5b2b2260-1648-4eea-b1bb-e4c872b2da17 · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1150-327/2014Proceso Nr. 4-69-3-03094-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras PreikÅ¡as, teismo posėdyje raÅ¡ytinio pro­ceso tvarka iÅ¡nagrinėjo G. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarimo G. P. admi­nis­tracinio teisės pa­Å¾ei­di­mo byloje ir nustatė: Kauno apylinkės teismas 2014-09-25 nutarimu G.

P. pripažino padarius pažei­di­mÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 str., ir skyrė keturių tÅ«kstančių litų baudÄ su transporto priemonės „Renault Espa­ce“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančios ne pa­Å¾ei­dėjui, konfiskavimu už tai, kad jis 2014 m. balandžio 19 d., apie 13.55 val., Mokyklos g., Aka­demijos miestelyje, Kauno rajone, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vai­ra­vo automobilį „Renault Espace“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus (nus­ta­ty­tas 2,20 promilių girtumas), vairavo privalomuoju civilinės at­sa­komybės draudimu nedraustÄ trans­por­to priemonę, kuriai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiÅ«ra, ir Å¡iais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.G. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o apylinkės teismo sprendimÄ pakeisti, neski­riant transporto priemonės konfiskavimo. Skunde nurodo, kad ATPK 129 str. numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra alternatyvi papildoma nuobauda, kuri gali bÅ«ti ski­riama tik kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes.

Apeliantas nurodo, kad pažeidimÄ padarė vairuodamas svetimÄ automobilį, kurio savininkas negalėjo žinoti, jog jis vairuos neblaivus, todėl papildoma nuobauda – kitam asmeniui priklausančio automo­bi­lio konfiskavimas, tikrai bÅ«tų neteisinga. Nuo padaryto pažeidimo aplinkiniai nenukentėjo, nesugadintos kitos transporto priemonės, jis prisipažino padaręs pažeidimÄ ir gailisi, anksčiau už tokį pažeidimÄ nebaustas. Apelianto nuomone, įvertinus bylos aplinkybes, pažeidimo po­bÅ«­dį, teismų praktikÄ , teisingumo ir protingumo kriterijus, paskirta piniginė nuobauda bÅ«tų pa­kankama ATPK 20 str. numatytiems tikslams pasiekti, o transporto priemonės konfis­ka­vi­mas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingas padarytam pažeidimui. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba praÅ¡o palikti galioti teismo nutarimÄ , nes nėra duomenų, kad auto­mo­bilio savininkas ėmėsi visų bÅ«tinų ir reikalingų priemonių, kad užtikrinti transporto priemonės apsaugÄ .

Padarytas pažeidimas pavojingas, todėl Å¡ios alternatyvios nuobaudos paskyrimas ati­tin­ka nuobaudai keliamu tikslus. G. P. apeliacinis skundas atmetamas.Ginčo dėl apeliantui inkriminuotų pažeidimų nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. G. P. nesutinka su papil­do­mo­sios administracinės nuobaudos – transporto priemonės, registruotos J.

S. var­du, kon­fiskavimu. Apeliacinės instancijos teismas, neiÅ¡eidamas iÅ¡ apeliacinio skundo ribų, patik­ri­na administracinio teisės pažeidimo bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (ATPK 30211 str.).ATPK 129 str. sankcija numato, kad Å¡io teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudÄ nuo keturių tÅ«kstančių iki penkių tÅ«kstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo dvideÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuo­baudos, kaip yra ir Å¡iuo atveju, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų bÅ«ti ski­ria­ma, nenustato. Tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi bÅ«ti parenkama tokia nuobauda, kuri bÅ«tų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina ir tai, kad individualizuodamas pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir vals­tybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.Bylos duomenys patvirtina, kad asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausanti trans­por­to priemonė gali bÅ«ti konfiskuota, buvo įtrauktas į bylos procesÄ , t.y. teismo posėdyje buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad faktinis automobilio savininkas yra V.

M., jis buvo apklaustas, paaiÅ¡kino automobilio perdavimo pažeidimÄ padariusiam asmeniui aplinkybes, todėl laiky­ti­na, kad buvo užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba.ATPK 20 str., kuriame reglamentuojami administracinės nuobaudos tikslai, nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pa­Å¾ei­dimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerb­tų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepa­darytų naujų teisės pažeidimų.

Iš aptariamos normos turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama dviejų tikslų:

1) nubausti pažeidimÄ padariusį asmenį;

2) vykdyti tiek spe­cialiÄ jÄ , tiek bendrÄ jÄ administracinių teisės pažeidimų prevencijÄ . Siekiant Å¡ių tikslų bÅ«tina už­tikrinti, kad bÅ«tų paskirta teisinga nuobauda. ATPK 30 str. numatyta, kad nuobauda už ad­mi­nistracinį teisės pažeidimÄ skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Å¡io kodekso ir kitų aktų dėl admi­nis­tra­cinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 nurodė, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti.

Vienas iÅ¡ nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtÄ taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to bÅ«tų padaryta žala. Å is draudimas iÅ¡lieka nepri­klau­so­mai nuo to, ar turtÄ valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtÄ lai­ki­nai valdyti ar juo naudotis, lieka Å¡io turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvi­mo rizika. Tokį turtÄ konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto admi­nistracinio teisės pažeidimo, savininko teisė iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama.

Todėl ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims pri­klausančio daikto, kuris buvo ATPK 1302 str. numatyto adminis­tra­ci­nio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko sa­vi­ninkas praranda galimybę susigrÄ Å¾inti jį natÅ«ra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iÅ¡ tokį teisės pažeidimÄ padariusio jo daikto valdytojo ar nau­dotojo atlyginti žalÄ .G. P. teigia, kad V. M. leido vairuoti automobilį jam esant blaiviam, todėl negalėjo žinoti, kad vėliau jis vairuos iÅ¡gėręs ir automobilio konfiskavimas bÅ«tų netei­sin­ga nuobauda.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog paties automobilio savininko parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis nesiėmė atitinkamų priemonių jam priklau­sančio turto apsaugojimui nuo neteisėto pasinaudojimo juo. V. M. parodė, kad žinojo apie G. P. polinkį piktnaudžiauti alkoholiu, kadangi pažeidėjas pas jį dirbo, visÄ laikÄ jį prižiÅ«rėjo, kontroliavo, kad nepradėtų gerti. Be to, kad žinojo apie šį G. P. pomėgį, V. M., prieÅ¡ leisdamas jam vairuoti, nepasidomėjo, ar Å¡is turi teisę vairuoti transporto prie­mo­nes.

Taigi, visos Å¡ios aplinkybės duoda pagrindo iÅ¡vadai, kad jis tinkamai nepasirÅ«pino, nesi­Ä—mė visų bÅ«tinų priemonių, kad jam priklausantis turtas nebÅ«tų panaudotas neteisėtiems veiksmams atlikti. Tai, kad Å¡ioje situacijoje nebuvo pakankamai atsakingas, pripažino ir pats V. M..Vadovaujantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, transporto priemonės sa­vi­ninkas neturi bÅ«ti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietu­vos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rÅ«pinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemonę.

Taigi, nors V. M. savo parodymuose teigė, kad G. P. patikėjo savo automobilį jam esant blaiviam, tačiau aukščiau aptartos aplinkybės duoda pagrindo teigti, kad jis nebuvo pakankamai atsakingas ir atidus, ir neužtikrino, kad G. P., ne tik bÅ«damas neblaivus, bet dar ir neturėdamas teisės vairuoti transporto prie­mo­nes, nesinaudotų jam priklausančiu automobiliu. Negalima neįvertinti ir paties pažeidėjo veiks­mų, jog jis, negalvodamas apie gresiančias administracines nuobaudas, važiavo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,20 promilės alkoholio) ir neturėdamas teisės vairuoti trans­porto priemonę, todėl vien tik piniginės nuobaudos, neskiriant sankcijoje numatytos pa­pil­domosios nuobaudos, paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai kelia­mų tikslų.Ä®vertinus surinktų įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad V.

M. nesiėmė rei­kia­mų priemonių, jog jam priklausančiu turtu nebÅ«tų pasinaudota administraciniam teisės pa­Å¾ei­dimui daryti, dėl ko, skiriant nuobaudÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sky­rė ATPK 129 str. sankcijoje numatytÄ papildomÄ jÄ nuobaudÄ â€“ transporto priemonės konfis­kavimÄ .Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir G. P. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjas             Viktoras Preikšas