Legislator Case Law & Legislation
5b3f9324-ed83-4b97-8d6c-2c0cdeb198d7 AI generated

5b3f9324-ed83-4b97-8d6c-2c0cdeb198d7 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 5b3f9324-ed83-4b97-8d6c-2c0cdeb198d7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės, Neringos Å vedienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pagautė“ apeliacinį skundÄ , pareikÅ¡tÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų valdymo sistemos“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pagautė“ dėl skolos priteisimo ir sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pagautė“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų valdymo sistemos“ dėl sumokėtos kainos dalies grÄ Å¾inimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama: pirma, pripažinti 2013 m. balandžio 24 d. licencinės sutarties atsisakymÄ negaliojančiu; antra, priteisti iÅ¡ atsakovės 12 856,25 Lt skolÄ , 488,54 Lt delspinigius ir procesines Å¡eÅ¡ių procentų palÅ«kanas.

Legislator headnote

AI generated

5b3f9324-ed83-4b97-8d6c-2c0cdeb198d7 · Vilniaus apygardos teismas: IeÅ¡kovė tripliku dar kartÄ pabrėžė, jog ji sutarties 3.1.3 punktu suteikė programai keturių mėnesių garantijÄ . IeÅ¡kovė teismo posėdyje, oponuodama atsakovės teisme iÅ¡sakytam argumentui dėl bÅ«tinybės įdiegti trečiųjų asmenų programas, diegiant ginčo programÄ , paaiÅ¡kino, jog atsakovė nesirėmė Å¡ia aplinkybe, reikÅ¡dama prieÅ¡ieÅ¡kinį. Vadinasi, ji keičia prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindÄ . Tai, kad, siekiant įdiegti ginčo programÄ , reikėjo įdiegti ir trečiųjų asmenų programas, nereiÅ¡kia, jog ginčo programa yra nekokybiÅ¡ka.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                              Civilinės bylos numeris 2A-1995-585/2015                             Teisminio proceso numeris 2-68-3-00434-2014-7            Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14.; 121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                          N U T A R T I S             2015 m. gegužės 11 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės, Neringos Å vedienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pagautė“ apeliacinį skundÄ , pareikÅ¡tÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų valdymo sistemos“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pagautė“ dėl skolos priteisimo ir sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pagautė“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų valdymo sistemos“ dėl sumokėtos kainos dalies grÄ Å¾inimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama: pirma, pripažinti 2013 m. balandžio 24 d. licencinės sutarties atsisakymÄ negaliojančiu; antra, priteisti iÅ¡ atsakovės 12 856,25 Lt skolÄ , 488,54 Lt delspinigius ir procesines Å¡eÅ¡ių procentų palÅ«kanas.

Pasak ieÅ¡kovės, Å¡alys 2013 m. balandžio 24 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo parduoti atsakovei programinę įrangÄ â€žPay Premium“, teikti terminuotas konsultavimo paslaugas ir keturių mėnesių garantijÄ , o atsakovė įsipareigojo sutarties nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovė įdiegė programinę įrangÄ , nuotoliniu bÅ«du ir darbovietėje teikė aptarnavimo, konsultavimo ir mokymo paslaugas. Atsakovė laiku sumokėjo pirmÄ jÄ Ä¯mokÄ , daugiau negu tris mėnesius vėlavo sumokėti antrÄ jÄ Ä¯mokÄ , o trečiosios įmokos apskritai nesumokėjo.

IeÅ¡kovė, suėjus antrosios įmokos mokėjimo terminui, geranoriÅ¡kai domėjosi, kaip atsakovei sekasi dirbti su įsigyta programine įranga, pasiÅ«lė papildomas konsultacijas ir pratęsė nepanaudotų konsultacinių valandų galiojimÄ iki 2013 m. rugsėjo 30 d. IeÅ¡kovė, atsakovei sumokėjus antrÄ jÄ Ä¯mokÄ , teikė jai konsultacijas iki 2013 m. lapkričio 6 d. ir paragino sumokėti trečiÄ jÄ Ä¯mokÄ . Atsakovė atsisakė tÄ padaryti, motyvuodama tuo, kad programinė įranga turi trÅ«kumų.

Nepaisant to, jog buvo pasibaigęs garantinis terminas, ieÅ¡kovė patikrino ginčo programÄ ir nustatė, kad ji neturi trÅ«kumų. IeÅ¡kovė 2013 m. lapkričio 19 d. dar kartÄ paragino atsakovę atsiskaityti, o ji pateikė ieÅ¡kovei naujus keturis klausimus. IeÅ¡kovė, patikrinusi ginčo programÄ , atsakė į atsakovės pateiktus klausimus. Atsakovė 2013 m. gruodžio 18 d. pateikė ieÅ¡kovei pretenzijÄ , kuria pareikalavo, kad atsakovė nemokamai konsultuotų arba grÄ Å¾intų sumokėtus pinigus.

IeÅ¡kovė 2013 m. gruodžio 19 d. atsakė atsakovei, jog jos pretenzijoje įvardyti klausimai yra ne programinės įrangos trÅ«kumai (klaidos), o atsakovės netinkamų veiksmų, atliekamų dirbant su programine įranga, pasekmė. IeÅ¡kovė neatsisakė konsultuoti, bet sutiko tÄ daryti tada, kai atsakovė sumokės trečiÄ jÄ Ä¯mokÄ ir papildomÄ mokestį už konsultacijÄ . Atsakovė 2013 m. gruodžio 20 d. pranešė, jog atsisako pirkimo-pardavimo sutarties. Pasak ieÅ¡kovės, ji, kitaip negu atsakovė, nuosekliai vykdė bendradarbiavimo pareigÄ .

IeÅ¡kovė 2014 m. sausio 3 d. pasiÅ«lė atsakovei atvykti į jos biurÄ arba leisti jai nuotoliniu bÅ«du prisijungti prie atsakovės kompiuterių ir taip parodyti konkrečius sprendinius. Atsakovė nereagavo į ieÅ¡kovės siÅ«lymÄ . Iki atsakovė atsisakė sutarties, jos praÅ¡ymu antstolis 2013 m. gruodžio 13 d. užfiksavo faktines aplinkybes, atsakovės manymu, programos „Pay Premium“ klaidas. Pasak ieÅ¡kovės, tai ne klaidos, o atsakovės darbuotojų darbo su Å¡ia programa įgÅ«džių stoka.Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovės materialiniais subjektiniais reikalavimais.

Pasak atsakovės, programa „Pay Premium“ turėjo esminių kokybės trÅ«kumų, dėl kurių ji negalėjo bÅ«ti naudojama pagal tikslinę paskirtį. Todėl atsakovė atsisakė Å¡ios programos pirkimo-pardavimo sutarties. Atsakovė ne kartÄ prašė, kad ieÅ¡kovė paÅ¡alintų programos klaidas, bet ji to nepadarė. Todėl ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti, kad atsakovė sumokėtų programos kainÄ .Atsakovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuris, sujungus bylas, tapo prieÅ¡ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 28 489,45 Lt ir procesines Å¡eÅ¡ių procentų palÅ«kanas.

Pasak atsakovės, ji testavo ginčo programÄ ir nustatė kritinių klaidų, kurios konstatuotos antstolio 2014 m. sausio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Atsakovė, esant nustatytoms programos klaidoms, ne kartÄ kreipėsi į ieÅ¡kovę, praÅ¡ydama paÅ¡alinti klaidas. IeÅ¡kovė nepaÅ¡alino klaidų, todėl atsakovė nusprendė nebenaudoti ginčo programos. Atsakovė teigia, jog programos nekokybiÅ¡kumas pasireiÅ¡kia tuo, jog ji nesuderinta su Darbo kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimais.

Tokie programos trÅ«kumai yra esminiai, nes jos paskirtis – tinkamai apskaičiuoti darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, tinkamai apskaityti darbo ir poilsio laikÄ . Atsakovei atsisakius sutarties, ieÅ¡kovė privalo grÄ Å¾inti atsakovei jos sumokėtÄ kainos dalį.IeÅ¡kovė nesutiko su prieÅ¡ieÅ¡kiniu. Papildomai akcentavo, jog atsakovė sutarties nustatytu terminu, skaičiuotinu nuo sutarties sudarymo dienos, nesikreipė į ieÅ¡kovę dėl programos grÄ Å¾inimo, todėl ieÅ¡kovė neturi pagrindo grÄ Å¾inti atsakovei jos už ginčo programÄ sumokėtų pinigų (sutarties 8.8 punktas).

Sutartyje nustatytas garantinis terminas. Atsakovė Å¡iuo terminu nereiÅ¡kė ieÅ¡kovei pretenzijų dėl jos nurodomų programos trÅ«kumų / klaidų. Atsakovė dubliku papildomai akcentavo, jog ieÅ¡kovė neinformavo atsakovės, kad, naudojant tam tikras darbo užmokesčio ar darbo ir poilsio laiko apskaitos funkcijas, reikia papildomai sukonfigÅ«ruoti programÄ . Be to, ieÅ¡kovė neperdavė atsakovei iÅ¡samios naudojimosi programa instrukcijos, kurioje bÅ«tų aptarti naudojimosi atskiromis programos funkcijomis ypatumai.

Pasak atsakovės, Å¡alys sutarties 3.1 punktu susitarė dėl neatlygintino programos aptarnavimo termino, bet ne dėl kokybės garantijos termino. Be to, Å¡is terminas yra trumpesnis negu įstatymo nustatyti garantiniai terminai. Pasak atsakovės, ji laiku pareiÅ¡kė pretenzijÄ dėl ginčo programos kokybės, todėl jos reikalavimas grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainos dalį yra pagrįstas. Atsakovė teigia, jog sutarties 8.8 punkte ir Civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nustatyti skirtingi sutarties atsisakymo pagrindai.

IeÅ¡kovė tripliku dar kartÄ pabrėžė, jog ji sutarties 3.1.3 punktu suteikė programai keturių mėnesių garantijÄ . IeÅ¡kovė teismo posėdyje, oponuodama atsakovės teisme iÅ¡sakytam argumentui dėl bÅ«tinybės įdiegti trečiųjų asmenų programas, diegiant ginčo programÄ , paaiÅ¡kino, jog atsakovė nesirėmė Å¡ia aplinkybe, reikÅ¡dama prieÅ¡ieÅ¡kinį. Vadinasi, ji keičia prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindÄ . Tai, kad, siekiant įdiegti ginčo programÄ , reikėjo įdiegti ir trečiųjų asmenų programas, nereiÅ¡kia, jog ginčo programa yra nekokybiÅ¡ka.

Atsakovė žinojo, kad, siekiant įdiegti ginčo programÄ , reikia panaudoti trečiųjų asmenų programas. Atsakovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovė neinformavo, kad, norint įdiegti ginčo programÄ , reikia įdiegti ir trečiųjų asmenų programas. Atsakovė, įdiegdama programÄ , sužinojo, kad prisiima įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Tai, kad atsakovės 2013 m. gruodžio 20 d. praneÅ¡ime nenurodyta pastaba dėl trečiųjų asmenų programų, neatima iÅ¡ atsakovės teisės remtis Å¡ia aplinkybe teisme.

Atsakovė taip pat paaiÅ¡kino, jog ji per keturis mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos negalėjo įprastinėmis sÄ lygomis iÅ¡bandyti ginčo programos, nes, nesant aiÅ¡kaus programos diegimo plano, užtruko programos diegimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu atmetė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ir tenkino ieÅ¡kinio dalį – pripažino sutarties atsisakymÄ negaliojančiu ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 12 856,25 Lt skolÄ , 251,98 Lt delspinigius ir procesines palÅ«kanas.

Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, jog ieÅ¡kovė pateikė į bylÄ neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį, kuriame yra įdiegta ginčo programa (programos versija „13.9.7.13“), ir kompaktinį diskÄ , kuriuo galima įdiegti Å¡iÄ programÄ . Aplanke „Antstolio vaizdo klipai“ yra deÅ¡imt vaizdo įrašų (nuo „Apskaita1“ iki „Apskaita10“), kuriuos 2013 m. gruodžio 3 d. užfiksavo antstolis Arminas Naujokaitis, atsakovei dirbant ginčo programa.

Pirmasis vaizdo įraÅ¡as patvirtina, jog yra naudojama ginčo programos versija „13.9.7.13“. Taigi, atsakovės naudotos ir ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktos programos versijos yra tos pačios. Pirmosios instancijos teismas, pavieniui įvertinęs atsakovės nurodomas naudojimosi ginčo programa problemas, konstatavo, jog Å¡ios problemos yra ne programos klaidos, ir padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė pardavė atsakovei kokybiÅ¡kÄ programÄ . Teismas laikė nepagrįstais ir todėl atmetė atsakovės argumentus, susijusius su jos neinformavimu apie trečiųjų asmenų programas, kurios naudojamos, veikiant ginčo programai.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovė tik teisme pradėjo remtis neinformavimo aplinkybe. Be to, akcentavo, kad atsakovė neginčija aplinkybės, jog jos atstovai dalyvavo ieÅ¡kovės rengtame ginčo programos pristatyme, kurio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino ir demonstravo ginčo programos funkcijas, galimybes, ypatumus ir specifikÄ . Teismas, vertindamas atsakovės elgesį bonus pater familias standarto aspektu, konstatavo, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, tai yra norėdamas gauti kompiuterinę programÄ su visomis veikiančiomis funkcijomis, panaÅ¡ioje situacijoje licencinę sutartį dėl ginčo programos naudojimo bÅ«tų sudaręs iÅ¡ esmės tokiomis pačiomis sÄ lygomis.

Teismas atkreipė dėmesį ir į tÄ , kad papildomų programų diegimas nėra ginčo programos trÅ«kumas ir atsakovė nesirėmė Å¡ia aplinkybe, reikÅ¡dama 2013 m. gruodžio 18 d. pretenzijÄ . Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, sprendė, kad ieÅ¡kovė tinkamai vykdė sutarties Å¡alių bendradarbiavimo pareigÄ , o atsakovė nepakankamai bendradarbiavo su ieÅ¡kove, nes sutarties nustatytu terminu neiÅ¡naudojo visų mokymosi valandų, pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas dėl programos trÅ«kumų, pasibaigus garantinio aptarnavimo ir konsultacijų teikimo terminui, vėluodama ir nevisiÅ¡kai atsiskaitė už įsigytÄ programÄ .

Teismo vertinimu, atsakovė nesiekė iÅ¡saugoti sutarties ir nepagrįstai jos atsisakė (jÄ nutraukė). Atsakovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu, pareiÅ¡kė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kinį ir patenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį. Atsakovės apeliacinis skundas, be kitų argumentų, yra grindžiamas Å¡iais argumentais:pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo programos atitiktį kokybės reikalavimams, neatsižvelgė į tÄ , kad darbo teisinių santykių reglamentavimas nėra dispozityvus ir griežtas Å¡iuos santykius reglamentuojančių teisės normų laikymasis atsakovei turi esminę reikÅ¡mę.

Atsakovės vertinimu, teisės aktams imperatyviai nustatant, kokie laikotarpiai yra aktualÅ«s, skaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, į darbo staÅ¾Ä Ä¯traukiamų nemokamų atostogų trukmę, programos funkcijų, leidžiančių jos naudotojams savo nuožiÅ«ra pakeisti vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo formulę, pasirinkti taikytinÄ vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo metodikÄ , pasirinkti į aktualų laikotarpį įtrauktinus mėnesius ir panaÅ¡iai, kvalifikavimas papildomais funkcionalumais, o ne programos klaidomis yra teisiÅ¡kai ydingas;pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino tinkamos programos kokybės reikÅ¡mę pirkėjui ir, esamus programos kokybės trÅ«kumus kvalifikuodamas neesminiais trÅ«kumais ir / ar programos papildomais funkcionalumais, Civilinio kodekso 6.217 straipsnį aiÅ¡kino ir taikė taip, kad bÅ«tų apginti vien tik programos pardavėjo interesai.

Teismas nesvarstė ir nepasisakė, ar programa pagal savo paskirtį iš viso gali būti ir kokiu būdu naudojama atsakovės veikloje, nepakeitus standartinių programos parametrų dalies, nepatikslinus naudojamų formulių ir / ar neįdiegus papildomų funkcionalumų; pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiųjų asmenų programų įdiegimas suteikia ginčo programos naudotojui daugiau ir patogesnių galimybių naudotis programa, prieštarauja bylos įrodymams. Pasak atsakovės, neįdiegus trečiųjų asmenų programų, apskritai nėra galimybės naudotis ginčo programa.

Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė tinkamai informavo atsakovę apie būtinybę įdiegti trečiųjų asmenų programas. Pasak atsakovės, jai nebuvo atskleista informacija, kad ji, siekdama naudotis ginčo programa, turės gauti trečiųjų asmenų licencijas naudoti jų programas. Aplinkybė, kad atsakovės atstovai dalyvavo pristatyme, visiškai nesiaiškinus, koks yra atsakovei pristatymo metu pateiktos medžiagos ir / ar informacijos turinys, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovei buvo tinkamai atskleista informacija apie trečiųjų asmenų programas.

Tinkamas informavimo pareigos įvykdymas negali bÅ«ti pateisintas ir bonus pater familias standartu, nes Å¡alių sutarties 1.2 punkte nustatyta, jog visos autorinės teisės į kompiuterines programas priklauso ieÅ¡kovei. Å i tinkamai neaptarta ir atsakovei netikėta (siurprizinė) ginčo programos naudojimo sÄ lyga neabejotinai turi esminę reikÅ¡mę, priimant sprendimÄ dėl jos įsigijimo;pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino abejonių dėl antstolio 2013 m. gruodžio 13 d. fiksuotos ir ieÅ¡kovės teismo posėdyje demonstruotos ginčo programos versijų tapatumo;pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė nepakankamai bendradarbiavo su ieÅ¡kove.IeÅ¡kovė, atsiliepdama į atsakovės apeliacinį skundÄ , pareiÅ¡kė, jog nesutinka su apeliaciniu skundu, praÅ¡o atmesti skundÄ ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ .

IeÅ¡kovės atsiliepimas, be kitų argumentų, yra grindžiamas Å¡iais argumentais:ieÅ¡kovė, oponuodama atsakovės argumentui dėl netinkamo Civilinio kodekso 6.217 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo, teigia, kad atsakovės veiksmai byloja, jog ji bandė įrodyti tariamÄ ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindÄ , nes nebuvo realaus pagrindo nutraukti sutartį. Atsakovė nepateikė įrodymų, susijusių su sutarties nutraukimo, kaip paskutinės priemonės, pagrįstumu. IeÅ¡kovė, savo ruožtu, pagrindė, kad ginčo programa buvo tinkama naudoti pagal paskirtį.

Pati programa yra universali, o ne individuali – pritaikyta tik atsakovei. Todėl programa turėjo kelias pasirinkimo galimybes, bet galimybės rinktis, pirma, negali būti traktuojamos klaidomis (atsakovė žinotų šiuos pasirinkimus, jeigu būtų besikonsultavusi su ieškove), antra, jeigu ir būtų pagrindas laikyti jas klaidomis, nenulėmė esminio atsakovės lūkesčių pažeidimo ir nesudarė pagrindo nutraukti sutartį, pačiai atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų; trečiųjų asmenų programų įdiegimas nėra susijęs su programos kokybe / nekokybiškumu.

Atsakovė nesirėmė Å¡ia aplinkybe, nutraukdama sutartį, todėl aptariamos aplinkybės aiÅ¡kinimasis nėra Å¡ios bylos dalykas. Be to, bylos įrodymai patvirtina, jog atsakovei buvo žinoma apie trečiųjų asmenų programas;atsakovė kelia klausimÄ dėl ginčo programos versijų tapatumo, bet nutyli svarbų faktÄ , kad neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis, iÅ¡kėlus klausimÄ dėl ekspertizės skyrimo, sugedo serveris ir nepavyko atkurti atsakovei įdiegtos programinės įrangos. Atsakovei, remiantis sutarties 4.3 punktu, ne tik tenka visa atsakomybė už programinės įrangos neiÅ¡saugojimÄ , bet ji dėl Å¡ios priežasties neturi teisės kvestionuoti ieÅ¡kovės pateiktos ir įdiegtos programinės įrangos, kuri atkurta maksimaliomis ieÅ¡kovės ir liudytojo R.

V. pastangomis, remiantis turimais duomenimis (pagal antstolio vaizdo įraÅ¡us matomÄ programos versijÄ ir informacijÄ ). Tik taip teismas galėjo patikrinti įrodinėjamas aplinkybes; atsakovė teigia, kad ji bendradarbiavo su ieÅ¡kove ir siekė iÅ¡saugoti sutartį, bet ne jos subjektyvÅ«s paaiÅ¡kinimai, o bylos įrodymai apsprendė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl jos nepakankamo bendradarbiavimo. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis).

Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas atsakovės apeliaciniu skundu, be to, neegzistuoja absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Dėl naujų įrodymų priėmimoApeliantė Å¡ios bylos apeliaciniame procese teikia įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme.

Pasak apeliantės, šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimtus naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Susipažinus su apeliantės teikiamais įrodymais, galima konstatuoti, jog šie įrodymai galėjo būti, bet nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme.

Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo priimti apeliantės teikiamus įrodymus.Dėl ginčo esmėsÅ alys 2013 m. balandžio 24 d. sudarė licencinę sutartį (t. 1, b. l. 3-4), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo parduoti, o apeliantė – pirkti darbo užmokesčio apskaitos programos „Pay Premium“ (toliau – ir ginčo programa) licencijas. IeÅ¡kovė papildomai įsipareigojo teikti neatlygintinas trisdeÅ¡imties valandų mokymo naudotis programa paslaugas. Be to, ji įsipareigojo keturių mėnesių nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos laikotarpiu teikti programos aptarnavimo paslaugas, tarp jų – nemokamai konsultuoti apeliantę programos naudojimo klausimais ir savo sÄ skaita Å¡alinti programos klaidas.

Apeliantė 2013 m. gruodžio 18 d. pareiÅ¡kė ieÅ¡kovei pretenzijÄ (t. 1, b. l. 26-31), praÅ¡ydama jos nustatytu terminu paÅ¡alinti nurodomus ginčo programos trÅ«kumus ir klaidas. IeÅ¡kovė, atsakydama į apeliantės 2013 m. gruodžio 18 d. pretenzijÄ , pareiÅ¡kė, jog netenkins jos pretenzinių reikalavimų (t. 1, b. l. 59). Apeliantė, reaguodama į ieÅ¡kovės atsisakymÄ tenkinti pretenzijÄ , 2013 m. gruodžio 20 d. praneÅ¡imu (t. 1, b. l.

32) pareiÅ¡kė, kad Civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu atsisako sutarties, ir pareikalavo grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainos dalį, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudarančiÄ 28 489,45 Lt. Apeliantė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad ginčo programa turėjo esminių trÅ«kumų, kurie kliudė jai naudotis Å¡ia programa pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės argumentus, motyvuodamas tuo, jog jos nurodomos problemos yra ne ginčo programos klaidos / trÅ«kumai.

Apeliantė nesutinka su tokiu teismo vertinimu. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad problemos, su kuriomis susidarė apeliantė, naudodamasi ginčo programa, nėra šios programos trūkumai / klaidos. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė kiekviena apeliantės nurodoma problema. Teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo išvadų ir motyvų, akcentuoja kelis esminius dalykus. Pirma, liudytojas R. V. išsamiai paaiškino ir pademonstravo, kaip pašalinti apeliantės nurodomas problemas.

Å ios problemos buvo eliminuotos, pasinaudojus atitinkamais programos parametrais (funkcijomis), kuriais nesinaudojo apeliantė. Ji apeliaciniu skundu kelia klausimÄ dėl liudytojo R. V. (ne)Å¡aliÅ¡kumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog Å¡is liudytojas anksčiau buvo ieÅ¡kovės darbuotojas, pati savaime nesudaro pagrindo abejoti jo neÅ¡aliÅ¡kumu ir objektyvumu. Juo labiau, jog Å¡is asmuo ne tik teikė paaiÅ¡kinimus (kitaip tariant, yra ne tik subjektyvios prigimties informacijos / duomenų Å¡altinis), bet ir demonstravo, kaip funkcionuoja programa.

R. V. paaiÅ¡kinimai ir demonstraciniai veiksmai yra labai reikÅ¡mingi įrodymai. Å is asmuo sukÅ«rė ginčo programÄ , vadinasi, jis geriausiai žino, kaip funkcionuoja ir kokios yra naudojimosi Å¡ia programa galimybės. Antra, ginčo programa nebuvo sukurta pagal apeliantės individualų užsakymÄ ir pritaikyta jos asmeniniam naudojimui. Programa yra skirta neapibrėžtam jos naudotojų ratui. Todėl ji ir buvo sukurta taip, kad, vykdant atitinkamas operacijas, priklausomas nuo įvairių kintamų rodiklių / elementų, egzistuotų keli pasirinkimo variantai arba programos naudotojas turėtų galimybę savaip redaguoti atitinkamus programos parametrus.

Apeliantė žinojo arba turėjo žinoti šias aplinkybes. Todėl jos reiškiamos pretenzijos dėl programos teikiamų galimybių rinktis ir savaip paveikti atitinkamas operacijas yra nepagrįstos ir ji nepagrįstai programos funkcionalumus laiko jos trūkumais / klaidomis. Trečia, apeliantės nurodomos naudojimosi programa problemos galėjo būti išspręstos, vykdant sutartį ir šalims bendradarbiaujant (Civilinio kodekso 6.200 straipsnio 2 dalis). Kaip jau buvo nustatyta, ieškovė įsipareigojo teikti neatlygintinas trisdešimties valandų mokymo naudotis programa paslaugas, be to, įsipareigojo keturių mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos laikotarpiu nemokamai konsultuoti apeliantę programos naudojimo klausimais.

IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, jog ji, atsakovei kreipusis, bÅ«tų iÅ¡mokiusi, kaip eliminuoti apeliantės iÅ¡keltas naudojimosi programa problemas. Å iÄ aplinkybę patvirtina liudytojo R. V. paaiÅ¡kinimai ir, svarbiausia, jo demonstraciniai veiksmai. Apeliantė neįrodinėjo, todėl, suprantama, ir neįrodė, kad ieÅ¡kovė nebendradarbiavo, atsisakė jÄ mokyti ir konsultuoti programos naudojimo klausimais. IeÅ¡kovės pateikti įrodymai (t. 1, b. l. 44-47) patvirtina, jog apeliantė iki 2013 m. rugsėjo 10 d. tebuvo iÅ¡naudojusi vienuolika mokymo naudotis programa valandų.

Ieškovės 2013 m. rugsėjo 3 d. elektroninis laiškas (t. 1, b. l.

43) patvirtina, jog pati ieÅ¡kovė ragino apeliantę naudotis jos teikiamomis neatlygintomis mokymo paslaugomis ir siÅ«lė susitarti dėl tolesnių mokymų. Apeliantė neiÅ¡naudojo sutarties suteiktų galimybių neatlygintinai mokytis ir taip iÅ¡vengti jos nurodomų naudojimosi programa problemų kilimo. Todėl jai pačiai tenka prisiimti savojo neveikimo, galėjusio eliminuoti jos iÅ¡keltas problemas, pasekmes. Ketvirta, apeliantė ginčo programos trÅ«kumu laiko tÄ , kad, diegiant Å¡iÄ programÄ , bÅ«tina įdiegti trečiųjų asmenų programas.

Apeliantė pagrįstai teigia, kad trečiųjų asmenų programų įdiegimas apsprendžia galimybę naudotis ginčo programa. Kitaip tariant, neįdiegus trečiųjų asmenų programų ir nesutikus su jų diegimo sÄ lygomis, nėra galimybės naudotis ginčo programa. Kita vertus, nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog bÅ«tinybė įdiegti trečiųjų asmenų programas yra ginčo programos trÅ«kumas. Sutartimi nėra aptartas klausimas dėl poreikio įdiegti trečiųjų asmenų programas.

Bet šalių, tiksliau – apeliantės, elgesys derybų ir sutarties vykdymo stadijose rodo, kad jai buvo arba turėjo būti žinoma, jog, siekiant įdiegti ir naudotis ginčo programa, būtina įdiegti trečiųjų asmenų programas. Atsakovės 2013 m. balandžio 25 d. elektroninis laiškas (t. 1, b. l.

82) patvirtina, jog vyko ginčo programos pristatymas, kuriame, be kitų asmenų, dalyvavo atsakovės darbuotojas, pagal pareigas atsakingas už programas, kuris ginčo programos diegimo klausimais elektronine forma bendravo su ieÅ¡kovės darbuotoju ir, be kita ko, patvirtino, jog įdiegė vieno trečiojo asmens programÄ (t. 4, b. l. 9). Apeliantė sutiko su Å¡ia (numanoma) sutarties sÄ lyga ir sudarė sutartį. Apeliantė ir sutarties vykdymo stadijoje nereiÅ¡kė ieÅ¡kovei pretenzijų dėl poreikio naudotis trečiųjų asmenų programomis.

Ji tik pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡kėlė šį klausimÄ . Todėl nebuvo teisėto pagrindo remiantis Å¡iuo argumentu nutraukti sutartį.IeÅ¡kovė tinkamai vykdė sutartį, pardavė apeliantei licencijÄ naudotis kokybiÅ¡ka programa, todėl, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantė neturėjo teisės atsisakyti sutarties. Be to, jeigu ir bÅ«tų pagrindas konstatuoti, jog apeliantės nurodomos naudojimosi ginčo programa problemos, susijusios su trečiųjų asmenų programų įdiegimu, yra Å¡ios programos trÅ«kumai, nebÅ«tų pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovei kyla atsakomybė už tokius trÅ«kumus.

Civilinio kodekso 6.338 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, kai sutartis ar įstatymai nenustato ko kita, pirkėjas turi teisę pareikÅ¡ti reikalavimus dėl parduotų daiktų trÅ«kumų, jeigu jie buvo nustatyti per Å¡iame straipsnyje nurodytus terminus. Vadinasi, pasibaigus tokiems terminams, pirkėjas bendru atveju netenka teisės reikÅ¡ti atitinkamų reikalavimų dėl parduoto daikto trÅ«kumų. Å io straipsnio trečiojoje dalyje, be kita ko, numatyta, jog, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trÅ«kumų gali bÅ«ti reiÅ¡kiami, jeigu trÅ«kumai nustatyti per garantijos terminÄ .

Civilinio kodekso 6.335 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog garantijos terminas pradedamas skaičiuoti nuo daiktų perdavimo, jeigu sutartis nenumato ko kita. Bylos Å¡alys pasinaudojo normos dispozityvumu ir susitarė, kad garantinis terminas skaičiuojamas nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos. Sprendžiant pagal ieÅ¡kovės 2013 m. lapkričio 26 d. praneÅ¡imÄ , adresuotÄ apeliantei (t. 1, b. l. 58), atsakovė tik 2013 metų lapkričio mėnesio pabaigoje pradėjo reikÅ¡ti ieÅ¡kovei pretenzijas dėl ginčo programos kokybės. Apeliantė neįrodė, kad kreipėsi dėl jos nurodomų ginčo programos trÅ«kumų anksčiau, negu ji, kaip yra nurodyta ieÅ¡kovės 2013 m. lapkričio 26 d. praneÅ¡ime, pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas.

Tačiau 2013 metų lapkričio mėnesio pretenzijoje nurodomus trÅ«kumus ieÅ¡kovė privalėjo matyti tuojau pat po programos perdavimo, kadangi atsakovė turėjo realiÄ galimybę iÅ¡bandyti programÄ , jÄ iÅ¡bandė, o to negalėjo padaryti jos neinstaliuodama savo naudojamame kompiuteryje ir nematydama poreikio instaliuoti trečiųjų asmenų programas. Atsakovei 2013 m. gegužės pabaigoje programa buvo perduota, atsakovė jÄ pradėjo bandyti, vadinasi, buvo įdiegusi savo naudojamame kompiuteryje (kompiuteriuose).

Akivaizdu, kad įdiegimo procedÅ«ra reikalauja pačios atsakovės nurodomų trečiųjų asmenų programų panaudojimo. Tokiomis aplinkybėmis galima konstatuoti, jog apeliantei buvo arba turėjo bÅ«ti žinoma, kad, siekiant įdiegti ir naudoti ginčo programÄ , turi bÅ«ti įdiegtos trečiųjų asmenų programos. Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog tai, kÄ apeliantė įrodinėja esant ginčo programos trÅ«kumais, buvo jos nustatyta ne vėliau negu 2013 metų gegužės pabaigoje - birželio pradžioje.

Sutartimi nustatytas keturių mėnesių ginčo programos kokybės garantijos terminas (sutarties 3.1.3 punktas), per kurį ieÅ¡kovas įsipareigojo taisyti visas programos klaidas. Å is terminas prasidėjo 2013m. balandžio 24d. ir baigėsi 2013 m. rugpjūčio 24 d. Vadinasi, apeliantės nurodomi ginčo programos trÅ«kumai buvo nustatyti pasibaigus garantijos terminui. Tokiomis aplinkybėmis galima konstatuoti, kad apeliantė, pareiÅ¡kusi pretenzijas dėl nurodomų trÅ«kumų lapkričio mėnesį, neturi teisės Civilinio kodekso 6.338 straipsnio 3 dalies pagrindu reikÅ¡ti ieÅ¡kovei pretenzijas dėl jos nurodomų programos trÅ«kumų, nes nesikreipė dėl trÅ«kumų per garantinį terminÄ .

Kita vertus, to paties straipsnio penktojoje dalyje numatyta, jog, kai sutartyje nustatytas trumpesnis nei dveji metai daikto kokybės garantijos terminas ir daikto trūkumai nustatyti, pasibaigus šiam terminui, tačiau nepraėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo daikto perdavimo dienos, pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumas atsirado iki daikto perdavimo arba dėl iki daikto perdavimo atsiradusių priežasčių, už kurias atsako pardavėjas. Anksčiau aptarti įrodymai ir šalių elektroninio susirašinėjimo duomenys (t. 1, b. l. 112) patvirtina, jog ginčo programos diegimo darbai buvo baigti 2013 metų gegužės mėnesio pabaigoje.

Nors apeliantės nurodomi ginčo programos trÅ«kumai nustatyti nepraėjus dvejiems metams nuo ginčo programos perdavimo apeliantei momento, jie atsakovei paaiÅ¡kėjo nepasibaigus keturių mėnesių garantijos terminui, todėl CK 6.338 straipsnio 5 dalis netaikytina, nes Å¡ios normos taikymas siejamas su trÅ«kumų paaiÅ¡kėjimu tik pasibaigus trumpesniam negu dviejų metų garantijos terminui. Apeliantė naudojosi ginčo programa, pirminėje sutarties vykdymo stadijoje jos naudojimo klausimais konsultavosi su ieÅ¡kove, neiÅ¡naudojo visų ieÅ¡kovės jai siÅ«lytų darbo su programa konsultavimo paslaugų, per visÄ garantijos terminÄ ir ilgÄ laiko tarpÄ jam pasibaigus nereiÅ¡kė ieÅ¡kovei pretenzijų dėl programos kokybės. PrieÅ¡ingai, ji 2013 m. lapkričio 13 d. elektroniniu laiÅ¡ku (t. 1, b. l.

49) patvirtino, jog programa tinkamai apskaičiuoja atitinkamÄ rodiklį, taip pat patvirtino, kad tokį patikinimÄ gavo ir iÅ¡ Darbo inspekcijos. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus ir iÅ¡vadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ . Todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinio skundo argumentai, kurie nebuvo iÅ¡analizuoti Å¡iame procesiniame sprendime, neturi teisinės reikÅ¡mės teisingai iÅ¡spręsti Å¡iÄ bylÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytÄ aspektÄ , nevertina kitų apeliantės argumentų, kurie kartu su Å¡iame procesiniame sprendime iÅ¡analizuotais argumentais yra suformuluoti jos apeliaciniame skunde.Apeliantė pralaimėjo ginÄÄ apeliacinės instancijos teisme, todėl ji neįgijo teisės gauti bylinėjimosi iÅ¡laidų kompensacijos.

IeÅ¡kovė, savo ruožtu, įgijo teisę gauti bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų Å¡iame bylos etape, atlyginimÄ . Ji prašė kompensuoti bylinėjimosi iÅ¡laidas, bet nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad patyrė tokias iÅ¡laidas. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos Å¡alims, nes Å¡ios iÅ¡laidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetÄ priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r ė:              palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ nepakeistÄ .                                        Teisėjai                                      Ona Gasiulytė                                           Neringa Å vedienė                                                                                       Vytautas Zelianka                                                                Â