2020-05-13 Nr. AB-9605-3-64-3-00052-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1961-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00052-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.3; 24.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovams Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ir Šiaulių miesto savivaldybei, atstovaujamai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas E. D. su skundu, kurį vėliau patikslino (toliau skundas ir patikslintas skundas kartu įvardijami skundu), kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. SG-1152 „Dėl žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės keliamos taršos“ (toliau – ir 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimas); 2) panaikinti Administracijos 2019 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. SG-114 „Dėl žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės keliamos taršos“ (toliau – ir 2019 m. vasario 11 d. sprendimas); 3) įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. prašymą; 4) E. D. iš Administracijos priteisti 100 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5) pareiškėjui iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Aplinkos apsaugos agentūra, atlikusi taršos tyrimus, 2014 m. spalio 10 d. rašte Nr. (3.3)-A4-5989 nurodė, jog yra didelė tikimybė, kad miestuose ir gyvenvietėse šalia neasfaltuotų gatvių gali būti viršyta Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose nustatyta kietųjų dalelių aplinkos ore norma bei pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio nuostatomis, savivaldybės vykdomoji institucija turi imtis reikiamų priemonių, kad ribinės aplinkos oro užterštumo vertės nebūtų viršytos. Minėtame rašte rekomenduojamos priemonės, siekiant sumažinti oro užterštumą kietosiomis dalelėmis prie neasfaltuotų gatvių yra: 1) gatvių asfaltavimas (ilgalaikė priemonė); 2) gatvių laistymas (trumpalaikė priemonė); 3) sunkiojo transporto eismo ribojimas arba uždraudimas; 4) greičio ribojimas iki 30 km/h. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T-384 patvirtino patikslintą aplinkos oro kokybės valdymo Šiaulių mieste programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą (toliau – ir Planas). Plano 6.2 punkto „Informacija apie galimas oro kokybės gerinimo priemones“ 3 dalyje nurodyta, kad antrinės pakeltosios oro taršos mažinimo priemonės yra: sniego išvežimas žiemą, valant gatves, druskos mišinio naudojimo atsisakymas žiemą, gatvių valymo efektyvumo didinimas dėl gatvėse paliekamų stovėti automobilių, gatvių plovimas, laistymas, gatvių su žvyro danga asfaltavimas; krovininio transporto eismo ir greičio ribojimas jose ir gatvių paviršiaus dulkėtumo mažinimas rišamaisiais tirpalais.

3. Pareiškėjas nurodė, kad gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra su žvyro danga. Nutiesus Šiaulių miesto pietinio aplinkkelio atkarpą (duomenys neskelbtini) gatvėmis, ypatingai padidėjo automobilių srauto intensyvumas, nes iš šalutinių gatvių įsukti į aplinkkelį (ypač piko metu) yra sudėtinga, todėl daug įvairaus transporto nuo (duomenys neskelbtini) iki kitų gatvių minėta žvyruota (duomenys neskelbtini) gatvė patenka į asfaltuotą (duomenys neskelbtini) gatvę, o iš jos – į (duomenys neskelbtini) gatvę ir po to – į (duomenys neskelbtini) gatvę. Akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) gatve naudojasi labai daug sunkiasvorio transporto, todėl sausuoju metų laiku dažnai nėra galimybės atsidaryti namo langų, nes dėl transporto intensyvumo sukeltos taršos, ji patenka į namus. Nurodė, kad keletą kartų prie įvažiavimo į žvyruotą (duomenys neskelbtini) gatvę buvo įrengti transporto priemonių tonažą ribojantys ženklai (8 t), o taip pat ir greitį ribojantys ženklai „40“, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių šie ribojimai buvo panaikinti.

4. E. D. 2017 m. rugpjūčio 23 d. prašyme „Dėl žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės keliamos taršos“ prašė imtis realių dulkėtumą mažinančių priemonių, kad oro užterštumas kietosiomis dalelėmis jo gyvenamojoje aplinkoje adresu: (duomenys neskelbtini), neviršytų leistinos normos ir jis galėtų gyventi švarioje aplinkoje, tačiau Administracija 2017 m. lapkričio 15 d. rašte Nr. SG-1453 pažymėjo, kad 2017 m. lapkričio mėnesį Šiaulių miesto savivaldybė nupirko Šiaulių miesto teritorijų tvarkymo ir valdymo paslaugą, kurios apimtyje yra gatvių su žvyro danga apdorojimas kalcio chloridu dulkių mažinimui vasarą. Minėtą paslaugą buvo planuota taikyti 2018 m., atsižvelgiant į oro sąlygas. Minėtame rašte taip pat buvo nurodyta, kad Administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Miesto ūkio ir aplinkos skyrius dėl (duomenys neskelbtini) gatvės pravažiavime dideliu greičiu važiuojančio transporto kreipsis į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybą su prašymu suaktyvinti patruliavimą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Taigi, Administracija iš esmės informavo, jog E. D. problema (žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės keliamos taršos) bus sprendžiama nuo 2018 m. vasaros žvyro dangą apdorojant kalcio chloridu dulkėms mažinti ir transporto greičio ribojimo priemonėmis. Pareiškėjas pažymėjo, kad šios priemonės atitinka tiek Aplinkos apsaugos agentūros rekomendacijas, tiek Plane numatytas organizacines priemones.

5. E. D. nurodė, kad atėjus 2018 m. vasarai, susidariusi situacija nesikeitė, Administracija nesiėmė jokių priemonių: pakeltosios oro taršos (duomenys neskelbtini) žvyruotoje gatvėje taršai mažinti nebuvo pasitelkta ne viena žadėta priemonė – nei greičio ribojimas, nei žvyro dangos apdorojimas kalcio chloridu dulkėtumui mažinti. Atsižvelgęs į tai, E. D. su 2018 m. birželio 27 d. raštu „Dėl žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės keliamos taršos“ pakartotinai kreipėsi į Administraciją ir prašė skubiai imtis realių dulkėtumą mažinančių priemonių, kad oro užterštumas kietosiomis dalelėmis jo gyvenamojoje aplinkoje adresu: (duomenys neskelbtini), neviršytų leistinos normos ir jis galėtų gyventi neužterštoje aplinkoje.

Administracija 2018 m. liepos 11 d. sprendime Nr. SG-659(6.30.) „Dėl žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės keliamos taršos“ atsakydama į minėtą raštą, nurodė, kad vadovaujantis 2017 m. spalio 31 d. Šiaulių miesto teritorijų tvarkymo ir valymo paslaugų (I pirkimo dalis važiuojamoji teritorija) sutartimi Nr. SŽ-1415, yra vykdomas gatvių su žvyro danga apdorojimas kalcio chloridu (CaCl2) dulkėtumui mažinti vasarą. Gatvių su žvyro danga apdorojimas kalcio chloridu (CaCl2) vykdomas tose gatvėse, kuriose pravažiuoja visuomeninis transportas, kurios yra šalia lopšelių-darželių, mokyklų, gydymo įstaigų.

Pareiškėjas su šiuo sprendimu nesutiko, kadangi jis buvo nemotyvuotas, neišsamus ir prieštaravo Administracijos 2017 m. lapkričio 15 d. rašto Nr. SG-1453 turiniui (įvardytam pažadui), todėl kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus, kurie 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6769-394/2018 E. D. skundą patenkino iš dalies: Administracijos 2018 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. SG-659(6.30.) panaikino ir šią Šiaulių miesto savivaldybės instituciją įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. prašymą.

E. D. teigė, kad teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią, todėl įsiteisėjęs, jis sukelia materialinius ir proceso teisinius padarinius. Pažymėjo, kad teismo sprendimo vykdymas yra tiesiogiai susijęs su asmens pažeistų subjektinių teisinių ir interesų gynyba, nes būtent šioje stadijoje subjekto teisinė padėtis, kiek tai įmanoma, atkuriama į iki pažeidimo buvusią padėtį, todėl akivaizdu, kad teisinėje valstybėje viešojo administravimo subjektas privalo vykdyti teismo sprendimą, nekvestionuodamas jo teisėtumo ar pagrįstumo.

Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, E. D. pažymėjo, kad įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams, ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie yra privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims.

6. Kaip pareiškėjas suprato iš Administracijos sprendimo, pakeltosios oro taršos žvyruotose gatvėse mažinimo priemonė, numatyta Aplinkos apsaugos agentūros rekomendacijose ir Plane – žvyro dangos apdorojimas kalcio chloridu dulkių mažinimas, jam nebus teikiama, kadangi Šiaulių miesto savivaldybė, įgyvendindama Planą, prioritetą teikia priemonėms, kurių efektą patirs didesnė, jautresnė gyventojų grupė, t. y. pirmiausia siekiama, kad būtų užtikrintas ne individualus, o viešas interesas. Pavyzdžiui, kadangi dulkėtumas mažinimas rišamaisiais tirpalais, mažindama dulkėtumą, Šiaulių miesto savivaldybė pirmiausia šiais tirpalais drėkina tas gatves su žvyro danga, kurios yra šalia švietimo ir ugdymo įstaigų, sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų, kuriomis pravažiuoja visuomeninis transportas, kurios yra aukštesnės kategorijos, kuriose didesnis gyventojų tankumas ir kita. Prie skunde minimo įvažiavimo tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, apie 500 metrų atkarpoje, yra tik vienas gyvenamosios paskirties objektas, t. y. sodyba (duomenys neskelbtini). E. D. atkreipė dėmesį, jog atsižvelgiant į įstatymo viršenybės principą, priežastis neteikti tokios administracinės paslaugos pareiškėjui, kaip žvyro dangos apdorojimas kalcio chloridu dulkėms mažinti, todėl, kad aplink nieko daugiau nėra, yra absurdas ir teisinis nihilizmas, o toks atsakymas prieštarauja gerojo administravimo principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, ir nesuderinamas su res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principu, t. y. Administracija neįgyvendino teismo sprendimo.

7. Pareiškėjas akcentavo, kad Aplinkos oro apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nurodo, jog savivaldybės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos pagal savo kompetenciją privalo imtis reikiamų priemonių, kad ribinės ar kitos šiame įstatyme nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai nebūtų viršyti. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės) 35.3 ir 35.1 punktų prasme dar 2017 m. rugpjūčio 23 d. prašyme Administracijos prašė priimti administracinius sprendimus (suteikti administracinę paslaugą) dėl pakeltosios oro taršos žvyruotose gatvėse mažinimo priemonių taikymo ir tai 2017 m. lapkričio 15 d. rašte Nr. SG-1453 buvo pažadėta padaryti, tačiau pažadas nebuvo įvykdytas, o galiausiai jo buvo išsižadėta ir nurodyta, kad administracinės paslauga nebebus teikiama.

Atkreipė dėmesį, kad administracine paslauga turėtų būti laikomos tiek Aplinkos apsaugos agentūros rekomendacijose, tiek Plane numatytas organizacines priemonės pakeltajai oro taršai žvyruotose gatvėse mažinti. Jeigu atsakovas 2017 m. lapkričio 15 d. raštu siekė tik pateikti pareiškėjui informaciją apie tai, jog ateityje bus atliekami tęstiniai veiksmai, bendrai kalbant apie visas Šiaulių miesto neasfaltuotas gatves ir tik tada bus atskirai sprendžiama dėl atitinkamų priemonių konkrečioms neasfaltuotoms gatvėms taikymo, jis, būdamas viešojo administravimo subjektas, laikydamasis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų ir vadovaudamasis Taisyklėmis, privalėjo priimti atskirą, aiškų, šio planavimo proceso rezultatus detalizuojantį, nedviprasmišką galutinį sprendimą, leidžiantį suvokti institucijos poziciją pareiškėjo prašymo atžvilgiu ir kokios priežastys lėmė jo priėmimą.

Priešingai, Administracija, priimdama 2018 m. liepos 11 d sprendimą, nedetalizavo planavimo proceso ir jame priimtų galutinių sprendimų, tačiau priėmė visiškai priešingą ankstesniajam savo turiniu raštą ir E. D. pateikė informaciją, kuri negali būti pripažįstama atitinkančia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus bei teisėtumo ir gero administravimo imperatyvus. Toks sprendimas sukėlė teisiškai neaiškią situaciją, nes iš jo turinio negalima suprasti visuomeninių santykių esmės, objektyvių aiškių kriterijų, teisės aktų, kuriais remdamasis atsakovas priėmė sprendimą nesiimti dulkėtumą mažinančių priemonių pareiškėjo prašyme nurodytoje vietoje.

E. D. pažymėjo, kad administracinio akto priėmimo motyvai privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo pripažinimui teisėtu. Nurodė, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti viešojo administravimo principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai, tarp jų – įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus.

Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, E. D. pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektai yra saistomi gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas yra įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo matyti, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

Šis principas taip pat suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu.

8. Pareiškėjas nurodė, kad teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes aptarto teisinio reguliavimo ir suformuotos teismų praktikos kontekste, konstatavo, kad atsakovas, nagrinėdamas jo 2018 m. birželio 27 d. prašymą, nesilaikė konstitucinio gero administravimo principo, todėl Administracijos 2018 m. liepos 11 d. atsakymas negali būti laikomas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Pažymėjo, kad atsakovas 2017 m. lapkričio 15 d. rašte Nr. SG-1453-(6) pareiškėjui sukūrė teisėtą lūkestį – priėmė administracinį sprendimą, kurio nepanaikino.

E. D. teigė, kad ginčijamas atsakovo sprendimas nekeičia prieš tai priimto 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo, todėl teismo sprendime išdėstyta dviprasmiška situacija išliko. Jokio kito nedviprasmiško, aiškaus, detalizuojančio sprendimo atsakovas nėra priėmęs. Kita vertus, Administracija teigė, kad mažindama dulkėtumą, Šiaulių miesto savivaldybė pirmiausia rišamaisiais tirpalais drėkina tas gatves su žvyro danga, kurios yra šalia švietimo ir ugdymo įstaigų, sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų, kuriomis pravažiuoja visuomeninis transportas, kurios yra aukštesnės kategorijos, kuriose didesnis gyventojų tankumas ir kita, tačiau E. D.

žiniomis, Šiaulių mieste nėra nei švietimo ir ugdymo įstaigų, nei sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų, kurios yra šalia žvyruotų gatvių, kuriomis pravažiuoja visuomeninis transportas. Tokie atsakovo teiginiai yra deklaratyvūs. Administracinės bylos nagrinėjimo metu, specialistė, atstovavusi atsakovą ir atsiliepime nurodžiusi šią aplinkybę, nesugebėjo pateikti nė vieno pavyzdžio. Kiek pareiškėjui yra žinoma, nei Administracijos direktorius, nei Šiaulių miesto savivaldybės taryba nėra patvirtinusi jokios tvarkos, kurioje būtų detalizuojama, kokiais prioritetais remiantis yra taikoma pakeltosios oro taršos priemonė – gatvių paviršiaus dulkėtumo mažinimas rišamaisiais tirpalais.

Atkreipė dėmesį, kad Administracijos sprendime nurodyta, jog Šiaulių miesto žvyruotos gatvės asfaltuojamos vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T-430 patvirtinta Šiaulių miesto žvyruotų gatvių asfaltavimo 2008 m. programa (toliau – ir Programa). Programoje esančių žvyruotų gatvių asfaltavimo darbus planuojame atlikti iki 2021 m. Šiuo metu svarstomi prioritetai ir kriterijai dėl kitų gatvių asfaltavimo eiliškumo. Nepaisant to, kad ši Programa yra patvirtinta 2007 m., ji nėra įgyvendinta ir net nėra įpusėjusi, o, pasak Administracijos, ji jokių pakeltosios taršos mažinimo priemonių (duomenys neskelbtini) gatvės žvyruotoje dalyje nesiims dar mažiausiai iki 2021 m. ir neaišku, ar imsis vėliau, nes pasakymas:

„svarstomi prioritetai“ nieko nesako. Nors viešo administravimo subjektas yra saistomas pareigos motyvuoti sprendimą, tačiau nagrinėjamu atveju šios pareigos Administracija neįvykdė ir priėmė nepagrįstą bei nemotyvuotą administracinį sprendimą. Dėl kitų pakeltosios oro taršos žvyruotose gatvėse mažinimo priemonių taikymo – transporto greičio ir / ar krovininio transporto eismo ribojimo (duomenys neskelbtini) gatvės žvyruotojo dalyje – Administracija apskritai nepateikė argumentų, tik nurodė, kad klausimą dėl krovininio transporto eismo ir / ar greičio ribojimo ženklo(-ų) įrengimo (duomenys neskelbtini) gatvėje perdavė nagrinėti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijai (toliau – Komisija), kurios artimiausias posėdis vyks 2019 m. sausio mėnesio pabaigoje arba 2019 vasario mėnesio pradžioje, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio 2 daliai, kadangi teismo sprendimas turi būti įvykdytas per 15 dienų, o taip pat ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams.

E. D. nuomone, Administracija neįvykdė teismo sprendinio, todėl jos sprendimas turi būti panaikintas ir atsakovas turi būti įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

9. E. D. pažymėjo, kad Administracijos neteisėtus veiksmus sudaro neteisėtų administracinių aktų priėmimas, kadangi ji tinkamai neįvykdė teismo sprendimo ir dėl to pareiškėjui buvo padaryta žala, kurią jis vertina 100 Eur. Dėl to, kad nebuvo atsakyta į jo prašymą, aptariamas klausimas tęsiasi jau nuo 2017 m., kai buvo priimtas pirmas sprendimas, kurį vėliau atsakovas vengė vykdyti, o E. D. buvo priverstas antrą kartą kreiptis į teismą. Dėl to jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą. Taip pat buvo pažeisti teisėti lūkesčiai į gerąjį administravimą ir į jau priimtą administracinį sprendimą. Daugiau nei dvejus metus trunkantis procesas dėl pakeltosios oro taršos mažinimo priemonių E. D. išvargino, jis prarado pasitikėjimą valdžios institucijomis ir atsakovu, o dvasiniai nepatogumai nėra trumpalaikiai ir menkaverčiai. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nėra galimybės pateikti, kadangi tai nėra materialūs dalykai. Teigė, kad neturtinės žalos dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į besitęsiantį ir ilgai trunkantį pažeidimo pobūdį bei ilgalaikes pasekmes. Pažymėjo, kad neturtinės žalos sąvoka apima platų spektrą pačių įvairiausių išgyvenimų, o tarp atsakovo veiksmų ir E. D. kilusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

10. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo 2019 m. vasario 11 d. sprendime buvo iš esmės išnagrinėti du klausimai. Jis džiaugėsi, kad buvo nuspręsta įrengti kelio ženklą Nr. 329, tačiau klausimas dėl sunkiasvorio transporto ribojimo liko neišspręstas. Teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendime pripažino, kad atsakovo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo turinys prieštarauja jo 2017 m. lapkričio 15 d. priimto rašto Nr. SG-1453(6) turiniui, kita vertus, skundžiamas sprendimas yra neišsamus, kadangi buvo pateikti argumentai tik dėl dviejų antrinių pakeltosios oro taršos mažinimo priemonių. Dėl E. D. prašymo įpareigoti Administraciją taikyti pakeltosios oro taršos žvyruotose gatvėse mažinimo priemones ((duomenys neskelbtini) gatvės dalies su žvyro danga apdorojimą kalcio chloridu) buvo pažymėta, kad teisės aktai teismui nesuteikia teisės priimti sprendimus už viešojo administravimo subjektus vietinės reikšmės kelių ir gatvių, nuosavybės teise priklausančių atitinkamai savivaldybei, priežiūros srityje, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą taikyti jo skunde nurodytas pakeltosios oro taršos žvyruotose gatvėse mažinimo priemones negali būti tenkinamas. Teismas Administraciją įpareigojo iš naujo išnagrinėti E. D. 2018 m. birželio 27 d. prašymą, tačiau atsakovo 2019 m. vasario 11 d. sprendime nėra nė vieno žodžio apie sunkiasvorio transporto ribojimą, o tai yra ne tik Viešojo administravimo įstatymo pažeidimas, bet ir teismo sprendimo negerbimas, jo neįgyvendinant.

11. Pareiškėjas pažymėjo, kad Administracijos 2019 m. vasario 11 d. sprendime taip pat nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 31 d. sprendime pateiktas atsakymas į 2018 m. birželio 27 d. raštą yra laikomas išsamiu ir teisingu (su šio rašto papildymu), o 2017 m. lapkričio 15 d. raštas Nr. SG-1453 laikomas negaliojančiu, tačiau su tuo E. D. nesutinka. Jam neaišku, kodėl 2018 m. gruodžio 31 d. sprendime pateiktas atsakymas į jo 2018 m. birželio 27 d. raštą (kartu su 2019 m. vasario 11 d. sprendimu) yra laikomas išsamiu ir teisingu, o tai yra Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimas. Pažymėjo, kad teisminis procesas jau yra prasidėjęs ir ne atsakovas turi spręsti, kuris atsakymas yra išsamus ir teisingas, nes priešingu atveju būtų pažeistas teisės principas Nemo iudex in propria causa (niekas negali būti teisėju savo byloje). Be to, nėra nurodyta, kodėl panaikinamas atsakovo 2017 m. lapkričio 15 d. raštas Nr. SG-1453, o tai taip pat yra Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimas. E. D. nuomone, toks Administracijos veiksmas, kai ji pati panaikina savo priimtą individualų administracinį sprendimą, prieštarauja gero administravimo principui bei nusistovėjusiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Viešojo administravimo įstatymas nenustato atsakovui galimybės pačiam panaikinti savo priimtą sprendimą, šio įstatymo 35 straipsnis reguliuoja tik klaidų ištaisymą. Kita vertus, nurodytos teisės – pakeisti (panaikinti) savo priimtą sprendimą, nustačiusį asmenims teises (jų apimtį, ribas), suteikimas viešojo administravimo institucijai reikalauja įstatymų reguliavimo ir negali būti įtvirtintas įstatymo įgyvendinamajame teisės akte. Ši išvada grindžiama tuo, kad nei Viešojo administravimo įstatymas, nustatantis viešojo administravimo principus, bendruosius viešojo administravimo institucijų veiklos pagrindus ir panašiai, nei ir kiti įstatymai nenustato viešojo administravimo institucijos teisės panaikinti savo priimtą administracinį sprendimą, suteikusį asmeniui tam tikras teises. E. D. akivaizdu, kad atsakovas piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis, o jo 2019 m. vasario 11 d. sprendimas turi būti panaikintas.

12. Pareiškėjas E. D. teismo posėdyje nurodė, kad ginčo esmė yra ta, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini). Problema pasidėjo 2009 m. nutiesus aplinkkelį. Praėjus keliems metams, atsirado daug transporto nuo (duomenys neskelbtini) gyvenvietės važiuojančių pro (duomenys neskelbtini) kaimus bei pro (duomenys neskelbtini) gatvę į (duomenys neskelbtini) gatvę. Norėdami sutrumpinti laiką, dalis vairuotojų suka žvyruotu keliu nuo (duomenys neskelbtini) gyvenvietės į pareiškėjo nurodytą (duomenys neskelbtini) gatvę, o po to – į (duomenys neskelbtini) gatvę. Apie 2012–2013 m. E. D. skambino į Šiaulių miesto savivaldybę ir pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į Infrastruktūros skyrių (patarta kreiptis į pavaduotoją). Nurodė, kad šis asmuo pradėjo skambinti kitų skyrių darbuotojams ir po to pasakė, kad negali padėti. 2014 m. lapkričio mėnesį pareiškėjas Šiaulių miesto savivaldybės interneto tinklapyje pamatė, kad yra parengtas oro kokybės gerinimo Šiaulių mieste programos projektas, tačiau jame E. D. informacijos apie žvyruotų gatvių dulkėtumo mažinimo problemas nerado. Nuvykus į Šiaulių miesto savivaldybę pas vedėją, jis pasakė, kad Programoje nėra numatyta priemonių dėl gatvių dulkėtumo mažinimo. Oro gerinimo programa turėjo būti įgyvendinta iki gruodžio mėnesio. Pažymėjo, kad komiteto nariai pritarė, jog E. D. pasiūlymai būtų įtraukti į oro kokybės gerinimo programą. 2018 m. teismas išaiškino, kad paslauga buvo nupirkta ir pareiškėjas turėjo lūkesčių, jog kalbama apie jo gyvenamąją aplinką. Nurodė, kad teismas jo prašymą tenkino iš dalies, tačiau 2018 m. gruodžio 31 d. E. D. gavo atsakymą, kad niekas nebus daroma ir klausimus spręs susirinkusi Komisija, kuri 2019 m. vasario mėnesį nutarė įrengti greičio ribojimo ženklą „30“.

13. Pareiškėjo atstovas advokatas K. K. teismo posėdyje paaiškino, kad skundžiamuose sprendimuose argumentų dėl sunkiasvorio transporto ribojimo atsakovas nepateikė. 2017 m. priimtas sprendimas pareiškėjui sukūrė teisėtus lūkesčius. Klausė, kur numatytos taisyklės, kurios gatvės turi būti laistomos. Atsakovas nurodė, kad ginčo gatvę prižiūri, paslauga yra nupirkta. Pažymėjo, kad teismas sprendime nurodė atsakyti į klausimus dėl visų trijų taršos priemonių taikymo. Teigė, kad vertinant Viešojo administravimo įstatymo kontekste, 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimas turi būti laikomas neišsamiu.

14. Atsakovai Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir Šiaulių miesto savivaldybė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Atsakovai paaiškino, kad Administracija 2017 m. lapkričio 15 d. pateikė atsakymą į pareiškėjo raštą „Dėl žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės keliamos taršos“, kuriame informavo, jog 2017 m. lapkričio mėnesį Šiaulių miesto savivaldybė nupirko Šiaulių miesto teritorijų tvarkymo ir valymo paslaugą, kurios apimtyje yra gatvių su žvyro danga apdorojimas kalcio chloridu dulkių mažinimui vasarą, kurią planuojama taikyti 2018 m., atsižvelgiant į oro sąlygas. Minėtame rašte E. D. buvo pranešta, kad Administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Miesto ūkio ir aplinkos skyrius dėl (duomenys neskelbtini) gatvės pravažiavime dideliu greičiu važiuojančio transporto kreipsis į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybą ir prašys suaktyvinti patruliavimą (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Pareiškėjas su 2018 m. birželio 27 d. raštu kreipėsi į atsakovą ir nurodė, kad dulkėtumo problema (duomenys neskelbtini)išliko, bei prašė skubiai imtis realių dulkėtumą mažinančių priemonių, kad oro užterštumas kietosiomis dalelėmis jo gyvenamojoje aplinkoje neviršytų leistinos normos ir jis galėtų gyventi neužterštoje aplinkoje. Atsakovas pareiškėjui 2018 m. liepos 11 d. pateikė atsakymą Nr. SG-659, kuriame informavo, kokia tvarka asfaltuojamos gatvės Šiaulių mieste, nurodė, kad yra patvirtinta Programa, kurią planuojama įvykdyti iki 2021 m., bei papildomai informavo, kad vadovaujantis 2017 m. spalio 31 d.

Šiaulių miesto teritorijų tvarkymo ir valymo paslaugų (I pirkimo dalis važiuojamoji teritorija) sutartimi Nr. SŽ-1415, yra vykdomas gatvių su žvyro danga apdorojimas kalcio chloridu (CaC12) dulkėtumui mažinti vasarą. Gatvių su žvyro danga apdorojimas kalcio chloridu (CaC12) vykdomas tose gatvėse, kuriose pravažiuoja visuomeninis transportas, kurios yra šalia lopšelių-darželių, mokyklų, gydymo įstaigų. E. D., nesutikdamas su Administracijos 2018 m. liepos 11 d. atsakymu Nr. SG-659(6.30), kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus ir prašė minėtą atsakymą panaikinti, įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą bei taikyti pakeltosios oro taršos žvyruotose gatvėse mažinimo priemones.

Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6769-394/2018 pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: panaikino Administracijos 2018 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. SG-659(6.30.) ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti E. D. 2018 m. birželio 27 d. prašymą. Administracija, vykdydama įsiteisėjusį teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą, 2018 m. gruodžio 31 d. parengė sprendimą, kuriame aiškiai, išsamiai ir motyvuotai pareiškėjui atsakė dėl gatvių su žvyro danga asfaltavimo ir dėl gatvių paviršiaus dulkėtumo mažinimo rišamaisiais tirpalais, o dėl krovininio transporto eismo ir greičio ribojimo nurodė, kad po svarstymo Komisijoje, informuos atskiru raštu.

Dėl to 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimas nebuvo išsamus. Atsakovas 2019 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą prie 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo, kuriame informavo, kad E. D. prašymas skubiai imtis realių dulkėtumą mažinančių priemonių, kad oro užterštumas gyvenamojoje aplinkoje (duomenys neskelbtini) gatvėje neviršytų leistinos normos, buvo svarstytas Komisijos 2019 m. vasario 5 d. posėdyje ir Komisija rekomendavo žvyruoto pravažiavimo atkarpoje nuo asfaltuotos (duomenys neskelbtini) gatvės dalies iki (duomenys neskelbtini) gatvės įrengti kelio ženklą Nr. 329 „Ribotas greitis“ 30 km/h, kuris turi būti įrengtas iki 2019 m. vasario 20 d.

Minėtame rašte atsakovas nurodė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. sprendime pateiktas atsakymas į E. D. teiktą 2018 m. birželio 27 d. prašymą yra išsamus ir teisingas (su šio rašto papildymu), o 2017 m. lapkričio 15 d. raštas Nr. SG-1453 laikomas negaliojančiu.

16. Administracija nurodė, kad pareiškėjas skunde rėmėsi Aplinkos apsaugos agentūros 2014 m. spalio 10 d. rašte Nr. (3.3)-A4-5989 minimais duomenimis dėl atliktų taršos tyrimų (Vilniuje, Rokiškio ir Kauno rajonuose), kuriame buvo nurodyta, jog yra didelė tikimybė, kad miestuose ir gyvenvietėse šalia neasfaltuotų gatvių gali būti viršyta Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose nustatyta kietųjų dalelių aplinkos ore norma, ir buvo rekomenduota imtis reikiamų priemonių, tačiau yra svarbu atsižvelgti į ginčui aktualų laikotarpį (2017 m. rugpjūčio pabaiga ir 2018 m.) bei pastebėti, jog remiantis viešai pateikiamais statistiniais duomenimis, ribinės ar kitos įstatyme nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai nebuvo viršyti.

Administracija paaiškino, kad žvyruotas kelias, einantis šalia pareiškėjo sklypo ((duomenys neskelbtini)), iš kurio yra įvažiavimas į E. D. privatų sklypą, yra įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvę tarp (duomenys neskelbtini) gatvių tęsinio, kurio dangos tipas – žvyruota gatvės (kelio) danga. Minėtas pravažiavimas neturi suformuoto žemės sklypo, kaip statinys, nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas, jis nėra Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybė. Ginčo vietoje esanti žemė priklauso valstybei, o patikėjimo teise ją valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Šiaulių miesto specialiajame plane šiam pravažiavimui numatyta kategorija D2 (pagalbinė gatvė). Administracija pažymėjo, kad pareiškėjo minimas pravažiavimas, kaip (duomenys neskelbtini) gatvė, nėra ir niekada nebuvo asfaltuotas bei įregistruotas kaip gatvės tęsinys. Atsakovas pateikė nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad asfaltuota (duomenys neskelbtini) gatvė (esanti tarp (duomenys neskelbtini) gatvių) nuo 1995 m. kovo 20 d. kelias (gatvė) yra Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybė, įregistruota kaip pagalbinė (duomenys neskelbtini) gatvė su asfalto danga, kurios ilgis yra 880 metrų.

Pareiškėjas skunde nedetalizavo konkrečių sprendimo trūkumų, tik rėmėsi teismo sprendimu byloje dėl to paties ginčo dalyko ir nurodė, kad dviprasmiška situacija yra išlikusi dėl ankstesnio rašto, kuriame atsakovas nurodė, jog yra nupirkęs gatvių priežiūros paslaugą ir kurią pradės taikyti 2018 m. Atsakovai nurodė, kad 2019 m. vasario 11 d. sprendimas, kuriame atsakovas informavo, jog klausimas dėl realių dulkėtumą mažinančių priemonių, kad oro užterštumas gyvenamojoje aplinkoje (duomenys neskelbtini) gatvėje neviršytų leistinos normos, buvo svarstytas Komisijos 2019 m. vasario 5 d. posėdyje ir Komisija rekomendavo žvyruoto pravažiavimo atkarpoje nuo asfaltuotos (duomenys neskelbtini) gatvės dalies iki (duomenys neskelbtini) gatvės įrengti kelio ženklą Nr. 329 „Ribotas greitis“ – 30 km/h, kuris bus įrengtas iki 2019 m. vasario 20 d.

Dėl to atsakovas civilinėje byloje Nr. e2-16814-1031/2018 teikė nuomonę ir paaiškinimus, iš kurių buvo matyti, kad paslauga – žvyruotos gatvės laistymas rišamaisiais tirpalais, nebus teikiama toje vietoje, kurioje gyvena pareiškėjas, visų pirma dėl to, kad gatvė, kaip statinys, nesuformuota, neįregistruota, ji neturi gatvei / keliui priskirtos kategorijos bei nėra Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybė, tik yra prižiūrima, kad aplinkiniai gyventojai galėtų patekti į savo namus. Be to, pagal turimus prioritetus ir lėšas yra prižiūrimos gatvės, kurias Šiaulių miesto savivaldybė, kaip savininkė, privalo prižiūrėti.

Taigi, Administracija savo nuomonės nepakeitė ir jos laikėsi tiek teismo posėdyje, tiek teikdama naują atsakymą. Kaip matyti iš skundo, pareiškėjas tikėjosi kitokio atsakymo, nors iš teismo sprendimo dėl to paties ginčo, matyti, kad jis netenkino E. D. prašymo įpareigoti atsakovą taikyti jo prašomas dulkėtumo mažinimo priemones, kadangi kelių priežiūra yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Atsakovai pažymėjo, kad 2018 m. gruodžio 31 d. sprendime pirmiausiai pateikė teisinės bazės analizę iš kurios matyti, kad savivaldybėms, taip pat ir Šiaulių miesto savivaldybei, yra nustatytos funkcijos aplinkos oro taršos jog didžiausios kietųjų dalelių ir benz(a)pireno koncentracijos stebimos šaltuoju metų laiku ir didžiausią įtaką oro užterštumui padidėti turi padidėjęs teršalų išmetimas dėl intensyvaus kūrenimo šildant patalpas iš energetikos įmonių ir ypač individualių būstų šildymo įrenginių.

Daugiausia kietųjų dalelių ir benz(a)pireno į orą patenka deginant kietąjį kurą – medieną, durpes, akmens anglį. Be to, dar didesnis benz(a)pireno kiekis į aplinkos orą gali patekti, jei, pažeidžiant teisės aktus, nepritaikytuose tam įrenginiuose kaip kuras naudojamos draudžiamos kūrenti atliekos. Ypač pavojinga deginti plastikinę tarą, gumą, užterštą (pavyzdžiui, impregnuotą) medieną, senus baldus, rūbus, batus ir cheminėmis medžiagomis užterštus audinius ar pakuotes. Kūrenimo poveikis oro kokybei ypač ryškus šaltomis giedromis dienomis su anticikloninėmis sąlygomis, nepalankiomis teršalų sklaidai.

Taip pat nemažą įtaką oro kokybei kietosiomis dalelėmis turi ir transporto sektorius, kuriame vis plačiau naudojamas dyzelinis kuras. Pagrindinis aplinkos oro teršalas dėl žvyruotų gatvių dulkėjimo yra kietosios dalelės (KD10). Aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis (KD10) ribinės vertės žmonių sveikatos apsaugai nustatytos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 591/640 „Dėl aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo“ 6 priede, t. y. numatyta, kad aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis (KD10) vertinimui naudojamos vienos paros (50 µg/m3 negali būti viršyta daugiau kaip 35 kartus per kalendorinius metus) ir vienerių metų (40 µg/m3) ribinės vertės. Vienkartinis kelio dulkėjimas savaime, nevertinant prieš tai minėtų ribinių verčių (metinių reikšmių), negali būti vertinamas kaip kenksmingas žmonių sveikatai.

Minėtame įsakyme nurodytų rodiklių stebėsenai ir aplinkos oro kokybei vertinti Šiaulių mieste yra atliekamas valstybinis aplinkos oro monitoringas. Administracijos 2018 m. gruodžio 31 d. sprendime pareiškėjui buvo pateikta nuoroda į viešai teikiamus duomenis, kadangi oro taršos duomenys yra kintantys. Portale pateikti duomenys rodo, kad pastaraisiais metais 2001 m. gruodžio 11 d. įsakyme Nr. 591/640 nustatytos vertės nebuvo viršytos.

17. Atsakovai pažymėjo, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T-384 patvirtino Planą, kurio 6.2 punkte pateikiama informacija apie galimas oro kokybės gerinimo priemones, kaip galimas antrinės, pakeltosios oro taršos mažinimo priemones, tačiau šios priemonės nėra privalomos, taigi žvyruotų gatvių dulkėtumo mažinimas nėra privalomas. Programos 8.3 punkte planuojami oro kokybės pagerinimo tikslai ir laikas, reikalingas šiems tikslams pasiekti, ir numatyta, kad tikslas – pasiekti, jog oro tarša neviršytų nustatytų ribinių verčių, o šiam tikslui pasiekti reikalingas laikas ne trumpesnis nei iki 2020 m.

18. Administracija pažymėjo, kad 2018 m. gruodžio 31 d. sprendime buvo nurodyta, jog įvertinus tai, jog įvykdyti visų darbų vienu metu (nutiesti suplanuotas, išasfaltuoti esamas gatves, įrengti naujus šaligatvius, suremontuoti esamas blogos būklės gatves ir šaligatvius, įrengti apšvietimą ir kita) nėra finansinių galimybių, Šiaulių miesto savivaldybė rengia plėtros planus ir strateginius veiklos planus, kuriuose planuoja priemones oro taršai mažinti. Priemonės planuojamos pagal finansines galimybes. Buvo pateikta nuoroda, kur galima susipažinti su Šiaulių miesto savivaldybės strateginiais dokumentais ir įgyvendinamomis priemonėmis. 2018 m. gruodžio 31 d. sprendime buvo pažymėta, kad viena efektyviausių priemonių, mažinant dulkėjimą nuo žvyruotų gatvių, yra jų asfaltavimas.

Šiaulių miesto savivaldybė per paskutinius metus finansavimą šios priemonės įgyvendinimui padidino apie 10 kartų. Nurodė, kad atsakovas žvyruotas gatves asfaltuoja vadovaudamasis patvirtinta Programa ir joje numatytų žvyruotų gatvių asfaltavimo darbus planuoja atlikti iki 2021 m., be kita ko, svarstomi prioritetai ir kriterijai dėl kitų galimų gatvių asfaltavimo eiliškumo. Pareiškėjas buvo informuotas, kad Šiaulių miesto žvyruotos gatvės ne Programoje numatyta prioriteto tvarka gali būti asfaltuojamos ar atlikti paviršiaus apdaro įrengimo darbai vadovaujantis 2015 m. rugpjūčio 27 d.

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-246 patvirtintu Šiaulių miesto gatvių su žvyro danga dangos viršutinio sluoksnio pagerinimo, kai dalis darbų vertės finansuojama paramos teikėjo lėšomis, tvarkos aprašu, t. y. iš dalies savo lėšomis prisidedant fiziniams ar juridiniams asmenims. Dėl papildomos informacijos pareiškėjas galėjo kreiptis į Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus patarėją. Atsakovas pateikė nuorodas į viešai skelbiamą informaciją, su kuria pareiškėjas galėjo susipažinti, ir nurodė, kad 2018 m., vadovaujantis Programa ar prisidedant gyventojams, yra visiškai išasfaltuota 4,1 kilometro gatvių ar jų atkarpų, 8 gatvėse pradėti rangos darbai, kurių pabaiga – 2019 m., dėl 7 gatvių parengti projektai, atliktos projektų ekspertizės, perkami rangos darbai.

Programos visiškas įgyvendinimas planuojamas 2019–2021 m. Nurodė, kad atsakovas, vykdydamas savarankiškąją savivaldybių funkciją, vietinės reikšmės kelius prižiūri ir remontuoja pagal turimas lėšas. Akcentavo, kad Administracija prižiūri apie 70 kilometrų gatvių ir / ar privažiavimų su žvyro danga, taip pat ir privažiavimą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Akcentavo, kad pareiškėjo nurodyta žvyruota gatvė yra apie 500 metrų ilgio, o tai sudaro labai nedidelę dalį atsakovo žinioje esančių 70 kilometrų žvyruotų gatvių.

Nurodė, kad Administracija, kaip ir kitos šalies savivaldybės, neturi finansinių galimybių išasfaltuoti visas be išimties, nors ir žino, kad žvyruotų gatvių efektyviausia priežiūros priemonė yra asfaltavimas, tačiau Šiaulių miesto savivaldybė tai atlieka pagal turimas lėšas. Administracijos nuomone, E. D. buvo atsakyta aiškiai ir išsamiai.

19. Atsakovai paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 31 d. rašte pareiškėjui nurodė, kad pagal patvirtintą Planą yra įgyvendinamos ir kitos priemonės, t. y. Plano 6.2. skyriaus 3 punkte nurodytos antrinės, pakeltosios oro taršos mažinimo priemonės, t. y. sniego išvežimas žiemą, valant gatves, druskos mišinio naudojimo atsisakymas žiemą, gatvių valymo efektyvumo didinimas dėl gatvėse paliekamų stovėti automobilių, gatvių plovimas, laistymas, gatvių su žvyro danga asfaltavimas, krovininio transporto eismo ir greičio ribojimas jose, gatvių paviršiaus dulkėtumo mažinimas rišamaisiais tirpalais. Atsakovas paaiškino, kad įgyvendindamas Planą, prioritetą teikia priemonėms, kurių efektą patirs didesnė, jautresnė gyventojų grupė, t. y. pirmiausia siekiama, kad būtų užtikrintas ne individualus, o viešas interesas. Atsižvelgiant į tai, kad pravažiavimas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių nėra įregistruotas, jis nėra įtrauktas į Šiaulių miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašą ir yra tik numatytas transporto specialiajame plane. Minėtą pravažiavimą Administracija prižiūri kaip gatvę – kelią su žvyro danga, t. y. vykdomi kelio greideriavimo darbai, esant poreikiui, remontuojama, užvežama naujų medžiagų, vykdomi krūmų kirtimo, griovių valymo darbai, pravažiavimo būklė yra gera.

20. Administracija pažymėjo, kad priimdama sprendimus, vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais principais, lėšas naudojo efektyviai, ekonomiškai, rezultatų siekė turimomis lėšomis, atsižvelgdama į visuomenės poreikius, t. y. paslaugą – žvyruotų gatvių laistymą kalcio chloridu – taiko tose vietose, kuriose yra didelė žmonių koncentracija, nes paslauga yra brangi, tačiau ne tokia efektyvi kaip asfaltavimas. Atsakovai nesutiko su E. D. teiginiu, kad Šiaulių mieste nėra gatvių su žvyro danga, kuriomis pravažiuoja visuomeninis transportas, kad šalia jų nėra darželių, mokyklų ir ligoninių. Iš atsakovo pateiktos informacijos matyti, kad jis gatvių su žvyro danga laistymą kalcio chloridu organizavo lentelėje pateiktose gatvėse, ir taip paneigė pareiškėjo žinias, kad Šiaulių mieste nėra švietimo ir ugdymo, gydymo įstaigų, kurios yra šalia žvyruotų gatvių, ar tokių, kuriomis pravažiuoja visuomeninis transportas. Taigi, Administracijos teiginiai nėra tik deklaratyvūs. Atsakovas laikėsi nuomonės, pateiktos ir ankstesniojo ginčo metu, jog 2017 m. lapkričio 15 d. rašte E. D. nesuteikė pagrįstų lūkesčių, kad atkarpoje nuo asfaltuotos (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės žvyro dangos dalis 2018 m. vasarą bus apdorojama kalcio chloridu dulkėms mažinti, nors, teismo nuomone, pareiškėjas iš žodžio „planuojama“ galėjo suprasti, kad ateityje bus atliekami tęstiniai veiksmai bendrai kalbant apie visas Šiaulių mieste neasfaltuotas gatves ir bus atskirai sprendžiama dėl atitinkamų priemonių konkrečioms neasfaltuotoms gatvėms taikymo. E. D. skunde nurodė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. sprendime, jo nuomone, dviprasmiška situacija išliko. Iš jo skundo matyti, kad pareiškėjas tikėjosi, jog atsakovas atsisakys savo sprendimo, vien tik todėl, kad teismas panaikino apskųstą atsakymą ir įpareigojo jo 2018 m. birželio 27 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Atsakovas palaikė savo nuomonę, išsakytą buvusio ginčo metu ir visus pateiktus argumentus, o 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą laikė teisingu ir išsamiu su 2019 m. vasario 11 d. papildymu.

21. Administracija nurodė, kad pagal Komisijos 2008 m. vasario 20 d. nutarimą, 2008 m. kovo mėnesį (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje buvo įrengtas kelio ženklas Nr. 314 „Ribota masė“ (8t), o įrengus pietinį aplinkkelį (duomenys neskelbtini) gatvėmis, 2010 m. liepos mėnesį kelio ženklas Nr. 314 „Ribota masė“ (8t) buvo demontuotas. Vėliau jokie eismo apribojimai ginčo vietoje nebuvo taikyti, taigi, pareiškėjas pateikė netikslią informaciją. Pažymėjo, kad E. D. dėl dulkėtumo problemos pirmą kartą į atsakovą kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio pabaigoje, t. y. praėjus septyneriems metams po minėtų apribojimų panaikinimo, todėl kyla klausimas, ar minėta kelio atkarpa paskutiniuosius septynerius metus važiavę automobiliai dulkėtumo, kai apribojimai dėl transporto priemonių tonažo nebuvo taikomi, nekėlė.

Administracija nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad 2018 m. gruodžio 31 d. sprendime nepateikė argumentų dėl krovininio transporto eismo ir greičio ribojimo ir dėl to tinkamai neįvykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo. Akcentavo, kad E. D. klausimas Komisijos dėl dulkėtumą mažinančių priemonių taikymo, rengiant 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą, dar nebuvo apsvarstytas, o 2019 m. Komisijos posėdis dar nebuvo suplanuotas, todėl buvo nurodyta preliminari data, kada vyks artimiausias posėdis ir, kad apie priimtą Komisijos sprendimą pareiškėjas bus informuotas atskiru raštu.

Pirmasis 2019 m. Komisijos posėdis įvyko 2019 m. vasario 5 d. ir 12 klausimu buvo svarstyta dėl greičio ir sunkiasvorio ribojimo (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės. Taigi, Administracija savo pažadą įvykdė – pareiškėjo klausimas buvo apsvarstytas ir Komisija rekomendavo žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje nuo asfaltuotos gatvės dalies iki (duomenys neskelbtini) gatvės įrengti kelio ženklą Nr. 329 „Ribotas greitis“ – 30 km/h. Atsakovas, atsižvelgęs į Komisijos 2019 m. vasario 7 d. protokolą VAK-58, 2019 m. vasario 11 d. parengė žadėtą sprendimą, kuriuo pareiškėją informavo apie Komisijos priimtą sprendimą, kad kelio ženklas Nr. 329 „Ribotas greitis“ – 30 km/h bus įrengtas iki 2019 m. vasario 20 d.

Minėtas kelio ženklas buvo įrengtas. Administracija nesutiko su E. D. nuomone, kad 2019 m. vasario 11 d. sprendimas turi būti panaikintas, vien todėl, kad atsakovas pasitelkė tik vieną iš dulkėtumą mažinančių priemonių, t. y. kad kelio ženklo Nr. 329 „Ribotas greitis“ – 30 km/h įrengimą ir neišsprendė klausimo dėl sunkiasvorio transporto, ir rėmėsi teismo sprendimu buvusiame ginče. Pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalimi, užtikrinant eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktoriui yra suteikta teisė spręsti eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose, tačiau pareiškėjas savo skundo reikalavimais šią Administracijos direktoriaus kompetenciją nepagrįstai nori apriboti.

22. Administracija akcentavo, kad rengdama ir išsiųsdama parengtą 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą, E. D. tinkamai paaiškino, jog parengs papildomą atsakymą, tam, jog būtų išsamiai atsakyta į jo 2018 m. birželio 27 d. prašymą, bei siekdama aiškumo, 2019 m. vasario 11 d. sprendime tik patvirtino, kad nuomonės nepakeitė. Pažymėjo, kad atsakovas laikėsi įstatymo viršenybės principo. Teigė, kad atsakovas tinkamai įgyvendino teismo sprendimą, t. y. parengė ginčijamus sprendimus, kuriuose pateikė argumentus dėl dulkėtumą mažinančios priemonės – greičio ribojimo.

23. Atsakovai pažymėjo, kad teismas sprendime dėl E. D. prašymo įpareigoti jį taikyti pakeltosios oro taršos žvyruotose gatvėse mažinimo priemones ((duomenys neskelbtini) gatvės dalies su žvyro danga apdorojimą kalcio chloridu dulkių mažinimui bei transporto greičio ir / ar sunkiasvorio transporto ribojimą šioje gatvės dalyje) pažymėjo, jog teisės aktai nesuteikia teisės teismui priimti sprendimus už viešojo administravimo subjektus vietinės reikšmės kelių ir gatvių, nuosavybės teise priklausančių atitinkamai savivaldybei, priežiūros srityje, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą taikyti jo skunde nurodytas pakeltosios oro taršos žvyruotose gatvėse mažinimo priemones negali būti tenkinamas. Atsakovai pastebėjo, kad E. D. principingai reikalauja taikyti dulkėtumą mažinančią priemonę, kaip keliančią taršą, nors Šiaulių mieste teršalų koncentracija aplinkos ore neviršijo nustatytų ribinių verčių, bei nenori pripažinti, kad kelių priežiūra yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, ir kad Administracijos direktoriui yra suteikta teisė spręsti eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose. Administracija pažymėjo, kad siekė, jog teikiamų paslaugų naudą pajaustų kuo didesnė visuomenės dalis, turimus išteklius naudojo ekonomiškai, efektyviai ir vadovaudamasi įstatymais.

24. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad E. D., teigdamas, jog jo išgyvenimai ir neaiški situacija tęsiasi daugiau nei dvejus metus, klaidina teismą ir elgiasi nesąžiningai, kadangi jo pirmasis prašymas buvo gautas 2017 m. rugpjūčio 23 d., iki skundo padavimo teismui dienos praėjo tik vieneri metai ir beveik penki mėnesiai, o negali būti laikomi daugiau kaip dvejais metais E. D. patirtų kančių ir neaiškumo.

25. Atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad ginčo kelias priklauso Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir specialiajame plane yra numatytas kaip pagalbinė gatvė. Šiaulių miesto savivaldybė prižiūri tą gatvę kaip pagalbinę, kad būtų galima patekti į kitas gatves. Administracijos turimi duomenys patvirtina, kad įstatymo nustatytos vertės nebuvo viršytos. Akcentavo, kad Šiaulių miesto savivaldybė turi apie 70 kilometrų neasfaltuotų gatvių ir nemažai gyventojų prašymų, kurie yra svarstomi. Administracijos direktorius rūpinasi gatvių priežiūra bei rekonstravimu: 2018 m. buvo laistoma (duomenys neskelbtini) gatvė ir (duomenys neskelbtini) gatvė, kuriose yra lopšelis-darželis, daug gyvenamųjų namų. Ši paslauga yra brangi ir nedraugiška aplinkai; jos neįmanoma suteikti visiems prašantiems. Nurodė, kad 2021 m. bus sudarinėjami nauji planai keliams asfaltuoti. Atsakovų atstovė pažymėjo, kad greičio ribojimas yra viena efektyviausių priemonių dulkėtumui mažinti. Šiai sutarčiai vykdyti nėra jokios tvarkos, nagrinėjami prašymai, sprendžiama dėl to laikotarpio gatvių laistymo. Kriterijus nurodė Administracijos direktorius, yra renkama informacija, nuvažiuojama į gatves, dėl kurių gaunami pranešimai. Iš viso Šiaulių mieste yra 70 kilometrų žvyruotų gatvių ir praėjusią vasarą buvo laistoma tik nedidelė jų dalis. Prioritetas teikiamas gatvių asfaltavimui. Atkreipė dėmesį, kad gatvės atkarpa nėra gatvė, jos net nėra Šiaulių miesto savivaldybės turto sąrašuose ir ji prižiūrima tik kaip pravažiavimas į (duomenys neskelbtini) gatvę.

II. 26. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo E. D. skundą patenkino iš dalies: panaikino Administracijos 2019 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. SG-114 ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. prašymo dalį dėl sunkiasvorio transporto ribojimo (duomenys neskelbtini) gatvėje su žvyro danga (gatvės atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės). Teismas taip pat pripažino, kad nagrinėjant pareiškėjo E. D. 2018 m. birželio 27 d. prašymą Administracijoje, buvo pažeista jo teisė į gerą administravimą, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. E. D. iš Administracijos buvo priteistas 11,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

27. Teismas, išsamiai aptaręs faktines bylos aplinkybes, susijusias su jo prašymų nagrinėjimu, pažymėjo, kad Administracijos 2018 m. gruodžio 31 d. sprendime dėl gatvių asfaltavimo nurodyta, jog Šiaulių miesto žvyruotos gatvės asfaltuojamos vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T-430 patvirtinta Šiaulių miesto žvyruotų gatvių asfaltavimo programa. Šiaulių miesto žvyruotos gatvės ne Programoje numatyta prioriteto tvarka gali būti asfaltuojamos ar atlikti paviršiaus apdaro įrengimo darbai vadovaujantis 2015 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-246 patvirtintu Šiaulių miesto gatvių su žvyro danga dangos viršutinio sluoksnio iš dalies savo lėšomis prisidedant fiziniams ir juridiniams asmenims. Atsakovo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendime Nr. SG-1152 dėl dulkėtumo mažinimo rišamaisiais tirpalais nurodyta, kad Šiaulių miesto savivaldybė, įgyvendindama Planą, prioritetą teikia priemonėms, kurių efektą patirs didesnė, jautresnė gyventojų grupė, t. y. pirmiausia siekiama, kad būtų užtikrintas ne individualus, o viešas interesas. Pavyzdžiui, kadangi dulkėtumo mažinimas rišamaisiais tirpalais (druskos tirpalais) yra brangi paslauga, taip pat tai nėra palanki aplinkai priemonė (teršiami gruntiniai vandenys), mažindama dulkėtumą Šiaulių miesto savivaldybė pirmiausia rišamaisiais tirpalais drėkina tas gatves su žvyro danga, kurios yra šalia švietimo ir ugdymo įstaigų, sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų, kuriomis pravažiuoja visuomeninis transportas, kurios yra aukštesnės kategorijos, kuriose didesnis gyventojų tankumas ir kita. Šiuo atveju, prie skunde minimo įvažiavimo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, apie 500 metrų atkarpoje, yra tik vienas gyvenamosios paskirties objektas, t. y. sodyba (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjas buvo informuotas, kad dulkėtumo mažinimas rišamaisiais tirpalais planuojamas atsižvelgiant į finansinius išteklius ir prioritetas skiriamas toms gatvėms su žvyro danga, kurios yra šalia švietimo ir ugdymo įstaigų, sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų, kuriomis pravažiuoja visuomeninis transportas, kurios yra aukštesnės kategorijos, kuriose didesnis gyventojų tankumas ir kita.

28. Pacitavęs Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 ir 7 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad atsižvelgus į tai, jog lėšos gatvių dulkėtumui mažinti rišamaisiais tirpalais nebuvo paskirtos ginčui aktualioje žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje, nėra pagrindo teigti, kad Administracija nevykdė ar vilkino vykdyti jai priskirtas pareigas nurodytu požiūriu.

29. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 ir 120 straipsnių nuostatomis pažymėjo, kad pagal Konstituciją, savivaldybių kompetencija gali ir turi būti apibrėžiama įstatymuose. Pati savivaldos teisės prigimtis suponuoja tai, kad savivaldybės savo funkcijas turi vykdyti atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir aplinkybes, tačiau visais atvejais jos privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų.

30. Teismas nurodė, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba. Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos), kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys.

31. Atsižvelgęs į Konstitucijos 121 straipsnio 1 dalyje bei Vietos savivaldos įstatymo 51 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, kad tai, ar savivaldybės biudžete lėšų tam tikroms reikmėms (tikslams) numatoma pakankamai, ar ne, kokia dalis jo turi būti skiriama tam tikroms reikmėms (atitinkamos gatvės konkrečiu metu tiesimui ar jos priežiūrai) yra biudžeto planavimo, savivaldybės ir visuomenės poreikių įvertinimo, jų subalansavimo su visuomenės ir savivaldybės galimybėmis, taigi socialinio ir ekonominio tikslingumo, klausimai, tačiau administraciniams teismams yra suteikiami įgaliojimai nagrinėti tik ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administraciniams teismams nėra suteikta galimybė vertinti ginčijamą aktą bei veiksmus (ar neveikimą) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, be to, teismams nėra suteikta teisė spręsti išimtinai politinių ar ekonominių klausimų. Jiems yra suteikta teisė tik nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

32. Teismo nuomone, ar pagrįstai buvo skirtos Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto lėšomis nupirktos 2017 m. spalio 31 d. Šiaulių miesto teritorijų tvarkymo ir valymo paslaugų (I prikimo dalis važiuojamoji teritorija) sutarties Nr. SŽ-1415 1 priedo 10 punkte numatytos gatvių su žvyro danga apdorojimo kalcio chloridu dulkėtumui mažinti paslaugos tam tikroms Šiaulių miesto gatvėms su žvyro danga (šalia lopšelių-darželių, ligoninės, gatvėse, kuriomis važiuoja visuomeninis transportas), o ne ginčui aktualiai (duomenys neskelbtini) gatvės daliai, būtų atliekamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnyje nurodytas vertinimas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad negali pateikti vertinimo, ar tinkamai atsakovas organizavo gatvių su žvyro danga apdorojimą kalcio chloridu dulkėtumui mažinti.

33. Teismas padarė išvadą, kad Administracija pateikė motyvuotą atsakymą dėl dviejų Plano 6.2 punkte numatytų bylai aktualių antrinės, pakeltosios oro taršos mažinimo priemonių: dėl gatvių asfaltavimo ir dulkėtumo mažinimo rišamaisiais tirpalais ir kartu informavo pareiškėją, kad dėl krovinio transporto ir / ar greičio ribojimo ženklo įrengimo (duomenys neskelbtini) gatvėje klausimo sprendimas perduotas nagrinėti Komisijai. Teismas pažymėjo, kad atsakovo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimas Nr. SG-1152 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl pareiškėjo skundo reikalavimą šį sprendimą panaikinti atmetė kaip nepagrįstą.

34. Teismas pažymėjo, kad Administracijos 2019 m. vasario 11 d. sprendime Nr. SG-114 nurodyta, jog Komisija rekomendavo žvyruoto pravažiavimo atkarpoje nuo asfaltuotos (duomenys neskelbtini) gatvės dalies iki (duomenys neskelbtini) gatvės įrengti kelio ženklą Nr. 329 „Ribotas greitis“ – 30 km/h. Papildomai informuojama, kad 2018 m. gruodžio 31 d. sprendime Nr. SG-1152 pateiktas atsakymas į pareiškėjo teiktą 2018 m. birželio 27 d. raštą yra laikomas išsamiu ir teisingu (su šio rašto papildymu), o 2017 m. lapkričio 15 d. raštas Nr. SG-1453 laikomas negaliojančiu.

35. Vertindamas aplinkybes, susijusias su atsakovo teise panaikinti priimtą teisės aktą, kuris sukėlė teisines pasekmes, teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra nurodęs, jog Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis yra bendra norma, apibrėžianti atitinkamų subjektų kompetenciją, kuri turi būti taikoma jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių. Ši norma negali būti aiškinama plečiamai ir negali būti taikoma nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų. Administracinių teismų praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reguliuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius, asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnis).

36. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo. Įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenustato. Tačiau pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Taigi, viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti. Teismas, pateikdamas argumentus dėl viešojo administravimo subjekto teisės atšaukti priimtą teisės aktą ir remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, yra nurodęs, jog Europos Sąjungos teisėje aiškiai atskiriamos dvi situacijos, pirma, Sąjungos institucija panaikina sprendimą, kuris yra teisėtas, tačiau dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių arba teisinio reguliavimo, jų manymu, turi būti pakeistas arba panaikintas, antra, kompetentinga institucija panaikina ar pakeičia sprendimą savo iniciatyva dėl to, kad priimtas sprendimas neteisėtas, pavyzdžiui, buvo priimtas, remiantis klaidingu teisės nuostatų interpretavimu, pateikus apgaulingus, netikslius duomenis ir panašiai. Europos Sąjungos teismų praktikoje įtvirtintas bendrasis teisės principas, pagal kurį leidžiama atgaline data atšaukti neteisėtą administracinį aktą, sukūrusį subjektines teises, tačiau teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai reikalauja, kad neteisėtas aktas būtų panaikintas per protingą laikotarpį ir būtų atsižvelgta į tai, kiek suinteresuotas asmuo galėjo pasitikėti akto teisėtumu. Tačiau akto panaikinimas atgaline data galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms konkrečiu atveju.

37. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė jokio specialaus teisės akto, kuris leistų Administracijos direktoriui panaikinti 2017 m. lapkričio 15 d. priimtą sprendimą Nr. SG-1453-(6), kuris, kaip buvo nurodyta Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-6769-394/2018, pareiškėjui sukūrė teisėtus lūkesčius. Byloje nėra įrodymų, kad Administracijos 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimas buvo priimtas remiantis klaidingu teisės nuostatų interpretavimu, pareiškėjui pateikus apgaulingus, netikslius duomenis ir panašiai, kad sprendimo priėmimo metu buvo tokios aplinkybės, dėl kurių E. D. negalėjo pasitikėti atsakovo priimtų aktų teisėtumu ir turėti teisėtų lūkesčių. Atsižvelgęs į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas 2019 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. SG-114, kuriuo panaikino Administracijos 2017 m. lapkričio 15 d. priimtą sprendimą, peržengė jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribas.

38. Teismas atkreipė dėmesį, kad Administracijos 2019 m. vasario 11 d. sprendime nebuvo pateikta argumentų dėl sunkiasvorio transporto ribojimo (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės Šis klausimas nebuvo sprendžiamas ir Komisijos 2019 m. vasario 5 d. (nurodyta data – 2019 m. vasario 7 d. – laikytina rašymo apsirikimu) posėdyje. Taigi, atsakovas, pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. prašymą, nepateikė argumentų dėl sunkiasvorio transporto ribojimo (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės, išsamiai neišnagrinėjo E. D. 2018 m. birželio 27 d. prašymo ir nenurodė motyvų dėl šios priemonės taikymo / netaikymo. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Administracijos 2019 m. vasario 11 d. sprendimas SG-114 yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl jį panaikino.

39. Teismas pažymėjo, kad atsakovas 2018 m. gruodžio 31 d. sprendime Nr. SG-1152, be kita ko, E. D. informavo, kad dėl krovinio transporto ir / ar greičio ribojimo ženklo įrengimo (duomenys neskelbtini) gatvėje apie priimtą Komisijos sprendimą pareiškėjas bus informuotas atskiru raštu. Administracijos 2019 m. vasario 11 d. sprendime Nr. SG-114, kad kelio ženklas Nr. 329 „Ribotas greitis“ – 30 km/h žvyruoto pravažiavimo atkarpoje nuo asfaltuotos (duomenys neskelbtini) gatvės dalies iki (duomenys neskelbtini) gatvės bus įrengtas, tačiau dėl sunkiasvorio transporto ribojimo argumentų nebuvo pateikta. Teismas akcentavo, kad nekyla ginčo, jog ženklas Nr. 329 „Ribotas greitis“ jau yra įrengtas, todėl atsakovą įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. prašymo likusią neišnagrinėtą dalį dėl sunkiasvorio transporto ribojimo (duomenys neskelbtini) gatvėje su žvyro danga (gatvės atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės).

40. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjant E. D. 2018 m. birželio 27 d. prašymą Administracijoje, nebuvo laikomasi atsakingo valdymo (gero administravimo) principo, t. y. buvo pažeista pareiškėjo teisė į gerą administravimą. Teismas konstatavo, kad byloje buvo nustatytas veiksmų neteisėtumas dėl E. D. 2018 m. birželio 27 d. prašymo nagrinėjimo, pažeidžiant prašymo nagrinėjimo procedūras ir taisykles, kaip viena iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų. Teismas neabejojo, kad dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, susijusio su pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. prašymo nagrinėjimu, jis galėjo patirti nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu Administracijos veiksmai, susiję su 2018 m. birželio 27 d. prašymo nagrinėjimu, būtų buvę atlikti nepažeidžiant gero administravimo principo.

41. Teismas pažymėjo, kad E. D. pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, atmetė kaip nepagrįstą.

42. Teismas, atkreipė dėmesį, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojanti Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalies redakcija nebenustato teisės ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paduoti prašymus dėl išlaidų nagrinėjimo, kai prašymai nebuvo paduoti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismui buvo pateikti tik rašytiniai įrodymai, patvirtinantys E. D. išlaidas už žyminio mokesčio (22,5 Eur) sumokėjimą. Atsižvelgęs į pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, teismas jam iš atsakovo priteistiną sumą sumažino iki 50 procentų ir E. D. priteisė 11,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 43. Pareiškėjas E. D. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kurioje jo skundas buvo atmestas, panaikinti.

44. Pareiškėjas savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo skunde pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad Administracija 2017 m. lapkričio 15 d. rašte Nr. SG-453(6) jį informavo, jog pareiškėjo nurodyta problema (žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės keliamos taršos) bus sprendžiama nuo 2018 m. vasaros žvyro dangos apdorojimu kalcio chloridu dulkėms mažinti ir transporto greičio ribojimo priemonėmis, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nesvarstė. Be to, teismas nepateikė motyvų dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo neįgyvendinimo.

45. E. D. akcentuoja, kad teismas jo skunde išdėstytų argumentų nevertino, tik pažymėjo, jog pareiškėjas buvo informuotas, jog dulkėtumo mažinimas rišamaisiais tirpalais planuojamas atsižvelgiant į finansinius išteklius ir prioritetas skiriamas toms gatvėms su žvyro danga, kurios yra šalia švietimo ir ugdymo įstaigų, sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų, kuriomis pravažiuoja visuomeninis transportas, kurios yra aukštesnės kategorijos, kuriose didesnis gyventojų tankumas ir kita. Teismas nepateikė argumentų, kaip vertina Administracijos 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo dalį, tiksliau jos nebuvimą, ir Administracijos teiginius, jog atsakovas nėra patvirtinęs jokio vidinio dokumento, kuriame būtų numatyta, kaip tokia administracinė paslauga yra teikiama, nėra nei vieno lokalinio akto ir kito administracinio akto, kuriame būtų numatyta tai, ką teismas laiko pagrįstu.

Pareiškėjas mano, kad Administracijos teiginiai apie tai, jog dulkėtumo mažinimas rišamaisiais tirpalais planuojamas atsižvelgiant į finansinius išteklius ir prioritetas skiriamas toms gatvėms su žvyro danga, kurios yra šalia švietimo ir ugdymo įstaigų, sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų, kuriomis pravažiuoja visuomeninis transportas, kurios yra aukštesnės kategorijos, kuriose didesnis gyventojų tankumas ir kita, yra išgalvoti ir neparemti jokiais įrodymais, tačiau teismas to nevertino. Pažymi, kad atsakovo atstovas patvirtino, jog nei Šiaulių miesto savivaldybė, nei Administracijos direktorius, nei Šiaulių miesto savivaldybės taryba nėra patvirtinę jokios tvarkos, kuria remiantis būtų teikiama ši administracinė paslauga.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė jokio specialaus teisės akto, kuris Administracijos direktoriui leistų panaikinti 2017 m. lapkričio 15 d. priimtą sprendimą Nr. SG-1453-(6), kuris, kaip buvo nurodyta Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-6769-394/2018, pareiškėjui sukūrė teisėtus lūkesčius; byloje nėra įrodymų, kad Administracijos 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimas buvo priimtas remiantis klaidingu teisės nuostatų interpretavimu, pareiškėjui pateikus apgaulingus, netikslius duomenis ir panašiai, kad, priimant sprendimą, buvo tokios aplinkybės, dėl kurių E. D. negalėjo pasitikėti atsakovo priimtų aktų teisėtumu ir turėti teisėtų lūkesčių.

Atsižvelgęs į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teismas konstatavo, jog Administracija, priimdama 2019 m. vasario 11 d. sprendimą, kuriuo panaikino Administracijos 2017 m. lapkričio 15 d. priimtą sprendimą, peržengė jai teisės aktais suteiktos kompetencijos ribas.

46. Teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendime nurodė, kad Administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. SG-1453-(6), kuriame E. D. buvo pažadėta suteikti administracinę paslaugą, sukūrė jam teisėtą lūkestį, todėl pareiškėjui kyla klausimas, kodėl šis sprendimas nebuvo įgyvendintas. Nors yra du vienas kitam prieštaraujantys administraciniai aktai, tačiau teismas E. D. teisių negali apginti. Be to, Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendime galėjo nagrinėti ir pateikti argumentus dėl to paties, o ginčijamame sprendime teismas to padaryti negalėjo ir nurodė, kad administraciniams teismams nėra suteikta galimybė vertinti ginčijamą aktą bei veiksmus (ar neveikimą) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, be to, teismams nėra suteikta teisė spręsti išimtinai politinių ar ekonominių klausimų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jokių politinių ar ekonominių klausimų neprašė spręsti. E. D. prašė apginti jo teises į švarų ir saugų gyvenimą. Jis teismo prašė, kad būtų įgyvendintas įsiteisėjęs teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimas bei atsakovo priimtas galiojantis 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. SG-1453-(6).

47. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nesugebėjo išsaugoti E. D. pasitikėjimo jo nešališkumu. Mano, kad teismas turėjo išspręsti visą situaciją, o ne veikti formaliai, tačiau jis to nepadarė. Teismas nepateikė motyvų dėl pareiškėjo argumentų apie Administracijos 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo nepagrįstumą, o deklaratyvus teiginys, kad Viešojo administravimo straipsnis nebuvo pažeistas, negali būti laikomas tinkamu motyvavimu.

48. E. D. nesutinka su jo reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, atmetimu kaip nepagrįsto. Atkreipia dėmesį, kad Administracija ne pirmą kartą pažeidė gerojo administravimo principą pareiškėjo atžvilgiu. Netgi po įsiteisėjusio teismo sprendimo atsakovas nepadarė išvadų ir kartoja tuos pačius veiksmus. Pažymi, kad dėl to E. D. buvo priverstas du kartus savo teises ir teisėtus interesus ginti teisme, du kartus kreiptis į jį, tačiau pirmosios instancijos teismas šių faktinių aplinkybių nevertino, tik formaliai rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, tačiau jos su faktine situacija nesiejo.

49. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nebuvo dėmesingas ir atidus, o jo priimtas sprendimas neatitinka tokiam sprendimui keliamų reikalavimų Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio prasme, todėl jo dalis, kurioje E. D. skundas buvo atmestas, turi būti panaikinta.

50. Atsakovas ir atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės atstovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

51. Savo poziciją atsakovai iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti atsiliepime į pareiškėjo E. D. skundą. Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas taikė ginčui aktualius įstatymus, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei šalių nuomonę, taigi, priėmė aiškų ir teisingą sprendimą.

52. Administracija pažymi, kad E. D. tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde rėmėsi teiginiu, jog atsakovas 2017 m. lapkričio 15 d. rašte pažadėjo ne tik nuo 2018 m. vasaros žvyro dangos apdorojimą kalcio chloridu, bet ir pasitelkti transporto greičio ribojimo priemones, kaip pakeltosios oro taršos žvyruotose gatvėse mažinimo priemones. Cituodamas minėtą Administracijos raštą pažodžiui, pareiškėjas nurodė, kad jame žadama kreiptis į policiją dėl patruliavimo sustiprinimo jo nurodytoje (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje, kurioje, jo nuomone, pažeidžiamos kelių eismo taisyklės. Apeliaciniame skunde E. D. nurodė, kad atsakovas pažadėjo pasitelkti transporto greičio ribojimo priemones, tačiau pažymi, kad Administracija tokių pažadų nedavė, todėl kyla klausimas, ar pareiškėjas supranta, kas yra rašoma, būtent, kad atsakovas prašys policijos suaktyvinti patruliavimą (duomenys neskelbtini) gatvėje, o tai negali būti laikoma transporto greičio ribojimo priemonėmis, taigi, neaišku, iš kur kyla tokie nepagrįsti pareiškėjo teiginiai.

53. Atsakovai paaiškina, kad 2017 m. pabaigoje nebuvo patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės 2018 m. biudžetas, tuo metu nebuvo žinoma, kokios bus oro sąlygos ir koks bus poreikis pasitelkti gatvių priežiūros priemonę – žvyro dangos apdorojimą kalcio chloridu dulkėms mažinti. Akcentuoja, kad Šiaulių miesto savivaldybės biudžetas tvirtinamas metų pradžioje, ir kokių lėšų reikės, ir ar jų pakaks, tiksliai neįmanoma numatyti. Taigi, gatvių priežiūra yra vykdoma atsižvelgiant į tuo metu turimas lėšas, poreikį ir naudingumą visuomenei, siekiama efektyvaus turimų lėšų naudojimo.

54. Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas, jog dulkėtumo mažinimas rišamaisiais tirpalais planuojamas atsižvelgiant į finansinius išteklius ir prioritetas skiriamas toms gatvėms su žvyro danga, kurios yra šalia švietimo ir ugdymo įstaigų, sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų, kuriomis pravažiuoja visuomeninis transportas, kurios yra aukštesnės kategorijos, kuriose didesnis gyventojų tankumas ir kita. Atsakovai taip pat sutinka su teismo išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog Administracija nevykdo ar vilkina vykdyti jai priskirtas pareigas mažinti gatvių dulkėtumą rišamaisiais tirpalais bei kad administraciniams teismams nėra suteikta galimybė vertinti ginčijamą aktą bei veiksmus (ar neveikimą) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, be to, teismams nėra suteikta teisė spręsti išimtinai politinių ar ekonominių klausimų bei teismas negali pateikti vertinimo, ar atsakovas tinkamai organizavo gatvių su žvyro danga apdorojimą kalcio chloridu dulkėtumui mažinti.

55. Atsakovai sutinka su teismo pozicija, kad Administracija pateikė motyvuotą atsakymą dėl dviejų Plano 6.2 punkte numatytų bylai aktualių antrinės, pakeltosios oro taršos mažinimo priemonių: dėl gatvių asfaltavimo ir dulkėtumo mažinimo rišamaisiais tirpalais ir kartu informavo pareiškėją, kad dėl krovinio transporto ir / ar greičio ribojimo ženklo įrengimo (duomenys neskelbtini) gatvėje klausimo sprendimas perduotas nagrinėti Komisijai, o 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

56. Atsakovų nuomone, aptarta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra aiški, motyvuota ir pagrįsta, teismas atsižvelgė į bylos faktines ir teisines aplinkybes, tinkamai jas įvertino atsižvelgė į šalių paaiškinimus bei priėmė teisingą sprendimą, kuris turėtų būti paliktas galioti.

57. Atsakovai pažymi, kad teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, padarė išvadą, jog nagrinėjant pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. prašymą Administracijoje nebuvo laikomasi atsakingo valdymo (gero administravimo) principo, t. y. buvo pažeista pareiškėjo teisė į gerą administravimą ir pažymėjo, kad Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą. Teismas atsižvelgė į aktualią teismų praktiką, kad vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, bei padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, yra nepagrįstas ir jį atmetė.

58. Atsakovai nesutinka su E. D. nuomone, kad Administracija neįvykdė teismo sprendimo, kadangi atsakymai į pareiškėjo prašymus buvo pateikti, vienas iš jų teismo sprendimu buvo panaikintas, kadangi, teismo nuomone, neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nebuvo aiškus ir išsamus, todėl vykdant teismo sprendimą, buvo parengtas naujas atsakymas. Pastebi, kad E. D. principingai reikalauja taikyti dulkėtumą mažinančią priemonę, kaip keliančią taršą, nors iš atsakovo atstovo paaiškinimų ir pateiktų dokumentų matyti, kad ginčo laikotarpiu Šiaulių mieste teršalų koncentracija aplinkos ore nustatytų ribinių verčių neviršijo. Papildomai pažymi, kad E. D., nurodęs, jog jo išgyvenimai ir neaiški situacija tęsiasi daugiau kaip dvejus metus, klaidino teismą. Be to, atsakymai buvo pateikti, tačiau jais buvo atsisakyta suteikti paslaugą, kurios pareiškėjas reikalavo, ir dėl to buvo bylinėjamasi teisme. Akcentuoja, kad pareiškėjas nori nepagrįstai apriboti Administracijos direktoriaus kompetenciją.

59. Atsakovams neaišku, dėl kokios priežasties pareiškėjo atstovą nepateikė teismui turėtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, galbūt nebuvo susipažinęs su įstatymo pakeitimais ir dėl to nepateikė jų laiku, o galbūt teikdamas apeliacinį skundą, siekia maksimalių bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinėje instancijoje, taip sumažinti atstovauto kliento patirtas ir neprašytas priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Pažymi, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka apimtų ir dalyvavimą teismo posėdyje, o tai padidintų bylinėjimosi išlaidas, kaip matyti, E. D. nepageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

60. Nors pareiškėjo nuomone, bylą baigti taikos sutartimi yra įmanoma, tačiau jis atsakovams nėra pateikęs jokių pasiūlymų ar pageidavimų dėl taikos sutarties sudarymo, taigi tokia E. D. nuomonė turi būti vertinama kaip deklaratyvi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 61. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. SG-1152 ir 2019 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. SG-114, kuriais buvo atsakyta į pareiškėjo E. D. 2018 m. birželio 27 d. raštą „Dėl žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės keliamos taršos“, teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl šių sprendimų priėmimo pareiškėjui kilusios neturtinės žalos atlyginimo.

62. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad E. D. 2017 m. rugpjūčio 23 d. prašyme „Dėl žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės keliamos taršos“ Administracijos prašė imtis realių dulkėtumą mažinančių priemonių, kad oro užterštumas kietosiomis dalelėmis jo gyvenamojoje aplinkoje adresu: (duomenys neskelbtini), neviršytų leistinos normos ir jis galėtų gyventi švarioje aplinkoje. Išnagrinėjusi šį prašymą, Administracija 2017 m. lapkričio 15 d. rašte Nr. SG-1453 nurodė, kad dulkėtumui mažinti nurodytoje vietoje yra įrengtos greitį ribojančios priemonės, gatvės asfaltuojamos ir / ar esama žvyro danga laistoma dulkėtumą mažinančiomis medžiagomis.

Minėtame rašte taip pat buvo pažymėta, kad Šiaulių miesto žvyruotos gatvės asfaltuojamos vadovaujantis Programa, kurioje esančių žvyruotų gatvių asfaltavimo darbus planuojama atlikti 2017–2020 m.; atlikus Programoje numatytų gatvių asfaltavimo darbus, bus sprendžiama dėl kitų Šiaulių miesto žvyruotų gatvių asfaltavimo darbų ir naujo sąrašo sudarymo. Šiame rašte atsakovas nurodė, kad 2017 m. lapkričio mėnesį Šiaulių miesto savivaldybė nupirko Šiaulių miesto teritorijų tvarkymo ir valdymo paslaugą, kurios apimtyje yra gatvių su žvyro danga apdorojimas kalcio chloridu dulkių mažinimui vasarą ir pažymėjo, kad minėtą paslaugą planuoja taikyti 2018 m., atsižvelgiant į oro sąlygas.

Minėtame rašte taip pat buvo nurodyta, kad Administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Miesto ūkio ir aplinkos skyrius dėl (duomenys neskelbtini) gatvės pravažiavime dideliu greičiu važiuojančio transporto kreipsis į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybą su prašymu suaktyvinti patruliavimą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Susidariusiai situacijai nesikeičiant, pareiškėjas E. D. su 2018 m. birželio 27 d. prašymu „Dėl žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės keliamos taršos“ pakartotinai kreipėsi į Administraciją ir prašė skubiai imtis realių dulkėtumą mažinančių priemonių, kad oro užterštumas kietosiomis dalelėmis jo gyvenamojoje aplinkoje adresu: (duomenys neskelbtini), neviršytų leistinos normos ir jis galėtų gyventi neužterštoje aplinkoje.

Administracija, atsakydama į minėtą prašymą, 2018 m. liepos 11 d. sprendime Nr. SG-659(6.30.) nurodė, kad vadovaujantis 2017 m. spalio 31 d. Šiaulių miesto teritorijų tvarkymo ir valymo paslaugų (I pirkimo dalis važiuojamoji teritorija) sutartimi Nr. SŽ-1415, yra vykdomas gatvių su žvyro danga apdorojimas kalcio chloridu (CaCl2) dulkėtumui mažinti vasarą. Gatvių su žvyro danga apdorojimas kalcio chloridu (CaCl2) vykdomas tose gatvėse, kuriose pravažiuoja visuomeninis transportas, kurios yra šalia lopšelių-darželių, mokyklų, gydymo įstaigų.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6769-394/2018 pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: Administracijos 2018 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. SG-659(6.30.) panaikino ir šią Šiaulių miesto savivaldybės instituciją įpareigojo iš naujo išnagrinėti E. D. 2018 m. birželio 27 d. prašymą. Teismas padarė išvadą, kad minėtas raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

63. Pakartotiniai išnagrinėjusi E. D. 2018 m. birželio 27 d. prašymą, Administracija 2018 m. gruodžio 31 d. priėmė sprendimą Nr. SG-1152, kuriame nurodė, kad Šiaulių miesto žvyruotos gatvės asfaltuojamos vadovaujantis Programa. Šiaulių miesto žvyruotos gatvės ne Programoje numatyta prioriteto tvarka gali būti asfaltuojamos ar atlikti paviršiaus apdaro įrengimo darbai vadovaujantis 2015 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-246 patvirtintu Šiaulių miesto gatvių su žvyro danga dangos viršutinio sluoksnio iš dalies savo lėšomis prisidedant fiziniams ir juridiniams asmenims.

Šiame sprendime dėl dulkėtumo mažinimo rišamaisiais tirpalais nurodyta, kad Šiaulių miesto savivaldybė, įgyvendindama Planą, prioritetą teikia priemonėms, kurių efektą patirs didesnė, jautresnė gyventojų grupė, t. y. pirmiausia siekiama, kad būtų užtikrintas ne individualus, o viešas interesas. Kadangi dulkėtumo mažinimas rišamaisiais tirpalais (druskos tirpalais) yra brangi paslauga, taip pat tai nėra palanki aplinkai priemonė (teršiami gruntiniai vandenys), mažindama dulkėtumą Šiaulių miesto savivaldybė pirmiausia rišamaisiais tirpalais drėkina tas gatves su žvyro danga, kurios yra šalia švietimo ir ugdymo įstaigų, sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų, kuriomis pravažiuoja visuomeninis transportas, kurios yra aukštesnės kategorijos, kuriose didesnis gyventojų tankumas ir kita, o prie pareiškėjo nurodyto įvažiavimo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, apie 500 metrų atkarpoje, yra tik vienas gyvenamosios paskirties objektas, t. y. sodyba (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 31 d. sprendime buvo pažymėta, kad krovinio transporto ir / ar greičio ribojimo ženklo įrengimo (duomenys neskelbtini) gatvėje klausimas buvo perduotas nagrinėti Komisijai ir nurodyta, kad pareiškėjas apie priimtą sprendimą bus informuotas atskiru raštu.

Administracijos 2019 m. vasario 11 d. sprendime Nr. SG-114 nurodyta, jog Komisija, išnagrinėjusi E. D. prašymą, rekomendavo žvyruoto pravažiavimo atkarpoje nuo asfaltuotos (duomenys neskelbtini) gatvės dalies iki (duomenys neskelbtini) gatvės įrengti kelio ženklą Nr. 329 „Ribotas greitis“ – 30 km/h. Minėtame sprendime taip pat buvo pažymėta, kad 2018 m. gruodžio 31 d. sprendime pateiktas atsakymas į pareiškėjo teiktą 2018 m. birželio 27 d. prašymą yra laikomas išsamiu ir teisingu (su šio rašto papildymu), o 2017 m. lapkričio 15 d. raštas Nr. SG-1453 laikomas negaliojančiu.

64. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo E. D. skundą patenkino iš dalies: panaikino Administracijos 2019 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. SG-114 ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. prašymo dalį dėl sunkiasvorio transporto ribojimo (duomenys neskelbtini) gatvėje su žvyro danga (gatvės atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės). Teismas taip pat pripažino, kad nagrinėjant pareiškėjo E. D. 2018 m. birželio 27 d. prašymą Administracijoje, buvo pažeista pareiškėjo teisė į gerą administravimą, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

65. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje buvo atmestas jo skundas nesutiko, ir prašė ją panaikinti.

66. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

67. Pareiškėjo apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad jis iš esmės nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje nebuvo patenkinti jo skundo reikalavimai. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pirmosios instancijos priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina nurodyta apimtimi.

68. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašomą panaikinti Administracijos 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą pripažino atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, tačiau pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka.

69. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenų teises į švarų orą, pareigas saugoti aplinkos orą nuo taršos, susijusios su žmonių veikla, ir mažinti jos daromą žalą žmonių sveikatai bei aplinkai, priemones, ribojančias aplinkos oro taršą ir mažinančias jos neigiamą poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai nustato ir visuomeninius santykius aplinkos oro apsaugos ir kokybės valdymo srityse reguliuoja Aplinkos oro apsaugos įstatymas. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, savivaldybės ir Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos pagal savo kompetenciją privalo imtis reikiamų priemonių, kad ribinės ar kitos šiame įstatyme nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai nebūtų viršyti.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybių institucijos, siekdamos užtikrinti, jog ribinės ar kitos šiame įstatyme nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai nebūtų viršyti, savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane numato aplinkos oro kokybės valdymo priemones. Priemonės numatomos atsižvelgiant į šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus. Kokios minimalios priemonės ir informacija turi būti numatytos savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane, nustato Aplinkos ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.

Aplinkos apsaugos agentūra 2014 m. spalio 10 d. rašte Nr. (3.3)-A4-5989 pažymėjo, kad rekomenduojamos priemonės, siekiant sumažinti oro užterštumą kietosiomis dalelėmis prie neasfaltuotų gatvių, yra:

1) gatvių asfaltavimas (ilgalaikė priemonė);

2) gatvių laistymas (trumpalaikė priemonė);

3) sunkiojo transporto eismo ribojimas arba uždraudimas;

4) greičio ribojimas iki 30 km/h. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T-384 patvirtino Patikslintą aplinkos oro kokybės valdymo Šiaulių mieste programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą. Šio plano 6.2 punkto „Informacija apie galimas oro kokybės gerinimo priemones“ 3 dalyje nurodyta, kad antrinės, pakeltosios oro taršos mažinimo priemonės yra: sniego išvežimas žiemą, valant gatves, druskos mišinio naudojimo atsisakymas žiemą, gatvių valymo efektyvumo didinimas dėl gatvėse paliekamų stovėti automobilių, gatvių plovimas, laistymas, gatvių su žvyro danga asfaltavimas, krovininio transporto eismo ir greičio ribojimas jose, gatvių paviršiaus dulkėtumo mažinimas rišamaisiais tirpalais. Pažymėtina, kad jokių nuostatų, jog nurodytos oro taršos mažinimo priemonės būtų privalomos, nei Aplinkos apsaugos agentūros 2014 m. spalio 10 d. rašte Nr. (3.3)-A4-5989, nei Plane nėra.

70. Nustatyta, kad išnagrinėjusi pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 27 d. prašymą imtis realių dulkėtumą mažinančių priemonių, kad oro užterštumas kietosiomis dalelėmis jo gyvenamoje aplinkoje neviršytų leistinos normos ir jis galėtų gyventi švarioje aplinkoje, Administracija 2018 m. gruodžio 31 d. sprendime E. D. pateikė atsakymą dėl gatvių su žvyro danga asfaltavimo ir dėl gatvių paviršiaus dulkėtumo mažinimo rišamaisiais tirpalais, o dėl krovininio transporto eismo ir greičio ribojimo pažadėjo atsakyti po šio klausimo svarstymo Komisijoje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad minėtas sprendimas yra tinkamai motyvuotas – jame pareiškėjui buvo paaiškinta, kad pastaraisiais metais Šiaulių mieste teisės aktuose nustatytos oro taršos vertės ribos nebuvo viršytos, nurodyta, kad Šiaulių miesto savivaldybė neturi finansinių galimybių vienu metu įvykdyti visų darbų, susijusių su gatvių remontu bei priemonėmis oro taršai mažinti. Minėtame rašte buvo pateikta informacija apie atliktus kelių asfaltavimo darbus bei nurodyta, kad yra svarstomi prioritetai dėl kitų gatvių asfaltavimo, paaiškinta, kad įgyvendindama planą, Šiaulių miesto savivaldybė prioritetą teikia priemonėms, kurių efektą patirs didesnė ir jautresnė gyventojų grupė (dulkėtumo mažinimas rišamaisiais tirpalais atliekamas tose gatvėse su žvyro danga, kurios yra šalia švietimo ir ugdymo įstaigų, sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų, kuriomis pravažiuoja visuomeninis transportas, kurios yra aukštesnės kategorijos, kuriose didesnis gyventojų tankumas ir kita, o prie pareiškėjo nurodyto įvažiavimo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, apie 500 metrų atkarpoje, yra tik vienas gyvenamosios paskirties objektas, t. y. sodyba, esanti (duomenys neskelbtini)).

71. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas). Savarankiškųjų savivaldybės funkcijų įgyvendinimas reiškia, jog savivaldybė turi tam tikrą įstatymų leidėjo suteiktą veiksmų laisvę pasirinkti būdus, kaip šias funkcijas įvykdyti. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose. Pastebėtina, kad šiomis nuostatomis įgyvendinamas konstitucinis savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės principas, kuriuo grindžiama visa vietos savivalda. Savarankiškųjų savivaldybės funkcijų įgyvendinimui neabejotinai reikalingos lėšos naudojamos iš savivaldybės biudžeto. Tai reiškia, kad Administracijos direktoriui yra suteikta teisė spręsti eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose, o gatvių ir kelių priežiūra yra vykdoma atsižvelgiant į tuo metu turimas lėšas, poreikį ir naudingumą visuomenei; turi būti siekiama efektyvaus turimų lėšų naudojimo.

72. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismams yra suteikta teisė tik nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Tokių pažeidimų, atsakovui atsakant į pareiškėjo prašymą taikyti rekomenduojamas oro taršos mažinimo priemones, nebuvo nustatyta. Teismas negali vertinti, ar savivaldybės biudžete lėšų tam tikroms reikmėms (tikslams) numatoma pakankamai, ar ne, kokia dalis jo turi būti skiriama tam tikroms reikmėms (atitinkamos gatvės konkrečiu metu tiesimui ar jos priežiūrai) yra biudžeto planavimo, savivaldybės ir visuomenės poreikių įvertinimo, jų subalansavimo su visuomenės ir savivaldybės galimybėmis, taigi tai yra socialinio ir ekonominio tikslingumo, klausimai. Tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-266/2014. Taigi, administraciniams teismams nėra suteikta galimybė vertinti ginčijamą aktą bei veiksmus (ar neveikimą) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, be to, teismams nėra suteikta teisė spręsti išimtinai politinių ar ekonominių klausimų. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad negali pateikti vertinimo, ar atsakovas tinkamai skirstė savo biudžeto lėšas ir atsižvelgdamas į jas, tinkamai organizavo gatvių su žvyro danga apdorojimą kalcio chloridu dulkėtumui mažinti, kadangi taip Administracijos veiksmai būtų vertinami politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu ir būtų įsiterpiama į savivaldybių vietos valdžios vykdymo funkciją.

73. Atkreiptinas dėmesys, jog iš Administracijos 2017 m. lapkričio 15 d. rašto Nr. SG-1453 matyti, kad pareiškėjui buvo nurodyta, jog gatvių su žvyro danga apdorojimą kalcio chloridu dulkėms mažinti planuojama taikyti 2018 m., atsižvelgiant į oro sąlygas. Taigi, šio rašto turinys E. D. negalėjo sukelti teisėto lūkesčio, kad tokie veiksmai bus atlikti (juos neabejotinai planuojama atlikti), nes minėtame rašte nėra jokių teiginių, kad nurodyta antrinė pakeltosios oro taršos mažinimo priemonė bus neabejotinai taikoma. Be to, minėtame rašte nėra jokių teiginių, kad nurodyta priemonė neabejotinai bus taikoma pareiškėjo nurodytoje vietoje. Kaip jau minėta, aptarta Šiaulių miesto savivaldybės savarankiška funkcija įgyvendinama pagal turimas lėšas. Administracija, neturėdama galimybės visų gatvių, prioritetą pagrįstai teikė tiems keliams, kur yra švietimo ir ugdymo įstaigų, sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų, kuriomis pravažiuoja visuomeninis transportas, kurios yra aukštesnės kategorijos, kuriose didesnis gyventojų tankumas ir kita. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas pagrįstai siekė, kad teikiamų paslaugų naudą pajaustų kuo didesnė visuomenės dalis. Tokie savivaldybės pasirinkti kriterijai (viešasis interesas, taršos lygis, gyventojų tankumas gyvenamoje gatvėje, turimų lėšų kiekis,) yra pakankamai aiškūs ir pagrįsti, leidžiantys pareiškėjui numatyti jam aktualios gatvės dangos gerinimo tikėtinumo perspektyvą.

74. Kaip jau minėta, dėl krovininio transporto eismo ir greičio ribojimo E. D. buvo pažadėta atsakyti po šio klausimo svarstymo Komisijoje. Administracijos 2019 m. vasario 11 d. sprendime Nr. SG-114 nurodyta, kad Komisija rekomendavo žvyruoto pravažiavimo atkarpoje nuo asfaltuotos (duomenys neskelbtini) gatvės dalies iki (duomenys neskelbtini) gatvės įrengti kelio ženklą Nr. 329 „Ribotas greitis“ – 30 km/h., ir pažymėta, kad šis ženklas bus įrengtas iki 2019 m. vasario 20 d. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame sprendime nebuvo pateikta jokių argumentų dėl sunkiasvorio transporto ribojimo (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės. Nors iš Komisijos 2019 m. vasario 7 d. protokolo Nr. VAK-58 matyti, kad šis klausimas Komisijos 2019 m. vasario 5 d. posėdyje buvo svarstomas (į darbotvarkę buvo įtrauktas), tačiau balsavimas dėl jo nevyko ir joks sprendimas dėl to nebuvo priimtas. Taigi, atsakovas, pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. prašymą, nepateikė argumentų dėl sunkiasvorio transporto ribojimo (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės. Kitaip tariant, išsamiai neišnagrinėjo E. D. 2018 m. birželio 27 d. prašymo ir nenurodė motyvų dėl minėtos priemonės taikymo / netaikymo.

75. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą įpareigojo iš naujo išnagrinėti tik likusią neišnagrinėtą pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. prašymo dalį dėl sunkiasvorio transporto ribojimo (duomenys neskelbtini) gatvėje su žvyro danga (gatvės atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės).

76. Teisėjų kolegija sutinka su teismo vertinimu, kad nagrinėjant pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. prašymą Administracijoje, nebuvo laikomasi atsakingo valdymo (gero administravimo) principo, t. y. buvo pažeista E. D. teisė į gerą administravimą nagrinėjant E. D. 2018 m. birželio 27 d. prašymą (paliekant prašymo dalį dėl sunkiasvorio transporto ribojimo (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje) nenagrinėtą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dėl tokio atsakovo veiksmo, susijusio su pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. prašymo nagrinėjimu, pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, kurių nebūtų patyręs, jeigu Administracijos veiksmai, susiję su jo prašymo nagrinėjimu, būtų buvę atlikti nepažeidžiant gero administravimo principo.

77. Teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti. Įvertinusi Administracijos padaryto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus bei ginamų vertybių pobūdį, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytas atsakovo pažeidimas gali būti kompensuojamas ne priteisiant E. D. neturtinės žalos atlyginimo pinigais, bet apsiribojant jo teisės į gerą administravimą pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už teisių pažeidimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą.

78. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Atsižvelgiant į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo E. D. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo E. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Ramutė Ruškytė Skirgailė Žalimienė