apie atsijungimÄ nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos tinkamai nėra praneÅ¡ta UAB „Kauno energija“ bei atsijungimo metu buvo skolinga už paslaugas, patvirtina, kad atsijungimas yra neteisėtas. Dėl Å¡ilumos energijos paskirstymo perskaičiavimo. Atsakovė praÅ¡o atlikti skolos perskaičiavimÄ , nepriskiriant centralizuotos Å¡ilumos energijos kiekio, tačiau į Å¡ilumos paskirstymÄ Ä¯traukiant visas asmeninio naudojimo neÅ¡ildomas patalpas (sandėliukus).

Pastatas yra daugiabutis namas, kuriame atsakovei priklauso vienas iÅ¡ butų. Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui.

Å ių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodÄ Å¡ilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iÅ¡ Komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali bÅ«ti taikomi tik suderinti su Komisija. Kol vartotojai pasirenka metodÄ , taikomas pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Aukščiau minėta Å ilumos Å«kio įstatymo nuostata reiÅ¡kia, kad gyventojai apmoka visÄ Ä¯vadiniu Å¡ilumos apskaitos prietaisu apskaitytÄ Å¡ilumos kiekį, o Å¡is Å¡ilumos kiekis yra padalijamas vadovaujantis Å¡ilumos paskirstymo metodais.

Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 29.2.4 punkte nustatyta, kad, jeigu Å¡ilumos pirkimo–pardavimo vietoje ir (ar) kai ties tiekimo–vartojimo riba pastato individualaus Å¡ilumos punkto įvade įrengtas Å¡ilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrÄ viso pastato suvartotÄ Å¡ilumos kiekį, taikomas Å¡ilumos paskirstymo Metodas Nr.

4. Jeigu dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu, taikomas šilumos paskirstymo Metodas Nr. 4 kartu su Metodu Nr.

5. Nustačius, jog ieÅ¡kovas neteisėtai atsijungė nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos, sprendžiama, jog nėra pagrindo taikyti MetodÄ Nr.

5. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiamas atsijungimo nuo Å¡ildymo sistemos teisėtumo aspektas, t. y. kad atsijungta bÅ«tų teisės aktų nustatyta tvarka; nurodoma, kad savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto, patalpų Å¡ildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos, tačiau įgyvendindami Å¡iÄ teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012); vartotojai, kurie neteisėtai atjungė buto Å¡ildymo sistemÄ nuo bendrų Å¡ildymo įrenginių, iÅ¡lieka Å¡ilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų atjungimÄ ir jiems tenka pareiga mokėti už Å¡ilumos energijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012).

Atsakovė teigia, jog ginčo statinyje yra patalpos, sandėliukai, kurie nėra įtraukti į Å¡ilumos paskirstymÄ , kaip kitos Å¡ildomos patalpos. Å iuo atveju pagal Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä atsakovei priklauso butas, nurodyta, kad jis be rÅ«sio. Bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų iÅ¡laidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams iÅ¡laikyti, iÅ¡saugoti, atnaujinti, jų bÅ«tiniems pagerinimams atlikti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

Å ilumos Å«kio įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nurodo, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančiÄ dalį Å¡ilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nesvarbu, kokiu bÅ«du Å¡ildomos jam priklausančios patalpos. Atsakovė kitokių duomenų nei registruoti Nekilnojamojo turto registre nepateikė. Be to, atlikta teismo ekspertizė patvirtino, kad atsakovei priklausantis butas gavo papildomai Å¡iluminės energijos. Dėl Å¡ios aplinkybės nėra pagrindo įpareigoti ieÅ¡kovę atlikti perskaičiavimÄ pagal prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ .

Å ilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 5.3 punkte nustatyta, kad bÅ«sto naudingasis plotas – tai gyvenamųjų kambarių ir kitų bÅ«sto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, lodžijų ir kitų Å¡ildomų patalpų) bendrasis grindų plotas. Ä® naudingÄ jį bÅ«sto plotÄ neįeina balkonų, terasų, rÅ«sių, neÅ¡ildomų lodžijų grindų plotas. Å ilumos tiekėjui neturint duomenų, jog rÅ«siai yra Å¡ildomi, tokių duomenų atsakovei nepateikus teismui, sprendžiama, jog argumentas nepagrįstas.

Atsakovas UAB „Kauno energija“ atsiliepime pažymėjo, jog Å¡ilumos paskirstymui naudojami duomenys atitinka duomenis, nurodytus Nekilnojamojo turto registre. IeÅ¡kinyje gausiai cituojant teismų praktikÄ , sunku suprasti, kurie argumentai skirti Butui apibÅ«dinti, o kurie nurodyti cituojamose bylose. Nenurodžius konkrečių teisme tirtinų aplinkybių, ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje pripažįstamas neįrodytu (CPK 178 straipsnis). Dėl skolos priteisimo. Atmetus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, spręstinas pareikÅ¡tas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl skolos priteisimo.

Teismas nurodo, kad tarp bylos Å¡alių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos iÅ¡teklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtÄ energijos tiekimo tinklÄ sutartyje numatytos rÅ«Å¡ies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektÄ energijÄ sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumÄ bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumÄ .

CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energijÄ savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Å iuo atveju tarp Å¡alių buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu ieÅ¡kovė teikė Å¡ilumos energijÄ butui, kuriame atsakovė gyvena, tačiau sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir terminais atsakovė neatsiskaitydavo su ieÅ¡kove. Teismui nustačius, kad atsakovė atsijungė nuo Å¡ildymo sistemos nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, todėl turi apmokėti pateiktas sÄ skaitas.

Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad atsakovė nustatyta tvarka ir terminais nevykdė įsipareigojimų, todėl už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2016-12-01 susidarė įsiskolinimas 2500,33 Eur, kuris priteistinas iš atsakovės ieškovei. Vadovaujantis 1995-01-26 įstatymu Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ ir LR Vyriausybės 1995-01-25 nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“, paskaičiuota 86,70 Eur delspinigių, kurių skaičiavimo tvarka ir dydis atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus, todėl priteistini iš atsakovės ieškovei.

Atsakovei, praleidusiai terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimÄ , kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieÅ¡kovui įstatyme numatytas 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017-02-06) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kinio reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo tenkintinas. Bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė šioje byloje patyrė šias išlaidas: 58,00 Eur žyminio mokesčio, 1,71 Eur už duomenis iš registrų, 51,43 Eur už advokato paslaugas, iš viso 111,14 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis). Valstybė šioje byloje iš viso patyrė 29,68 Eur pašto išlaidų, kurias turėtų atlyginti atsakovė, tačiau jai sutiekta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl šios išlaidos iš jos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti: priteisti ieÅ¡kovei AB „Kauno energija”, įmonės kodas 235014830, buveinės adresas Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas, atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, iÅ¡ atsakovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2500,33 Eur skolos už Å¡ilumos energijÄ patalpų Å¡ildymui ir karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti suteiktÄ butui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2016-12-01, 86,70 Eur delspinigių ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017-02-06 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 58 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 1,71 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už duomenų gavimÄ bei 51,43 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti ieÅ¡kovei AB „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, buveinė Raudondvario pl. 84, Kaunas, atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, iÅ¡ atsakovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė