2025-02-05 Nr. AB-2287-3-61-3-04648-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-17-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04648-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. E. (E.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. E. (E.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. E. (E.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – ir atsakovas, ir Institucija) išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. birželio 8 d. prašymą (institucijoje gautas 2024 m. birželio 11 d.) (toliau – ir Prašymas) ir atsakyti į jį.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pareiškėjo M. E. (E.) skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nustatė, kad pateiktas skundas atitiko ne visus ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsniuose skundui nustatytus reikalavimus, todėl 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Minėta nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti skundo trūkumus, kurioje buvo nurodyta, kad pareiškėjas skunde turi pateikti 2024 m. birželio 8 d. prašymą (skunde įvardijamas kaip raštas) ir informaciją bei ją pagrindžiančius rašytinius įrodymus: ar pranešė Institucijai apie adreso pasikeitimą ir nurodė aktualų elektroninį paštą ar kitus kontaktinius duomenis, kuriais jis būtų pasiekiamas, taip pat duomenis ar pasidomėjo jo prašymo nagrinėjimo eiga.

Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 9 d. pateikė teismui raštą dėl skundo trūkumų šalinimo (toliau – ir Raštas), kuriame nurodė, kad ne kartą Institucijos internetiniame tinklalapyje nurodytu telefonu skambino ir domėjosi apie savo Prašymo nagrinėjimą, tačiau susidūrė su nenumatytais sunkumais, nes jis apie Prašymo nagrinėjimo eigą domėjosi rusų kalba, kurios nemokėjo ar nenorėjo kalbėti atsakovo darbuotojai, todėl net negali nurodyti su kokiais konkrečiai darbuotojais buvo bendrauta, nes jie visada prisistatydavo lietuvių kalba, kuri pareiškėjui nėra suprantama.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas teismui pateikė ir 2024 m. birželio 8 d. prašymą, kuriuo kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, o kopiją pateikė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas Rašte nesuformulavo konkretaus prašymo, o tik prašė nurodyti, koks šiuo metu yra jo teisinis statusas Lietuvos Respublikoje, kai valstybės institucija dėl formalių pagrindų atsisako išduoti net laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, o teismas tenkindamas valstybės interesus atstovaujančios prokuratūros atstovo kreipimus ne tik negrąžina užsienio valstybės išduoto paso, bet ir taiko visišką nuosavybės teisių apribojimą visai užsieniečio nuosavybei bei asmeninėms kredito įstaigose esančioms sąskaitoms, neleidžiant net gauti 2023 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. Al-896 „Dėl 2024 metų minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo“ 2024 m. patvirtintą minimalių vartojimo poreikių dydį neviršiančią 446 Eur pinigų sumą, kas sudaro realius, o ne menamus diskriminacinio pobūdžio teisinius pagrindus vertinti užsieniečio, kaip antrarūšio asmens, buvimo pagrindus kaip neteisėtus ir (ar) nusikalstamus, kurių iniciatorė yra pati Lietuvos Respublikos valstybė. Pareiškėjas minėtu raštu taip pat prašo oficialaus išaiškinimo, kaip tokioje padėtyje atsidūrusiam užsieniečiui elgtis, siekiant pagrįsti savo buvimo Europos Sąjungos valstybėje narėje teisėtumą, ir kokia apimtimi Lietuvos Respublika realiai, o ne menamai garantuoja bei gina užsienio valstybės piliečio pamatines žmogaus teises ir laisves, įtvirtintas įvairiuose tarptautiniuose teisės aktuose, bei kitas ne mažiau svarbias socialines teises bei laisves, įskaitant į neabejotiną teisę į darbą, tinkamą gyvenamąjį būstą bei deramą sveikatos apsaugą.

Nustatęs, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas Prašyme kaip pagrindinį adresatą nurodė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, o kopiją pateikė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir kitoms institucijoms žiniai, įvertinęs, kad iš Prašymo turinio matyti, jog pareiškėjas nesuformulavo jokio aiškaus ir konkretaus prašymo Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas vilkina pareiškėjo prašymo išnagrinėjimą. Atitinkamai toks pareiškėjo reikalavimas, kuriuo prašoma išnagrinėti pareiškėjo Prašymą, negali būti priimtas. Anot teismo, būtent asmeniui, besikreipiančiam į atitinkamas institucijas su prašymu, skundu ar paklausimu, tenka pareiga tinkamai išdėstyti savo prašyme nurodomas aplinkybes ir tinkamai suformuluoti prašymo / kreipimosi dalyką.

Teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas net nenurodė, kad būtų kreipęsis į atsakovą ir prašęs išnagrinėti pagal jam priskirtą kompetenciją konkretų pareiškėjo prašymą, ar pateikti informaciją, atlikti kitą veiksmą, ir pagal pareigas atsakovas to neatliko. Teismas akcentavo, kad Prašyme pareiškėjas nesuformulavo jokio konkretaus prašymo Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, todėl sprendė, kad nėra pagrindo priimti pareikėjo skundą, nes tokio pobūdžio bylinėjimasis teisme būtų beprasmis.

III. Pareiškėjas M. E. (E.) atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir pažymi, kad Prašymo tikslas buvo išsiaiškinti savo, kaip užsieniečio, teisinę padėtį, kadangi vykstant teisminiams ginčams Prašyme paminėtos baudžiamosios bylos rėmuose jam valstybės institucijų yra pritaikytos kardomosios priemonės, kurios daro buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje nelegaliu, t. y. nusikalstamu iš esmės apribojant jo kaip asmens ir užsienio piliečio pamatines žmogaus teises ir laisves. Atsakovo atstovai Prašyme paminėtoje byloje nesilaiko galiojančių teisės aktų, todėl pareiškėjui nesuprantama dabartinė jo teisinė padėtis.

Pareiškėjas pažymi, kad negali kokiu nors būdu kištis ar įtakoti savo naudai teismų darbo, Prašymo tikslas buvo iš pradžių išsiaiškinti savo teisinių galimybių lauką tam, kad vėliau būtu tiksliai suformuluotas (patikslintas) kreipimasis į atsakovą. Tuo tarpu atsakovui vilkinant atsakymo rengimą, valstybinį kaltinimą palaikanti institucija tiesiogiai ar netiesiogiai provokuoja pareiškėją nusikalstamų veikų darymui, kadangi kitos valstybės tarnybos ir institucijos, remdamosi atsakovo dokumentais, rašto kreipimosi dienai pareiškėją iš esmės apribojo bazinių socialinių paslaugų gavimo prasme bei faktiškai padarė jį asmeniu, kuris šiuo metu nelegaliai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje darydamas apibendrinamojo pobūdžio išvadas, nekonkretizuodamas savo motyvų, iškreipė Lietuvos Respublikoje egzistuojantį konstitucinį teisinės valstybės principą bei verčia abejoti valstybėje egzistuojančia teisės aktų hierarchija.

Pareiškėjas mano, kad yra pažeisti jo teisėti lūkesčiai žinoti aiškią savo teisinę padėtį tikėtinų prievolių atžvilgiu.

Atsakovas Institucija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai yra subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas ir teisės aiškinimas, grindžiamas prielaidomis, išvedžiojimais, nenurodant konkrečių argumentų, kodėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta.

Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, mano, kad teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, pagrįstai vadovavosi suformuota teismų praktika. Atsakovas sutinka, kad pareiškėjo Prašyme nėra suformuluotas joks aiškus ir konkretus prašymas Institucijai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas vilkino pareiškėjo prašymo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, skundas dėl Institucijos vilkinamų veiksmų yra nepriimtinas.

Atsakovas akcentuoja, kad kreipiantis į viešojo administravimo subjektą kyla pareiga tinkamai išdėstyti savo prašyme nurodomas aplinkybes ir tinkamai suformuluoti prašymo / kreipimosi dalyką.

Atsakovas taip pat akcentuoja, kad pareiškėjo Prašymas 2024 m. birželio 17 d. raštu buvo persiųstas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prijungti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-147-718/2024. Šio rašto kopiją pareiškėjui buvo pateikta elektroniniu paštu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas skundu prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūra išnagrinėti jo prašymą ir pateikti jam atsakymą.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjo Prašymas, kurį jis prašo įpareigoti Instituciją išnagrinėti ir pateikti atsakymą, nėra skirtas institucijai (adresuotas Užsienio reikalų ministerijai, Institucijai persiųstas tik žiniai), jame nėra suformuluotų aiškių prašymų (reikalavimų) Institucijai, todėl sprendė, kad skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde pabrėžia, kad Prašymo tikslas buvo išsiaiškinti savo teisinę padėtį, kadangi vykstant teisminiams ginčams Prašyme paminėtos baudžiamosios bylos rėmuose jam valstybės institucijų yra pritaikytos kardomosios priemonės, kurios daro buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje nelegaliu, t. y. nusikalstamu iš esmės apribojant jo kaip asmens ir užsienio piliečio pamatines žmogaus teises ir laisves. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje darydamas apibendrinamojo pobūdžio išvadas, nekonkretizuodamas savo motyvų, iškreipė Lietuvos Respublikoje egzistuojantį konstitucinį teisinės valstybės principą bei verčia abejoti valstybėje egzistuojančia teisės aktų hierarchija. Pareiškėjas mano, kad yra pažeisti jo teisėti lūkesčiai žinoti aiškią savo teisinę padėtį tikėtinų prievolių atžvilgiu.

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus). ABTĮ 17 straipsnio 2 straipsnio 1 punktas nustato, kad administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai, taip pat rinkimų ginčai. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas pateikė Prašymą atsakovui (viešojo administravimo subjektui) ir mano, kad atsakovas neatsakė teisės aktų nustatyta tvarka, todėl tokį neveikimą (vilkinimą) apskundė teismui.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 10 punktas nustato, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus.

Pagal VAĮ 10 straipsnio 1 dalį viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

VAĮ 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, (toliau – ir Taisyklės). Taisyklės reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose, taip pat subjektuose, kurie teikia viešąsias paslaugas ir nagrinėja prašymus ir skundus dėl šių viešųjų paslaugų.

Taisyklių 38 punktas nurodo, kad jei institucijai yra adresuota prašymo ar skundo kopija ir tai prašyme ar skunde yra aiškiai nurodyta, institucija ją užregistruoja, įvertina prašymo ar skundo turinį, susipažindina su juo institucijos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, tačiau paties prašymo ar skundo nenagrinėja ir į jį neatsako, jei institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip. Kaip matyti iš teisinio reguliavimo, teisės aktai imperatyviai nenustato pareigos viešojo administravimo subjektui atsakyti į asmens prašymą, jei jis persiųstas kaip kopija.

Byloje nustatyta, kad Prašyme pagrindine institucija gavėja nurodyta Užsienio reikalų ministerija, o kopijos siunčiamos skirtingoms institucijoms, įskaitant ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Šių aplinkybių pareiškėjas atskirajame skunde neginčija. Prašyme konkretus reikalavimas Institucijai nesuformuluotas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas patikslino savo Prašymą arba Institucijai buvo žinoma, kad pareiškėjas nori atsakymo būtent iš jos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad, prašydamas įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, asmuo turi aiškiai įvardyti, kokius veiksmus viešojo administravimo subjektas turi atlikti, nurodyti pagrindą, kuriuo remdamasis jis prašo įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti veiksmus, bei pateikti įrodymus, kad viešojo administravimo subjektas neatliko (vilkina atlikti) ir (ar) atsisakė atlikti tam tikrų veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).

Kaip matyti iš Taisyklių 38 punkto, viešojo administravimo subjektai neturi pareigos nagrinėti prašymą, persiųstą kaip kopiją, ir pateikti atsakymą. Pareiškėjas kito teisinio pagrindo, kad tokia pareiga Institucijai numatyta, nenurodė. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokios informacijos apie tai, kad, prieš kreipdamasis į teismą, jis kreipėsi į Instituciją su prašymu atlikti reikalaujamus veiksmus, ar, kad Institucijai buvo žinoma, jog pareiškėjas nori, kad Institucija tokius veiksmus atliktų, tačiau Institucija tokių veiksmų vis tiek neatliko. Nesant teisės aktuose nustatytos viešojo administravimo subjekto pareigos atlikti veiksmus, bylinėjimasis teisme dėl veiksmų vilkinimo būtų beprasmis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl atsisakymo priimti skundą kaip nenagrinėtino ABTĮ nustatyta tvarka.

Papildomai paaiškintina pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta pareiškėjui teisės pakartotinai kreiptis į institucijas bei formuluoti konkrečius prašymus dėl informacijos pateikimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. E. (E.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė