2023-11-15 Nr. AB-20056-3-61-3-08405-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-648-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08405-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Gamybos optimizavimas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Elektroninių mokėjimų agentūra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Gamybos optimizavimas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Elektroninių mokėjimų agentūra“ skundą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gamybos optimizavimas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Elektroninių mokėjimų agentūra“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. rugpjūčio 29 d. vertinimo išvadą Nr. 4S-964 (toliau – ir Išvada).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Pirmosios instancijos teismas iš skunde nurodytų aplinkybių ir Liteko sistemos nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinėje byloje Nr. eI3-6232-541/2022) buvo sprendžiamas pareiškėjų ir kitų subjektų skundo priėmimo klausimas, pastariesiems skundžiant Tarnybos 2022 m. rugpjūčio 1 d. vertinimo išvadą Nr. 4 S-676 „Dėl AB „Ignitis grupė“ priklausančių ūkio subjektų statuso“. Šioje išvadoje Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnybos įstatymo (toliau – ir VPĮ) 95 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – ir PĮ) be kita ko konstatavo, kad UAB „Gamybos optimizavimas“ ir UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“ atitinka perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto požymius, nustatytus VPĮ ir (ar) PĮ ir pirkimus privalo vykdyti taikant atitinkamai VPĮ ir (ar) PĮ nustatytą reglamentavimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi skundą nurodytoje byloje atsisakė priimti konstatuodamas, kad skundžiama vertinimo Išvada surašyta vadovaujantis VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame įtvirtinta viena iš Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijų – vykdyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūrėti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius.

Nors vertinimo išvadoje Tarnyba konstatavo, kad pareiškėjai pirkimus privalo vykdyti taikant atitinkamai VPĮ ir (ar) PĮ nustatytą reglamentavimą, tačiau teismas sprendė, kad tokia išvada nėra individualus administracinis aktas, tai yra konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, kuriame jokie įpareigojimai ar nurodymai pareiškėjams nesuformuluoti, ir jis negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Dėl šios priežasties teismas skundą atsisakė priimti. Teismas taip pat pažymėjo, kad tai, jog išvadoje Tarnyba išaiškino pareiškėjams teisę ginčyti išvadą kreipiantis į administracinį teismą, teisinio jos vertinimo nepakeičia.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų atskirąjį skundą, jį atmetė ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, sutikdamas su nutartyje išdėstytais motyvais, t. y. laikydamas, kad vertinimo išvadoje esantis nurodymas, jog pareiškėjai pirkimus privalo vykdyti taikant atitinkamai VPĮ ir (ar) PĮ nustatytą reglamentavimą, nelaikytinas įpareigojimu pareiškėjams.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai skundžia Tarnybos vertinimo išvadą, kurioje jie taip pat buvo įpareigoti pirkimus vykdyti taikant PĮ nustatytą reglamentavimą, konkrečiai vadovautis PĮ 38 straipsnio 1 dalyje nustatytu reglamentavimu ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę bei apie tai informuoti Tarnybą.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią Tarnybos vertinimo išvadoje esantis nurodymas pirkimus vykdyti taikant atitinkamai VPĮ ir (ar) PĮ nustatytą reglamentavimą, nelaikytinas įpareigojimu, kuris gali būti administracinio ginčo dalyku, darė išvadą, jog teismui nėra skundžiamas ir nurodymas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę, nes tai yra analogiškas reikalavimas laikytis PĮ nustatyto reglamentavimo, tik siauresnis savo turiniu, t. y. juo reikalaujama laikytis ne visų PĮ nustatytų pareigų, o tik konkrečios 38 straipsnyje nustatytos pareigos skelbti apie planuojamus pirkimus. Kitaip tariant, jei Tarnybos įpareigojimas pareiškėjams laikytis visų PĮ nustatytų reikalavimų negali būti skundžiamas teismui, tuomet teismui neskundžiamas ir įpareigojimas laikytis vieno iš PĮ nustatytų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad Išvada Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) prasme nėra administraciniam teismui skundžiamas aktas, todėl pareiškėjų skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartį ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai nurodo, kad Išvada Tarnyba nustatė privalomus nurodymus pareiškėjams, t. y. nedelsiant, tačiau ne vėliau, kaip per 20 darbo dienų nuo išvados gavimo, CVP IS paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestines, ne vėliau kaip per 21 darbo dieną nuo išvados gavimo dienos raštu informuoti Tarnybą apie įpareigojimo įvykdymą, pateikiant tai pagrindžiančius dokumentus.

Pareiškėjų teigimu, įpareigojimai jiems nustatyti remiantis Tarnybos 2022 m. rugpjūčio 1 d. priimtu konstatuojamojo pobūdžio raštu Nr. 4S-676(7.4Mr) „Dėl AB „Ignitis grupė“ priklausančių ūkio subjektų statuso“.

Pareiškėjai nurodo, kad teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, iš esmės vertindamas ne skundžiamą Išvadą, kuri, pareiškėjų įsitikinimu ir vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, savo turiniu ir esme yra individualus administracinis sprendimas, kuriame pareiškėjams suformuluoti aiškūs įpareigojimai, o Tarnybos 2022 m. rugpjūčio 1 d. raštą.

Pareiškėjų vertinimu, teismas nesivadovavo nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje yra išaiškinta, kad pagal bendrą taisyklę, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos. Teismas apskritai nepasisakė nei dėl Tarnybos Išvados sukeliamų teisinių pasekmių ir (ar) pareiškėjų teisių ir pareigų apimties pasikeitimo Tarnybai priėmus skundžiamą Išvadą bei joje nustačius įpareigojimus pareiškėjams, nei dėl Išvados kaip administracinio sprendimo teisinės galios pareiškėjų atžvilgiu.

Pareiškėjai nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atitinkamas Tarnybos vertinimo išvadas, kuriose nustatomi ir (arba) konstatuojami viešųjų pirkimų teisės aktų pažeidimai ir nustatomi įpareigojimai perkančiosioms organizacijoms/perkantiesiems subjektams laiko administraciniams teismams skųstinais ir juose nagrinėtinais administraciniais sprendimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2617-968/2021).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 2 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, konstatavęs, kad Išvada nėra individualus administracinis aktas, tai yra konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, kuriame jokie įpareigojimai ar nurodymai pareiškėjams nesuformuluoti ir ji negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

Pareiškėjai su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir tvirtina, kad Išvadoje yra suformuluoti konkretūs įpareigojimai pareiškėjams, kurie daro įtaką jų teisių ir pareigų apimčiai.

Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004 ir kt.).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Kartu pabrėžtina, kad tuo atveju, jeigu suinteresuotam subjektui aiškinama, kaip vienokiu ar kitokiu atveju taikytini teisės aktai, teikiama informacija, tai iš čia kildinami reikalavimai laikytini nepriskirtinais administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004, 2009 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-308/2009 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011 ir kt.).

Kita vertus, nurodyta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (žr., pvz., LVAT 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006, 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008 ir kt.). Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl Tarnybos Išvados, kuria pareiškėjai įpareigoti nedelsiant, tačiau ne vėliau, kaip per 20 darbo dienų nuo šios išvados gavimo, CVP IS paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestines ir ne vėliau kaip per 21 darbo dieną nuo šios išvados gavimo dienos raštu informuoti Tarnybą apie įpareigojimo įvykdymą, pateikiant tai pagrindžiančius dokumentus.

Išvadoje nurodyta, kad ji priimta vadovaujantis PĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Pirkimų ir koncesijų priežiūros vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Tarnybos direktoriaus 2023 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1S-44, atlikus UAB „Ignitis renewables“, UAB „Gamybos optimizavimas“, UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“ ir UAB „Ignitis renewables projektai“ PĮ 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos (parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus ir pagal Tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę) vykdymo vertinimą.

Viena iš Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijų yra vykdyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūrėti, kaip laikomasi šių teisės aktų nuostatų, įskaitant nuostatas vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius, taip pat nuostatų, lemiančių pareigą taikyti šio įstatymo reikalavimus (PĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Viešųjų pirkimų tarnyba, nustačiusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, turi teisę įpareigoti juridinį asmenį nutraukti pirkimo procedūras, vykdyti pirkimus pagal šį įstatymą, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus, įskaitant sprendimą ar veiksmą, prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, o nustačiusi, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta neteisėtai, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo (PĮ 101 straipsnio 2 dalies 6 punktas); traukti administracinėn atsakomybėn šį įstatymą pažeidusius ir jos reikalavimų ar sprendimų nevykdančius asmenis (PĮ 101 straipsnio 2 dalies 7 punktas); nustačiusi šio įstatymo pažeidimus ar galimus Konkurencijos įstatymo pažeidimus, korupcijos apraiškas ar dokumentų klastojimą, medžiagą tolesniam tyrimui perduoti teisėsaugos institucijoms ar kitoms valstybės institucijoms nagrinėti pagal kompetenciją (PĮ 101 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Įvertinus pareiškėjų skundžiamos Išvados turinį, matyti, kad joje yra įtvirtintas raginimas vykdyti teisės aktų reikalavimus, t. y. nustatytas bendro pobūdžio įpareigojimas atlikti veiksmus, numatytus PĮ 38 straipsnyje – parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus ir pagal Tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę, tokia išvada nelaikytina individualiu teisės aktu, todėl šiuo atveju teisminis procesas pagal pareiškėjų suformuluotą skundo dalyką dėl Viešųjų pirkimų tarnybos Išvados kaip individualaus akto panaikinimo yra negalimas, nes toks skundas yra nenagrinėtinas teismų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iš esmės analogišką praktiką (žr., pvz., 2012 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-18/2012, 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-336/2012; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-741-502/2022).

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pareiškėjų skundžiama Viešųjų pirkimų tarnybos Išvada gali būti pagrindu Viešųjų pirkimų tarnybai priimti sprendimą, kuris sukeltų pareiškėjams teisines pasekmes ir galėtų būti skundžiamas teismui, o administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2617-968/2021, tačiau iš šios administracinės bylos matyti, kad joje nurodytos aplinkybės yra netapačios šioje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą).

Pareiškėjų nurodomoje administracinėje byloje Tarnyba, atlikusi pareiškėjo vykdomo viešojo pirkimo vertinimą, nustatė pažeidimus ir skyrė įpareigojimą nutraukti pirkimą, t. y. pritaikė pareiškėjui atitinkamą poveikio priemonę. Būtent tokie Tarnybos sprendimai, kuriais nustatomi teisės aktų pažeidimai ir pateikiami įpareigojimai, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti skundžiami teismui. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, Tarnybos Išvada priimta vykdant PĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūrint, kaip laikomasi šių teisės aktų nuostatų, pareiškėjams joje nurodytas bendro pobūdžio įpareigojimas vykdyti PĮ 38 straipsnio reikalavimus, todėl tokia išvada negali būti bylos nagrinėjimo dalyku.

Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Gamybos optimizavimas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Elektroninių mokėjimų agentūra“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė