2021-04-21 Nr. AB-8223-3-63-3-01685-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo P. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovams P. J. ir T. J. dėl vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2021-04-21 Nr. AB-8223-3-63-3-01685-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, KRATC) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo P. J. 194,33 Eur, o iš atsakovo T. J. – 38,96 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Full text
Administracinė byla Nr. TA-303-442/2021
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01685-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo P. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovams P. J. ir T. J. dėl vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, KRATC) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo P. J. 194,33 Eur, o iš atsakovo T. J. – 38,96 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Atsakovai nesumokėjo vietinės rinkliavos mokesčio už nekilnojamojo turto objektą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini); atsakovas P. J. nesumokėjo 194,33 Eur laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., o atsakovas T. J. 38,96 Eur laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.
3. Pareiškėjo teigimu, atsakovai privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Vietinė rinkliava apskaičiuota pagal valdytą, faktiškai naudotą turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ir kitais įrodymais.
4. Atsakovas P. J. atsiliepime į prašymą nesutiko mokėti vietinės rinkliavos mokestį, teigdamas, kad jis nesinaudoja atliekų surinkimo paslaugomis, atliekas kompostuoja, nori mokėti pagal deklaruojamą atliekų kiekį. Tačiau pareiškėjas nepagrįstai nesutinka su tokia mokėjimo tvarka.
5. Atsakovas T. J. atsiliepimo į prašymą nepateikė.
II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir priteisė jam iš atsakovo P. J. 194,33 Eur, o iš atsakovo T. J. – 38,96 Eur vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
7. Teismas nustatė, kad prašyme nurodytu laikotarpiu atsakovams bendrosios nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. jiems nuosavybės teise priklauso po ½ dalis šio nekilnojamojo turto objekto. Atsakovas T. J. 2015 m. lapkričio 2 d. pateikė prašymą pareiškėjui mokesčius skaičiuoti už visą nekilnojamojo turto objektą P. J., kuris sutiko mokėti už visą nekilnojamojo turto objektą. Pasikeitus atsakovų valiai vietinės rinkliavos mokestis 2018 metais kiekvienam iš atsakovų buvo skaičiuojamas pagal jiems tenkančias nuosavybės teisės dalis. Pareiškėjas, turėdamas abiejų atsakovų susitarimą dėl mokesčio mokėjimo, apskaičiavo atsakovui P. J. 194,33 Eur už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., o atsakovui T. J. 38,96 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
8. Teismas taip pat nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. vasario 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-29-386/2018 priteisė pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo P. J. 288,17 Eur vietinės rinkliavos mokestį už tą patį nekilnojamojo turto objektą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-557-525/2019 paliktas nepakeistas nurodytas teismo sprendimas.
Atsakovas P. J. atsikirtimą grindė tais pačiais argumentais kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija dėl atsakovo argumentų, susijusių su deklaracijų pateikimu apie susidariusį atliekų kiekį, pažymėjo, kad ginčas dėl įpareigojimo Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją sudaryti sąlygas atsakovui deklaruoti komunalines atliekas pagal faktiškai susidarantį komunalinių atliekų kiekį nekilnojamojo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti apskaičiuoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pagal atsakovo deklaracijose nurodytus komunalinių atliekų kiekius, buvo išnagrinėtas kitoje administracinėje byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo argumentus, susijusius su vietinės rinkliavos apskaičiavimu atsakovui ir už jo sūnų T.
J., kuris negyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), sprendė, jog atsakovas 2015 m. lapkričio 2 d. susitarimu įsipareigojo vietinę rinkliavą už ½ namo mokėti ir už sūnų T. J., todėl jo argumentus vertino kaip nepagrįstus. Taip pat Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-832-609/2016 buvo atmestas pareiškėjo P. J. reikalavimas dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1946-502/2017 teismo sprendimas pakeistas, administracinės bylos dalis dėl įpareigojimo Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją sudaryti sąlygas atsakovui P. J. deklaruoti komunalines atliekas pagal faktiškai susidarantį komunalinių atliekų kiekį bei įpareigoti apskaičiuoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pagal pareiškėjo deklaracijose nurodytus komunalinių atliekų kiekius nutraukta.
9. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas T. J. nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), jis deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) miete, sprendė, kad tai nereiškia, jog atsakovas neteko gyvenamosios patalpos naudotojo teisių ir negali būti atliekų turėtojas. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta tvarka jis nėra atleistas nuo vietinės rinkliavos mokesčio mokėjimo. Įvertinęs tai, kad vietinė rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas ir jos dydis nėra siejamas su konkrečios paslaugos suteikimu, teismas sprendė, jog atsakovas T. J. taip pat turi pareigą mokėti vietinės rinkliavos mokestį.
10. Teismas konstatavo, kad ginčo faktinė ir teisinė situacija yra nepakitusi, taigi atsakovai yra vietinės rinkliavos mokėtojai Nuostatų požiūriu. Vietinė rinkliava apskaičiuota taikant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos dydžius. Atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių vietinės rinkliavos mokesčio sumokėjimą arba paneigiančių pareigą mokėti mokestį. Todėl teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo P. J. 194,33 Eur, o iš atsakovo T. J. – 38,96 Eur.
III. 11. Atsakovas P. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir įpareigoti pareiškėją vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. jam ir jo sūnui T. J. perskaičiuoti pagal teiktų deklaracijų duomenis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas neišnagrinėjo bylos faktinių aplinkybių iš esmės, neatsižvelgė į jo prašymą nagrinėti aplinkybes dėl pareiškėjui pateiktų, bet nepriimtų, deklaracijų. Pareiškėjas šioje byloje neįvardijo, už kieno tvarkomas komunalines atliekas priskaičiuota atsakovams mokėti atitinkamas sumas. Atsakovai deklaravo faktinius susidariusius atliekų kiekius per 2016 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpį. Nesutinka su teismo išvada, kad jis turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiuotą pagal pareiškėjo duomenis. Jam mokėtina vietinė rinkliava turi būti apskaičiuota pagal pateiktas komunalinių atliekų deklaracijas. Pareiškėjas nesivadovauja Komunalinių atliekų kiekio deklaravimo tvarkos aprašo 22 punktu, nes neatlieka patikros tarp deklaruoto ir faktiškai kaupiamo komunalinių atliekų kiekio.
11.2. T. J. visiškai neturi mokėti vietinės rinkliavos, nes jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) ir savo konteinerio (duomenys neskelbtini), neturi. Todėl jis negali būti pripažintas atliekų turėtoju, nes jo ½ namo dalis yra nenaudojama.
12. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
12.1. Pagal Nuostatų 18 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai turi teisę deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaudamiesi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu. Tuo atveju, kai atliekų turėtojas pasirenka rinkliavos mokėjimo būdą pagal faktiškai turėtus (deklaruojamus) atliekų kiekius, tarp jo ir rinkliavos administratoriaus atsiranda specialūs teisiniai santykiai, kuriuose Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras gali priimti sprendimą nepriimti iš atliekų turėtojo jo pateiktos deklaracijos. P. J. reiškia savarankiškus reikalavimus, kurie nėra susiję su administracine byla dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Teismo sprendime pagrįstai pažymėta, jog Regionų apygardos administracinis teismas 201 m. vasario 9 d. išnagrinėjo analogiško pobūdžio bylą (Nr. I-29-386/2018), kurioje iš atsakovo P. J. priteista nesumokėta vietinė rinkliava apskaičiuota už 2012–2015 metus. Minėtoje byloje P. J. teikė apeliacinį skundą analogiškais atsikirtimais kaip ir nagrinėjant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi konstatavo, jog deklaracijų priėmimas/nepriėmimas nėra bylos dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo nagrinėjimo dalykas. KRATC sprendimai nepriimti iš atliekų turėtojo P. J. jo pateiktas deklaracijas yra nenuginčyti, šie sprendimai yra teisėti ir galiojantys, taigi atsakovui tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiuotą pagal nekilnojamojo turto objekto paskirtį.
12.2. Asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, gali prisidėti prie paduoto apeliacinio skundo, paduodami prašymą apeliacinės instancijos teismui. Šiuo atveju T. J. pirmosios instancijos teismo sprendimo neginčija, taip pat nėra duomenų, kad būtų prisidėjęs prie apelianto P. J. apeliacinio skundo. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog nors atsakovas T. J. yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), jis negali būti atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už jam nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, nes rinkliavos mokėjimas nėra siejamas su konkrečios paslaugos suteikimu, taip pat jis teisės aktų nustatyta tvarka nėra atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino atsakovų P. J. ir T. J. pareigą mokėti vietinę rinkliavą apskaičiuotą pagal nekilnojamojo turto duomenis.
13. Atsakovas T. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
13.1. Nesutinka su teismo sprendimu priteisti jam ir jo tėvui P. J. vietinę rinkliavą pareiškėjo naudai. Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme nurodo, kad jam pavesta administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. KRATC peržengia jam suteiktų įgaliojimų ribas ir metinę rinkliavą skaičiuoja objektui, kuriame nėra jokių komunalinių atliekų. Teismas šių aplinkybių nenagrinėjo. KRATC prašyme nurodo, kad asmenims, kurie Klaipėdos savivaldybės teritorijoje valdo nekilnojamąjį turtą, kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Ši pareiga iš esmės siejama su nekilnojamojo turto valdymu-naudojimu. Atsakovas deklaravo, kad jam priklausanti 1/2 valdos dalis yra nenaudojama, nes jis nuo 2008 metų negyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir šioje valdos dalyje jokių komunalinių atliekų nesusidaro. KRATC turi įsipareigojimą ir galimybę atlikti patikrą vietoje ir konstatuoti faktą.
13.2. Visiškai neaišku, kaip gali būti priskaičiuojama vietinė rinkliava už nesamas komunalines atliekas, kurių nereikėjo šalinti. Atsakovas per laikotarpį 2016 m. sausio 1 d. – 2018 gruodžio 31 d. teikė deklaracijas dėl komunalinių atliekų, tačiau jų teisėtumo teismas nesvarstė. Deklaracijų nepriėmimo priežastys yra aiškiai įvardintos jo tėvo P. J. apeliaciniame skunde, kurį atsakovas visiškai palaiko. Teismo priimtas sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises, o KRATC neteisėtai ir nepagrįstai reikalauja sumokėti metinę rinkliavą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
15. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. d. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
16. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Teisėjų kolegija, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis, todėl papildomai jų nekartoja, o tik atsako į atsakovo apeliacinio skundo argumentus.
18. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 7 punkte (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 6 punkte) nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai. Nuostatų 12 punkte (iš esmės taip pat ir Tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 10 punkte) nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojais laikomi nekilnojamojo turto savininkai ir naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys; vietinės rinkliavos mokėtojų registre registruojami nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, jų valdomas nekilnojamasis turtas, jo plotas, veiklos pobūdis.
19. Byloje pateiktos pažymos apie atsakovų skolą (b. l. 4–5) duomenys patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovui P. J. už jam priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį apskaičiuota 194,33 Eur vietinė rinkliava; laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovui T. J. už jam priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį apskaičiuota 38,96 Eur vietinė rinkliava. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 6–7) matyti, kad minėtais ginčo laikotarpiais atsakovai buvo nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkais. Pagal teisinį reguliavimą vietinės rinkliavos mokėtojais laikomi nekilnojamojo turto savininkai ir naudotojai, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad atsakovai yra vietinės rinkliavos mokėtojai Nuostatų prasme.
20. Atsakovas pareiškėjo apskaičiuotos vietinės rinkliavos sumų aritmetiniu aspektu iš esmės neginčija, savo skaičiavimų nepateikia. Apeliantas nurodo, kad jis teikė pareiškėjui Komunalinių atliekų deklaracijas, tačiau nei atsakovas, nei teismas jų teisingumo nevertino. Pažymėtina, kad deklaracijų pateikimas ir (ar) jų priėmimas/nepriėmimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovų pareiškėjui pateiktos Komunalinių atliekų deklaracijos už 2016–2017 metus buvo nepriimtos dėl to, jog jos neatitiko Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašo (toliau – ir Deklaravimo tvarkos aprašas) reikalavimų, todėl pareiškėjas apskaičiavo vietinę rinkliavą pagal objekto tikslinę naudojimo paskirtį ir objektų skaičių (b. l. 9–11, 16–17). Aplinkybės, kad apelianto sūnus T. J. gyvena (duomenys neskelbtini) ir atliekų jam priklausančio namo adresu (duomenys neskelbtini), dalyje nesusidaro bei jis pareiškėjo paslaugomis nesinaudoja, jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą nešalina, kadangi Nuostatai tokios išimties nenumato.
21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo teiginius dėl vietinės rinkliavos skolos, susidariusios už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, detaliai išanalizavo skunde pateiktus argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, todėl pagrįstai pareiškėjui priteisė iš atsakovų įsiskolinimo sumas.
22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, todėl pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra. Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo P. J. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius Dainius Raižys