2022-06-29 Nr. AB-17776-3-61-3-00517-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2919-881/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00517-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Vilijos Mikuckienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. E. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. E. M. (toliau – pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) pilietė. Jos šeima priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei, todėl jaučiasi nesaugi dėl persekiojimo.

3. Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus.

4. Pareiškėja, nesutikdama su Migracijos departamento sprendimu, skunde teismui nurodė, kad Migracijos departamento vykdyto tyrimo metu ji buvo nurodžiusi faktinių duomenų visumą, kuri pagrindė prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Pareiškėja priskirtina prie padidintos rizikos grupės asmenų dėl lyties ir religijos. Pareiškėja bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padariusi tvarkos ar taisyklių pažeidimų, jos pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės, vykstančio konflikto.

5. Taip pat pareiškėja teigė, kad ji visą laiką buvo geranoriška, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad ji savanoriškai neišvyktų iš šalies. Akcentavo, kad atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laiką.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir priėmė sprendimą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų pagrindu.

8. Įvertinus pareiškėjos pateiktą bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika dėl to, kad ji priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės apie jos gyvenimą (duomenys neskelbtini) stovykloje nepagrindžia patirtų grėsmių, nors ir buvo prastos gyvenimo sąlygos. Pareiškėja negalėjo detaliau paaiškinti, kodėl neišvyko kartu su savo šeima į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) prieš kelis metus.

9. Draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, jog ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjos A. E. M. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 3 punktą ir uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 4 punktą ir nusprendė įvesti duomenis į C.SIS II apie perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje 2 metus nuo išsiuntimo į kilmės šalį dienos; kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateikė prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2021 m. rugsėjo 24 d. buvo atlikta pirminė pareiškėjos apklausa, kurios metu ji nurodė, jog jos šeima priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei. Pareiškėja papasakojo, kad prieš septynis metus (duomenys neskelbtini) užpuolė Islamo valstybė (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), sugriovė jų namus, norėjo visus nužudyti, moterys buvo imamos į vergiją, todėl pabėgo į kalnus. Nurodė, kad septynis metus ji gyveno pabėgėlių stovykloje, sąlygos buvo blogos, kilo gaisrai, trūko maisto, nebuvo darbo, negalėjo lankyti mokyklos, nes yra moteris. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jų šeimos nebuvo užpuolę ar pagrobę, o jos tėvai, trys seserys ir penki broliai gyvena (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad vienam broliui suteiktas prieglobstis (duomenys neskelbtini) ir jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) migracijos specialistus su prašymu leisti prisijungti seseriai, tačiau prašymas atmestas. Aiškino, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko per Bagdadą ir Baltarusijos Respublikos miestą Minską. Nori gyventi Lietuvos Respublikoje dėl savo nesaugios padėties (duomenys neskelbtini), nes yra moteris ir priklausė (duomenys neskelbtini) religinei grupei.

12. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Pareiškėja apklausoje Migracijos departamente, teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai asmeniškai niekas negresia. Šis klausimas Migracijos departamente pareiškėjai buvo užduotas kelis kartus, siekiant įsitikinti, kad pareiškėjos pozicija tikrai yra tokia. Pareiškėja visus kartus patvirtino, kad jai asmeniškai niekas negrasino. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad kilmės valstybėje jai kyla ir / ar kiltų rimtas pavojus gyvybei ar sveikatai. Pareiškėja kaip pagrindinius išgyvenimus Migracijos departamente apklausos metu nurodė, kad jos šeima priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, jiems nuolat grasina musulmonai sunitai. Tačiau, vėliau patikslino, kad nuo (duomenys neskelbtini) nenukentėjo, tačiau bijo galimų išpuolių prieš (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, pareiškėjos pasakojimas nesudaro pagrindo vertinti tai kaip persekiojimą kilmės valstybėje, kas sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo nuostatas, dėl prieglobsčio suteikimo. Nors 2014 m. vyko (duomenys neskelbtini) genocidas, tačiau pareiškėja niekaip nesusiejo šio įvykio su asmeniniais išgyvenimais. Taigi, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio bendros žinios, niekaip susiję su pareiškėjos asmeniniais išgyvenimais.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja apklausos Migracijos departamente metu papasakojo, kad nuvyko į (duomenys neskelbtini), iš ten skrido į (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) automobiliu – iki valstybės sienos, o toliau pėsčiomis, taip atėjo į Lietuvos Respubliką. Nurodė, kad visa pareiškėjos šeima gyvena (duomenys neskelbtini) ir ji norėtų prie jų prisijungti. Tokios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad Lietuvos Respubliką pareiškėja traktuoja kaip tarpinį tašką vykstant iki Vakarų Europos. Iš byloje esančių aplinkybių nenustatyta, kad pareiškėja būtų siekusi teisėtu būdu patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją, prieglobsčio prašymą pateikė tik po to, kai sutiko Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus ir buvo pristatyta į užkardą, kas nelaikytina, jog pareiškėja elgėsi teisėtai, rūpestingai ir atsakingai.

14. Teismo vertinimu, byloje surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai galimai leidžia pripažinti tikimybę, kad pareiškėja, kaip vieniša moteris, priskirtina socialinėms grupėms, kurios galimai labiau pažeidžiamos tiek ekonomiškai, tiek socialiai, tačiau pareiškėjos pasakojimo abstraktumas, prieštaringumas ir neįtikinamumas lemia, kad individualiai pareiškėjos atžvilgiu diskriminaciniai ar panašaus pobūdžio pažeidimai nenustatyti. Iš surinktų duomenų teismas patvirtino, kad pareiškėjos tikslas nėra prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje, ji siekia vykti į (duomenys neskelbtini), kur, iš pareiškėjos žodžių, jos broliui nebuvo leista ją prisijungti kaip šeimos narį.

15. Taip pat teismas pažymėjo, kad remiantis naujausia Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – EPPB) informacija (2021 m. sausis), (duomenys neskelbtini) etnoreliginei mažumai (duomenys neskelbtini) kelia pavojų. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto vertinimu, (duomenys neskelbtini) veiksmai prilyginami genocidui, nusikaltimams žmogiškumui ir karo nusikaltimams. Vis dėlto, EPPB informacijoje nurodyta, jog vien buvimas (duomenys neskelbtini) savaime nesukelia didelės persekiojimo rizikos. Vertinant, ar prieglobsčio prašytojai kyla reali persekiojimo grėsmė, svarbu nustatyti, ar jos gyvenamąją vietą kontroliuoja (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju pareiškėja grėsmę kilmės valstybėje kildina iš (duomenys neskelbtini) keliamo pavojaus, tačiau teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas tyrimo metu konstatavo, jog nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad (duomenys neskelbtini) kontroliuoja (duomenys neskelbtini) guberniją. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog pareiškėjos nurodytas priklausymas (duomenys neskelbtini) individualaus persekiojimo rizikos jai nekelia.

16. Teismas sutiko, kad Migracijos departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, jog grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

17. Teismas nurodė, kad Migracijos departamento sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų laiką, t. y. 5 metus. Nors šio laikotarpio nustatymą Įstatymas priskiria atsakovo diskrecijai bei pagal byloje surinktą medžiagą galima daryti išvadą, jog pareiškėja kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau teismas sprendė, kad atsižvelgiant į individualią pareiškėjos situaciją, būtų proporcinga jai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas, darydamas tokią išvadą, atsižvelgė į tai, kad iš byloje surinktų įrodymų nenustatyta, jog pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką. Kadangi teismas pakeitė Migracijos departamento sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, atitinkamai pakeitė ir sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, sumažindamas terminą iki 2 metų.

III. 18. Pareiškėja A. E. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

19. Pareiškėjos nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

20. Pareiškėja dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Remiantis EPPB 2021 m. ataskaita, (duomenys neskelbtini) įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, (duomenys neskelbtini) jie gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad grėsmes nėra, nes yra sumažėjęs (duomenys neskelbtini) aktyvumas ir strateginis pajėgumas. (duomenys neskelbtini) įtaka (duomenys neskelbtini) tik sumažėjo, bet neišnyko, ką pripažįsta ir pats atsakovas. 2020 m. duomenimis, didžiąją dalį Ninevijos gubernijos kontroliuoja (duomenys neskelbtini) vyriausybė, likusią dalį – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vyriausybė. Nepaisant to, 2019–2020 m. (duomenys neskelbtini) tęsė išpuolius Ninevijos gubernijoje, atakuodama (duomenys neskelbtini) pajėgas ir civilius.

21. Aplinkybė, jog pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) tikėjimo moteriai (duomenys neskelbtini).

22. Taip pat nurodo, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

23. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Nurodo, kad įvertinus prieglobsčio prašytojos pateiktą bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, konstatuota, kad neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Jos pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, nerasta. Tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį.

25. Pareiškėjos paaiškinimas, jog iš kilmės valstybės ji išvyko išsigandusi galimo persekiojimo, nėra įtikinamas, nes: 1) nuo 2014 m. genocido iki išvykimo iš kilmės valstybės praėjo nemažas laiko tarpas; 2) nuo 2017 m. buvo paskelbta apie (duomenys neskelbtini) pralaimėjimą; 3) nors (duomenys neskelbtini) ir toliau veikia kaip sukilėlių grupė, tačiau jų veikla pastaruoju metu apima atsitiktinius išpuolius.

26. Nors, remiantis Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ESPA) (nuo 2022 m. sausio 19 d. ESPA pakeitė EPPB) pateikiamais duomenimis, pareiškėja kaip (duomenys neskelbtini) moteris priskiriama padidintos rizikos asmenų grupei, tačiau ESPA taip pat nurodo, kad net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini), taip pat, ar asmuo turi dokumentus, patvirtinančius tapatybę, jo lytį (moterys, kurias buvo pagrobę (duomenys neskelbtini) gali susidurti su visuomenės stigmatizacija). Pareiškėja nenurodė, kad jos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas ESPA ataskaitoje minimas pažeidimas. Tyrimo metu nenustatyta individualaus pobūdžio aplinkybių, kurios leistų pagrįstai spręsti, kad pareiškėja ateityje susidurs su netinkamu elgesiu dėl to, kad ji yra (duomenys neskelbtini) moteris. Be to, apklausos metu pareiškėja nenurodė kitų priežasčių, išskyrus priklausymo (duomenys neskelbtini) religiniai bendruomenei, dėl kurių ji gali patirti persekiojimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

29. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvuoja. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos duomenis, taip pat aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėja ir jos atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjos prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra motyvuojamas, konstatuojama, jog pareiškėja nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teisme, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjai buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

31. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

V. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

33. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Migracijos departamento sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėja neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, dėl to pakeitė Migracijos departamento sprendimą, t. y. nustatė, jog pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

34. Pareiškėja apeliaciniu skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas būtų tenkintas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tyrimą atliko neišsamiai, nevertino pareiškėjos asmeninių savybių, nesurinko aktualios informacijos apie pareiškėjos kilmės valstybę, nepagrįstai vadovavosi tik EPPB gairėmis, kuriose naudoti apibendrinti duomenys yra vienerių metų senumo.

35. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

36. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 straipsnio 2 dalis).

37. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

38. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

39. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018 ir kt.).

40. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

41. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Tvarkos aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (liet. be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

42. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

43. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad ji yra (duomenys neskelbtini). Prieš septynis metus (duomenys neskelbtini) užpuolė (duomenys neskelbtini), sugriovė jų namus, norėjo visus nužudyti, moterys buvo imamos į vergiją, todėl pabėgo į kalnus. Pareiškėja septynis metus gyveno pabėgėlių stovykloje, sąlygos buvo blogos, kilo gaisrai, trūko maisto, nebuvo darbo, negalėjo lankyti mokyklos, nes yra moteris.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš ESPA gairių matyti, kad ne visiems asmenims, priskiriamiems (duomenys neskelbtini) grupei, kyla tokio pobūdžio grėsmė, kuri reikštų pagrįstą persekiojimo baimę. Grėsmę gali patvirtinti šios aplinkybės: regionas kilmės šalyje (pavyzdžiui, vietovės, kuriose toliau veikia (duomenys neskelbtini)); asmens dokumentai (jų neturėjimas); lytis ir kita. Iš Migracijos departamento sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjos išsakytos baimės būti persekiojamai pagrįstumą.

Sprendime akcentuota, kad informacijos apie tai, jog (duomenys neskelbtini) vien priklausymas (duomenys neskelbtini) tikėjimui kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nerasta. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėja patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Šių aplinkybių iš esmės nenurodė ir pati pareiškėja, t. y. kad asmeniškai jai niekas negrėsė. Apklausos metu pareiškėja nurodė, kad ji 7 metus turėjo gyventi stovykloje, kur buvo blogos sąlygos (gaisrai, šaltis, nėra darbo, negalėjo mokytis), tačiau nenurodė, kad būtų kilusi grėsmė jos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjai paprasčiausiai netiko sąlygos (duomenys neskelbtini) pabėgėlių stovykloje. Tokią išvadą pagrindžia ir atsakovo surinkta informacija apie pareiškėjos kilmės šalį ir (duomenys neskelbtini) išpuolius – nuo 2014 m. įvykdyto genocido iki išvykimo iš kilmės valstybės praėjo nemažas laiko tarpas (7 metai), nuo 2017 m. buvo paskelbta apie (duomenys neskelbtini) pralaimėjimas ir nors (duomenys neskelbtini) ir toliau veikia kaip sukilėlių grupė, tačiau jų veikla pastaruoju metu apima atsitiktinius išpuolius.

Be to, nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini) regione veikia Tarptautinė migracijos organizacija bei Jungtinių tautų vystymosi programos atstovybė, kurios padeda grįžusiems įsikurti, teikia humanitarinę pagalbą. Taip pat 2021 m. balandžio mėn. (duomenys neskelbtini) vyriausybė paskelbė apie programą, kuria bus siekiama padėti nukentėjusiems (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo mėn. (duomenys neskelbtini) federalinis parlamentas priėmė (duomenys neskelbtini) moterų maitintojo netekimo įstatymą, kuriuo siekiama sukurti žalos, susijusios su konflikto metu moterų (aukų) patirto seksualinio smurto pasekmėmis atlyginimo sistemą.

Įstatymu siekiama reabilituoti, reintegruoti ir suteikti ekonomines galias murtą išgyvenusioms (duomenys neskelbtini) moterims. Nors minėtos priemonės susiduria su sunkumais jas įgyvendinant, tačiau tai vis tiek leidžia teigti, kad siekiame, kad (duomenys neskelbtini) gyvenantys (duomenys neskelbtini) būtų reintegruoti. Be kita ko, kaip nurodė pati pareiškėja, jos tėvai, trys seserys ir penki broliai gyvena (duomenys neskelbtini). Ji paaiškino, kad vienas brolis, kuriam suteiktas prieglobstis (duomenys neskelbtini), kreipėsi į (duomenys neskelbtini) migracijos specialistus su prašymu leisti prisijungti seseriai (pareiškėjai), tačiau prašymas buvo atmestas.

Tikėtina, kad nepavykus legaliai patekti į (duomenys neskelbtini), pareiškėja pasirinko nelegalios migracijos kelią, ir kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas –pareiškėja Lietuvos Respubliką traktuoja kaip tarpinį tašką vykstant iki Vakarų Europos. Atsižvelgiant į visa tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija laiko, kad Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlės statusas Lietuvos Respublikoje.

45. Įvertinusi Migracijos departamento sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėja grėsmę sieja su bendra situacija jos gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės sieja ne su tuo, kad jai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, o su bendra situacija jos kilmės valstybėje, taip pat faktiškai ekonominėmis priežastimis – stovykloje gyventi prastos sąlygos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

46. Pažymėtina, kad siekis geriau ir ramiau gyventi suteikia pabėgėliams teisę pasirinkti prieglobsčio šalį, tačiau tarptautinė teisė neleidžia pabėgėliams neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių, siekiant pasinaudoti geresnėmis gyvenimo sąlygomis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pareiškėjos siekis įsikurti (duomenys neskelbtini) su ten gyvenančiais tėvais, broliais ir seserimis yra suprantamas, nesmerktinas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo, ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Pareiškėja, siekianti susijungti su (duomenys neskelbtini) gyvenančiais šeimos nariais turi pasinaudoti teisėtomis priemonėmis.

47. Pareiškėja prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija apie pareiškėjos asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, spręstina, kad ESPA 2021 m. ataskaita rengimo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, paskutinė pareiškėjos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Dahuko gubernijoje, (duomenys neskelbtini) stovykloje. Ataskaitoje nurodoma, jog įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis, (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Pagal viešai skelbiamą informaciją (duomenys neskelbtini) 2014 metais surengė ilgalaikę ataką prieš (duomenys neskelbtini): jie buvo kankinami, žudomi, seksualiai išnaudojami, parduodami vergų turguose. Tačiau 2015 m. (duomenys neskelbtini) remiamos (duomenys neskelbtini) pajėgos (duomenys neskelbtini) iš išstūmė iš (duomenys neskelbtini) miesto. 2020 m. spalio mėn. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) regiono vyriausybės pasirašė susitarimą dėl saugumo (duomenys neskelbtini), kuris turi užtikrinti saugų gyvenimą (duomenys neskelbtini) gubernijoje, joje turi veikti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) regiono vyriausybių pajėgos, buvo dislokuotos liaudies mobilizacijos pajėgų brigados kovai prieš teroristus ir saugumo regione užtikrinimui. Atsižvelgiant į tai, pritartina išvadai, kad pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

48. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5, 99.1, 99.1.1–99.1.10 punktai). Pareiškėjos teiginiai, kad Migracijos buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų, yra nepagrįsti, nes iš Migracijos departamento sprendimo matyti, kad departamentas rėmėsi iš įvairių šaltinių surinkta informacija (pvz., minėtu (duomenys neskelbtini) įstatymu, kuriuo siekiama reabilituoti, reintegruoti ir suteikti ekonomines galias smurtą išgyvenusioms (duomenys neskelbtini) moterims, (duomenys neskelbtini) valstybės departamento 2021 m. ataskaita, įvairių tarptautinių organizacijų surinktais duomenimis). Iš sprendimo matyti, kad pareiškėjos situacija buvo įvertinta individualiai, t. y. buvo atsižvelgta į konkrečias jos nurodytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo spręsti, jog Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes.

49. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Migracijos departamento sprendimo dalį, kuria pareiškėjai atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikinta ir sprendimo dalis, kuria pareiškėja išsiųsta į kilmės valstybę ir jai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė sprendimo dalį ir nustatė, jog pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėja nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.

50. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.).

51. Pažymėtina, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos nurodytus skundo argumentu, nesuteikia pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, jog Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

52. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

53. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos A. E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Vilija Mikuckienė

Skirgailė Žalimienė