5b2fbcaf-04c4-4c4e-925c-72c4998cd134 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas ZPranešėjas S. Katauskas                                                                Baudž. byla Nr. 1A-142-360/2011Teisėja N. Bagdonienė                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                   1.2.23.2; 2.4.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. birželio 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,teisėjų Eduardo MaÅ¡kevičiaus ir Rasos Valentinienės,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, dalyvaujant prokurorei Alicijai PetkevičiÅ«tei,nuteistajam M. Å .,jo gynėjui advokatui Algimantui Juciui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M.

Å . gynėjo advokato A. Jucio apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. Å . nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo sulaikymo dienos, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2010-04-08 iki 2010-04-09. Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d. 3 p., BPK 94 str. 1 d. 1 p., nuspręsta konfiskuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos gautus 360 Lt.

Nuosprendžiu taip pat iÅ¡spręstas klausimas dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, bei dokumentų, esančių byloje.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: M. Å . nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas, turėdamas tikslÄ parduoti ir kitaip platinti, bei dalį jų pardavė: 2007 m. pabaigoje, tiksli data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., tiksli vieta nenustatyta, nenustatytomis aplinkybėmis ir iÅ¡ nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ir tuo bÅ«du platinti, įgijo ne mažiau kaip 502 vnt. geltonos spalvos tablečių su Å¡ikÅ¡nosparnio įspaudu (logotipu), kurių sudėtyje buvo 7,030 gramo psichotropinės medžiagos – MDMA, kurias parsigabenęs laikė (duomenys neskelbtini), Å ilutės m., rÅ«syje, kol dalį Å¡ių medžiagų, t. y. 60 vnt. geltonos spalvos tablečių su Å¡ikÅ¡nosparnio įspaudu (logotipu), kurių sudėtyje buvo 0,793 gramo psichotropinės medžiagos – MDMA, per du kartus, 2010 m. kovo 17 d., apie 17.50 val., ir 2010 m. kovo 25 d., apie 11.40 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Å ilutės m., po 30 vnt. tablečių kiekvienÄ kartÄ , po 6 litus už vienÄ tabletę, iÅ¡ viso už 360 litų, neteisėtai pardavė nusikalstamÄ veikÄ imituojančio elgesio dalyviui Nr. 136.

KitÄ dalį, t.y. 442 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 6,237 gramo psichotropinės medžiagos – MDMA, parsigabenęs laikė (duomenys neskelbtini), Å ilutės m., rÅ«syje, po to dalį jų, t.y. 200 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 2,952 gramo psichotropinės medžiagos – MDMA, 2010 m. balandžio 8 d., apie 9.30 val., turėdamas tikslÄ jas parduoti ir tuo bÅ«du platinti, neteisėtai atgabeno į (duomenys neskelbtini) namo, Å ilutės m., pirmo aukÅ¡to laiptinę ir paslėpė už radiatoriaus, kur 2010 m. balandžio 8 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini) namo, Å ilutės m., pirmo aukÅ¡to laiptinėje minėtos medžiagos įvykio vietos apžiÅ«ros metu buvo rastos ir paimtos policijos pareigÅ«nų, kitÄ dalį, t. y. 242 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 3,285 gramo psichotropinės medžiagos – MDMA, parsigabenęs laikė (duomenys neskelbtini) namo, Å ilutės m., rÅ«syje, kur 2010 m. balandžio 8 d., apie 19.30 val., minėtos medžiagos, jam parodžius, įvykio vietos apžiÅ«ros metu buvo rastos ir paimtos policijos pareigÅ«nų.Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas A.

Jucys praÅ¡o Å ilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nuosprendį pakeisti, perkvalifikuojant M. Å . veiksmus į BK 259 str. 1 d., pripažinti lengvinančia aplinkybe tai, kad M. Å . laisva valia atidavė didelę dalį narkotinių medžiagų ir atsisakė nuo nusikalstamos veikos, bei paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Gynėjas advokatas nurodo, kad jo ginamajam pateiktas kaltinimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o teismas neatsižvelgė į esmines ir svarbias bylos aplinkybes, kurios rodo, kad M.

Å . veiksmuose yra tik nusikaltimo sudėtis, numatyta BK 259 str. 1 d. Be to, teismas, paskirdamas bausmę, neįvardijo visų lengvinančių aplinkybių ir netyrė visų aplinkybių, susijusių su nusikalstamos veikos imitavimo modelio pritaikymo teisėtumu. Taip buvo pažeistos procesinės normos, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Gynėjas nurodo, kad M. Å . prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t.y. kad įsigijo narkotines medžiagas, turėdamas tikslÄ jas pats suvartoti, o pardavė narkotines medžiagas NVIM dalyviui tik iÅ¡provokuotas.

Nurodė, kad 2010 m. kovo mėnesio pradžioje jam paskambino pažįstamas A. E. ir primygtinai prašė jo surasti jam narkotikų. Sakė, kad pats yra sulaikomas įkalinimo vietoje ir kad pas jį ateis jo siųstas žmogus. 2010 m. kovo 17 d. A. E. pusbrolis M. E. tÄ Å¾mogų pas jį atlydėjo ir jam pardavė kaltinime nurodytas narkotines medžiagas. Liudytojas M. E. Å¡ias aplinkybes patvirtino. Advokatas nurodo, kad nustatytų konkrečių faktų, jog M. Å . anksčiau bÅ«tų kam nors pardavinėjęs narkotines medžiagas, byloje nėra.

Iš jo narkotines medžiagas pirko tik policijos slaptasis bendradarbis. Ikiteisminis tyrimas pradėtas remiantis 2010-03-10 Klaipėdos AVPK ONTB 4-to sk. vyriausiojo tyrėjo A. B. tarnybiniu pranešimu Nr. 30-1-00136-10, kuriame nurodoma, jog surinktoje medžiagoje nustatyta, kad M. Š. disponuoja narkotinėmis medžiagomis bei Šilutės mieste jas platina ir ieško šių medžiagų pirkėjų. Advokatas pažymi, jog jokia „surinkta medžiaga“ prie bylos nepridėta. Nurodo, jog iš bylos medžiagos nesimato, kada pradėtas taikyti NVIM.

Byloje nėra ir jokių duomenų, kad NVIM bÅ«tų „prisijungta“ prie M. Å . nusikalstamos veikos, pardavinėjant psichotropines medžiagas. Nurodo, kad apklaustas teismo posėdyje vyr. tyrėjas A. B. nurodė, kad „prisijungimas“ yra tarnybinė paslaptis. Byloje yra vyr. tyrėjo R. G. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriuo nurodoma, kad yra gauta ir patikrinta informacija apie M. Å . nusikalstamÄ veikÄ . Å is praneÅ¡imas nustatyta tvarka neužregistruotas, jokių duomenų apie M. Å . nusikalstamÄ veikÄ nenurodyta.

Byloje nėra jokių duomenų, kad M. Å . bÅ«tų dar kam nors pardavęs narkotines ar psichotropines medžiagas, iÅ¡skyrus policijos slaptÄ jį bendradarbį. Advokatas pažymi, kad teisminė praktika nurodo, jog priimti kaltinamÄ jį nuosprendį tokiomis aplinkybėmis negalima. Be to, teismas nuosprendyje nurodė, kad iÅ¡ filmuotos vaizdo medžiagos matyti, kaip M. Å . parduoda psichotropines medžiagas NVIM dalyviui, tačiau teisminio nagrinėjimo metu Å¡i filmuota vaizdo medžiaga nebuvo žiÅ«rima.

Gynėjo manymu, visa pirminė bylos medžiaga rodo, kad M. Å . buvo iÅ¡provokuotas parduoti narkotines medžiagas, kurias jis buvo nusipirkęs savo paties vartojimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-332/2006) nurodoma, jog „...Nustatyti, ar traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo nebuvo iÅ¡provokuotas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra itin svarbu tiek materialinės, tiek proceso teisės požiÅ«riais. Konstatavus, kad veikos padarymÄ nulėmė provokacija, už tokiÄ veikÄ negali bÅ«ti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes valstybė negali ,,sukurti“ nusikaltimų, o vėliau už juos bausti.

Be to, bet kokia informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas, neatitinka BPK straipsnyje numatytų kriterijų ir negali bÅ«ti pripažįstama įrodymu“. Advokatas pažymi, kad modeliu gali bÅ«ti tik „prisijungiama“ prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių bet nepasibaigusių nusikaltimų. Å i nusikalstama veika turi tęstis be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Modeliu negali bÅ«ti provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, negali bÅ«ti kurstoma padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė.

Taigi pagal įstatymÄ jie laikomi teisėtais, jeigu neperžengiamos modelyje nustatytos veiksmų ribos. Ä®statyme nustatytas modelio taikymo ribų nepaisymas, nusikaltimo provokavimas ar kitoks piktnaudžiavimas modeliu daro jį neteisėtÄ . Gynėjo manymu, iÅ¡ bylos medžiagos matosi, kad patys policijos darbuotojai atliko pagrindinį vaidmenį, organizuojant narkotinių medžiagų pirkimÄ iÅ¡ M. Å .. Advokatas pažymi, jog teismas neiÅ¡reikalavo gynybos praÅ¡omų duomenų, t.y. informacijos, iÅ¡ kokios vietovės buvo skambinta į M.

Å . telefonÄ . Byloje nustatyta, kad A. E. minimu laiku buvo sulaikomas Å ilutės ir Klaipėdos policijos komisariatuose, iÅ¡ kurių, pasak M. Å ., jam ir buvo skambinama su praÅ¡ymais surasti narkotines medžiagas ir jas parduoti. Teismas šį gynybos praÅ¡ymÄ pavedė įvykdyti prokurorui, kuris faktiÅ¡kai jokių veiksmų neatliko, o tik rėmėsi policijos tyrėjų pareiÅ¡kimais apie slaptumÄ , nors telefoninių skambučių techniniai duomenys tikrai nesudaro valstybinės ir tarnybinės paslapties, iÅ¡skyrus vienintelį atvejį, kai norima pridengti provokacijos pobÅ«dį.

Mano, jog nustačius, kad M. Å . narkotines medžiagas pardavė dėl provokacijos, jo veiksmai privalo bÅ«ti perkvalifikuoti į BK 259 str. 1 d. Nurodo, kad teismas apraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje nurodė, jog M. Å . pats savo valia policijos darbuotojams parodė paslėptas narkotines medžiagas – 242 vnt. tablečių – ir jas perdavė policijos darbuotojams, kurie prieÅ¡ tai atlikdami kratÄ Å¡ių narkotinių medžiagų nerado. Šį faktÄ teisme patvirtino ir policijos pareigÅ«nai. Todėl, gynėjo manymu, dėl Å¡ios dalies teismas privalėjo pasisakyti atskirai ir spręsti klausimÄ dėl savanoriÅ¡ko atsisakymo pabaigti nusikalstamÄ veika (BPK 23 str.) ir Å¡velninti bausmę pagal Å¡io kodekso 59 str.Teismo posėdyje nuteistasis M.

Å . ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti.Skundas atmestinas.Å ilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo visiÅ¡kai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais įrodymais. Apylinkės teismas tinkamai kvalifikavo M. Å . padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal LR BK 260 str. 1 d., nes jis, veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, turėdamas tikslÄ parduoti, įgijo ne mažiau kaip 502 vienetus tablečių, kurių sudėtyje buvo 7,030 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kurias laikė prie savęs, kol dalį Å¡ių medžiagų, t. y. 60 vienetų tablečių, per du kartus už 360 Lt neteisėtai pardavė nusikalstamÄ veikÄ imituojančio elgesio dalyviui, t. y. tokiais savo veiksmais padarė sunkų (BK 11 str. 5 d.) baigtÄ nusikaltimÄ .

Nuteistojo gynėjo advokato teiginys, kad jo nusikalstama veika turėjo bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 259 str. 1 d., nes M. Å . įsigijo psichotropines medžiagas, turėdamas tikslÄ jas pats suvartoti, o pardavė tik NVIM dalyvio iÅ¡provokuotas, atmestinas kaip nepagrįstas bylos medžiaga.Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. dispozijoje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, tai yra BK 260 str. 1 d. dispozicijoje numatytos alternatyvios veikos, iÅ¡ kurių bent vienos pakanka, kad veika bÅ«tų kvalifikuojama pagal Å¡io straipsnio 1 d.

Nusikaltimo sudėtis formalioji. Vadinasi, nusikaltimas yra baigtas, kai asmuo padaro bent vienÄ iÅ¡ įstatymo dispozicijoje numatytų veikų, turėdamas tikslÄ narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti arba kitaip platinti. Nustatant tikslÄ , reikÅ¡mės turi kaltininko asmenybė (ar pats vartoja, ar anksčiau platino ir kt.). IÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad M. Å . ne tik pardavė psichotropines medžiagas liudytojui Nr. 136, bet taip pat ir laikė jas, turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti.Nuteistojo teiginį, kad tai buvo vienintelis kartas, kai jis platino psichotropines medžiagas, paneigia kiti byloje iÅ¡tirti įrodymai: liudytojo R.

G., R. S., A. B., anoniminio liudytojo Nr. 136, M. E. parodymai, 2010-03-17 nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo protokolas (t.1, b.1. 35), 2010-03-17 daiktų pateikimo protokolas (t.1, b.1. 27), 2010-04-12 specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(2478)-ISI-2556, (t.1, b.1. 31–34), 2010-03-25 nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo protokolas (t.1, b.1. 56), 2010-03-25 daiktų pateikimo protokolas (t.1, b.1. 48), 2010-04-02 specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(2479)-ISI-2557 (t.1, b.1. 52–55), 2010-04-08 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas (t.1, b.1. 61–64), 2010-04-08 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas (t.1, b.1. 96–99), 2010-06-23 specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(4031)-ISI-4835 (t.1, b.1. 103–106), vaizdo medžiaga (t.1, b.1. 37–39, 58–60), 2010-04-08 toksinių-narkotinių medžiagų nustatymo Å¡lapime tyrimas (t.1, b.1. 114), daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti (t.1, b.1. 22–25, 26, 41–44, 45–47, 69–71, 72–90).

Netikėti nuosekliais policijos pareigÅ«nų parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys, apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo, todėl pagrįstai jais vadovavosi nustatydamas faktines bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik liudytojų parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant klausimÄ , ar kaltininkas turėjo tikslÄ parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbiÄ reikÅ¡mę turi Å¡ių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoÅ¡tų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja Å¡ias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvÅ«s bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2007,  2K-781/2007, 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009).

IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad, teismui visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavus byloje esančius įrodymus ir įvertinus jų visetÄ , nustatyta, jog nuteistasis M. Å . abu kartus psichotropines medžiagas pardavė NVIM dalyviui. Todėl pirmosios instancijos teismas nuteistojo aiÅ¡kinimÄ , kad jis neturėjo tikslo platinti psichotropinių medžiagų, pagrįstai įvertino kaip neatitinkantį bylos aplinkybių.Nuteistojo gynėjas advokatas apeliaciniame skunde teigia, jog M. Å . veiksmus sÄ lygojo policijos pareigÅ«nų provokaciniai veiksmai.

Tačiau teisėjų kolegija, vertindama faktinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad M. Å . psichotropinių medžiagų disponavimu vertėsi dar iki nusikalstamos veikos imitacijos modelio sankcionavimo, ir pradėtÄ nusikalstamÄ veikÄ jis tęsė savo laisva valia, be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių įsikiÅ¡imo. PareigÅ«nai tik prisijungė prie M. Å . daromo nusikaltimo. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, jog M. Å . prekyba psichotropinėmis priemonėmis buvo įprasta veikla, jis Å¡iuose reikaluose buvo gana patyręs, o tai, kad jis aiÅ¡kiai suvokė, jog jo daroma veika yra neteisėta, rodo ir slapta užfiksuotuose pokalbiuose su pirkėjais vartojami specifiniai posakiai.

Nei trumposiose žinutėse, nei paskambinusieji asmenys, tarp jų ir įslaptintas liudytojas, niekada aiÅ¡kiai nenurodydavo, ko konkrečiai iÅ¡ jo buvo norima. IÅ¡ M. Å . ir liudytojo Nr. 136 pokalbio matyti, jog nuteistasis klausia – „kiek čia 30?“, NVIM dalyvis – „o jeigu daugiau imčiau?“, M. Å . – „tada pigiau po 5“. IÅ¡ minėtų pokalbių turinio – vartojamų terminų, nurodomų kiekių – aiÅ¡kiai galima suprasti, jog nuteistasis su kitais asmenimis kalba apie draudžiamų apyvartoje medžiagų pardavimÄ .

Todėl konstatuotina, jog žmogus, besiverčiantis Å¡iuo atveju psichotropinių medžiagų prekyba, gali suprasti specifinę kalbÄ , vartojamus tarp narkotikų prekeivių ir pirkėjų. M. Å . psichotropinių medžiagų prekyba vertėsi savo valia, nevaržomas ir neverčiamas kokių nors aplinkybių, turėjusių lemiamos, neigiamos įtakos jo apsisprendimui daryti nusikalstamus veiksmus. Nuteistojo veiksmų laisvė nebuvo apribota, jis turėjo visas galimybes atsisakyti savo nusikalstamo sumanymo.

Vien tai, kad į M. Š. kreipdavosi žmonės norėdami įsigyti svaigalų, tarp jų ir įslaptintas liudytojas Nr. 136, negali būti traktuojama kaip provokacija daryti nusikalstamus veiksmus. Aukštesnysis teismas nenustatė, jog nuteistajam būtų daromas spaudimas, dėl jo naudojamas smurtas ir pan. Visa tai leidžia pagrįstai teigti, jog modeliu buvo tik prisijungta prie tęstinių M. Š. nusikaltimų, nes tai buvo tik apsisprendimo teisė parduoti ar ne apyvartoje draudžiamas medžiagas. Be to, aukštesniojo teismo neįtikina nuteistojo pasirinkta gynybinė pozicija, jog jis savo vartojimui įsigijo 502 tabletes.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog nuteistasis pats savo noru neatsisakė nuo nusikalstamos veikos.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog M. Å . nuo pat nusikaltimo padarymo pradžios suprato savo veiksmų pobÅ«dį ir jų pavojingumÄ , tačiau tokių tikslų siekė, o versijÄ dėl provokacijos daryti nusikaltimÄ jis pateikė siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės. Tai, kad pareigÅ«nai tik prisijungė prie nuteistojo daromų nusikaltimų, įrodo ir apeliacinės instancijos teisme apklausto įslaptinto liudytojo Nr. 136 parodymai. Anoniminis liudytojas parodė, kad 2010-03-17, apie 17.50 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Å ilutės m., nupirko iÅ¡ M.

Å . už 180 litų permatomÄ polietileno fragmentÄ su 30 vnt. geltonos spalvos tablečių, kurį atvykęs į sutartÄ vietÄ perdavė pareigÅ«nams. Po to dar kartÄ 2010-03-25, apie 11.50 val., tuo pačiu adresu pirmo aukÅ¡to laiptinėje iÅ¡ nuteistojo už 180 litų vėl nupirko 30 vnt. geltonos spalvos tablečių su Å¡ikÅ¡nosparnio logotipu, kurį taip pat perdavė pareigÅ«nams. Nors M. Å . gynėjas advokatas tvirtina, jog nuteistasis niekada neplatino psichotropinių medžiagų, tik tuos kartus, kai pardavė NVIM dalyviui, nes buvo iÅ¡provokuotas, tačiau iÅ¡ R.

G., R. S., A. B. parodymų matyti, jog pareigÅ«nai ir anksčiau turėjo informacijos, kad nuteistasis platina psichotropines medžiagas, todėl buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Informacija pasitvirtino, buvo nustatyta nusikalstama veika, numatyta LR BK 260 str. 1 d.Nuteistojo gynėjas advokatas apeliaciniame skunde ginčija nusikalstamos veikos imitacijos modelio (NVIM) teisėtumÄ , teigdamas, kad jis yra neteisėtas, nes M. Å . buvo iÅ¡provokuotas padaryti nusikaltimÄ . P. O. (2003 m. balandžio 29 d.

įstatymo Nr. IX-1537 redakcija) 3 str. 5 d., 19 d. nusikalstamos veikos imitacijos modelis – tai sankcionuoti veiksmai, formaliai turintys nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, atliekami siekiant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomas asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumÄ . Tokie operatyviniai veiksmai atliekami tais atvejais, kai kitais bÅ«dais neįmanoma ar sudėtinga apginti asmens, visuomenės ir valstybės interesus. Operatyvinio tyrimo pagrindus nustato Operatyvinės veiklos įstatymo 9 str.

P. O. 9 str. 1 p. NVIM, kaip vienas iÅ¡ operatyvinių veiksmų, gali bÅ«ti sankcionuojamas tada, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ labai sunkų ar sunkų nusikaltimÄ , arba apie tokį nusikaltimÄ rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad NVIM M. Å . buvo pritaikytas teisėtai, nepažeidžiant jo sankcionavimo pagrindų. Turint duomenų, kad nuteistasis M. Å . Å ilutės mieste užsiima psichotropinių medžiagų platinimu, pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos 2010-03-17 nutartį buvo klausomasi įtariamo psichotropinių medžiagų platinimu M.

Å . telefoninių pokalbių, iÅ¡ kurių turinio paaiÅ¡kėjo, kad M. Å . užsiima psichotropinių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu. Esant tokių duomenų, Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė 2010-03-17 nutartį, kuria leido neatskleidžiant savo tapatybės atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl NVIM teisėtumo. Byloje nėra duomenų, kad iki NVIM pradžios teisėsaugos institucijų pareigÅ«nai ar kiti asmenys, veikiantys pagal teisėsaugos institucijų užduotį, kontaktavo su M.

Å ., todėl nėra pagrindo kalbėti apie jo provokavimÄ . Be to, atnaujinus įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme buvo peržiÅ«rėta filmuota medžiaga, joje matyti, kaip vienas asmuo – NVIM dalyvis ir nuteistasis – susitinka ir M. Å . parduoda psichotropinių medžiagų NVIM dalyviui. Antro asmens, apie kurį užsimenama vaizdo įraÅ¡e, nematyti.Provokacijos sÄ voka apibrėžta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 27 d. nutartyje Nr. 2K-52/2001, kurioje nurodyta, kad provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimÄ , turint tikslÄ vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius.

Provokacija kaip veika gali pasireikÅ¡ti kito asmens lenkimu padaryti konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ jį praÅ¡ant, įtikinėjant, grasinant, Å¡antažuojant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valiÄ ir darančius įtakÄ jo apsisprendimui elgtis nusikalstamai. NVIM panaudojimas gali bÅ«ti pripažintas neteisėtu, ir jo metu surinkti duomenys negali bÅ«ti panaudojami kaip įrodymai teisme, jei NVIM dalyvis ar kitas asmuo, veikęs pagal teisėsaugos institucijų užduotį, bÅ«tų provokavęs M.

Å . padaryti konkretų nusikaltimÄ â€“ Å¡iuo atveju įgyti ir platinti narkotines ar psichotropines medžiagas. Nuteistojo gynėjas skundu praÅ¡o pripažinti lengvinančia aplinkybe tai, kad M. Å . laisva valia atidavė didelę dalį psichotropinių medžiagų ir atsisakė nuo nusikalstamos veikos ir praÅ¡o taikyti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog LR BK 260 str. 1 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę be alternatyvų nuo dvejų iki aÅ¡tuonerių metų.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, paskyrė sankcijoje numatytos bausmės minimumÄ â€“ dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad M. Å . padarė sunkų nusikaltimÄ , yra baustas administracine tvarka, teismas įvertino nuteistojo lengvinančiÄ aplinkybę, tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, jog dirba ir charakterizuojamas teigiamai. LR BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

Akivaizdu, kad Å¡ios įstatymo nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , jog teismas, vadovaudamasis LR BK 62 str. 1 d. nuostatomis, kaltininkui paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes bei konstatavęs nurodytų sÄ lygų visumÄ . LR BK 62 straipsnyje nustatytos iÅ¡imtys, įtvirtinančios Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo atvejus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR BK 62 straipsnyje numatyta tik bausmės Å¡velninimo galimybė, kuria bylÄ nagrinėjantis teismas gali naudotis iÅ¡skirtiniais atvejais.

Å is LR BK straipsnis nesuteikia teisės kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui reikalauti, kad jam bÅ«tų skiriama Å¡velnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Net ir esant LR BK 62 straipsnyje nustatytoms sÄ lygoms, bylÄ nagrinėjantis teismas gali bausmės neÅ¡velninti, jei konstatuoja, kad, paskyrus Å¡velnesnę bausmę, jos paskirtis nebÅ«tų pasiekta. M. Å . pats savo noru neatvyko į teisėsaugos įstaigÄ praneÅ¡ti apie padarytÄ nusikaltimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad BK 62 str. 1 d. nuostata nagrinėjamoje byloje negalėjo bÅ«ti pritaikyta.

Ä® tai, kad M. Å . prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas bausmę, todėl ir skyrė minimaliÄ bausmę. Kolegija pažymi, jog savanoriÅ¡kas atsisakymas pabaigti nusikalstamÄ veikÄ yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtÄ nusikalstamÄ veikÄ , suvokdamas, kad gali jÄ pabaigti (BK 23 str. 1 d.). Nusikalstama veika yra pradėta, kai rengiamasi arba kėsinamasi jÄ daryti. BK 23 str. gali bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, kai asmuo, pradėjęs nusikalstamÄ veikÄ , sprendimÄ atsisakyti jÄ pabaigti priima savanoriÅ¡kai, o ne priverstas kitų asmenų ar susidÅ«ręs su kliÅ«timis, neleidžiančiomis pabaigti pradėtÄ nusikalstamÄ veikÄ .

SavanoriÅ¡kas atsisakymas pabaigti nusikalstamÄ veikÄ galimas iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos. Pabaigus nusikalstamÄ veikÄ , atsisakymas tęsti nusikalstamus veiksmus nepaÅ¡alina baudžiamosios atsakomybės. Å iuo atveju yra padaryta formali veika. Baudžiamojo įstatymo 260 str. 1 d. dispozicijoje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena Å¡ių veikų. Nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iÅ¡ Å¡ių veikų padarymo momento.

Kai veika yra baigta, negali bÅ«ti savanoriÅ¡ko atsisakymo nuo jos padarymo. M. Å . veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip savanoriÅ¡kas atsisakymas nuo nusikalstamos veikos. Akivaizdu, jog jis įgijo, laikė ir pardavė psichotropines medžiagas, jau turėdamas tikslÄ jas platinti, todėl padarė baigtinę veikÄ . Taigi įvertinusi aptartų aplinkybių visumÄ , konstatuotina, kad M. Å . pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. Veika tinkamai kvalifikuota. Tenkinti apeliacinį skundÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais teisinio pagrindo nėra.Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : nuteistojo M.

Å . gynėjo advokato A. Jucio apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                  Savinijus Katauskas Teisėjai                                                               Rasa Valentinienė                                                                                                                                                   Eduardas MaÅ¡kevičius