2023-04-19 Nr. AB-8534-3-61-3-03431-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-459-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03431-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. D. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriui, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba Aplinkos ministerijos), dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja Z. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 1SS-1389-(5.59 E.) (toliau – ir NŽT sprendimas) ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 48SD-10318-(14.48.136E) (toliau – ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimas).

2. Pareiškėja nurodė:

2.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. G., miręs (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 3 ha žemę (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)) bei atnaujino mirusio S. G. įpėdinei Z. D. terminą pateikti NŽT nuosavybės teisę įrodančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio žemės savininko S. G. valdytą žemę.

2.2. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1248-(14.48.2.) patvirtino asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra žemės sklypus Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą. Į sąrašą pirmu numeriu įtraukta Z. D.. Žemėtvarkos specialistai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje pretendentei pasiūlė tris sklypus, priklausančius laisvos žemės fondui. Iš pasiūlytų trijų sklypų pretendentės atstovė pasirinko sklypą Nr. 3 (2,14 ha ploto). 2019 m. rugpjūčio 12 d. vykusio pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą susirinkimo metu pritarta siūlomam 2,14 ha sklypui Nr. 3. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1871-(14.48.2) į sąrašą pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį į I eiliškumo grupę, įtraukta Z. D. dėl 2,14 ha ploto žemės sklypo, plane pažymėto Nr. 1110-4, susigrąžinimo natūra. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geoteka“ matininkas pateikė atsakovui suformuotas nuosavybės teisių atkūrimo bylas, tačiau atsakovas 2021 m. vasario mėnesį sugrąžino UAB „Geoteka“ elektroninę žemės sklypo (projektinis Nr. 1110-4) kadastro duomenų bylą tikslinimui bei nurodė pateikti (duomenys neskelbtini) projekto pakeitimo planinę medžiagą, kurioje pretendentei Z. D. nuosavybės atkūrimui būtų suformuotas tik (duomenys neskelbtini)ribose esantis plotas, o (duomenys neskelbtini) teritorijoje esantis plotas pervedamas į laisvą žemės fondą.

2.3. Gavusi minėtą informacija pareiškėjos atstovė 2021 m. kovo 18 d. prašymu kreipėsi į atsakovą dėl informacijos apie suformuotą žemės sklypą Nr. 1110-4 pateikimo.

2.4. Ginčijamu NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimu, be kita ko, nurodyta, kad Z. D. žemės sklypas gali būti atkuriamas natūra tik (duomenys neskelbtini)teritorijos ribose, nes nustatyta, kad suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr.1110-4) kerta (duomenys neskelbtini) ribas.

2.5. NŽT 2021 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus rajono skyriaus sprendimą paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjos vertinimu, nėra jokių objektyvių priežasčių pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Pareiškėja pažymi, kad žemės sklypas Nr. 1110-4 priklauso laisvos žemės fondui ir yra toje pačioje (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, todėl nėra jokių kliūčių nuosavybės teisių atkūrimui.

4. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad patikrinus UAB „Geoteka“ matininko parengtą žemės sklypo (projektinis Nr. 1110-4) kadastro duomenų bylą ir planą buvo nustatyta, kad dalis natūra grąžinamo žemės sklypo suprojektuota ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Todėl Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1039- (14.48.2 E.) (toliau – ir Įsakymas Nr. 1039) patikslino pareiškėjai projektui prilygintame plane suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. 1110-4) plotą bei ribas, patvirtindamas tik (duomenys neskelbtini) grąžinamą natūra žemės plotą (0,3528 ha). Kadastrinė matavimų byla buvo grąžinta kadastrinius matavimus atlikusiai įmonei UAB „Geoteka“ tikslinimui, pateikiant Vilniaus rajono skyriui (duomenys neskelbtini) projekto pakeitimo planinę medžiagą, kurioje pareiškėjai nuosavybės atkūrimui būtų suformuojamas tik (duomenys neskelbtini) ribose esantis plotas, o (duomenys neskelbtini) teritorijoje esantis plotas pervedamas į laisvą žemės fondą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Įsakymo Nr. 1039 pareiškėja neginčijo, jis yra galiojantis.

6. Atsakovas paaiškino, kad pagal teisinį reglamentavimą, tuo atveju, jeigu kaimas, kuriame grąžinama žemė, iki nacionalizacijos (1940 metų) buvo išskirstytas į vienkiemius – piliečiams grąžinamas natūra žemės sklypas formuojamas iki nacionalizacijos turėtoje žemėje, o tuo atveju, jeigu kaimas iki nacionalizacijos nebuvo išskirstytas į vienkiemius, t. y. žemė buvo valdyta rėžiais – žemės sklypai rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose piliečiams sugrąžinti natūra formuojami visoje to kaimo teritorijoje pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika), reikalavimus.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2021 m. kovo 17 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių dėl informacijos suteikimo apie galimybę perkelti žemę iš (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos į kitą vietą, susipažinti su (duomenys neskelbtini) kaimo ribomis, šiame kaime esančiais laisvos žemės plotais, įsigyti žemės sklypą „pažymėta geltona spalva“ bei susipažinti su dokumentais, susijusiais su žemės grąžinimo procesu. NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimu pareiškėja informuota, kad pagal jos 2019 m. birželio 25 d. pateiktą prašymą „grąžinti nekilnojamąjį turtą natūra, t. y. 3 ha žemės, kurią valdė buvęs savininkas S. G.“, teismo sprendimą bei pagal nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus pareiškėjai žemės sklypas gali būti atkuriamas tik (duomenys neskelbtini) kaime.

8. Pareiškėja pateikė Nacionalinei žemės tarnybai skundą. NŽT sprendimu informavo pareiškėją, kad pagal turimus dokumentus (planus) buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) kaimas iki 1940 metų buvo išskirstytas į vienkiemius. Taigi, rengiant žemės sklypų planus pareiškėjai natūra grąžinami žemės sklypai turėjo būti projektuojami tik buvusio žemės savininko S. G. iki nacionalizacijos turėtoje žemėje, o ne bet kurioje (duomenys neskelbtini) kaimo vietoje, laisvos žemės fondo žemėje (t. y. žemėje, kurios susigrąžinti piliečiai nepageidavo). Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi esamą situaciją, pavedė Vilniaus rajono skyriui pagal Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos“, reikalavimus, nustatyti buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) kaime turėto žemės sklypo vietą. Nacionalinė žemės tarnyba raštu informavo pareiškėją apie minėtą pavedimą, be to, nurodė, kad dėl galimybės grąžinti buvusio savininko S. G. žemę natūra pareiškėja bus informuota atskiru Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus raštu.

9. Atsakovas vertino, kad pareiškėjos ginčijami sprendimai nesukėlė jai teisinių pasekmių. Pareiškėja neskundė įsakymo, kuriuo buvo sumažintas žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 1104 plotas, todėl net ir panaikinus ginčijamus sprendimus pareiškėjai negalės būti atkurtos nuosavybės teisės kitame kaime, nei turėta buvusio savininko S. G. valda.

10. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2021 m. spalio 19 d. raštais Nr. 48Sd-16243-(14.48.104.) ir Nr. 48SD-16278-(14.48.136 E.) išsiuntė pareiškėjai ir jos atstovei kvietimus dėl buvusio žemės savininko S. G. valdos kartografavimo, tačiau nei pareiškėja, nei jos atstovė nurodytu laiku į paskirtą vietą neatvyko, todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti kaip įmanoma greičiau atkurti nuosavybės teises į išlikusi nekilnojamąjį turtą neįgyvendinamas, kadangi pati pareiškėja nesiima ir vengia atlikti veiksmus, kad kuo skubiau būtų kartografuota buvusi S. G. žemės valda.

II. 1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjos Z. D. skundą.

2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

2.1. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius parengė 2019 m. rugpjūčio 20 d. pažymą Nr. 48NPAŽ-1-(14.48.133.) „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, pagal kurią pareiškėja buvo įrašyta į Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1248-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ patvirtintą eilę grąžinamam natūra 3 ha žemės sklypui suprojektuoti.

Rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui pareiškėjai sugrąžinti natūra (iki nacionalizacijos turėtoje vietoje) buvo suprojektuoti du bendro 3 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypai (projektiniai Nr. 1115 (0,86 ha) ir Nr. 1110-4 (2,14 ha)). Pareiškėjai projektui prilyginamuose planuose grąžinti natūra suprojektuotas 0,86 ha žemės sklypas (projektinis Nr. 1115), jo vieta ir ribos, nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, patvirtintos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 9 d.

įsakymu Nr. 48VĮ-1443-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“. Suprojektuoto grąžinti natūra 2,14 ha žemės sklypo (projektinis Nr. 1110-4) vieta ir ribos, nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, patvirtintos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1871-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2019-10-09 įsakymo Nr. 48VĮ-1443-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“ pakeitimo“.

UAB „Geoteka“ matininkui žemės sklypą (projektinis Nr. 1115) paženklinus vietovėje, parengus žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei planą, pareiškėjai Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 48S-28-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Z. D.“ atkurtos nuosavybės teisės į 0,86 ha žemės, ją sugrąžinant natūra. Sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į 2,14 ha savininko turėtos žemės plotą bus atkurtos vėliau. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui patikrinus UAB „Geoteka“ matininko parengtą žemės sklypo (projektinis Nr. 1110-4) kadastro duomenų bylą ir planą buvo nustatyta, kad dalis natūra grąžinamo žemės sklypo suprojektuota ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) kaime.

Todėl Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1039- (14.48.2 E.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019-10-09 įsakymu Nr. 48VĮ-1443-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“, pakeitimo“ patikslino pareiškėjai projektui prilyginame plane suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. 1110-4) plotą bei ribas, patvirtindamas tik (duomenys neskelbtini) kaime grąžinamą natūra žemės plotą (0,3528 ha).

2.2. Pareiškėjos atstovė D. M. 2021 m. kovo 18 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių prašydama pateikti informaciją apie galimybę perkelti žemę iš (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos į kitą vietą, susipažinti su (duomenys neskelbtini) kaimo ribomis, bei šiame kaime esančiais laisvos žemės plotais bei galimybės įsigyti žemės sklypą „pažymėta geltona spalva“ bei susipažinti su dokumentais, susijusiais su žemės grąžinimo procesu.

2.3. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2021 m. birželio 30 d. raštu Nr. 48SD-10318- (14.48.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė pareiškėjai atsakymą, kuriame nurodė, kad NŽT Vilniaus skyriui buvo pateikta 2020m. liepos 28 d. žemės sklypo (projektinis Nr. 1110-4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) elektroninė kadastrinių matavimų byla. Patikrinus pateiktoje elektroninėje žemės sklypo (projektinis Nr. 1110-4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byloje esančius dokumentus, pareiškėjai suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. 1110-4) dokumentaciją bei naujausią ortofoto žemėlapį buvo nustatyta, kad suprojektuotas minėtas žemės sklypas (projektinis Nr. 1110-4) kerta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimo ribas. Todėl pareiškėjai žemės sklypas gali būti atkuriamas tik (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos ribose natūra. Atsižvelgiant į nustatytus trūkumus, elektroninė kadastrinių matavimų byla buvo grąžinta kadastrinius matavimus atlikusiai įmonei UAB „Geoteka“ tikslinimui, pateikiant (duomenys neskelbtini) projekto pakeitimo planinę medžiagą, kurioje pareiškėjai nuosavybės atkūrimui būtų suformuojamas tik (duomenys neskelbtini) kaimo ribose esantis plotas, o (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje esantis plotas pervedamas į laisvą žemės fondą. Nurodė, kokiu teisiniu reguliavimu remiantis perkėlimas iš (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos į kitą vietą negalimas. Taip pat atsakyta į kitus klausimus.

2.4. Nesutikdama su NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėja pateikė skundą NŽT, kuri 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

3. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su tuo, jog jai nepagrįstai neatkurtos nuosavybės teisės į 2,14 ha sklypą, tačiau kaip nustatyta, konkrečių sprendimų ji neskundžia, t. y. nėra duomenų dėl Įsakymo Nr. 1039, dėl Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriais konkrečiai buvo spręstas klausimas dėl pareiškėjos šiame skunde nurodytų aplinkybių ir argumentų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu į 2,14 ha žemės sklypą, apskundimą, ginčijimą.

4. Nagrinėjamu atveju įvertinęs skunde nurodytas faktines aplinkybes, skundžiamų sprendimų pobūdį, teismas iš esmės sutiko su atsakovo argumentais ir konstatavo, kad ne skundžiamų sprendimų pagrindu nuspręsta pareiškėjai dėl nuosavybės teisių į 2,14 ha neatkūrimą.

5. Įvertinęs NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. birželio 30 d. sprendimo ir NŽT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo turinį teismas konstatavo, jog pareiškėjai buvo pateiktas aiškus ir konkretus atsakymas į jos pateiktus klausimus, nurodytas aktualus teisinis reglamentavimas.

6. Vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnyje, 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. vasario 1 d.), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), teismas konstatavo, kad tuo atveju, jeigu kaimas, kuriame grąžinama žemė, iki nacionalizacijos (1940 metų) buvo išskirstytas į vienkiemius, – piliečiams grąžinamas natūra žemės sklypas formuojamas iki nacionalizacijos turėtoje žemėje, o tuo atveju, jeigu kaimas iki nacionalizacijos nebuvo išskirstytas į vienkiemius, t. y. žemė buvo valdyta rėžiais, – žemės sklypai rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose piliečiams sugrąžinti natūra formuojami visoje to kaimo teritorijoje pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika).

7. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas vertino, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius ir NŽT savo atsakymuose į pareiškėjos skundus nurodė pareiškėjai išsamius ir aiškius argumentus dėl keliamų klausimų. Teismas pažymėjo, kad skundžiamais sprendimais nėra atkurtos/neatkurtos nuosavybės teisės, todėl skunde nurodyti argumentai dėl to, niekaip nedaro įtakos raštų pagrįstumui. Teismas vertino, jog atsakovo sprendimai yra išsamūs, aiškūs, motyvuoti, pagrįsti, visiškai atitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies keliamus jų turiniui reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo jų naikinti skunde nurodytais argumentais. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 8. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

9. Pareiškėja nurodo, kad turėjo teisėtą lūkestį pasitikėti viešojo administravimo funkcijas atliekančių institucijų sąžiningu pareigų atlikimu, ji pasirinko atsakovo pasiūlytus sklypus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nacionalinės žemės tarnybos specialistai valdo visą laisvos žemės fondą, jie nustato ir kontroliuoja visus galimus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl vėlesni priimti sprendimai, kuriais pradėta tikslinti jau priimtus sprendimus dėl atkuriamų žemės sklypų, kelia abejonių dėl viso nuosavybės teisių atkūrimo proceso teisėtumo ir nešališkumo. Pirmosios instancijos teismas formaliai vertino, kad pareiškėjos skundžiami teisės aktai surašyti pagrįstai ir nėra teisinio pagrindo juos naikinti, tačiau teismas nevertino, kad priimti teisės aktai (skundžiami sprendimai) prieštarauja anksčiau priimtiems teisės aktams (sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo) ir nėra pagrįsti įstatymo nustatyta tvarka, yra priimti pažeidžiant privalomą procedūrą –informuoti suinteresuotus asmenis apie priimtą sprendimą, kuris susijęs su jų teisių įgyvendinimu.

10. Pareiškėja nurodo, kad Įsakymas Nr. 1039 nebuvo laiku išsiųstas pareiškėjai. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad skundo pateikimo metu pareiškėja neturėjo danilių objektyvių duomenų apie tokį administracinį aktą. Pareiškėjos vertinimu, jos šioje byloje ginčyti sprendimai keitė 2019 m. spalio 9 d. priimtą sprendimą, todėl teismas nepagrįstai vertino, kad pareiškėja turėjo pareigą ginčyti Įsakymą Nr. 1039.

11. Pareiškėja pažymi, kad 2019 m. spalio 9 d. NŽT priimto sprendimo neteisėtumas nebuvo konstatuotas, todėl nėra aišku, kodėl ta pati institucija 2019 metais priimdama sprendimus vertino, kad toks nuosavybės teisių atkūrimas šioje kadastro vietovėje galimas.

12. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas kilusiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė aktualias materialinės ir proceso teisės normas, išsamiai motyvavo priimtą sprendimą ir apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindą naikinti teismo sprendimą.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

14. Pareiškėja byloje ginčija Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. birželio 30 d. raštą Nr. 48SD-10318- (14.48.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 1SS-1389-(5.59 E.), kuriuo atmestas jos skundas.

15. Pareiškėjos atstovė D. M. 2021 m. kovo 18 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių, prašydama pateikti informaciją apie galimybę perkelti žemę iš (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos į kitą vietą, susipažinti su (duomenys neskelbtini) kaimo ribomis bei šiame kaime esančiais laisvos žemės plotais dėl galimybės įsigyti žemės sklypą „pažymėtą geltona spalva“, taip pat susipažinti su dokumentais, susijusiais su žemės grąžinimo procesu.

16. Pirmuoju ginčijamu raštu NŽT Vilniaus rajono skyrius D. M. pateikė atsakymą nurodydamas, kad NŽT Vilniaus skyriui buvo pateikta 2020 m. liepos 28 d. žemės sklypo (projektinis Nr. 1110-4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) elektroninė kadastrinių matavimų byla. Patikrinus pateiktoje elektroninėje žemės sklypo (projektinis Nr. 1110-4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byloje esančius dokumentus, pareiškėjai suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. 1110-4) dokumentaciją bei naujausią ortofoto žemėlapį buvo nustatyta, kad suprojektuotas minėtas žemės sklypas (projektinis Nr. 1110-4) kerta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimo ribas. Todėl pareiškėjai žemės sklypas gali būti atkuriamas tik (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos ribose natūra. Atsižvelgiant į nustatytus trūkumus, elektroninė kadastrinių matavimų byla buvo grąžinta kadastrinius matavimus atlikusiai įmonei UAB „Geoteka“ tikslinimui, pateikiant (duomenys neskelbtini) projekto pakeitimo planinę medžiagą, kurioje pareiškėjai nuosavybės atkūrimui būtų suformuojamas tik (duomenys neskelbtini) kaimo ribose esantis plotas, o (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje esantis plotas pervedamas į laisvą žemės fondą. Skyrius nurodė, kad pareiškėja iki 2003 m. balandžio 1 d. nepakeitė valios dėl būdo, kuriuo atkuriama nuosavybės teisė į žemę, todėl nuosavybės teisių atkūrimas lygiaverte natūra negalimas, išaiškino, jog liekantis neatkurtas žemės plotas bus svarstomas rengiant kitą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris dar nėra paskelbtas. Taip pat nurodyta, kokiais būdais galima susipažinti su aktualios teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektu, sužinoti apie rengiamus projektus bei susipažinti su (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plotais.

17. Nesutikdama su NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėja pateikė skundą NŽT, kuri 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

18. Vadovaujantis žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos I skyriaus II skirsnio ir IV skyriaus III skirsnio nuostatomis, jeigu kaimas, kuriame grąžinama žemė, iki nacionalizacijos (1940 metų) buvo išskirstytas į vienkiemius, piliečiams grąžinamas natūra žemės sklypas formuojamas iki nacionalizacijos turėtoje žemėje, o tuo atveju, jeigu kaimas iki nacionalizacijos nebuvo išskirstytas į vienkiemius, t. y. žemė buvo valdyta rėžiais, žemės sklypai rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose piliečiams sugrąžinti natūra formuojami visoje to kaimo teritorijoje.

19. Kadangi byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kaimas iki 1940 metų buvo išskirstytas į vienkiemius, rengiant žemės sklypų planus Z. D. natūra grąžinami žemės sklypai turėjo būti projektuojami tik buvusio žemės savininko S. G. iki nacionalizacijos turėtoje žemėje, o ne bet kurioje laisvos žemės fondo žemėje.

20. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo. Atsakovas ginčijamu sprendimu pateikė visapusišką, tikslią, atitinkančią tikrąją reikalų padėtį informaciją.

21. Pažymėtina, kad pareiškėjos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą gali būti įgyvendinamos tik laikantis šios Nutarties 18 punkte įtvirtintų taisyklių, o nesant duomenų, kad faktinė situacija yra kitokia nei nurodyta šios Nutarties 19 punkte, pareiškėjai nuosavybės teisės galėtų būti atkurtos tik nustačius buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) kaime turėto žemės sklypo vietą, remiantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika. Toks pavedimas atsakovui yra duotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos.

22. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos Z. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis