N-575-709-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-709/2012

Teisminio proceso Nr. 4-11-3-00977-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 50.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutarimo V. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. gruodžio 3 d. V. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. lapkričio 18 d., apie 13.30 val., Visagine, (duomenys neskelbtini), Visagino savivaldybės administracijos pastate, posėdžių salėje, organizavo ir dalyvavo dviejų žmonių pikete, tokiu būdu išsakydamas savo pažiūras ir nuotaikas, naudodamas plakatus su užrašais „Visagino bendruomenės viešoji akcija. Reikalauju pažadėtų kompensacijų“. Tokiais veiksmais V. D. pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (toliau – ir SĮ) 6 straipsnio 3 dalį, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1887 straipsnio 1 dalyje.

Visagino miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutarimu V. D. už ATPK 1887 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 500 Lt baudą. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltu neprisipažino, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad V. D. kaltė padarius ATPK 1887 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta. Nurodė, jog pagal SĮ 6 straipsnio 3 dalį neleidžiama organizuoti susirinkimų, mitingų, piketų ir kitokių grupių ar pavienių asmenų akcijų valstybės valdžios ir valdymo įstaigose, savivaldybių, policijos, bausmių atlikimo, socialinės reabilitacijos, taip pat krašto apsaugos, saugumo tarnybos, prokuratūros, teismų patalpose, kariniuose daliniuose ir objektuose, valstybiniuose bankuose, atominės energetikos ir kitose specialaus darbo saugos režimo arba ginkluotos sargybos saugomose įmonėse. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, V. D. asmenybę ir tai, kad jo atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės nenustatytos, metų laikotarpyje jis nėra baustas administracine tvarka, neteistas, nedirba.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. D. prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutarimą ir neskirti jam administracinės nuobaudos. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra priimtas formaliai, neobjektyviai ir be pagrindo, be to, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Teigia, jog jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, o teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus. Pažymi, kad jokio susirinkimo, mitingo, piketo ir kitokios grupės ar pavienio asmens akcijos tarybos posėdžio metu neorganizavo, netriukšmavo, elgėsi ramiai, Visagino miesto savivaldybės tarybos posėdis nebuvo sutrikdytas. Nurodo, jog 2010 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į Visagino savivaldybės administracijos direktorių, informuodamas, kad 2010 m. lapkričio 18 d. Visagino savivaldybės administracijos pastate arba prie Visagino savivaldybės administracijos pastato vyks dešimties Visagino miesto gyventojų akcija dėl kompensacijų, tačiau Visagino miesto savivaldybės administracijos direktorius raštu informavo jį apie tai, jog tokios akcijos organizuoti negalima, todėl, pasak apelianto, jis akcijos neorganizavo, o į Visagino miesto savivaldybės tarybos posėdį, norėdamas pasisakyti posėdžio metu svarstomu klausimu, atvyko dalyvauti vienas. Apeliantas taip pat pabrėžia, kad teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, neįvertino jo sunkios materialinės padėties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju V. D. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 1887 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 1887 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimas užtraukia baudą nuo 500 Lt iki 2 000 Lt arba administracinį areštą iki 30 parų. Taigi ATPK 1887 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė norma, šiuo atveju nukreipianti į SĮ, todėl, surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio straipsnio pagrindu, turi būti nurodytos konkrečios SĮ nuostatos, kurias jis pažeidė. Atsižvelgiant į tai, V. D. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole aiškiai nurodyta, kad jis kaltinamas pažeidęs SĮ 6 straipsnio 3 dalį, kuri numato, jog neleidžiama organizuoti susirinkimų, mitingų, piketų ir kitokių grupių ar pavienių asmenų akcijų valstybės valdžios ir valdymo įstaigose, savivaldybių, policijos, bausmių atlikimo, socialinės reabilitacijos, taip pat krašto apsaugos, saugumo tarnybos, prokuratūros, teismų patalpose, kariniuose daliniuose ir objektuose, valstybiniuose bankuose, atominės energetikos ir kitose specialaus darbo saugos režimo arba ginkluotos sargybos saugomose įmonėse.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. D. padarė ATPK 1887 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl V. D. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą daryti. Pabrėžtina, kad aplinkybė, jog nagrinėjamo įvykio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo į Visagino miesto savivaldybės tarybos posėdį atvyko dalyvauti vienas, asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą nepaneigia ir jo atsakomybės nepašalina, kadangi SĮ 6 straipsnio 3 dalis inter alia numato, jog neleidžiama organizuoti <...> kitokių <...> pavienių asmenų akcijų valstybės valdžios ir valdymo įstaigose, savivaldybių <...> patalpose.

Pasisakydama dėl administracinės nuobaudos individualizavimo, teisėjų kolegija pažymi, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Tačiau ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17-103/2007; 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1396/2007 ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės egzistuoja.

Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju nebuvo nustatytos V. D. atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens materialinė padėtis sunki (b. l. 112–114), anksčiau už analogiškus pažeidimus jis baustas nebuvo (b. l. 16–19), nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu elgėsi ramiai, netriukšmavo, nekliudė savivaldybės darbuotojams nukabinti plakatus, o pažeidimą padarė siekdamas įgyvendinti savo teisę išreikšti nuomonę dėl Visagino miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu svarstomo klausimo (b. l. 2–5, 21–23, 29, 96–102, CD laikmenos su Visagino miesto savivaldybės tarybos posėdžio garso įrašais ir nuotraukomis), tuo tarpu žodžio laisvė yra ypatinga vertybė, be kita ko, ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir paskyrus V. D. švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje už padarytą pažeidimą, todėl šiuo atveju yra pagrindas pareiškėjo atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, netinkamai įvertino visas pareiškėjo atsakomybei reikšmės turinčias aplinkybes, todėl skundžiamas Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutarimas yra keistinas, už ATPK 1887 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą V. D. skiriant įspėjimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutarimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1887 straipsnio 1 dalyje, ir už šio pažeidimo padarymą skirti jam įspėjimą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas