5b3105d2-d227-437e-9be7-30ff640e5bb4 · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėja NBaudžiamoji byla Nr. 1A-304-875/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04220-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.2.26.2; 2.4.6.4.1 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 19 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujant Rasai Jančauskienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui, nuteistajam A.

V., jo gynėjui advokatui Modestui Å važui, nuteistojo D. Ž. gynėjui advokatui Modestui Å važui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro D. S. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, subendrinta bausmė paskirta – 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinus visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du su Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi – 41,79 Eur bauda, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 mėnesiams ir 4179 Eur bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 66 straipsnio pagrindu į paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę nutarta įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2019 m. sausio 30 d. 18.20 val. iki 2019 m. sausio 31 d. 17.18 val. (vienÄ dienÄ ), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. V. per visÄ atidėjimo laikotarpį: nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba tęsti registracijÄ Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir dalyvauti elgesio pataisos programoje (iki 2020 m. kovo 12 d.). D. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis bausmes subendrinus visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du, paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirtÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu į paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę nutarta įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2019 m. sausio 30 d. 18.20 val. iki 2019 m. sausio 31 d. 17.07 val. (vienÄ dienÄ ), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu iÅ¡ D. Ž. konfiskuota 35 Eur valstybės naudai. IÅ¡ D. Ž. G. B. priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieÅ¡kinio dalis atmesta. IÅ¡ kaltinamųjų A. V. ir D. Ž. solidariai priteista Å iaulių teritorinei ligonių kasai, kodas 188784026, už G. B. suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas 118,81 Eur. IÅ¡ kaltinamųjų A. V. ir D. Ž. priteista solidariai Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyriui, kodas 191738576, už G. B. iÅ¡mokėtÄ ligos iÅ¡mokÄ 19,98 Eur.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu A. V. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. sausio 30 d. apie 16.50 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinės medžiagos, veikdamas kartu su D. Ž., kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų panaudojant fizinį smurtÄ , t. y. jam suduodant nukentėjusiajam G.

B. kumščiu ne mažiau kaip keturis kartus į veidÄ ir nukentėjusiajam pargriuvus, D. Ž. koja įspiriant gulinčiam G. B. ne mažiau kaip du kartus į veido sritį, po to, jis kartu su D. Ž. gulinčiam G. B. rankomis ir kojomis suduodamas nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, taip bendrais veiksmais su D. Ž. nukentėjusiajam G. B. padarant galvos sumuÅ¡imÄ su poodine kraujosruva kaktos srityje, pakauÅ¡io srities muÅ¡tine žaizda ir minkÅ¡tųjų audinių patinimu, virÅ¡utinės lÅ«pos muÅ¡tine žaizda, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imÄ , t. y. padarant nežymų G.

B. sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .

2. Be to, A. V. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos neturėdamas tikslo jÄ parduoti ar kitaip platinti, t. y., 2019 m. sausio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,850 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) bei Å¡iÄ , neteisėtai įgytÄ narkotinę medžiagÄ , neturėdamas tikslo jÄ parduoti ar kitaip platinti, supakuotÄ plastikiniame maiÅ¡elyje, neteisėtai laikė su savimi, kelnių kiÅ¡enėje iki 2019 m. sausio 30 d. apie 18.25 val., kol policijos pareigÅ«nai, atlikę asmens dalinę apžiÅ«rÄ tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Å¡iÄ narkotinę medžiagÄ surado ir paėmė.

3. D. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. sausio 30 d. apie 16.50 val., vieÅ¡oje vietoje - (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su A. V., kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų panaudojant fizinį smurtÄ , t. y. A. V. suduodant nukentėjusiajam G. B. kumščiu ne mažiau kaip keturis kartus į veidÄ ir nukentėjusiajam pargriuvus, jis gulinčiam G. B. koja įspirdamas ne mažiau kaip du kartus į veido sritį, po to kartu su A.

V. gulinčiam G. B. rankomis ir kojomis suduodamas nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, taip bendrais veiksmais su A. V. nukentėjusiajam G. B. padarant galvos sumuÅ¡imÄ su poodine kraujosruva kaktos srityje, pakauÅ¡io srities muÅ¡tine žaizda ir minkÅ¡tųjų audinių patinimu, virÅ¡utinės lÅ«pos muÅ¡tine žaizda, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imÄ , t.y. padarant nežymų G. B. sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .

4. Be to, D. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2019 m. sausio 30 d. apie 16.52 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimÄ , G. B. priklausantį turtÄ - mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung J3“, 200 eurų vertės, su atminties kortele „SanDisk 8 GB microHC“, 10 eurų vertės, iÅ¡ viso atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ , kurio vertė 210 eurų. II. Apeliacinio skundo argumentai 5. Apeliaciniu skundu prokuroras D. S. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį dėl teismo padarytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 3 dalyje numatytų esminių BPK pažeidimų ir priimti naujÄ nuosprendį:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, ir paskirti laisvės atėmimÄ 8 mėnesiams; A. V. pripažinti kaltu padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti areÅ¡tÄ 35 paroms; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir subendrintÄ bausmę nustatyti laisvės atėmimÄ 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimÄ 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmes subendrinti ir nustatyti galutinę subendrintÄ bausmę - laisvės atėmimÄ 6 mėnesiams ir 41,79 Eur baudÄ , bausmę atliekant pataisos namuose;

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, ir paskirti laisvės atėmimÄ 11 mėnesių; D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimÄ 2 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir subendrintÄ bausmę nustatyti laisvės atėmimÄ 2 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimÄ 1 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. 5.1.

Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 2 dalimi, tik įspėjo kaltinamuosius apie tai, kad kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti perkvalifikuota bei padarė teismo posėdžio pertraukÄ , o po pertraukos iÅ¡kart buvo pereita prie baigiamųjų kalbų. Apylinkės teismas Å¡ioje baudžiamojoje byloje teisminio nagrinėjimo metu ne tik kad nepriėmė atskiros nutarties, kurioje bÅ«tų konkrečiai nurodyta veikos perkvalifikavimo galimybė, bet net ir žodžiu teisiamojo posėdžio metu kaltinamųjų neinformavo apie tai, kokia konkreti kiekvienam iÅ¡ jų kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti perkvalifikuota (abu kaltinamieji buvo kaltinami kelių veikų padarymu), ir tokiu bÅ«du buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės: teisė žinoti, kuo kaltinamasis yra kaltinamas, ir teisė į gynybÄ (tinkamo pasirengimo gynybai aspektu). 5.2.

Nurodo, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje apylinkės teismas, spręsdamas dėl abiejų kaltinamųjų veikos perkvalifikavimo iÅ¡ BK 284 straipsnio į 140 straipsnio 1 dalį, vadovavosi ir prioritetinę reikÅ¡mę kitų byloje esančių duomenų kontekste suteikė liudytojo E. K. parodymams (t. y. Å¡io liudytojo parodymais grindė nuosprendį), tačiau Å¡is liudytojas ne tik kad nebuvo apklaustas teisiamojo posėdžio metu (ar pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ) - jo parodymai teisiamojo posėdžio metu net nebuvo perskaityti kaip tai numato BPK 276 straipsnio 4 dalis, o tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog buvo padarytas BPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo pažeidimas, kuris laikytinas esminiu BPK pažeidimu, nes sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį. 5.3.

Pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo taikyta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, tačiau teismas, savo iniciatyva nusprendęs, jog bÅ«tina perkvalifikuoti vienÄ kaltinime nurodytÄ veikÄ , negalėjo prieÅ¡ tai bÅ«ti konstatavęs, jog nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių bei taikyti Å¡ioje byloje sutrumpinto įrodymų tyrimo procedÅ«rÄ (juo labiau teismas negalėjo esant abejonių dėl veikos kvalifikavimo grįsti nuosprendį, kaip jau nurodyta anksčiau, teisme neapklausto liudytojo parodymais - tokiu atveju įrodymų tyrimas Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti atliekamas laikantis bendros tvarkos, taip pat apklausiant ir paminėtÄ liudytojÄ ).

Akcentuotina tai, jog teismas, įžvelgęs kaltinime nurodytos vienos iÅ¡ veikų perkvalifikavimo galimybę, nebegalėjo konstatuoti, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir byloje taikyti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ (akivaizdu, jog negali veikos padarymo aplinkybės nekelti abejonių esant neaiÅ¡kumams dėl esminio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn procesinio elemento - asmens padarytos veikos kvalifikavimo pagal konkretų BK straipsnį/dalį/punktÄ ). Tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog buvo padarytas BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo pažeidimas, kuris laikytinas esminiu BPK pažeidimu, nes sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį. 5.4.

Skunde nurodoma ir tai, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje teismas nepagrįstai perkvalifikavo A. V. ir D. Ž. inkriminuotÄ veikÄ (padarytÄ bendrais veiksmais) iÅ¡ BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį, nes dėl kaltinamųjų A. V. ir D. Ž. fizinio smurto panaudojimo vieÅ¡oje vietoje be jokios pateisinamos dingsties, t. y. dėl daugybinių smÅ«gių sudavimo nukentėjusiajam G. B. į įvairias kÅ«no vietas, o ypač dėl itin sveikatai bei gyvybei pavojingų spyrių į veidÄ , nukentėjusysis G.

B. buvo Å¡okiruotas ir iÅ¡gÄ sdintas, dėl Å¡ių kaltinamųjų veiksmų paÅ¡aliniai asmenys į įvykio vietÄ iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus bei greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Akivaizdu, jog kaltinamųjų įžūliais veiksmais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, nes paÅ¡alinis asmuo E. K., matydamas fizinio smurto, naudojamo nukentėjusiojo atžvilgiu, intensyvumÄ bei pavojingumÄ , iÅ¡kart pribėgo ir nuo žemės pakėlė nugriuvusį nukentėjusįjį, o du jį užpuolusius kaltinamuosius atstÅ«mė nuo nukentėjusiojo (tik paÅ¡alinio asmens įsikiÅ¡imas apsaugojo nukentėjusįjį nuo žymiai didesnių gyvybei pavojingų sužalojimų - dėl besitęsiančių spyrių į galvÄ nukentėjusysis galėjo patirti net mirtinus sužalojimus).

Be to, įvykio vietoje buvo ir liudytojas R. B., kuris išėjęs į kiemÄ pamatė, kad G. B. yra sumuÅ¡tas, G. B. veidas buvo su muÅ¡imo žymėmis, jis iÅ¡kart kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , padėjo G. B. grįžti į kambarį. Taigi pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes aptariamoje A. V. ir D. Ž. veikoje yra visi bÅ«tini nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymiai (nebuvo pagrindo aptariamÄ kaltinamųjų veikÄ perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį).

6. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. V. ir jo gynėjas advokatas M. Å važas prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ .

7. Prokuroras palaikė apeliacinį skundÄ ir prašė jį tenkinti. Prašė A. V. pripažinti kaltu pagal 284 straipsnį ir 259 straipsnio 2 dalį ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 6 mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose, bei skirti 41,79 eurų baudÄ . D. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir 178 straipsnio 2 dalį, ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimÄ 1 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties apraÅ¡omosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

9. Prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl padarytų esminių BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytų pažeidimų: nesilaikė BPK 256 straipsnio reikalavimų, taip suvaržydamas kaltinamųjų teises (žinoti, kuo yra kaltinami ir tinkamai pasirengti gynybai), pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalyje numatytÄ reikalavimÄ (liudytojas E. K. nebuvo apklaustas teisiamojo posėdžio metu, o be to, jo parodymai teisiamojo posėdžio metu net nebuvo perskaityti, kaip tai numato BPK 276 straipsnio 4 dalis), padarė BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatytÄ reikalavimo pažeidimÄ (teismas, įžvelgęs kaltinime nurodytos vienos iÅ¡ veikų perkvalifikavimo galimybę, negalėjo konstatuoti, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir byloje taikyti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ), bei nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje perkvalifikavimu į BK 140 straipsnio 1 dalį.

Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tiriamos visos bylos aplinkybės, paÅ¡alinami prieÅ¡taravimai ir abejonės, iÅ¡aiÅ¡kinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamÄ jį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Ä®rodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , tai yra jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

11. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Taigi, net jei asmens veiksmai formaliai atitinka objektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius (muÅ¡ant ar kitaip smurtaujant asmeniu sukeliamas fizinis skausmas ar nežymiai sutrikdoma sveikata), asmens veiksmuose nesant tyčios elemento baudžiamoji atsakomybė pagal aptariamÄ BK straipsnį negalima.

12. Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Å ios teisės normos sudėtis yra materialioji, todėl taikant jÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkas veikÄ padarė vieÅ¡oje vietoje ir kad dėl jos kilo neigiami padariniai – buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Å i veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl bÅ«tina, jog kaltininkas suvoktų, kad jis savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėtų.

Kita vertus, kaltininkas gali veikti nesiekdamas jokio konkretaus tikslo, tačiau bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Sprendžiant klausimÄ , ar vieÅ¡oje vietoje asmens atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius, turi bÅ«ti atsižvelgta ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, jeigu asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba savo veiksmams kaip pretekstÄ panaudojo mažareikÅ¡mę dingstį, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia buvo nukreipta į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ .

Taip pat kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko bÅ«tent vieÅ¡Ä jÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, jo veika taip pat gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Tačiau esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad kaltininko veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

Tokių padarinių konstatavimas priklauso nuo įvairių aplinkybių – ar kaltininko veiksmai buvo atlikti matant kitiems asmenims ir kokia buvo šių asmenų reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų (pavyzdžiui, nėščių moterų, pagyvenusių, ligotų žmonių ir pan.), kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie truko, ar dėl jų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, surikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, visuomeninis renginys, ar buvo panaudoti žalojimui skirti daiktai, ar veika padaryta asmenų grupės ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2013, Nr. 2K-141-507/2015, Nr. 2K-520-303/2015, Nr. 2K-141-507/2015, Nr. 2K-54-222/2017 ir kt.).

Esant šios bylos kontekstui pažymėtina, kad vien smurto panaudojimo viešoje vietoje fakto ir fizinio skausmo sukėlimo nustatymo nepakanka norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį.

13. Skundžiamame TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad analizuojamoje situacijoje D. Ž. ir A. V. veiksmuose yra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, o ne BK 284 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis. TokiÄ iÅ¡vadÄ apylinkės teismas grindė tuo, kad kaltinamųjų ir nukentėjusiojo konflikto iÅ¡ esmės niekas nematė, iÅ¡skyrus E. K., kuris teigė pamatęs, kaip nepažįstamas, mažesnio Å«gio vyriÅ¡kis pirmas pradėjo rankomis smÅ«giuoti vyriÅ¡kiui, gyvenančiam jo kaimynystėje, o pastarasis bandė gintis, tačiau jų konfliktas neatrodė rimtas ir jis manė, kad jie iÅ¡ vienos kompanijos, todėl į jų konfliktÄ nesikiÅ¡o.

Akcentavo tai, kad nebuvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms nebuvo sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, taip pat byloje nėra duomenų, jog bÅ«tų kilusi sumaiÅ¡tis. Taip pat nuosprendyje nurodyta, kad bylos aplinkybių neatitinka kaltinime nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusysis kaltinamųjų buvo muÅ¡amas kitų asmenų akivaizdoje.

14. Analizuojant - kaltinančiÄ bylos medžiagÄ matyti, kad 2019 m. sausio 30 d. protokole – pareiÅ¡kime nukentėjusysis G. B. parodė, kad jo kieme, (duomenys neskelbtini), jis buvo sumuÅ¡tas ir iÅ¡ jo buvo pavogtas telefonas, padaryta 200 Eur turtinė žala (1 t. b. l. 12-13). TelÅ¡ių AVPK vyr. patrulės A. P. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad buvo gautas praneÅ¡imas, kad gatvėje sumušė, spardė prieÅ¡ 5 min. ir pavogė telefonÄ . Užpuolikai pabėgo. Nukentėjęs vyras apie 30 m., kraujuoja nosis, veidas. Pranešėjo paprašė iÅ¡kviesti pagalbÄ . Nuvykus nurodytu adresu pasitiko E. K., kuris paaiÅ¡kino, kad kitoje gatvės pusėje pamatė kaip trys jaunuoliai pradėjo stumdytis ant gatvės, o po to susimušė. Jis ėjo iÅ¡skirti jų, bet Å¡ie toliau mušėsi, vėliau du tamsiai apsirengę jaunuoliai sėdo į taksi ir iÅ¡važiavo (1 t. b. l. 14-15).

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose negalima sureikÅ¡minti aplinkybės, jog konfliktas vyko vieÅ¡oje vietoje. Vien tik tai, kad konfliktas vyko vieÅ¡oje vietoje, savaime dar nereiÅ¡kia, kad tuo buvo sukeltos BK 284 straipsnyje numatytos pasekmės – sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Inkriminuojant aptariamÄ veikÄ turi bÅ«ti nustatytas Å¡ių pasekmių realumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-342-511/2017).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį bÅ«tina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ . Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai – bÅ«tinasis BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis – turi bÅ«ti konkrečiai įvardyti teismų sprendimuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2014, 2K-371-696/2015, 2K-54-222/2017).

16. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai, iÅ¡ kurių vienas yra įžūlus elgesys, kuris inkriminuotas ir nuteistiesiems. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018). Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvÅ«nų kankinimas, trukdymas kitiems žmonėms, dirbti, mokytis, leisti laisvalaikį.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. V. ir D. Ž. atliktų veiksmų pobūdis bei aplinkybė, jog įvykį matė liudytojas E. K., kuris apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad trys nepažįstami vyrai, po žodinio konflikto pradėjo muštis gatvėje, nenorėdamas, kad minėti asmenys muštųsi prie jo namų, jis juos išskyrė, tačiau jie paėjo kiek toliau ir vėl pradėjo muštis (1 t. b. l. 70-71). Atkreiptinas dėmesys ir į liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad A.

V., vos tik pamatė G. B., pradėjo ant jo Å¡aukti, sakydamas „negalvok, kad tau tai praeis“ ar kažkÄ panaÅ¡aus. Po to, A. V. pradėjo pulti ant G. B., norėjo Å¡iam suduoti, tačiau nepataikė, jie apsistumdė. G. B. laikėsi atstumo. Jis pradėjo raminti A. V., sakydamas, kad Å¡is baigtų pulti, nedarytų gėdos (1 t. b. l. 75-76). Å iuo atveju nuteistųjų atlikti veiksmai – iÅ¡provokuotas konfliktas ir pasirinktas netinkamas jo sprendimo bÅ«das, smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojimas dėl mažareikÅ¡mės priežasties, vertinami kaip įžūlus elgesys.

Nors nuteistieji ir nukentėjusysis konfliktavo tik tarpusavyje, tačiau dėl prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudoto fizinio smurto, liudytojui E. K. teko įsikiÅ¡ti į konfliktÄ ir apginti nukentėjusįjį, kadangi kaip matyti iÅ¡ jo parodymų, jis nenorėjo, kad vyktų muÅ¡tynės Å¡alia jo namų. Neteisėti veiksmai truko pakankamai nemaÅ¾Ä laiko tarpÄ ir skirtingose vietose, nes kaip ir nurodė liudytojas E. K., iÅ¡ pradžių konfliktas vyko Å¡alia namo, vėliau buvo paėję kiek toliau ir vėl grįžo atgal prie namo.

Per šį laikÄ vyko žodinis konfliktas, kurį girdėjo ir abu liudytojai. Å ios aplinkybės patvirtina, kad dėl nuteistųjų veiksmų buvo pažeista vieÅ¡oji tvarka ir sutrikdyta visuomenės rimtis. Nors liudytojas E. K. nurodo, kad neturi pretenzijų ir dėl to nepatyrė iÅ¡gÄ sčio, tačiau nuteistųjų asmenų veiksmų seka liudija apie vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , nes į konfliktÄ buvo įtrauktas ir kitas paÅ¡alinis asmuo – liudytojas E. K., be to buvo iÅ¡kviesta policijos ir greitosios medicinos pagalba.

18. Apylinkės teismo nuosprendyje teigiama, kad teismas nenustatė, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, o A. V. ir D. Ž. veiksmus pripažino nusikalstamais tik dėl to, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas, tačiau Å¡is teismo teisinis argumentavimas BK 284 straipsnio prasme yra nepagrįstas ir klaidinantis. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog nebuvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms nebuvo sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, taip pat byloje nėra duomenų, jog bÅ«tų kilusi sumaiÅ¡tis, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas negali sutikti tu tokiu vertinimu, kadangi kaip matyti įvykis neginčytinai kilo vieÅ¡oje vietoje (prie namo, gatvėje), kurioje galėjo bÅ«ti ir buvo kitų žmonių, ir nors skundžiamame nuosprendyje akcentuojama, kad liudytojas nepatyrė iÅ¡gÄ sčio dėl vykusio konflikto, tačiau neabejotina, kad tokia situacija neliko nepastebėta.

Apylinkės teismo akcentuojama aplinkybė, jog po įvykio neatsirado daugiau paÅ¡alinių konfliktÄ mačiusių asmenų nereiÅ¡kia, kad visuomenės rimtis ir tvarka nebuvo sutrikdyti ir negalima nevertinti, kad ir vieno, tiesiogiai mačiusio liudytojo ramybės sutrikdymo, juolab, tas liudytojas dalyvavo ir pačiame konflikte. Atkreiptinas dėmesys ir į liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis ramino A. V., sakydamas, kad Å¡is baigtų pulti, nedarytų gėdos, o jau po įvykio ėjo padėti nukentėjusiajam, bei skambino nuteistiesiems (1 t. b. l. 75-76).

Taigi apygardos teismui nekyla abejonių, kad Å¡is konfliktas dėl savo pavojingumo peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius ir A. V. ir D. Ž. tokiais veiksmais tyčia pažeidus vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , jiems visiÅ¡kai pagrįstai buvo inkriminuotos BK 284 straipsnio nuostatos, todėl atitinkamai keistinas ir apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje inkriminuoto nusikaltimo.

19. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio atvejais nusikalstamos veikos dažniausiai padaromos privačioje aplinkoje tarp vienas kitÄ pažįstančių asmenų, tačiau Å¡iuo atveju taip nėra. Å iuo atveju nustačius, kad A. V. ir D. Ž. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, nežymus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, atskirai neinkriminuojamas, nes šį nusikaltimÄ apima vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo norma. Esant Å¡ioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A.

V. ir D. Ž., veikdami tiesiogine tyčia, įžūliu elgesiu, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų panaudojant fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį G. B. ir padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ , o tai atitinka BK 284 straipsnyje nustatytus nusikalstamos veikos požymius. Tuo tarpu, vertinti nuteistųjų padarytÄ Å¡iÄ pavojingÄ baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ tik pagal atsiradusias pasekmes, t. y. G. B. sukeltÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, akivaizdu, nėra jokio teisinio pagrindo.

Todėl nuteistųjų A. V. ir D. Ž. padaryta nusikalstama veika iš BK 140 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į BK 284 straipsnį.

20. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tik įspėjo kaltinamuosius apie tai, kad kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti perkvalifikuota bei padarė teismo posėdžio pertraukÄ , o po pertraukos iÅ¡kart buvo pereita prie baigiamųjų kalbų ir tokiu bÅ«du buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės: teisė žinoti, kuo kaltinamasis yra kaltinamas, ir teisė į gynybÄ (tinkamo pasirengimo gynybai aspektu).

21. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad perkvalifikavimo į lengvesnį nusikaltimÄ taisyklės taikymas iÅ¡ esmės nepažeidžia gynybos teisių, jei perkvalifikuojant veikÄ tik paÅ¡alinami nusikaltimo sudėties požymiai, griežtinantys kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-380-942/2015).

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pagrindo pripažinti, jog apylinkės teismas, perkvalifikuodamas A. V. ir D. Ž. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pažeidė jų teisę į gynybÄ , nėra. Pažymėtina, kad nusikalstama veika buvo perkvalifikuota iÅ¡ sunkesnės į lengvesnę, iÅ¡ esmės nekeičiant nusikalstamos veikos aplinkybių, o tiesiog iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinant inkriminuotÄ veikÄ , susijusiÄ su vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos, apie tokį nusikalstamos veikos apimties sumažinimÄ ir perkvalifikavimÄ praneÅ¡ti A.

V. ir D. Ž. bei duoti laiko jiems pasirengti gynybai. Juolab, kad kaip matyti iÅ¡ 2019 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdžio protokolo, kuriame nurodyta, kad kaltinamieji įspėjami, jog vadovaujantis BPK 256 straipsnio 2 dalimi kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti perkvalifikuota (2 t. b. l. 119-120). A. V. ir D. Ž. žinojo kuo buvo kaltinami ir gynėsi nuo kaltinimo visa apimtimi. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimÄ , tokie atvejai, kai iÅ¡ esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, turi bÅ«ti vertinama, kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimÄ ir jo teisę į gynybÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl teisės į gynybÄ pažeidimo atmetami.

23. Prokuroras apeliaciniame skunde pažymėjo, kad apylinkės teismas, įžvelgęs kaltinime nurodytos vienos iÅ¡ veikų perkvalifikavimo galimybę, nebegalėjo konstatuoti, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir byloje taikyti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , tačiau aukÅ¡tesnysis negali sutikti ir su tokiu skundo argumentu.

24. Pagal BPK 273 straipsnio 1 dalį, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta esÄ s kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, arba tokį pageidavimÄ kaltinamasis jau yra pareiÅ¡kęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamÄ jį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali bÅ«ti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Jeigu visuma faktų liudija, kad galima bylÄ iÅ¡nagrinėti be įprastinio įrodymų tyrimo, teismas priima nutartį atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Taigi sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimas nėra teismo pareiga, o proceso greitumo principas negali nurungti siekio bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡samiai (kasacinė nutartis Nr. 2K-140-511/2018).

25. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, A. V. ir D. Ž. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, todėl teismas, apklausęs kaltinamuosius bei pritariant visiems proceso dalyviams, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taikė sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, o tik paÅ¡alinus kaltinime nurodytus BK 284 straipsnyje numatytus požymius, veikÄ perkvalifikavo, todėl atitinkamai ir nepadarė procesinio pažeidimo.

26. Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl abiejų kaltinamųjų veikos perkvalifikavimo iÅ¡ BK 284 straipsnio į 140 straipsnio 1 dalį, vadovavosi ir prioritetinę reikÅ¡mę kitų byloje esančių duomenų kontekste suteikė liudytojo E. K. parodymams, tačiau Å¡is liudytojas ne tik kad nebuvo apklaustas teisiamojo posėdžio metu - jo parodymai teisiamojo posėdžio metu net nebuvo perskaityti kaip tai numato BPK 276 straipsnio 4 dalis, o tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog buvo padarytas BPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo pažeidimas, tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu skundo argumentu.

27. BPK 276 straipsnis įtvirtina kito įrodymo – kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų – iÅ¡tyrimÄ , t. y. jo apklausos protokolo perskaitymo tvarkÄ teisme. Pagal kasacinę praktikÄ tokie atvejai, kai teismas baigiamÄ jį aktÄ pagrindžia duomenimis ar įrodymais, neiÅ¡nagrinėtais teisiamajame posėdyje, vertinami kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pažeidimų tiriant bylos įrodymus bei jais grindžiant apkaltinamÄ jį nuosprendį pirmosios instancijos teisme nepadaryta.

28. BPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas įrodymais, iÅ¡nagrinėtais teisiamajame posėdyje. Tačiau Å¡i norma neturi bÅ«ti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų, liudytojų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie buvo duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad priėmus sprendimÄ atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , tiesioginis ir žodinis įrodymų tyrimas nutraukiamas: liudytojai ir nukentėjusieji neapklausiami, kas ir buvo padaryta Å¡ioje byloje.

Apylinkės teismas nusprendęs atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir gavęs proceso dalyvių sutikimÄ , netyrė visų įrodymų teisiamajame posėdyje, o tik apsiribojo jų iÅ¡vardinimu, t. y., pirmosios instancijos teismas po nuteistųjų apklausos nutarė iÅ¡vardinti raÅ¡ytinius byloje esančius įrodymus ir įrodymų tyrimÄ nutraukė. Taigi, esant aiÅ¡kioms nusikaltimų padarymo aplinkybėms, pagrįstai buvo nuspręsta atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl į teisiamÄ jį posėdį kviesti liudytojus ir juos apklausti nebuvo pagrindo.

Dėl bausmės paskyrimo 29. AukÅ¡tesniojo teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų.

30. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iÅ¡ uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma, pasireiÅ¡kia tuo, jog teismas turi skirti tokiÄ bausmę, kuri bÅ«tų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai. BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

31. Pažymėtina, kad nuteistųjų A. V. ir D. Ž. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 140 straipsnio 1 dalies, perkvalifikavus į BK 284 straipsnį, atitinkamai turi bÅ«ti paskirta nauja bausmė bei iÅ¡ naujo subendrintos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta bausmė. Tuo tarpu, remiantis apeliacinio skundo turiniu matyti, kad prokuroras praÅ¡o nuteistajam A. V. už inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 284 straipsnį, paskirti laisvės atėmimÄ 8 mėnesiams; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirti areÅ¡tÄ 35 paroms; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir subendrintÄ bausmę nustatyti laisvės atėmimÄ 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimÄ 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmes subendrinti ir nustatyti galutinę subendrintÄ bausmę - laisvės atėmimÄ 6 mėnesiams ir 41,79 Eur baudÄ , bausmę atliekant pataisos namuose.

D. Ž. už inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 284 straipsnį, paskirti laisvės atėmimÄ 11 mėnesių; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimÄ 2 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir subendrintÄ bausmę nustatyti laisvės atėmimÄ 2 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimÄ 1 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

32. Pažymėtina, kad už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , baudžiamasis įstatymas numato vieÅ¡uosius darbus arba baudÄ , arba laisvės apribojimÄ , arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki dvejų metų.

33. Teisėjų kolegija skirdama nuteistajam A. V. bausmę pagal BK 284 straipsnį atsižvelgia į tai, kad jis teistas keturis kartus, Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai) ir trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai). Atsižvelgiant į A. V. charakterizuojančiÄ medžiagÄ , į jo polinkį nusikalsti, į tai, kad nedaro iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų, skiriama griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį parenkant didesnį už sankcijoje numatytÄ minimumÄ .

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktu, paskirta laisvės atėmimo bausmė bausmių apėmimo bÅ«du subendrintina su bausme paskirta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 35 parų areÅ¡to bausme, galutinę bausmę paskiriant laisvės atėmimÄ . Vadovaujantis BK 641 paskirta bausmė mažintina trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du subendrintina su Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme - 41,79 Eur.

Sutinkamai su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo A. V., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas nuteistajam atidedamas, paskiriant įpareigojimus (pripažino kaltę nuo proceso pradžios, gailėjosi, atlygino padarytÄ Å¾alÄ , nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, stengiasi keisti gyvenimo bÅ«dÄ , nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad A. V. veda asocialų gyvenimo bÅ«dÄ , kurių pagrindu bÅ«tų bÅ«tina jį izoliuoti nuo visuomenės įžvelgiant jo didelį pavojingumÄ ).

34. Parinkdama bausmės rūšį D. Ž. teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad jis teistas penkis kartus, nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai). Kaip ir teisingai pažymėta apylinkės teismo nuosprendyje, svarbi aplinkybė tai, kad naujÄ nusikalstamÄ veikÄ D.

Ž. padarė praėjus labai trumpam laiko tarpui, nuo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, t. y., tik 2018 m. spalio 22 d. paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos atlikęs bausmę ir praėjus tik trims mėnesiams padarė naujas tyčines nusikalstamas veikas. Akivaizdu, kad toks nuteistojo elgesys teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad net ir paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, asmuo nesitaiso, linkęs toliau daryti nusikalstamas veikas, iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nedaro, todėl skiriama griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį parenkant artimÄ sankcijoje numatytam vidurkiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrintina su bausme paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, galutinę bausmę paskiriant laisvės atėmimÄ (pažymėtina, kad apylinkės teismas netinkamai subendrino bausmes, pasirinkdamas visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«dÄ , nurodydamas BK 63 straipsnio 3 dalį, kadangi padarytos dvi savarankiÅ¡kos ir skirtingoms nusikalstamų grupių veikoms priskiriamas nusikalstamas veikas (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalis).

Vadovaujantis BK 641 paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

35. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagrįsti prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai pritaikytų BK 284 straipsnio nuostatų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje perkvalifikuojant A. V. ir D. Ž. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 284 straipsnio į 140 straipsnio 1 dalį, todėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais, n u s p r e n d ž i a :

TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio dalį, kuria A. V. ir D. Ž. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį pakeisti : Nuteistajam A. V. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, ir paskirti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du su bausme paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį - 35 parų areÅ¡to bausme, ir galutinę subendrintÄ bausmę A.

V. paskirti - laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ subendrintÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – laisvės atėmimÄ 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme - 41,79 Eur ir galutinę subendrinta bausmę A.

V. paskirti – laisvės atėmimÄ 4 (keturiems) mėnesiams ir 41,79 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, A. V. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba tęsti registracijÄ Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminÄ .

Nuteistajam D. Ž. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du su bausme paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams ir galutinę subendrintÄ bausmę D.

Ž. paskirti - laisvės atėmimÄ â€“ 2 (dviem) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ subendrintÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę D. Ž. paskirti – laisvės atėmimÄ 1 (vienerius) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Nerijus Masiulis Gražvydas PoÅ¡kus Laisvydas ZederÅ¡tremas