2022-03-23 Nr. AB-6785-3-61-3-04349-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1678-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04349-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. K. K. (A. K. K. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. K. K. (A. K. K. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. K. K. (A. K. K. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 21S34393 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 6K-1457 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, jog (duomenys neskelbtini) nužudė jo tėvą, kariškį, bet galėjo nužudyti ir jį. Aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) sukarintos jėgos (duomenys neskelbtini) žudė demonstrantus ir daug žmonių žuvo ar buvo sužeisti, prieglobsčio prašytojas įrodinėjo, rodydamas vaizdo įrašus, kuriuos turėjo savo mobiliajame telefone. Tai įrodo ir jo paties dalyvavimą protestuose bei galimybę su juo susidoroti. Atsakovas atmetė pareiškėjo prašymą ir nesuteikė jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Atsakovas nevertino jo įrodymų ir konkrečios grėsmės pareiškėjo gyvybei. Iš Sprendimo nėra aišku, kaip atsakovas vertino jo parodymų detalumą bei nuoseklumą.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad buvo nurodęs, jog turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, prašė atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad užtikrintų teisės būti išklausytam principo taikymą. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo. Pats atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nesuteikė pareiškėjui teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

4. Pareiškėjas teigė, kad nurodė konkrečias individualias aplinkybes, pateikė vaizdo įrašą, įrodantį, kad negali pasilikti kilmės šalyje, kadangi gali grėsti pavojus jo gyvybei. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, jog (duomenys neskelbtini) yra paplitę politiniai nužudymai, o tai ir įrodo, jog pareiškėjo sveikatai ir gyvybei kyla reali grėsmė. Aplinkybė, kad negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia garbės nusikaltimo potencialios grėsmės. Faktai turi būti patikrinti kartu su internete gauta kilmės šalies policijos informacija.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad Komisija nepasisakė dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos ir draudimo jam atvykti, o tik pažymėjo, kad sprendimai teisėti ir asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, be to, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė skundą atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas savo prašymą suteikti jam prieglobstį grindė tuo, jog kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas, kadangi jis dalyvavo demonstracijose, jam grasina (duomenys neskelbtini).

8. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informavo, jog neturi duomenų, kad pareiškėjo buvimas (gyvenimas) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

9. Atsakovas paaiškino, kad nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjo pasakojimas dėl jam kilmės valstybėje kylančios grėsmės nėra patvirtintas objektyviais įrodymais ar kilmės valstybės informacija, buvo neišsamus, abstraktus, todėl nebuvo pripažintas patikimu įrodymu. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatuota, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo kilmės valstybėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka neprivalomas. Šiuo atveju skunde jis pats nenurodė, o Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) persekiojimą buvo neišsamus, abstraktus ir nedetalus. Jis žadėjo pateikti dokumentus apie 2007 m. (duomenys neskelbtini) nužudytą jo tėvą (kariškį), tačiau nepateikė. Nors šis įvykis galėjo būti tikras, tačiau atsakovui liko neaiškus nužudymo motyvas. (duomenys neskelbtini) veikia daug įvairių ginkluotų grupuočių, kurios užsiima žmonių grobimu, kankinimu ir žudymais. Pareiškėjo nurodytas nužudymas įvyko 2007 m. (prieš 14 metų) ir nesuponuoja išvados, kad kilmės valstybėje šiuo metu jam kyla individuali grėsmė. Prieglobsčio prašytojas bendrais bruožais minėjo, kad (duomenys neskelbtini) jį persekioja, gali nužudyti, kad jis išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nes ten yra saugiau. Pagal turimą informaciją apie kilmės valstybę (duomenys neskelbtini) grupuotės siekia, kad (duomenys neskelbtini) išvažiuotų iš (duomenys neskelbtini) provincijos ir užleistų vietą jiems, t. y. (duomenys neskelbtini) remia (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) provincija ribojasi su (duomenys neskelbtini) valstybe. Pareiškėjas išsikėlė iš (duomenys neskelbtini) provincijos ir nusipirko namus (duomenys neskelbtini), ten iki 2021 metų liepos mėn. saugiai gyveno. Jis asmeniškai nepatyrė tiesioginio (duomenys neskelbtini) smurto ir grasinimų. Pareiškėjas nenurodė konkrečių savo persekiotojų, tik kalbėjo apie (duomenys neskelbtini), jų karines grupuotes, persekiojimą bendrais bruožais, neįvardydamas ne tik konkrečių asmenų, bet ir organizacijų pavadinimų. Todėl tyrimo metu atsakovas negalėjo identifikuoti tariamo pareiškėjo persekiotojo.

12. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjo pasakojimas apie jo dalyvavimą demonstracijose taip pat nesuponuoja individualios grėsmės kilmės valstybėje tikimybės. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą bei palyginus jį su turima informacija apie jo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) 2019 m. rudenį vykusias demonstracijas, Departamentas padarė prielaidą, kad pareiškėjas dalyvavo demonstracijose prieš (duomenys neskelbtini) valdžią (duomenys neskelbtini) ne kaip aktyvus jos organizatorius, aršus valdžios kritikas, o kaip eilinis protestuotojas. Pareiškėjas nepriklauso jokiai politinei partijai ar organizacijai, nėra žurnalistas, nekritikavo valdžios socialiniuose tinkluose, nebuvo sulaikytas policijos, nepateikė įrodymų, kad jam kilmės valstybėje grasinama dėl dalyvavimo demonstracijose. Be to, pareiškėjas demonstracijose dalyvavo tik 2019 m. ir iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) jokių realių neigiamų pasekmių nepatyrė.

13. Atsakovas akcentavo, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Departamentas neįvertino pareiškėjo pateikto vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas demonstracijos procesas. Šis pareiškėjo pateiktas įrodymas leidžia vertinti, kad jis dalyvavo demonstracijose, kas konstatuota Sprendime, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjui šiuo metu kilmės valstybėje kas nors grasina ar kad jam kyla individualaus pobūdžio grėsmė. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias išvadas.

14. Atsakovas tvirtino, kad išsamiai atliko tyrimą, įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų, taip pat įvertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad jis patirs neteisėtus veiksmus, nurodytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, o deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamus sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

15. Atsakovas nesutiko su skundo teiginiais, kad pareiškėjo kilmės šalyje nėra pakankamai saugu, o jis dėl aiškiai išreikštos pilietinės pozicijos yra tarp labiausiai tikėtinų aukų. Paaiškino, kad remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) duomenimis, beatodairiškas smurtas nė vienoje iš (duomenys neskelbtini) provincijų nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Nors, remiantis EPBB ataskaita, protestuotojai ir politinės opozicijos aktyvistai priklauso padidintos rizikos grupei, kuri gali susidurti su persekiojimo grėsme, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad prieglobsčio prašytojas buvo protestų organizatorius ar aktyvus jų dalyvis, vaidinęs svarbų vaidmenį protestuose. Taip pat nenustatyta, kad jis būtų areštuotas ar neteisėtai sulaikytas. Pareiškėjas nėra pažeidžiamas asmuo, jis yra darbingo amžiaus jaunas vyras. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

16. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną. Skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta, be to, jis neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvus ir svarbias aplinkybes atsakovas aprašė Sprendime. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti valstybės sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus termino. Pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, neteisėtai kirto valstybės sieną, neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie veiksmai neapibūdina pareiškėjo elgesio kaip sąžiningo.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Departamento Sprendimo 3 punktą, uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, kitą skundo dalį atmetė.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 27 d. buvo sulaikytas Vilniaus pasienio rinktinės Pavoverės pasienio užkardos pareigūnų ir pateikė Departamentui prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvoje, nurodydamas, kad atvyko iš (duomenys neskelbtini) į Baltarusiją, vėliau – į Lietuvą.

19. Teismas, apžvelgęs pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 3 d. ir 2021 m. spalio 19 d. apklausose Departamentui teiktus paaiškinimus, Departamento Sprendimo motyvus ir išvadas, įvertinęs Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, Tvarkos aprašo 97 ir 99 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus prieglobsčio bylose, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

20. Teismas nurodė, kad Departamentas ir Komisija įvertino pareiškėjo paaiškinimų esminius argumentus. Sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo pasakojimas apie jam tariamai kylančią grėsmę (duomenys neskelbtini) yra hipotetinio pobūdžio, grįstas prielaidomis, pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė konkrečių detalių, dėl kokių priežasčių ir asmenų veiksmų jam kyla grėsmė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas bendro pobūdžio teiginiais pasakojo, kad jam gresia pavojus, kadangi yra (duomenys neskelbtini) ir dalyvavo demonstracijose prieš valdžią. Tačiau vien šie teiginiai nesuponuoja prielaidos, kad kilmės šalyje gresia mirtis ar kitokia grėsmė. Be to, pareiškėjas galimai dalyvavo demonstracijose, tačiau jis nebuvo aktyvus dalyvis, nepasisakė prieš valdžią socialinėje erdvėje, nebuvo sulaikytas, todėl neaišku, dėl ko jam konkrečiai gresia pavojus apskritai. Pareiškėjas niekaip neįrodė priežastinio ryšio, kodėl jo tėvo nužudymas prieš 14 metų šiuo metu jam kelia grėsmę, t. y. koks konkretus pavojus jam dėl to pasireiškė. Pareiškėjas pardavė namus (duomenys neskelbtini) ir išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), kur ramiai gyveno iki 2021 metų liepos mėn., pats tiesiogiai nepatyrė (duomenys neskelbtini) smurto ir grasinimų, todėl neaišku, dėl kokių priežasčių ir toliau negalėjo likti gyventi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pasakojimas yra daugiau grįstas prielaidomis nei realiais faktais, todėl Departamentas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pasakojimas negali būti pripažįstamas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu jo prieglobsčio prašymą.

21. Teismas nustatė, kad atsakovas įvertino pareiškėjui galimai gresiančias individualias grėsmes, rėmėsi EPPB 2021 m. ataskaita, kitais oficialiais šaltiniais, kuriuose nurodoma apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nesutarimus, taip pat vykusias demonstracijas. Remiantis EPPB gairėmis, įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) provincijose nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini) (išskyrus (duomenys neskelbtini) rajonus) provincijose beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. EPPB gairėse nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Šių aplinkybių pareiškėjas jokiais įrodymais nepaneigė, taip pat nepateikė ir naujesnės informacijos, galinčios paneigti Sprendime padarytas išvadas. Be to, (duomenys neskelbtini) yra teritorijų, kur jokie kariniai konfliktai nevyksta, todėl pareiškėjas, būdamas jauno, darbingo amžiaus, turi galimybę persikelti gyventi į kitą vietovę.

22. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pažymėjo, kad nėra aiškūs pagrindiniai motyvai, paskatinę pareiškėją pateikti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau jie galėtų būti ekonominiai arba asmeninio pobūdžio.

23. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigą atlikti išsamų tyrimą, surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją.

24. Teismas, vadovaudamasis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 10 straipsnio 3 dalimi, nustatė, kad Departamentas, vertindamas pareiškėjo situaciją, rėmėsi naujausia 2021 m. EPPB pateikta informacija, t. y. oficialia, aktualia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prašymui, pagal jame nurodytas aplinkybes, suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Departamentas išsamiai įvertino aktualią informaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini), o pats pareiškėjas šių išvadų jokiais argumentais ar įrodymais priešingai neįrodė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo abstraktūs teiginiai, kad nebuvo surinkta su jo prašymu visa susijusi informacija ir prašymas išnagrinėtas neišsamiai, nepagrįsti.

25. Teismas Tvarkos aprašo 222 punkto kontekste nurodė, kad skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Prieglobsčio prašytojo dalyvavimas sprendžiant jo prašymą nėra privalomas. Tai Departamento diskrecija nuspręsti dėl prieglobsčio prašytojo dalyvavimo, nagrinėjant jo prašymą, būtinumo. Pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių argumentų, sudarančių prielaidą vertinti, kad šiuo atveju turėjo būti daroma išimtis ir pareiškėjo skundas turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Sprendžiant pareiškėjo klausimą nebuvo tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami tokie teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis surinkta rašytine medžiaga. Teismas nenustatė, kad Departamentui atsisakius nagrinėti pareiškėjo prašymą žodinio proceso tvarka, tuo buvo pažeista jo teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą. Be to, byla teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

26. Teismas, vadovaudamasis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 6 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 4 dalimi, įvertinęs Departamento Sprendimo motyvus dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę, sprendė, kad ši pareiškėjui taikytina priemonė yra motyvuota, nulemta tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo pateikęs prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

27. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 5 punktu, vertino, kad pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas nėra proporcinga priemonė padarytam pažeidimui. Teismas akcentavo, jog nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs dar kokių nors teisės pažeidimų. Departamento Sprendime nepateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinęs tyrimą, taip pat kitų aplinkybių, kurios sąlygotų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Todėl ši Departamento Sprendimo dalis kesitina nustant 3 metų draudimo atvykti laikotarpį.

28. Teismas Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 15 punkto, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, 24 ir 25 straipsnių kontekste vetino, kad pareiškėjo duomenis iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai nuspręsta pateikti C.SIS II.

29. Teismas, nenustatęs pagrindų panaikinti Departamento ir Komisijos sprendimų, atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti visa apimtimi, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

31. Pareiškėjo teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų.

32. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, tiek Įstatymo bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

33. Pareiškėjo vertinimu, teismas neišsamiai išnagrinėjo jo nurodytas aplinkybes ir išimtinai rėmėsi tik atsakovo surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės šalį, tačiau neatliko gilesnės analizės. Teismas nepagrįstai nesirėmė pareiškėjo pasakojimu, jo pateiktais įrodymais (vaizdo įrašais), kas patvirtina, jog pareiškėjui iš tiesų gresia pavojus. Be to, pareiškėjas realiai gyveno (duomenys neskelbtini) ir iš esmės žino tikrąją šios šalies situaciją, o atsakovo pateikti bendri duomenys neatspindi pareiškėjo kilmės valstybės realijų. Todėl pareiškėjui pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga nesuteikti nepagrįstai.

34. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti jo prašymo ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

35. Atsakovas atsiliepime apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

36. Atsakovo teigimu, pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) persekiojimą buvo neišsamus, abstraktus ir nedetalus. Pareiškėjas nenurodė konkrečių savo persekiotojų. Pareiškėjo pasakojimas apie jo dalyvavimą demonstracijose nesuponuoja individualios grėsmės pareiškėjui atsiradimo kilmės valstybėje tikimybės. Pareiškėjas dalyvavo demonstracijose prieš (duomenys neskelbtini) valdžią (duomenys neskelbtini), tačiau demonstracijose dalyvavo kaip eilinis protestuotojas. Jis nepriklauso jokiai politinei partijai ar organizacijai, nėra žurnalistas, nekritikavo valdžios socialiniuose tinkluose, nebuvo sulaikytas policijos. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, kad jam kilmės valstybėje grasinama dėl dalyvavimo demonstracijose. Be to, pareiškėjas demonstracijose dalyvavo tik 2019 m. ir iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) jokių realių neigiamų pasekmių nepatyrė. Pareiškėjas tinkamai nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį ir jo deklaruojama „baimė“ grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta.

37. Atsakovas pažymi, kad Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas dalyvavo demonstracijose, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjui šiuo metu kilmės valstybėje kas nors grasina ar kad jam kyla individualaus pobūdžio grėsmė. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė.

38. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

39. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje.

40. Atsakovas laikosi pozicijos, kad atliko išsamų bei visapusišką tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo nuostatas. Pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos bei pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausytas.

42. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

V. 44. Byloje nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 25 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui – (duomenys neskelbtini) piliečiui – atsisakyta suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus, pagrįstumo ir teisėtumo, bei susijusio reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

45. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų ir papildomos apsaugos kriterijų. Teismas pakeitė draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą į 3 metus.

46. Pareiškėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tyrimą atliko neišsamiai, nepagrįstai pareiškėjo pasakojimo nepripažino tinkamu įrodymu, taip pat nesirėmė pareiškėjo pateiktais įrodymais (vaizdo įrašais).

47. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

48. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

49. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

50. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

51. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

52. Tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 99.1 punkte nustatyta, kad atliekant vertinimą vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą, vertinama, ar ši žala pagal savo pobūdį ir poveikį prieglobsčio prašytojui gali būti laikoma persekiojimu.

53. Pagal Tvarkos parašo 99 punktą, prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

54. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvavo baime grįžti į kilmės šalį, nes (duomenys neskelbtini) jį nužudys dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini), be to, 2019 m. dalyvavo demonstracijoje prieš valdžią. 2021 m. spalio 19 d. Departamente atliktos apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad 2007 metais (duomenys neskelbtini) nužudė jo tėvą, kariškį. Tuo metu jis su šeima gyveno (duomenys neskelbtini). Po tėvo žūties jis su šeima išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). 2009 m. jie grįžo į (duomenys neskelbtini), kur buvo baisu gyventi, nes (duomenys neskelbtini) galėjo jį nužudyti. Nusprendė grįžti į (duomenys neskelbtini). 2019 m. su broliu dalyvavo demonstracijose prieš valdžią (duomenys neskelbtini). Nepriklauso politinei partijai. Nebuvo aktyvus demonstracijos dalyvis. (duomenys neskelbtini) (karinės grupuotės) žudė demonstrantus. Tūkstančiai žmonių žuvo ar buvo sužeisti. Pareiškėjas rodė vaizdo įrašus mobiliajame telefone apie demonstracijas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad tai, jog jo ieško, sužinojo iš pažįstamų. Su šeima nuolat keitė nakvynės vietas. Bijojo, kad (duomenys neskelbtini) suras ir nužudys.

55. Iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad atsakovas vertino Europos prieglobsčio paramos biuro (EPPB) surinktą aktualią ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informaciją apie (duomenys neskelbtini) 2019–2021 metais vykusius su saugumu susijusius incidentus, padarytą žalą civiliams. Remiantis EPPB išvadomis apie bendrą situaciją (duomenys neskelbtini) egzistuoja beatodairiškas smurtas, tačiau jo lygis nėra aukštas ir nesiekia tokio lygio, kai vien buvimo šioje teritorijoje nepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl reikia individualių priežasčių, norint parodyti, kad civilį sugrąžinus į kilmės teritoriją, jam egzistuos reali grėsmė patirti rimtą žalą. Be to, EPPB duomenimis (duomenys neskelbtini) yra vienas iš miestų, kuriame valstybė gali apsaugoti civilį nuo persekiojimo.

56. Nustatyta, kad atsakovas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, EPPB pateiktą informaciją, išaiškinimus, apžvelgęs (duomenys neskelbtini) padėtį (duomenys neskelbtini), pripažino, kad prieglobsčio prašytojas pagal EPPB išaiškinimus priklauso rizikos grupei – (duomenys neskelbtini) ir galėjo susidurti su padidintos rizikos persekiojimo grėsme (duomenys neskelbtini) provincijoje iš čia veikiančių (duomenys neskelbtini) ginkluotų grupuočių pusės. Tačiau jis kartu su šeima persikėlė į (duomenys neskelbtini), kur iki 2021 m. liepos mėn. saugiai gyveno. Nenurodė, kad čia asmeniškai būtų patyręs tiesioginį (duomenys neskelbtini) smurtą ir grasinimų. Atsakovas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena daug skirtingų religijų žmonių, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini). Jie turi savo politines partijas ir savo atstovus šalies parlamente, kurie gina (duomenys neskelbtini) bendruomenės teises. Atsižvelgiant į tai, atsakovas pagrįstai pareiškėjo pasakojimą vertino kaip nedetalu, abstraktu, kuris negali būti vertinamas patikimu ir pakankamu įrodymu sprendžiant klausimą dėl prieglobsčio pareiškėjui suteikimo. Pareiškėjo pasakojimas apie jam tariamai kylančią grėsmę (duomenys neskelbtini), būnant (duomenys neskelbtini), iš esmės yra hipotetinio pobūdžio, grįstas prielaidomis.

57. Taip pat nustatyta, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjo pasakojimą dėl 2019 m. dalyvavimo protesto akcijoje prieš valdžią, atliko tyrimą dėl 2019 m. spalio 1 d. vykusių protestų (duomenys neskelbtini), padarytą žalą protestuotojams. Nustatė, kad per protestus buvo areštuota daug žmonių, paprastai be orderio, tačiau dauguma demonstrantų buvo paleisti, o likę suimti buvo apkaltinti pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamąjį kodeksą. Iki 2020 m. vasario vidurio buvo areštuoti 2 800 žmonių, iš kurių visi, išskyrus 38, buvo paleisti. Atsakovas, remdamasis EPPB ataskaita, be kita ko, nustatė, kad žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės, kritikuojantys (duomenys neskelbtini) priklausančias institucijas ar pajėgas, taip pat žurnalistai patyrė grasinamus, gąsdinamus, jie buvo grobiami, suimami, su jais buvo netinkamai elgiamasi, buvo ir nužudymų. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo rodomus vaizdo įrašus mobiliajame telefone, nustatė, kad pareiškėjas dalyvavo demonstracijoje prieš (duomenys neskelbtini) valdžią (duomenys neskelbtini), tačiau ne kaip aktyvus jos organizatorius, ne kaip aršus valdžios kritikas, o kaip eilinis protestuotojas, ko neneigia ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas nepriklauso jokiai politinei partijai ar organizacijai, nėra žurnalistas, nekritikavo valdžios socialiniuose tinkluose, nebuvo sulaikytas policijos. Jis kaip tūkstančiai kitų (duomenys neskelbtini) jaunuolių dalyvavo demonstracijose. Taigi šiuo aspektu pareiškėjas nepriskirtinas prie EPPB išskirto padidintos rizikos asmenų profilio, kas suponuotų realią grėsmę būtų persekiojamam.

58. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Departamento Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas netinkamai atliko tyrimą, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas.

59. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Departamento padaryta išvada, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą (grasinimai nužudyti) ir persekiojimo priežastis (yra (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimas demonstracijose) nepagrindžia deklaruojamos baimės, todėl prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

60. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Departamentas, vertindamas ar prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, sąlygojančiai tarptautinės apsaugos poreikį, vadovaudamasis 2021 m. EPPB pateikta informacija, nustatė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pagrįstai sprendė, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

61. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Departamento sprendimo dalis, kuriomis jam atsisakyta suteikti prieglobstį, turi būti panaikintos ir Departamento sprendimo dalys, kuriomis pareiškėjas išsiųstas į (duomenys neskelbtini) ir jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas nurodytais aspektais, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.

62. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. K. K. (A. K. K. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė