2025-02-19 Nr. AB-2969-3-62-3-02576-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-196-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02576-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. prašymą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja G. V. su 2024 m. gruodžio 2 d. prašymu kreipėsi į teismą ir prašė skubos tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones bei iki Lietuvos administracinių ginčų komisijoje (toliau – Komisija) nagrinėjamoje administracinėje byloje priimto sprendimo įsiteisėjimo laikinai sustabdyti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) direktoriaus 2024 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. V4-111 (toliau – ir Įsakymas) galiojimą bei vykdymą ir įpareigoti Tarnybą pašalinti Nemokumo procesų informaciniame portale bei Audito, vertinimo ir nemokumo informacinėje sistemoje nurodomą faktą apie pareiškėjai skirtą poveikio priemonę.

Pareiškėja paaiškino, kad ji 2024 m. lapkričio 29 d. Komisijai pateikė skundą dėl Įsakymo bei Tarnybos 2024 m. lapkričio 27 d. rašto Nr. (10.4 Mr) D2-2831 panaikinimo.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėja grindė tuo, kad tokių priemonių netaikymas gali lemti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos G. V. padarymą ir apsunkinti ar padaryti neįmanomą Komisijos sprendimo įvykdymą byloje. Pareiškėja nurodė, kad Tarnyba apie jai taikomą poveikio priemonę jau informavo teismus ir Nemokumo administratorių rūmus, kurie jau ėmėsi veiksmų dėl Įsakymo vykdymo; dėl akivaizdžiai neteisėto ir nepagrįsto Įsakymo iš G. V. jau yra atimamos jos administruojamos nemokumo bylos.

Pareiškėja, negalėdama atlikti veiksmų Nemokumo procesų informacinėje sistemoje, negali pateikti pranešimų ar skelbti kreditorių susirinkimų dėl nemokumo administratoriaus pakeitimo ne teismo tvarka vykdomuose bankroto procesuose. G. V. teigė, kad jo prašymas nėra grindžiamas prielaidomis ar tik galbūt ateityje įvykstančiais spėjimais, o prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nurodytos aplinkybės jau yra įgijusios materialią formą bei lemia reikšmingus G. V. teisių suvaržymus ir laisvės vykdyti ūkinę veiklą šiurkštų apribojimą bei teisės gauti pajamas iš nemokumo administravimo paslaugų teikimo, kuris yra pagrindinis jos pajamų šaltinis, pažeidimą.

Negaudama suplanuotų pajamų, pareiškėja negalės tinkamai įvykdyti finansinių įsipareigojimų ir visapusiškai tenkinti nepilnamečio vaiko poreikių bei užtikrinti pilnaverčio vaiko ugdymo ir saviraiškos tobulėjimo. G. V. akcentavo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, net jeigu vėliau ji laimėtų ginčą dėl Įsakymo teisėtumo, pareiškėja patirtų neatitaisomą reputacinę žalą, o tai lemtų išankstinį kreditorių nepasitikėjimą ja bankroto procesų metu bei sudarytų pagrindą reikšti prašymus dėl nemokumo administratoriaus pakeitimo.

Be to, G. V. administruojami bankroto procesai nėra sustabdomi, iš jų pašalinus pareiškėją, bus skiriamas kitas nemokumo administratorius, o tai lemia, kad G. V. administruotose bankroto procesuose bus priimami kito nemokumo administratoriaus procedūriniai sprendimai, gali būti netinkamai nukreipiama bankroto proceso tvarka ir eiga, bankroto procesai bus užbaigiami, jų neadministruojant pareiškėjai. G. V. nuomone, dėl nurodytų aplinkybių kyla dvejopos pasekmės:

1) teismui nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių bei jai laimėjus administracinį ginčą, sprendimo įvykdyti bus neįmanoma, kadangi trunkančio ginčo metu bankroto procesuose kitas nemokumo administratorius atliks reikšmingus veiksmus arba šiuos procesus užbaigs, todėl pareiškėja negalės būti grąžinta į jai teisėtai paskirtus administruoti bankroto procesus;

2) teismui nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus pažeidžiamas viešasis interesas bei kreditorių interesai, kadangi G. V. pašalinimas iš bankroto procesų, kreditorių susirinkimo dėl naujo nemokumo administratoriaus paskyrimo suorganizavimas, naujo nemokumo administratoriaus detalus susipažinimas su dideliais bankroto procesų medžiagos kiekiais ir kitos aplinkybės lems reikšmingą bankroto proceso vilkinimą, esminių sprendimų ir kitų svarbių veiksmų atlikimas bus uždelstas bei neracionaliai praleistas. Pareiškėja akcentavo, kad, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, jokia apimtimi nebus pažeidžiami Tarnybos interesai.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjos G. V. skundą (teismas turi omenyje prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones) atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme ir pareiškėjai išaiškino, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones bus nagrinėjamas tik tuo atveju, jeigu G. V. teismui pateiks skundą (prašymą), atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24, 25 ir 35 straipsniuose skundui keliamus reikalavimus.

Pacitavęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, teismas pažymėjo, kad, sistemiškai vertinant Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnį, darytina išvada, jog klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo gali būti sprendžiamas tik priėmus nagrinėti skundą teisme. Teismas nurodė, kad G. V. skundo kartu su prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teismui nepateikė. Teismas nustatė, kad pareiškėja teismui ir anksčiau nėra pateikusi skundo, dėl kurio galėtų prašyti taikyti nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Atsižvelgęs į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra numatyta galimybė svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, nesant administracinės bylos proceso, teismas pareiškėjos prašymą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja G. V. teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo arba šį klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Aptarusi skundžiamos teismo nutarties turinį, G. V. teigia, kad jos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nepagrįstai buvo paliktas nenagrinėtas.

Pareiškėja pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. Administracinių bylų teisenos įstatymo normos patvirtina, kad šis įstatymas reguliuoja ne tik administracinių ginčų nagrinėjimą teisme, bet ir nustato išankstinį bylų nagrinėjimą ne teismo tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyrius).

G. V. nurodo, kad prie jos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra pridėtas skundas Komisijai ir šio skundo išsiuntimo faktą patvirtinantys dokumentai. Taigi, pareiškėja pasinaudojo teise, nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnyje, ir skundą pateikė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.

Pacitavusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies nuostatą, G. V. teigia, kad šioje teisės normoje yra nustatyta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra priskiriamas teismo kompetencijai; kaip nurodoma teisės normoje, reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje. Pareiškėja pažymi, kad minėtoje normoje nėra nustatyta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tik tada, kai skundas buvo pateiktas teismui. G. V. nuomone, atsižvelgus į Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytą išankstinių skundų nagrinėjimo ne teismo tvarką, galima daryti pagrįstą prielaidą, jog skundo padavimas išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka taip pat yra administracinių ginčų proceso stadija.

Pareiškėja akcentuoja, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės yra pažeistos, gali rinktis ginti savo pažeistas teises vienu iš būdų: pateikdamas skundą išankstinių skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai arba administraciniam teismui. Nustatant, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, kai skundas yra paduodamas teismui, būtų nepagrįstai apribota asmens teisė pasinaudoti teise kreiptis į išankstinių skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją arba atvirkščiai – apribota asmens teisė prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kadangi asmuo pasirinko ginčą spręsti pasinaudodamas išankstinių skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

G. V. pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas yra išlaikyti niekam žalos nekeliančią status quo (padėtis, kuri yra) ir užkirsti kelią negrįžtamoms neigiamoms pasekmėms, kurios kiltų, vykdant viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl šio sprendimo teisėtumo. Pareiškėja akcentuoja, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 9 d. rekomendacijoje Nr. Rec (2003)16 „Dėl administracinių ir teismo sprendimų vykdymo administracinės teisės srityje“ yra nurodyta, jog jeigu įstatyme nėra numatyta, kad skundo dėl sprendimo padavimas automatiškai sustabdo sprendimą, privatūs asmenys turi turėti galimybę prašyti administracinės institucijos ar teismo sustabdyti ginčijamo sprendimo įgyvendinimą, siekiant apsaugoti jų teises ir interesus. G. V. nuomone, galimybė prašyti teismo sustabdyti ginčijamo sprendimo įgyvendinimą turėtų būti ne tik formali, tačiau ir reali, kad privatūs subjektai galėtų būti užtikrinti tinkama jų interesų apsauga.

Pareiškėja pažymi, kad Tarnyba pradėjo vykdyti net neįsiteisėjusį sprendimą t. y. nėra suėjęs Įsakymo apskundimo terminas, nėra nustatyto teisinio pagrindo, jog tokie Tarnybos sprendimai vykdomi / įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos arba, kad yra vykdomi skubiai. Atsižvelgus į tai, G. V. apskritai nėra suprantamas Tarnybos sprendimo vykdymo teisėtumas ir pagrįstumas, o tokio sprendimo vykdymas jau sukėlė neigiamas pasekmes viešam interesui ir bankrutuojančių įmonių kreditoriams bei pačioms įmonėms – buvo atšaukti visi kreditorių susirinkimai, sustabdyti bet kokie kiti bankroto proceso veiksmai, bankroto procesai vyksta neefektyviai, jie yra vilkinami, yra pažeisti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatyti procesiniai terminai.

Pareiškėjos nuomone, yra būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, bet tuo pačiu ir nepažeisti G. V., kuri siekia ginti savo pažeistas teises, pasinaudodama visomis įstatyme nustatytomis jos teisių gynybos priemonėmis. Atsižvelgiant į reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslą, jas taikyti yra būtina, kai reikia laikinai sureguliuoti teisinius santykius, o to ir yra prašoma prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kol įsiteisės sprendimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria kaip nenagrinėtiną teisme buvo atsisakyta priimti pareiškėjos G. V. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėja skundo kartu su prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teismui nepateikė ir anksčiau teismui nėra pateikusi skundo, dėl kurio galėtų prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, bei atsižvelgęs į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra nustatyta galimybė svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, nesant administracinės bylos proceso, G. V. prašymą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p.). Pareiškėja su tokia teismo pozicija nesutinka ir teigia, kad ji pasinaudojo Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnyje nustatyta teise bei skundą pateikė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, tačiau, atsižvelgus į tai, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra priskiriamas teismo kompetencijai, ji turi teisę prašyti teismo sustabdyti ginčijamo sprendimo įgyvendinimą.

Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo teisėjas arba teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per tris darbo dienas po jo gavimo, atsakovui ir kitiems proceso dalyviams apie tai nepranešama. Jeigu toks prašymas paduodamas kartu su skundu (prašymu, pareiškimu), jis išnagrinėjamas ne vėliau kaip per tris darbo dienas po skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo. Kai teismas arba teisėjas mano, kad dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra būtina gauti atsakovo ir (ar) kitų proceso dalyvių nuomonę, toks prašymas turi būti išnagrinėtas per dešimt darbo dienų nuo jo gavimo ar skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo. Šiuo atveju apie prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjimą pranešama atsakovui ir (ar) kitiems proceso dalyviams ir nurodomas terminas, per kurį atsakovas ir (ar) kiti proceso dalyviai turi pateikti nuomonę. Dėl reikalavimo užtikrinimo teismas arba teisėjas priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą.

Sistemiškai aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuris yra sprendžiamas po skundo priėmimo, kai yra būtina užtikrinti skunde suformuluoto reikalavimo įvykdymą. Kitaip tariant, tam, kad teismas turėtų teisę pritaikyti arba atsisakyti taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones (t. y. tenkinti jo procesinio pobūdžio reikalavimą), yra būtina, jog šis asmuo byloje būtų pareiškęs ir patį materialaus pobūdžio reikalavimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje nustatytas teismo teises, kurį siekia užtikrinti. Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalis nenumato procesinės galimybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nepateikus Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkančio skundo, šis įstatymas taip pat nenumato galimybės reikšti prevencinius skundus. Taigi, aptartos Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai teisme yra pareikštas materialaus pobūdžio reikalavimas dėl tam tikro akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir panašiai. Nesant teisme nagrinėjamo ginčo, nėra pagrindo spręsti dėl prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, kurios būtų tiesiogiai susijusios su teismo priimtu nagrinėti skundo reikalavimu, taikymo. Jokių išimčių Administracinių bylų teisenos įstatyme dėl to nėra nustatyta.

Kartu su pareiškėjos 2024 m. gruodžio 2 d. prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pateikti įrodymai patvirtina, kad, atlikus neplaninį nemokumo administratorės G. V. veiklos patikrinimą, 2024 m. lapkričio 26 d. buvo priimtas Tarnybos įsakymas Nr. V4-111, kuriuo už nustatytus pažeidimus nemokumo administratorei buvo skirta poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas. 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. (10.4 Mr) D2-2831 atsakovas netenkino pareiškėjos prašymo nutraukti Tarnybos atliktą jos veiklos neplaninį patikrinimą. Nesutikdama su šiais Tarnybos priimtais sprendimais, pareiškėja su 2024 m. lapkričio 29 d. skundu kreipėsi į Komisiją ir prašė juos panaikinti bei Tarnybą įpareigoti nutraukti G. V. patikrinimą, o su 2024 m. gruodžio 2 d. prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ji kreipėsi į teismą ir prašė laikinai, iki Komisijos nagrinėjamoje administracinėje byloje priimto sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti Įsakymo galiojimą bei vykdymą ir įpareigoti Tarnybą pašalinti Nemokumo procesų informaciniame portale bei Audito, vertinimo ir nemokumo informacinėje sistemoje nurodomą faktą apie G. V. skirtą poveikio priemonę. Šiame prašyme pareiškėja jokio materialaus reikalavimo dėl Įsakymo panaikinimo nereiškė. Byloje nėra duomenų, to nenurodė ir pareiškėja, kad administraciniame teisme būtų nagrinėjamas G. V. skundas dėl Įsakymo panaikinimo.

Atsižvelgus į tai, kad G. V. teismui pateiktame prašyme nėra pareikšti savarankiški materialinio pobūdžio reikalavimai (tokie reikalavimai buvo pareikšti Komisijai), o teismui pateiktas prašymas savo procesiniu pobūdžiu laikytinas prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo šio pareiškėjos prašymo ir jį atsisakė priimti. G. V. nurodyta aplinkybė, kad skundą dėl Įsakymo panaikinimo ji padavė Komisijai, priešingos išvados nesuponuoja, kadangi, kaip minėta, Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos jokių išimčių, susijusių su galimybe teismui spręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, jeigu asmuo su skundu dėl sprendimo, kurio vykdymą prašo laikinai sustabdyti, panaikinimo kreipėsi į Komisiją ar kitą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, nenustato.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas ir pagrįstai pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atsisakė priimti. Atsižvelgus į tai, Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos G. V. atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos G. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis