Legislator Case Law & Legislation
2022-11-09 Nr. AB-26856-3-62-3-00845-2021-6 AI generated

2022-11-09 Nr. AB-26856-3-62-3-00845-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-11-09 Nr. AB-26856-3-62-3-00845-2021-6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2022-11-09 Nr. AB-26856-3-62-3-00845-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. TA-583-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00845-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, jog bausmę atliko Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. kamerose, kurių plotas buvo nuo 8 kv. m iki 26 kv. m ir kuriose nuolat buvo 8 asmenys, įskaitant ir pareiškėją. Buvo kalinamas 10 būrio 101, 102 kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais numatytas gyvenamasis plotas. Plotas nebuvo užtikrintas ir kitose patalpose. Gyvenamąjį plotą mažino patalpoje esantys baldai bei kitas inventorius. Taip pat nebuvo užtikrinta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu, nebuvo ventiliacijos, pakankamai šilumos, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. 10 būryje unitazai buvo atskirti per maža sienele, tualetai buvo įmontuoti grindyse. Dušo patalpos įrengtos be pertvarų ar užuolaidų, tuo buvo pažeistas pareiškėjo privatumas. Dėl to patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, jautė diskomfortą. Sanitariniame mazge nebuvo oro šalinimo sistemos. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, veidrodis, praustuvė, spintelė. Kamerose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, vasarą pakildavo iki 35 laipsnių, nebuvo leidžiama turėti ventiliatoriaus. Pravieniškių PN-AK administracijos žodžiu prašė ne kartą išmatuoti temperatūrą, tačiau buvo atsisakoma tai daryti. Kameros neremontuotos, sienos ir lubos pasidengę pelėsiu, grybeliu, drėgnos, dažai nuo sienų atsilupę, sienos nepritaikytos valymui. Patalpose buvo tarakonų bei kitų parazitų, jie nebuvo naikinami. Gyvenimas tokiose sąlygose pareiškėjui sukėlė ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius išgyvenimus. Esant ribotoms galimybėms judėti, būnant perpildytoje kameroje, neužtikrinus minimalaus gyvenamo ploto, neišvengiamai kildavo socialinė įtampa, neužtikrintas privatumo sukėlė kančią.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrintas minimalus teisės aktuose numatytas gyvenamasis plotas. Įstaiga yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, kuri nuolatos stebi ir prižiūri patalpas, esant poreikiui atlieka parazitų naikinimą. Klozetai įrengti kabinose, antrojo sektoriaus karantino patalpose sanitarinis mazgas atskirtas sienomis nuo lubų iki grindų su durimis. Bendrose nuteistųjų dušinėse pertvarų nėra, kadangi to nenumato teisės aktai. Pirmojo sektoriaus 9, 10 būrių, antrojo sektoriaus 2 ir 10 būrių patalpos vėdinamos per langus, sanitariniuose mazguose, karantino patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, esant poreikiui galima vėdinti per langus. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą patalpose. Esant būtinumui pagal nuteistųjų rašytinius prašymus išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į įstaigos administraciją nesikreipė. Įstaigoje avarinės būklės patalpų nėra, pastatai, sienos ir lubos tvarkingi, dažai neatsilupę, tinkas nebyra. Patalpos remontuojamos pagal poreikį.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK.

6. Teismas, akcentavęs valstybės atsakomybės sąlygas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 2.1 ir 2.2 papunkčiais, pagal kuriuos pataisos įstaigoje bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,1 kv. m ploto, o kamerų tipo patalpose – 3,6 kv. m, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ploto užtikrinimo aspektu, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie patalpų, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas plotą ir miegamųjų vietų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. teko 3,13 kv. m ploto kamerų tipo patalpoje, taigi pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpoje (13 parų trūko 0,47 kv. m ploto). Teismas šiuo aspektu konstatavo atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismas akcentavo, kad kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Teismas taip pat nustatė, kad bendrabučio tipo patalpose pareiškėjui teko nuo 3,175 iki 3,612 kv. m ploto ir turėjusi tekti ploto norma (3,1 kv. m) pažeista nebuvo.

7. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pataisos įstaigos pirmame sektoriuje dušų neskiria pertvaros. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste teismas akcentavo, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaros dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos įstaigas nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. Teismas nustatė, kad pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu pirmame sektoriuje buvo pažeidžiamas nuo 2020 m. birželio 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d., t. y. 11 dienų (naudojantis dušu kartą per savaitę).

8. Teismas, ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste įvertinęs bylos duomenis, atmetė skundo argumentus dėl privatumo antro sektoriaus dušo patalpose neužtikrinimo, 10 būrio sanitarinių mazgų netinkamo įrengimo, privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimo, kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams.

9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo laikymo sąlygos (nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. jam teko 3,13 kv. m, t. y. 13 parų trūko 0,47 kv. m ploto kamerų tipo patalpose; nuo 2020 m. birželio 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. neužtikrintas privatumas pirmo sektoriaus dušinėje, t. y. 11 dienų) galėjo sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, todėl egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Atitinkamai, valstybei kyla prievolė atlyginti žalą.

10. Teismas iš bylos duomenų nenustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreiptųsi į sveikatos priežiūros tarnybą dėl pablogėjusios sveikatos. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas atsižvelgė į pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, į pareiškėjo patirtą diskomfortą. Teismas nenustatė, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Pareiškėjas patyrė papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, todėl yra pagrindas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Teismas, atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką dėl tokio pobūdžio bylose priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių, į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendė, jog 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra adekvati pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.

III. 11. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 2 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

12. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas klaidingai priskyrė karantino patalpas kamerų tipo patalpoms, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. Teismas vertino, kad tūrėtų būti taikomas minimalus 3,6 kv. m. ploto reikalavimas. Atsakovo atstovas pažymi, kad pataisos namų kamerų tipo patalpos yra sąlyginai mažo ploto (nuo 5 iki 20 kv. m) ir turi nedaug miegamų vietų, tuo tarpu karantino patalpos, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, yra 40,69 kv. m. ploto ir turi 13 miegamų vietų. Atsižvelgiant į tai, karantino patalpos tūrėtų būti priskiriamos bendrabučio tipo patalpoms ir joms tūrėtų būti taikomas 3,1 kv. m minimalaus ploto reikalavimas. Aktualu tai, kad ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau.

13. Atsakovo atstovas dėl pareiškėjo pažeistų teisių gynimo būdo akcentuoja, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl ginčo dalyko sukeltų pasekmių, taip pat nenustačius, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, patirta neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.

14. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d., atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad dėl 13 parų minimalaus ploto bei 11 kartų privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, jai kompensuoti iš atsakovo pareiškėjui priteisė 150 Eur. Kitos pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų nebuvo pripažintos nepagrįstomis ir kita skundo dalis atmesta.

17. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas klaidingai priskyrė karantino patalpas kamerų tipo patalpoms ir vertino, kad pareiškėjui tūrėtų būti taikomas minimalus 3,6 kv. m. ploto reikalavimas. Karantino patalpos tūrėtų būti priskiriamos bendrabučio tipo patalpoms, taikant 3,1 kv. m minimalaus ploto vienam asmeniui reikalavimą. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.)). Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

19. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas karantino patalpas nepagrįstai priskyrė kamerų tipo patalpoms ir vertino, kad pareiškėjui tūrėtų būti taikomas minimalus 3,6 kv. m. ploto reikalavimas. Pirmosios instancijos teismo vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, pagal kurią karantino patalpose vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto (žr., pvz., 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1907-525/2018; 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-592-624/2017; 2015 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1003-858/2015).

20. Pažymėtina, kad atsakovo atstovo Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) pareiškėjui neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų.

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

22. Nagrinėjant atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 ir kt.).

23. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-492/2020).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (13 parų pažeista minimali gyvenamojo ploto norma, 11 kartų neužtikrintas privatumas naudojantis dušu), atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui pagrįstai priteistas 150 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

25. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir nustatė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė