5b31bb4d-7a4f-4d8a-9f41-2b7e8c0b8701 · Regionų administracinis teismas

    Administracinė byla Nr. I-141-320/2018    Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00380-2017-8     Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.4.; 37.2.; 55.1.3.(S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 23 d.Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Irena Varžinskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.Teismas n u s t a t ė:

               šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ joms praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka.PareiÅ¡kėjas A. B. skundu (b. l. 2-14) kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, atsakovės atstovas) priteisti jam 5000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Panevėžio apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos biuro AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus areÅ¡tinės (toliau – ir AreÅ¡tinė) kamerose, atlyginimÄ .

Skunde nurodė, kad jis nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. periodiÅ¡kai buvo laikomas Panevėžio AVPK AreÅ¡tinės kamerose, kuriose kiekvienam asmeniui gyvenamojo ploto teko mažiau kaip po 5 kv. m., dėl ko buvo apribota jo judėjimo laisvė, neužtikrinta galimybė , trukdė iÅ¡simiegoti, ramiai pailsėti, buvo priverstas nuolat sėdėti arba gulėti. Neužtikrinant minimalaus ploto normos, jam buvo padaryta 2500 Eurų žala. Kamerose nebuvo iÅ¡kvietimo mygtuko, tuo neužtikrinta galimybė iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ , neužtikrintas kalinimo saugumas, tuo jam padaryta 1500 Eurų žala.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad jam buvo suteikiamas tik 1 valandos pasivaikščiojimas, nors suimtasis ir nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke. Jo laikymo AreÅ¡tinėje laikotarpiu nebuvo įsigyta nauja patalynė. Nurodė, kad kamerose nebuvo veidrodžio, tualetai kamerose buvo atviri, todėl iÅ¡ jų sklido nemalonus kvapas, nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis tualetu, tuo jam padaryta 1000 Eurų neturtinė žala. Dėl tokių laikymo sÄ lygų Panevėžio AVPK AreÅ¡tinėje, pareiÅ¡kėjas teigė patyręs fizinius bei dvasinius iÅ¡gyvenimus.Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepime (b. l. 18-21) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, jį prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .

Paaiškino, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK Areštinės kamerose Nr. 2, Nr.3, Nr.4, Nr.6, Nr.9, Nr.13, Nr.16, Nr.23 buvo laikomas skirtingais laikotarpiais nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. spalio 12 d., pareiškėjui buvo užtikrintas 5 kv. m ploto normos reikalavimas, išskyrus 2 dienas, kaip labai nežymiai teko mažiau kaip 5 kv.m ploto. Teisės aktai nenumato reikalavimo, kad kamerose būtų įrengti signalizacijos mygtukai. Panevėžio AVPK Areštinėje yra du korpusai (postai), kuriuose visada budi policijos pareigūnai.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017-04-03 įsakymu Nr.1V-247 patvirtintų teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių (toliau- ir Taisyklės) 19.3 punkte įtvirtinta nuostata, kad policijos areÅ¡tinės vidaus posto postinio funkcijas atliekantis pareigÅ«nas privalo periodiÅ¡kai, bet ne rečiau kaip kartÄ kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius patikrinti asmenis, esančius kamerose ir apie atliktÄ patikrinimÄ informuoti policijos areÅ¡tinės budėtojo funkcijas atliekantį pareigÅ«nÄ , o 19.7 punkte numatyta, kad iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ kameroje, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti triukÅ¡mo priežastis.

Å ių nustatytų reikalavimų AreÅ¡tinėje griežtai laikomasi. Dėl pasivaikščiojimų trukmės pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau- ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 29 straipsnis numato suimtųjų teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, ir Å¡i teisė pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta. AreÅ¡tinėje ginčo laikotarpiu buvo naudojamas minkÅ¡tasis inventorius su užvalkalais, iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio, tiek minkÅ¡tasis inventorius, tiek patalynė buvo iÅ¡duodami Å¡varÅ«s, minkÅ¡to inventoriaus buvo pakankamai ir jis buvo geros bÅ«klės. Visose AreÅ¡tinės kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120-130 cm aukščio pertvara.

Sanitariniame mazge įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, turkiÅ¡ko tipo tualetai, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Asmenų privatumui užtikrinti sanitariniame mage yra įrengti kabliukai, tuo užtikrinama kamerose laikomų asmenų galimybė sanitarinį mazgÄ užsidengti audeklu. Pro kamerų duryse įrengtÄ langelį sanitariniuose mazguose esantys asmenys negali bÅ«ti stebimi, nes sanitariniai mazgai nepatenka į stebėjimo zonÄ .

Remdamasis iÅ¡dėstytu, atsakovės atstovas teigė, jog nėra pagrindo konstatuoti Panevėžio AVPK pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, kadangi nagrinėjamu atveju nėra visų civilinei atsakomybei kilti privalomų sÄ lygų, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo keliamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje, atlyginimo.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). VieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisėtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atliko neteisėtus veiksmus.Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.

Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, kad asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (žr., pvz., 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.; mutatis mutandis dėl suimtojo teisinio statuso žr. 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo laikymo Panevėžio AVPK AreÅ¡tinėje metu jam neužtikrinto teisės aktuose nustatyto minimalaus ploto normos reikalavimo, higienos normų, susijusių su jo laikymu AreÅ¡tinės kamerose, reikalavimų nesilaikymu, pasivaikščiojimų laiko ribojimu.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatant teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui tenkantį minimalų plotÄ , vadovaujamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (ginčui aktuali 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 5-V-382 redakcija, įsigaliojusi nuo 2008 m. liepos 13 d.) (toliau – ir Taisyklės) 80 punktu, nustatančiu vienam policijos areÅ¡tinės kameroje laikomam asmeniui tenkančiÄ ploto normÄ , kuri negali bÅ«ti mažesnė nei 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ jį gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-678-442/2015; 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015; 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2711-520/2015, kt.).Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas skirtingais laikotarpiais nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. spalio 12 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), t. y. nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. gegužės 4 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 23 (10,88 kv.

m) su vienu asmeniu, vėliau toje pačioje kameroje laikytas vienas iki 2017 m. gegužės 10 d.; 2017 m. gegužės 10 d. kameroje Nr.13 (10,20 kv.m) laikytas vienas, nuo 2017 m. gegužės 11 toje pačioje kameroje laikytas su vienu asmeniu; nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2017 m. birželio 22 laikytas kameroje Nr.2 (21,38 kv.m) : iki 2017-06-21 – su trimis asmenimis, toliau- su dviem asmenimis; 2017 m. birželio 26 laikytas kameroje Nr.4 (20,29 kv.m) su dviem asmenimis, tÄ pačiÄ dienÄ pervestas į 3 kamerÄ (21,38 kv.m) ir ten laikytas su dviem asmenimis; nuo 2017- m. rugpjūčio 14 iki 2017 m. rugpjūčio 17 laikytas kameroje Nr.16 (14,38 kv.m) su vienu asmeniu; nuo 2017 m. rugpjūčio 28 iki 2017-08-31 laikytas kameroje Nr.9 (11,70 kv.m) su vienu asmeniu; nuo 2017 m. rugsėjo 18 iki 2017 m. rugsėjo 21 laikytas kameroje Nr.,16 su vienu asmeniu; nuo 2017 m. spalio 9 d. iki 2017-10-10 laikytas kameroje Nr.2 su dviem asmenimis; 2017 m. spalio 10 pervestas į kamerÄ Nr.6 (7,37 kv.m) ir ten laikytas vienas iki 2017 m. spalio 12 d.

Taigi, iÅ¡ viso pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu Panevėžio AVPK buvo laikomas 33 paras (b.l.18-19, 26-28, 29-40, 46).  Vadovaujantis Å¡iais duomenis, taip pat atsižvelgiant į tai, jog kameroje Nr. 13 esančio sanitarinio mazgo užimamas plotas yra 1,35 kv. m, o kameroje Nr. 23 – 1,29 kv. m., teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu Panevėžio AVPK AreÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjui tekusi ploto norma buvo nežymiai pažeista 2017 m. gegužės 11 d., pareiÅ¡kėjÄ laikant kameroje Nr. 13 su vienu asmeniu, kai pareiÅ¡kėjui tekusi ploto norma buvo mažesnė 0,58 kv. m, nei tai numato Taisyklių 80 punkte įtvirtintas reikalavimas, taip pat ir 2017 m. gegužės 3 ir 4 d., pareiÅ¡kėjÄ laikant kameroje Nr. 23 su vienu asmeniu, kai pareiÅ¡kėjui teko 0,21 kv. m. mažiau kameros ploto.

Kitais pareiÅ¡kėjo laikymo Panevėžio AVPK AreÅ¡tinėje laikotarpiais jam tekęs plotas atitiko vienam asmeniui turinčio tekti ploto normos reikalavimÄ bei jį virÅ¡ijo. PareiÅ¡kėjas teigė, jog neturtinę žalÄ patyrė ir dėl to, jog Panevėžio AVPK AreÅ¡tinės kamerose iÅ¡ atvirų tualetų sklido nemalonus kvapas, be to, nebuvo užtikrintas jo privatumas, naudojantis higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais.Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus, taikomus teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėms, ginčo laikotarpiu nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pažymėtina, jog Higienos norma HN 134:2015 nenustatė jokių reikalavimų sanitarinio mazgo ir jame esančio tualeto įrengimui ar jo techninėms savybėms.Ginčui aktualiu laikotarpiu privatumo naudojantis sanitariniu mazgu sÄ lygÄ Ä¯tvirtino AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 7.13 punktas ir Panevėžio apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos biuro AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus areÅ¡tinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Panevėžio apskrities VPK virÅ¡ininko 2015 m. rugpjūčio 14 d.

įsakymu Nr. 50-V-442 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 6.14 punktas, kuriuose nurodyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris būtų įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas.Vadovaujantis Panevėžio apskrities VPK Areštinės ir konvojaus ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto L. Masiulio 2017 m. gruodžio 18 d. tarnybiniuose pranešimuose pateiktais duomenimis, visose Areštinės kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120-130 cm aukščio pertvara.

Remiantis minėtojo specialisto 2017 m. gruodžio 6 d. tarnybinio praneÅ¡imu „Dėl AreÅ¡tinės kamerose esančių sanitarinių mazgų“ (b. l. 42,43, 45), nustatyta, kad 2005 m. atlikus Panevėžio apskrities VPK AreÅ¡tinės antrojo korpuso kapitalinį remontÄ visų kamerų, t. y. kamerose Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 14, Nr. 15, Nr. 16, Nr. 17, Nr. 18, Nr. 19, Nr. 20, Nr. 21, Nr. 22, sanitariniuose mazguose buvo įrengti kabliukai, ant kurių asmenys atlikdami gamtinius reikalus gali užkabinti audeklus.

Tas pats buvo padaryta ir 2013 m., atlikus Panevėžio apskrities VPK AreÅ¡tinės pirmojo korpuso remontÄ kamerose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9 ir Nr.

10. Panevėžio apskrities VPK AreÅ¡tinės kamerų duryse esantys langeliai yra skirti stebėti AreÅ¡tinės kamerose esančių asmenų elgesį. Pro kamerų durų stebėjimo langelius pareigÅ«nai mato beveik visÄ kamerÄ , iÅ¡skyrus kameroje esančius kampus, kurie yra kamerų deÅ¡inėje ir kairėje pusėje prie durų. Kadangi sanitariniai mazgai yra minėtuose kampuose, todėl pareigÅ«nai mato tik dalį sanitarinio mazgo.Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pažymi, kad ginčo laikotarpiu galioję teisės aktai neįtvirtino kitokių reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui, nei jie buvo įrengti Panevėžio apskrities VPK AreÅ¡tinės kamerose.

Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant užtikrinti geresnes AreÅ¡tinės kamerose laikomų asmenų sÄ lygas, asmenims sudarytos sÄ lygos, pasinaudojant kamerų sanitariniuose mazguose įrengtais kabliukais, audeklu ar paklode užsidengti sanitarinį mazgÄ nuo likusio kameros ploto. Atsižvelgiant į tai, jog Panevėžio apskrities VPK AreÅ¡tinėje sanitariniai mazgai įrengti kamerų kampuose, o kamerose laikomiems asmenims sudaryta galimybė pasinaudoti tualetu privačiai ir nesuvaržytai, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti, kad sanitarinio mazgo įrengimas Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinėje neatitiko teisės aktų reikalavimų.PareiÅ¡kėjas teigė neturtinę žalÄ patyręs ir dėl to, jog AreÅ¡tinėje nebuvo aprÅ«pintas Å¡varia patalyne, minkÅ¡tuoju inventoriumi, be to, nebuvo tinkamo higienos užtikrinimo, kamerose nebuvo veidrodžio.

AreÅ¡tinių veiklos taisyklių, nustatančių teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ , 82 punktas įtvirtino nuostatÄ , kad policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys aprÅ«pinami minkÅ¡tuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis) bei lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalais, dviem rankÅ¡luosčiais). Lovos skalbiniai turi bÅ«ti keičiami pagal jų užterÅ¡tumÄ , tačiau ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 41, 42, 43 punktuose įtvirtinus reikalavimus, taikytinus areÅ¡tinėje laikomiems asmenims iÅ¡duodamiems čiužiniams, pagalvėms, antklodėms, iÅ¡vardintas minkÅ¡tasis inventorius turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (41 punktas); lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę (43 punktas).

Aptariamos higienos normos 42 punkte įtvirtintas draudimas skelbė, kad policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius draudžiama perduoti kitiems asmenims.IÅ¡ byloje pateikto Panevėžio AVPK VTT AKS vyriausiojo specialisto L. Masiulio 2017 m. gruodžio 18 d. tarnybinio praneÅ¡imo matoma, kad AreÅ¡tinėje laikomiems asmenims iÅ¡duodamas Å¡varus minkÅ¡tasis inventorius, Å¡vari patalynė, sanitariniame mazge įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, praustuvė, veidrodis (b. l. 45).

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos departamento 2016-10-07 patikrinimo akto Nr.PA.5-322(20.14.3.5.12) ir 2017-02-10 patikrinimo akto Nr.PA.5-17(16.3.187.5.12) duomenų (b.l.22-24), sprendžiama, kad visi Areštinėje laikomi asmenys aprūpinami minkštuoju inventoriumi (čiužiniu, pagalve, antklode, dviem paklodėmis, pagalvių užvalkalu, dviem rankšluosčiais). Areštinėje naudojamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) yra su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio.

Tokio minkÅ¡tojo inventoriaus pavirÅ¡ių valymui naudojamas biocidas „Easydes“. Biocidų autorizacijos liudijimai, naudojimo instrukcijos ir saugos duomenų lapai pateikti. Taip pat yra nedidelė dalis minkÅ¡tojo inventoriaus iÅ¡ audinio, tinkamo dezinfekuoti areÅ¡tinėje esančioje dezinfekavimo kameroje. Darbai registruojami, pateiktas „kameroje dezinfekuotų daiktų registravimo žurnalas“, kuriame pažymėtos kiekvienÄ dienÄ , iÅ¡skyrus savaitgaliais, atliekamos minkÅ¡tojo inventoriaus dezinfekcijos, paskutinė dezinfekcija pažymėta 2016 m. rugsėjo 29 d. 2016 m. rugsėjo 1-29 dienomis AreÅ¡tinėje dezinfekuoti 150 minkÅ¡tojo inventoriaus komplektų (čiužiniai, pagalvės, antklodės).

MinkÅ¡tasis inventorius laikomas sandėliuose, ant pakylos, lentynose. Patalynė skalbiama periodiÅ¡kai (du kartus į savaitę – antradienį ir penktadienį) ir pagal poreikį UAB „Šiaulių skalbykla“ pagal 2016 m. birželio 22 d. sudarytÄ skalbimo paslaugų sutartį. I ir II korpuso duÅ¡ai Å¡varÅ«s, tvarkingi, tiekiamas karÅ¡tas vanduoRemiantis iÅ¡dėstytu, teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl jam iÅ¡duotos neÅ¡varios patalynės ir čiužinių, higienos neužtikrinimo, laikytini neįrodytais ir nepagrįstais.

Pareiškėjas savo skundo argumentus dėl veidrodžio kamerose nebuvimo grindžia Panevėžio visuomenės sveikatos 2015-07-21 bei 2015-08-28 patikrinimo aktais, kuriuose konstatuota, jog nebuvo veidrodžio 10 ir 14 kamerose, tačiau pažymėtina, jog minėtuose patikrinimo aktuose pažeidimai nustatyti žymiai anksčiau, nei Areštinėje buvo laikomas pareiškėjas, be to, ginčo laikotarpiu pareiškėjas nei 10, nei 14 kameroje nebuvo laikomas. Pareiškėjo teiginį, kad kamerose nebuvo veidrodžio, paneigia Panevėžio AVPK VTT AKS vyriausiojo specialisto L.

Masiulio 2017 m. gruodžio 18 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos aplinkybės (b.l.45).Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas kelia reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ ir dėl to, jog Panevėžio apskrities VPK AreÅ¡tinės kamerose, norint iÅ¡sikviesti budintį policijos pareigÅ«nÄ , nebuvo galimybės pasinaudoti signalizacijos mygtuku.Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo keliamo reikalavimo, pažymėtina, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-206 (2011 m. balandžio 29 d.

įsakymo Nr. 5-V-379 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. balandžio 29 d.) patvirtintų Tipinių teritorinių policijos įstaigų, pastatų, statinių ir patalpų reikalavimų 10 punkte numatyta, jog teritorinių policijos įstaigų areštinių patalpos įrengiamos vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų” (toliau – ir Areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimai).

Atkreiptinas dėmesys, kad nei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380, nei vėlesniais jo pakeitimais 2010 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 5-V-789, 2013 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 5-V-831 ir 2015 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-31, minėtųjų AreÅ¡tinių saugos ir eksploatavimo reikalavimai nenustatė reikalavimo signalizacijos mygtukus įrengti teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinės kamerose, kratos atlikimo patalpose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo skunde minimų Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalies nuostatos įtvirtinančios rekomendacijÄ laisvės atėmimo vietose įrengti aliarmo sistemÄ , kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu, taikytinos tik laisvės atėmimo vietose, o ne laikino sulaikymo ir laikymo vietose (Å¡iuo atveju Panevėžio apskrities VPK AreÅ¡tinėje).

Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2017 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-9-602/2017). Be to, ginčo laikotarpiu galiojusios Policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139, 92.3 papunktis, o vėliau Å¡iÄ InstrukcijÄ pakeičiant 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-889 ir 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 5-V1100, jos 93.3 papunktis įtvirtino policijos areÅ¡tinės vidaus posto postinio funkcijas atliekančio pareigÅ«no pareigÄ periodiÅ¡kai bet ne rečiau kaip kartÄ kas 30 min. pro durų stebėjimo langelius patikrinti asmenis, esančius kamerose, ir apie atliktÄ patikrinimÄ informuoti policijos areÅ¡tinės budėtojo funkcijas atliekantį pareigÅ«nÄ ; jei tam tikriems asmenims yra skirtas nuolatinis stebėjimas, vykdyti nepertraukiamÄ jų stebėjimÄ .

Be to, minėtoji Instrukcija taip pat nustatė ir policijos areÅ¡tinės postinio funkcijas atliekančio pareigÅ«no, vykdančio asmenų priežiÅ«rÄ pasivaikščiojimo kieme pareigÄ periodiÅ¡kai, bet ne rečiau kaip kartÄ kas 15 min. patikrinti asmenų elgesį pasivaikščiojimo metu, <...>; jei tam tikriems asmenims yra skirtas nuolatinis stebėjimas, vykdyti nepertraukiamÄ jų stebėjimÄ (2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintos Instrukcijos 94.2 papunktis, o nuo 2016 m. lapkričio 5 d.

įsigaliojus Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymui Nr. 5-V-889 ir vėlesniuose jo pakeitimuose, Instrukcijos 95.2 papunktis).Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio apskrities VPK atsiliepime patvirtino, jog Panevėžio apskrities VPK AreÅ¡tinės pareigÅ«nai laikosi minėtųjų Instrukcijos nuostatų. Tuo tarpu, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ abejoti Instrukcijos nuostatų laikymÄ si Panevėžio apskrities VPK AreÅ¡tinėje.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Panevėžio apskrities VPK AreÅ¡tinėje, nesant įrengtų signalizacijos mygtukų, kuriais bÅ«tų galima iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ , nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, taip pat ir pareiÅ¡kėjo teisė į saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , todėl nenustačius neteisėtų veiksmų, valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiÅ¡kėjo reikalaujamÄ neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjo teigimu, vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto iÅ¡aiÅ¡kinimui, kadangi suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke.Pažymėtina, jog Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2011 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92)3] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose užimti skirtingo pobÅ«džio tikslinguose užsiėmimuose.

Å iuo atveju, minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke. AiÅ¡kindamas aptariamÄ standarto nuostatÄ , tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2016 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016).Taisyklių 7.10. punkte nustatyta, kad policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę (policijos areÅ¡tinėse, kuriose įrengti pasivaikščiojimo kiemai) kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti.

Vadovaujantis Taisyklių 54 punktu, policijos areÅ¡tinės virÅ¡ininkas (jo nesant – policijos areÅ¡tinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo užtikrinti, kad asmenys, laikomi policijos areÅ¡tinėje, galėtų kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti. Pasivaikščioti vedama dienos metu pagal policijos virÅ¡ininko sudarytÄ grafikÄ , atitinkantį įvairių kategorijų laikomų asmenų izoliavimo reikalavimus (Taisyklių 55 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog skunde pareiÅ¡kėjas patvirtino, kad Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinėje kasdien buvo užtikrinamas vienos valandos pasivaikščiojimas gryname ore, tačiau pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis (asmens kortelės iÅ¡raÅ¡Ä ) pareiÅ¡kėjas dažnai Å¡ia savo teise pasinaudoti atsisakydavo ( b. l. 30, 31, 32, 33, 34, 36, 37, 38).Remdamasis iÅ¡dėstytu, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo teisė į pasivaikščiojimÄ Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinėje buvo užtikrinta tinkamai.Remdamasis byloje nustatytų aplinkybių visuma, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti laikomam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis buvo pažeista, t. y. 1 parÄ (nepilnÄ ) pareiÅ¡kėjui teko 4,42 kv. m kameros ploto, 2 paras – 4,79 kv. m.

Vis dėlto, sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti jo patirtÄ neturtinę žalÄ , priteisiant pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, teismas pažymi, jog pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, patyrė ilgalaikį, intensyvų neigiamÄ poveikį. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pažymėtina, jog nustatytas pareiÅ¡kėjui tenkančio teisės aktais nustatyto ploto trÅ«kumas buvo labai nežymus, truko labai trumpai (vienÄ kartÄ - nepilnÄ parÄ (2017-05-11 iÅ¡ AreÅ¡tinės buvo konvojuotas 8 val.47 min.), o kitÄ kartÄ dvi paras), pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad jis patyrė žymiai stipresnius bei gilesnius dvasinius iÅ¡gyvenimus nei paprastai patiriami laisvės atėmimo vietoje ir vertintinus kaip neturtinė žala ar kad Panevėžio AVPK pareigÅ«nų veiksmai bÅ«tų neigiamai paveikę pareiÅ¡kėjo sveikatÄ .

Todėl daroma iÅ¡vada, kad byloje nenustatytas neturtinės žalos padarymo faktas. Nenustačius visų vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinų sÄ lygų, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Remiantis iÅ¡dėstytu, pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pripažįstant, jog pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti laikomam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis buvo pažeista, tačiau reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo A.

B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas suėmimo vykdymo sÄ lygas buvo pažeista, reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja                                                    Irena Varžinskienė