5b25f56c-36e4-407e-8e61-e8c0bf52cb8e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-89-1057/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53721-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija (S) V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, sekretoriaujant Neringai Dargytei, Mildai Kančytei, Indrei Venckūnienei, dalyvaujant prokurorams Julijai Kryževičienei, Šarūnui Šimoniui, Rasai Apšegienei, kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui Stasiui Karveliui, nukentėjusiajam R.

K., jo įgaliotai atstovei advokatei Anai Ustinovič, rusų kalbos vertėjoms Erikai Vencevičienei, Audronei Adomavičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius reablitacijos centre, 9 klasių iÅ¡silavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, teistas: 1. 1996 m. gruodžio 3 d.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2321 straipsnio 1 dalį paskiriant 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymÄ atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams. 2.1998 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 1 dalį paskiriant 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymÄ atidedant 2 metams; 3. 1999 m. rugsėjo 3 d.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 45 straipsnio 6 dalies 1 punktÄ paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 1/6 turto konfiskavimu. Bausmę subendrinus su 1998 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė su 1/6 turto konfiskavimu; 4. 2002 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnį paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 500 Lt vertės turto konfiskavimu; 5. 2003 m. birželio 25 d.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį paskiriant 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmė subendrinta su 2002 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 6. 2004 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį paskiriant 750 Lt baudÄ ; 7. 2004 m. gruodžio 24 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Subendrinus su 2004 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė ir 750 Lt bauda; 8. 2006 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 d. ir 178 straipsnio 2 dalį paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę; 9. 2007 m. balandžio 17 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) paskiriant 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmė subendrinta su 2006 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta galutinė 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 10. 2008 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) paskiriant 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmė subendrinta su 2007 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė; 11. 2009 m. lapkričio 13 d.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskiriant 25 parų arešto bausmę;

12. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskiriant 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

13. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskiriant 60 parų arešto bausmę, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinta iki 40 parų arešto bausmės.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį paskiriant 33 parų arešto bausmę, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinta iki 22 parų arešto bausmės;

16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinta iki 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 ir 16 d. nuosprendžiais ir paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinta iki 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžiu ir paskirta 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė;

18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį paskiriant 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinta iki 1 metų laisvės atėmimo bausmės;

19. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) paskiriant 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinta iki 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu ir paskirta subendrinta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

20. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu buvo sumažinta iki 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu ir paskirta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė atlikta; kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : A. S. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatÄ , t. y. jis 2017 m. spalio 15 d., apie 23.30 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), 4 aukÅ¡to bendrajame koridoriuje, bÅ«damas neblaivus (girtumas nenustatytas), buitinio konflikto metu, tyčia sudavė nemažiau kaip Å¡eÅ¡is smÅ«gius kumščiu savo kaimynui R. K. į veido sritį, dėl to nukentėjusiajam R. K. buvo padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimai kairės akies apatiniame voke, virÅ¡utinėje lÅ«poje, kraujosruvos abiejų lÅ«pų gleivinėse bei 11-o danties Å¡aknies lūžis ir danties paÅ¡alinimas, 13-o danties panirimas, 21-o danties panirimas ir paÅ¡alinimas ir 22-o danties vainiko lūžis.

Remiantis 2018 m. spalio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. pG3499/2018(01), sužalojimai visumoje dėl trijų dantų (11-o, 21-o ir 22-o) lūžių vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. parodė, kad 2017 m. spalio 15 d. adresu (duomenys neskelbtini), ėjo su nukentėjusiuoju koridoriumi, buvo iÅ¡gėrę. Kaimynė jiems padarė pastabÄ , kad netvarkingai paliktas kamuolys. R. su kaimyne pradėjo bartis, kaltinamasis bandė jį sulaikyti, nuraminti.

Nukentėjusysis nereagavo. Kaltinamasis perspėjo, kad jei jis nenusiramins ir Å¡auks ant tos moters, jie susipyks ir kaltinamasis jam suduos. Kaltinamasis negalėjo nulaikyti nukentėjusiojo, buvo priverstas suduoti jam smÅ«gį. Jie pradėjo grumtis, nukrito ant grindų. Atbėgo nukentėjusiojo žmona ir kiti kaimynai. Po to buvo iÅ¡kviesta policija, pradėjo aiÅ¡kintis aplinkybes. R. pasakė, kad raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , kaimynė nurodė, kad irgi raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . Po to R. atsisakė ir patruliai iÅ¡vyko.

KitÄ rytÄ atvyko iÅ¡ 2 PK policijos pareigÅ«nai, paprašė vykti į komisariatÄ . Iki suduodant smÅ«gį kaltinamasis gėrė degtinę. Oficialiai niekur nedirbo. Nuo išėjimo į laivę buvo praėję trys dienos. Å iuo metu naujų ikiteisminių tyrimų nėra. Sausio mėnesį jau buvo reabilitacijoje. Paskutinį kartÄ gėrė alkoholinius gėrimus Å¡ito įvykio metu, po to jį nuvežė į reabilitacijÄ . Pats pasiprašė, nes vartojo narkotikus, manė, kad galėjo susitvarkyti pats, bet suvokė, kad reikia keisti savo gyvenimÄ .

Iki teismo posėdžio žalos neatlygino, nes neturėjo galimybės. Nekilnojamojo turto neturi, butas yra brolio. Dabar reabilitacijoje, pratinasi apie darbo, keičia charakterį. IÅ¡gėrimas turėjo įtakos jo veiksmams. Jeigu bÅ«tų blaivas, to nebÅ«tų buvę, bÅ«tų pasistengęs taikiai iÅ¡spęsti situacijÄ , be smÅ«gių. Suvokia, kad teks mokėti pinigus už dantų gydymÄ . Už savo veiksmus yra pasiruošęs atlyginti. Sutinka iÅ¡mokėti tam tikrÄ sumÄ (2 t., b. l. 57-58). Kadangi A.

S., kuris yra kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo ir jo patikslinimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, Å¡i baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , nors ir buvo patikslintas sveikatos sužalojimo mastas, tačiau tai buvo padaryta ne dėl kaltinamojo veiksmų proceso metu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 15 d., apie 23.30 val. jis kartu su savo kaimynu R. K., kuris gyvena toje pačioje laiptinėje, grįžo iÅ¡ parduotuvės namo nusipirkę butelį degtinės. Kai jie su kaimynu pasikėlė į jų namo 4 aukÅ¡tÄ , jis pamatė gulintį vaikiÅ¡kÄ kamuolį, kurį R. K. paspyrė ir kamuolys pataikė į jų kaimynę D. (pavardės nežino), kuri tuo metu stovėjo koridoriuje. Tada kaimynė D. paprašė atsargiau elgtis, tačiau R. pradėjo Å¡aukti ant kaimynės, keiktis jos atžvilgiu, pradėjo agresyviai elgtis.

Jis pradėjo tramdyti R., kad jis nusiramintų ir nekibtų prie kaimynės. Tačiau jis jo neklausė ir A. S. jį perspėjo sakydamas „jeigu tu nenurimsi, mes galim susimuÅ¡t“. NežiÅ«rint jo pastangų, R. kibo prie kaimynės. Norėdamas apginti kaimynę, jis sudavė vienÄ kartÄ kumščiu R. į veidÄ , po to jie susikibę pradėjo tarpusavyje muÅ¡tis. Tuo metu koridoriuje buvo ir kiti jų kaimynai, t. y. K., kaimynės D. dukra, kaimynė T. (pavardės nežino), ir R. K. žmona R., kurie juos iÅ¡skyrė.

Po to, jie su R. K. iÅ¡siskyrė ir nuėjo namo. TÄ dienÄ buvo atvykę policijos pareigÅ«nai, tačiau kaimynas R. K. pareiÅ¡kimo neparašė, sakė, kad neturi jam jokių pretenzijų. 2017 m. spalio 17 d. po Å¡ito įvykio į jo namus atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir jį sulaikė. Jis suprato, kad kaimynas parašė pareiÅ¡kimÄ . Jis labai gailisi dėl savo poelgio bei su kaimynu noriu susitaikyti (1 t., b. l. 65). Papildomos apklausos metu A. S. pareiÅ¡kė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai.

Jis parodė, kad lieka prie duotų parodymų, papildyti nieko neturi. PaaiÅ¡kino, kad atsimena, jog vienÄ smÅ«gį tikrai sudavė R. K. į veidÄ , o grumtynių metu neprisimena, kiek smÅ«gių sudavė, nes neskaičiavo jų. Konfliktas kilo dėl jo kaimyno R. K. veiksmų kaimynės D. atžvilgiu. Dėl įvykusio konflikto labai gailisi ir su nukentėjusiuoju R. K. norėtų susitaikyti (1 t., b. l. 106). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. K. paaiÅ¡kino tik dėl civilinio ieÅ¡kinio, nurodydamas, kad dėl padarytų sužalojimų (iÅ¡muÅ¡tų dantų) jis jautė diskomfortÄ , pakito iÅ¡vaizda.

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, kad 2017 m. spalio 15 d. apie 23.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), bendrabučio 4 aukÅ¡te jis iÅ¡gėrinėjo kartu su savo kaimynu vardu R., kuriuo duomenų jis nežino, tačiau jis gyvena tuo pačiu adresu 4 aukÅ¡te. Jie iÅ¡gėrinėjo degtinę pas R. bute, kai į butÄ atėjo jų kaimynas A., kuriuo duomenų jis nežino, tačiau jis gyvena tame pačiame aukÅ¡te. A. ir R. kartu dažnai geria ir yra draugai. A. atėjus, jie nusprendė nusipirkti dar degtinės butelį.

R. K. kartu su juo nuėjo į Å¡alia esančiÄ parduotuvę, ten R. K. nusipirko butelį degtinės 1 l talpos. Nusipirkę, jie atėjo vėl pas R. ir pradėjo toliau gerti. Jiems sėdint pas R. prie stalo, R. K. pradėjo ginčytis su A. dėl kaimynės D., kuri R. K. apkaltino nebÅ«tais dalykais, iÅ¡vadino jį „kvailu lietuviu“ bei kitais panaÅ¡iais žodžiais. Tuo metu D. irgi buvo koridoriuje, jie kartu su A. pakilo nuo stalo ir R. K. ėjo link savo buto kartu su savo žmona R., o A. ėjo jiems iÅ¡ priekio.

D., bÅ«dama koridoriuje, R. K. pasakė „tu Å¡Å«das“, o jis jai pasakė, kad kartu su žmona jie su ja neÅ¡nekės, dėl jos tokio elgesio. Tačiau A., girdėdamas jų pokalbį, staiga atsisuko ir sudavė jam į veidÄ kumščiu, sakydamas „daviau tau iÅ¡ kuloko“. Į veidÄ jis jam sudavė vienÄ kartÄ , tačiau Å¡is smÅ«gis buvo labai stiprus, jis pajuto stiprų fizinį skausmÄ , vėliau jam bandant smÅ«giuoti dar, R. K. užsidengė deÅ¡ine ranka ir taip apsigynė nuo tolesnių smÅ«gių.

Vėliau A. nuėjo link savo buto, atidarė duris ir nuėjo į butÄ , o jis liko stovėti koridoriuje. Ä®vykį matė jo žmona R. Jiems atėjus į kambarį, R. K. iÅ¡ karto nuėjo miegoti, tačiau atsikėlė po kelių valandų, nes jam reikėjo į darbÄ . Atsikėlęs pastebėjo, kad yra iÅ¡muÅ¡ti 3 priekiniai dantys, skauda visÄ burnÄ , o ranka patinusi ir skauda iki Å¡iol (iki 2017 m. spalio 16 d.) (1 t., b. l. 9-10). Papildomos apklausos metu R. K. parodė, kad pirminius parodymus nori papildyti tuo, kad savo pirmoje apklausoje nepaminėjo kaimynės D., kurios pavardės nežino, veiksmų, nes viskas įvyko labai staigiai, buvo streso bÅ«senoje ir visÄ dėmesį buvo sukoncentravęs į priekį, kur stovėjo A., be to dėl girtumo tuo metu ne visas aplinkybes prisimena.

KitÄ dienÄ , kai pradėjo kalbėti su savo žmona, kuri buvo tiesioginė liudininkė, sužinojo, kad muÅ¡tynėse dalyvavo ir kaimynė D. Žmona jam papasakojo, kad vienu metu jį mušė ir A. iÅ¡ kairės pusės, ir kaimynė D. su strypu (galimai su metaliniu) iÅ¡ nugaros. Tada jis prisiminė, kad taip ir buvo, kaip pasakojo žmona, t. y. D. sudavė jam kelis kartus su strypu per nugarÄ ir jam ginantis į deÅ¡inę rankÄ . Kadangi jis tuo metu buvo apsirengęs žiemine striuke, tai sužalojimo žymių ant nugaros jam neliko ir neskaudėjo, o tik nuo suduotų D. smÅ«gių patyrė stiprų fizinį skausmÄ deÅ¡inės rankos nykÅ¡tyje.

Jis dėl pirÅ¡to skausmo po įvykio kitÄ dienÄ kreipėsi į PaÅ¡ilaičių rajono poliklinikÄ pas chirurgÄ , kuris paskyrė ambulatorinį gydymÄ , iÅ¡davė jam nedarbingumo pažymėjimÄ dviem savaitėm. SmÅ«gius jam D. sudavė rudos spalvos galimai metaliniu strypu, kurį ankščiau yra matęs pas jos žaidžiantį anÅ«kÄ . Teisė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį jam yra iÅ¡aiÅ¡kinta, ieÅ¡kinį byloje pareikÅ¡ vėliau, nes turi paskaičiuoti turtinę žalÄ . Dėl kaimynės D. veiksmų praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl jos padarytų jam kÅ«no sužalojimų.

Kaimynas R. šio įvykio nematė (b. l. 18). R. K. 2017 m. spalio 16 d. pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) metų kaimynas S. išdaužė du dantis (1 t., b. l. 5). Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta R. K. parodė, kad 2017 m. spalio 15 d. ji kartu su savo vyru R. K. buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Apie 14.00 val., ji grįžo iš parduotuvės namo, tuo metu bendram koridoriuje, 4 aukšte sutiko savo kaimynę D. (pavardės nežino), kuri gyvena tame pačiame aukšte, buto numerio neatsimena ir ji jai pasakė, kad R.

K. iÅ¡gėrinėja. Tada ji nuėjo pas R. (pavardės nežino), kuris gyvena tame pačiame koridoriuje, nes manė, kad jos vyras gali bÅ«ti ten. Užėjusi į butÄ pas R., pamatė, kad prie stalo sėdi R. K., R. ir S. (pavardės nežino). Ji iÅ¡ karto priėjo prie savo vyro ir pasakė „R., einam namo“, tačiau jis pasakė eik iÅ¡ čia, tada ji apsisuko, pliaukÅ¡telėjo jam ranka per galvÄ ir išėjo, nes įsižeidė. Vėliau, vakare, tiksliai laiko pasakyti negali, koridoriuje jai kaimynė D. sako „žiÅ«rėk, nulėkė narkomanas S. su R.

į parduotuvę „rÅ«sį“ Å¡napso pirkti“. Netrukus pamatė, kad S. su R. grįžo atgal ir nuėjo pas S. į kambarį. Ji nuėjo ir pasibeldė pas S. į kambarį, sakydama „S., ar tu žinai, kad R. visai negalima gert“, tuo metu ant stalo stovėjo butelis degtinės, o S. atsakė supratau ir pasakė R. „eik namo“. Tada ji, R. ir S. išėjo iÅ¡ kambario į bendrÄ koridorių 4 aukÅ¡te ir tuo metu iÅ¡girdo, kad kaimynė D. kažkÄ pasakė jos vyrui, o R. kažkÄ jai atsakė, bet tiksliai jų pasakytų žodžių ji nepasakys, nes tuo metu buvo streso bÅ«senoje.

Po D. ir R. apsižodžiavimo, ji pamatė, kai S. labai stipriai smogė kumščiu R. į burnÄ , o bÅ«tent į dantis. R. gynėsi rankomis, po to ji pamatė, kad R. pasipylė kraujas iÅ¡ burnos. Liudytoja tuo metu buvo labai iÅ¡sigandusi ir tiksliai nematė, kaip jie iÅ¡siskyrė. Po Å¡ito D. pasakė, kad iÅ¡kvies R. policijÄ ir nuėjo skambinti policijai. Policijos pareigÅ«nai paklausė, ar kas turi kam pretenzijų, R. pasakė, kad jis turi pretenzijų, parodė į S. ir D.. Policijos pareigÅ«nai paklausė R., ar jam nereikia medikų pagalbos, jis pasakė, kad nereikia ir atsisakė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ .

Po to, policijos pareigÅ«nai iÅ¡važiavo, o jie su R. nuėjo namo. KitÄ dienÄ R. atsikėlė anksti ir išėjo iÅ¡ namų. Vėliau ji sužinojo, kad jis dėl minėto įvykio parašė pareiÅ¡kimÄ policijos komisariate (1 t., b. l. 42). Ikiteisminio tyrimo metu įtariamÄ ja apklausta D. Z. parodė, kad ji gyvena bendrabučio tipo name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su savo dukra K. Z.. 2017 m. spalio 15 d., vakare, apie 18.00 val., ji gamino pietus bendroje virtuvėje, o jos 3-jų metų anÅ«kas žaidė su kamuoliu 4 aukÅ¡to bendrajame koridoriuje.

Tuo metu ji matė, kaip kaimynas R. K. gėrė degtinę pas kaimynÄ R. (pavardės nežino) kartu su A. S. Po to, kaip jai pasakojo R. K. žmona R., ji buvo nuėjusi pas R. vestis savo vyrÄ namo, skėlė jam antausį, o jis jÄ iÅ¡keikė ir atsisakė eiti. Po to D. Z. matė kaip S. vedė R. namo, nes jis buvo labai girtas ir negalėjo pats eiti. Eidamas koridoriumi keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais ir spardė kamuolį, kuris buvo koridoriuje. Ji jam pasakė pastabÄ , kad jis apsiramintų. Kaip pasakojo R., S. paguldė R. miegoti ir jis snÅ«stelėjo apie 20 min.

Po to D. Z. matė, kad prabudęs R. nuėjo pas S. ir jie kartu išėjo į parduotuvę. Grįžę iÅ¡ parduotuvės, liudytoja matė, kad jie nešėsi butelį degtinės ir butelį limonado ir vėl gėrė pas R.. Po kurio laiko išėjęs į koridorių R., bÅ«damas neblaivus, vėl pradėjo spardyti koridoriuje žaislus ir pataikė kamuoliu liudytojai į sužalotÄ kojÄ (jos deÅ¡inėje kojoje įstatyta metalinė konstrukcija). Tada ji pradėjo R. barti, o jis pradėjo Å¡aukti ant jos keiksmažodžiais.

S., išėjęs į koridorių, pradėjo gėdinti R., tuomet jie abudu susikibo. Po to iÅ¡ buto išėjo jos dukra K. ir pasakė jai su anÅ«ku eiti namo, ji nuvedė anÅ«kÄ Ä¯ savo butÄ , bet liudytoja iÅ¡girdo didelį triukÅ¡mÄ ir grįžo į koridorių. Tuo metu R. dar buvo susikibęs su S. ir jos su K. bandė juos iÅ¡skirti. Liudytoja sugriebė R. už pečių iÅ¡ nugaros, kaip viskas vyko detaliai, ji visko neprisimena, matė tik kaip R. atsitrenkė į durų staktÄ ir matė, kad jam veido srityje iÅ¡ lÅ«pos pasirodė kraujas.

Ji nematė, kad S. bÅ«tų sudavęs kokios nors smÅ«gius R.. Po Å¡ito ji iÅ¡kvietė policijÄ , nes R. labai triukÅ¡mavo ir keikėsi. R., iÅ¡girdęs, kad ji iÅ¡kvietė policijÄ , apsirengė ir norėjo pabėgti, bet policija jį sulaikė laiptinėje. KitÄ dienÄ ji matė, kaip R. ir jo žmona susirinko daiktus ir iÅ¡vyko. Ä®vykį galėjo matyti kaimynė T. (1 t., b. l. 91). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. Z. parodė, kad gyvena kartu su savo motina D. Z. bendrabučio tipo name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio mėnesį, tikslios datos neprisimena, maždaug apie 19.00 val., ji atėjo pas save namo ir pamatė, kad kaimynai R.

K. ir A. S. atėjo iÅ¡ parduotuvės į jų bendro naudojimo koridorių ir jau buvo iÅ¡gėrę. Jos mama jai pasakė, kad R. K. jau triukÅ¡mauja ir jų bendrajame koridoriuje vos nenutrenkė liudytojos (duomenys neskelbtini) metų vaiko su kamuoliu. Po kurio laiko ji išėjo į koridorių ir pamatė, kad A. S. veda R. į jo kambarį. Pastebėjo, kad tuo metu R. nenorėjo eiti, bet vis dėl to nuėjo ir užsidarė duris. Po to ji nuėjo į bendro naudojimo virtuvę ir iÅ¡girdo, kad R. vėl išėjo iÅ¡ savo kambario į bendrÄ jį koridorių.

Tuo metu koridoriuje buvo A. S., kuris nuolat prašė R., kad jis eitų namo miegoti, po to pamatė, kad R. pradėjo elgtis agresyviai, Å¡aukė, nenorėjo eiti namo. Kai ji išėjo iÅ¡ virtuvės į koridorių, tuo metu išėjo iÅ¡ kambario jos mama ir liudytoja matė, kaip R. trenkė kamuoliu mamai per nesveikÄ kojÄ . Ji dėl to iÅ¡sigando, nes stipriau trenkus per tÄ kojÄ mama taptų neįgalia. Tada ji pasakė R. „kÄ tu darai, iÅ¡kviesiu policijÄ â€œ. Mama taip pat sakė, kad iÅ¡kvies policijÄ ir R. jÄ iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais.

Tada A. S. liepė R. atsipraÅ¡yti mamos už tai, kad iÅ¡vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais. Tuo metu R. pastÅ«mė A. S. ir liepė jam eiti Å¡alin ir jie pradėjo stumdytis Å¡alia R. buto durų, jie stumdėsi gana ilgai, bet buvo neįmanoma suprasti, ar kuris nors trenkė vienas kitam kumščiu. Tada priėjo jos mama ir sakė R., kad jeigu jis nenusiramins ji tuoj pat iÅ¡kvies policijÄ , bet jis vis tiek stumdė A. S. ir tarsi agresyviai artinosi prie mamos. Tada tikslai matė, tik neprisimena iÅ¡ kurios pusės, kaip mama ranka trenkė per nugarÄ R.

K. ir pasakė, kad eina kviesti policijÄ . Po Å¡ito R. norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namo, bet laiptinėje jį sulaikė policija. Konflikto metu koridoriuje taip pat buvo kaimynė T. (1 t., b. l. 45). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. Y. parodė, kad ji gyvena bendrabučio tipo name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio mėnesį, tikslios datos neprisimena, vakare bÅ«nant bendro naudojimo virtuvėje bendrajame koridoriuje iÅ¡girdo riksmus, iÅ¡ balsų suprato, kad tai buvo kaimynė D. Z. ir kaimynas R..

Po to ji iÅ¡girdo, kad koridoriuje kažkas tai spyrė kamuoliu ir girdėjo kaip kaimynė D. suÅ¡uko „kÄ tu, iÅ¡protėjai, kÄ darai“, o R. tuomet keikė D. visokiais žodžiais. Po to iÅ¡girdo ir iÅ¡ balso suprato, kad iÅ¡ savo kambario išėjo kaimynas S. ir girdėjo kaip jis užstojo žodžiais kaimynę D., sakydamas „tu kÄ , iÅ¡protėjai, ji vyresnio amžiaus žmogus, jei iÅ¡gėrei, eik namo“. Tada ji išėjo iÅ¡ virtuvės ir nuėjo į savo buto kambarį, o kaimynai tuo metu stovėjo koridoriuje ir barėsi, bet nesimušė.

Po to, bÅ«dama savo bute girdėjo koridoriuje riksmus, bet žiÅ«rėti, kas ten vyksta, ji neišėjo. Po kiek laiko, ji išėjo iÅ¡ savo buto į bendrÄ jį koridorių ir pamatė D., ji sakė, kad iÅ¡kvies policijÄ , kad R. neturi teisės Å¡itaip su ja elgtis ir kolioti jÄ visokiais žodžiais. Koridoriuje taip pat buvo ir kaimynas S., jis tuo metu buvo labai susinervinęs, teigdamas, kaip jis gali Å¡nekėti nepagarbiai ant D.. Tada ji pradėjo raminti S., sakydama jam, kad jis nekreiptų dėmesio, kad R. su D. rytoj susitaikys, ir išėjo.

Vėliau pamatė, kad atvyko policijos pareigÅ«nai, tačiau ji su jais nebendravo. Kai policijos pareigÅ«nai iÅ¡važiavo, R. žmona R. atėjusi į virtuvę, kurioje buvo D. ir S., savo vardu atsipraÅ¡inėjo D., sakydama jai, kad rytoj R. iÅ¡siblaivys ir atsipraÅ¡ys, nes jam bus gėda. Kaip vyko muÅ¡tynės tarp kaimynų ji nematė, o tik girdėjo riksmus. KitÄ dienÄ iÅ¡ savo kaimynų ji sužinojo, kad R. parašė policijos komisariate pareiÅ¡kimÄ ant S., dėl to, kad jis buvo sužalotas (1 t., b. l. 47-48).

IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenų matyti, jog yra registruotas praneÅ¡imas apie tai, kad 2017 m. spalio 15 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini) bendrajame koridoriuje 4 aukÅ¡te kaimynas vardus A. sumušė pareiÅ¡kėjÄ R. K., o bÅ«tent iÅ¡mušė tris dantis ir bandant užsidengti sužalojo R. K. deÅ¡inę rankÄ (1 t., b. l. 3). IÅ¡ 2017 m. spalio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 3396/2017 (01) matyti, kad R. K. nustatyti odos nubrozdinimai kairės akies apatiniame voke, virÅ¡utinėje lÅ«poje, kraujosruvos virÅ¡utinės ir apatinės lÅ«pų gleivinėse, 11-o, 12-o ir 22-o dantų vainikų lūžiai.

Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), 2-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017 m. spalio 15 d. R. K. nustatyti sužalojimai padaryti 2-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. R. K. nustatyti odos nubrozdinimai kairės akies apatiniame voke, viršutinėje lūpoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; kraujosruvos abiejų lūpų gleivinėse vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu; 11-o, 12-o ir 22-o dantų vainikų lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Sužalojimai visumoje, dėl trijų dantų lūžių vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. R. K. nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. R. K. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai, nustatyti R. K., padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), individualieji žalojančių daiktų požymiai sužalojimuose neužsifiksavo (1 t., b. l. 13-14). Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad 2017 m. gruodžio 15 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė Jolanta Majauskaitė – Čobot, apžiūrėjusi VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos pateiktus R. K. asmens sveikatos istorijos įrašus dėl 2017 m. spalio 15 d. įvykio (plaštakos rentgenogramos) konstatavo, kad R. K. nustatytas minkštųjų audinių patinimas veide, odos nubrozdinimas galvoje (tikslesnė lokalizacija nenurodoma). Sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2017 m. spalio 15 d.

Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat diagnozuotas deÅ¡inės plaÅ¡takos sumuÅ¡imas, tačiau nepatvirtintas objektyviais iÅ¡oriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ir radiologinio iÅ¡tyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas (1 t., b. l. 25-26). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK l. e. 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjo pareigas J. P. 2017 m. spalio 17 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl sulaikyto asmens nurodyta, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK 2-ajame veiklos skyriuje atliekant ikiteisminį tyrimÄ bei siekiant nustatyti A., galimai sumuÅ¡usio pareiÅ¡kėjÄ R.

K., asmenybę, 2017 m. spalio 17 d. apie 08.00 val. jis kartu su Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėju M. J. nuvažiavo adresu (duomenys neskelbtini). Jiems užėjus į bendrabučio 4 aukÅ¡tÄ , ten paklausė gyventojų dėl vyro vardu A., kuris turi gyventi viename iÅ¡ butų. Vienas iÅ¡ kaimynų, kuris neprisistatė, paaiÅ¡kino, kad vyras vardu A. gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini). Jiems pabeldus į minėto buto duris, jas atidarė vyriÅ¡kis, kuris prisistatė A.

S.. Jam paklausus A., ar jis sumušė kaimynÄ R. K., Å¡is prisipažino ir sutiko kartu važiuoti į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2-Ä jį PK tolimesniam aiÅ¡kinimuisi (1 t., b. l. 49). Byloje esančiame VÅ¡Ä® „AP klinika“ 2017 m. gruodžio 6 d. iÅ¡raÅ¡e nurodoma, kad R. K. Å¡iuo metu neturi 12, 11, 21, 22 dantų. Rekomenduotas gydymas: 3 implantai 12, 11 ir 22 vietoje su kaulo priauginimu. Laikinas plastamasinis tiltas ant implantų. Nuolatinis protezavimas cirkonio keramika 4 vnt. po 4-6 mėn. Viso gydymo kaina apie 5000 eurų (1 t., b. l. 30).

Iš byloje esančio VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2018 m. rugsėjo 13 d. išrašo matyti, kad 2017 m. spalio 16 d. pacientui (R. K.) atvykus po traumos (teigė, jog vakar buvo sumuštas) buvo pašalinta 11 danties vainikinė dalis (dėl lūžio). Pacientas nukreiptas burnos chirurgo konsultacijai ir būklės įvertinimui (į Universitetinę Žalgirio ligoninę). 21 d. buvo pašalintas 2017 m. spalio 23 d. (VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos odontologijos skyriuje), dėl ūmaus viršūninio periodantito bei paslankumo po traumos.

Pacientas gydėsi įstaigoje nuo 2016 m. vasario 29 d. 12 dantis buvo šalintas 2017 m. birželio 7 d. protezavimo tikslu dėl lėtinio periodantito. Daugiau duomenų apie priekinių dantų būklę neatžymima. 13 dantis VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos odontologijos skyriuje nebuvo šalintas. 2017 m. spalio 16 d. ambulatorinės kortelės įraše pažymėt, kad pacientas vakar buvo sumuštas. Buvo nukreiptas burnos chirurgo konsultacijai. 21 dantis buvo pašalintas dėl ūmaus viršuminio periodantito, kuriam galimai turėjo įtakos patirta dantų trauma (2 t., b. l. 120).

IÅ¡ byloje esančios 2018 m. spalio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. pG3499/2018(01) matyti, kad R. K. nustatyti 11-o danties Å¡aknies lūžis ir danties paÅ¡alinimas, 13-o danties panirimas, 21-o danties panirimas ir paÅ¡alinimas ir 22-o danties vainiko lūžis. Sužalojimai, visumoje, dėl trijų nuolatinių dantų netekimo, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Pažymėtina, jog Å¡i specialisto iÅ¡vada buvo gauta atnaujinus bylos nagrinėjimÄ dėl sužalojimo masto nustatymo.

Gavus 2018 m. spalio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ Nr. pG3499/2018(01), prokurorė patikslino kaltinamÄ jį aktÄ . Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį Kaltinamajam Å¡ioje byloje yra pareikÅ¡tas kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma visiÅ¡kai patvirtino A. S. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ . Teisminio nagrinėjimo metu A. S. paaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis R. K. barėsi kaimyne, todėl kaltinamasis bandė jį sulaikyti, nuraminti, o nukentėjusiajam nepaklusus, kaltinamasis perspėjo, kad jei R. K. nenusiramins, jam suduos. Kaltinamasis teigė, jog negalėjo nulaikyti nukentėjusiojo, todėl buvo priverstas suduoti jam smÅ«gį. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo R.

K. ir liudytojų R. K., D. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2017 m. spalio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3396/2017 (01) nurodyta, kad R. K. nustatyti odos nubrozdinimai kairės akies apatiniame voke, viršutinėje lūpoje, kraujosruvos viršutinės ir apatinės lūpų gleivinėse, 11-o, 12-o ir 22-o dantų vainikų lūžiai. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), 2-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017 m. spalio 15 d.

R. K. nustatyti sužalojimai padaryti 2-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. R. K. nustatyti odos nubrozdinimai kairės akies apatiniame voke, viršutinėje lūpoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; kraujosruvos abiejų lūpų gleivinėse vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu; 11-o, 12-o ir 22-o dantų vainikų lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai visumoje, dėl trijų dantų lūžių vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. R. K. nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui.

R. K. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai, nustatyti R. K., padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), individualieji žalojančių daiktų požymiai sužalojimuose neužsifiksavo (1 t., b. l. 13-14). Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad 2017 m. gruodžio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė Jolanta Majauskaitė – Čobot, apžiūrėjusi VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos pateiktus R.

K. asmens sveikatos istorijos įrašus dėl 2017 m. spalio 15 d. įvykio (plaštakos rentgenogramos) konstatavo, kad R. K. nustatytas minkštųjų audinių patinimas veide, odos nubrozdinimas galvoje (tikslesnė lokalizacija nenurodoma). Sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2017 m. spalio 15 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat diagnozuotas dešinės plaštakos sumušimas, tačiau nepatvirtintas objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ir radiologinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas (1 t., b. l. 25-26). 2018 m. spalio 1 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG3499/2018(01) konstatuota, kad R. K. nustatyti 11-o danties šaknies lūžis ir danties pašalinimas, 13-o danties panirimas, 21-o danties panirimas ir pašalinimas ir 22-o danties vainiko lūžis. Sužalojimai, visumoje, dėl trijų nuolatinių dantų netekimo, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors kaltinamojo A. S. gynėjas prašė perkvalifikuoti A. S. veiksmus pagal BK 140 straipsnį, tačiau R. K. padaryti sužalojimai A.

S. veiksmais 2018 m. spalio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG3499/2018(01) yra vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, specialisto iÅ¡vada teismas neturi pagrindo abejoti, todėl kaltinamojo A. S. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta, ir jo veika atitinka BK 138 str. d., kadangi jis, smurtaudamas prieÅ¡ R. K., padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Dėl bausmės skyrimo Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas laisvės apribojimu arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jį padarė veikdamas tiesiogine tyčia, žala (ar jos dalis) nukentėjusiajam neatlyginta. Kaltinamojo asmenybę apibÅ«dina tai, kad jis anksčiau buvo teistas net 20 kartų, nusikaltimÄ padarė esant neiÅ¡nykusiam teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunktis; 1 t., b. l. 68-74, 107-113). Administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 75-78, 114-118), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 120).

Protestantų bažnyčios „(duomenys neskelbtini)“ reabilitacijos centre nuo 2018 m. sausio 27 d. iki 2019 m. sausio 27 d. (su ribotu išėjimu) atlieka reabilitacijÄ dėl priklausomybių narkotikams ir/ar alkoholiui (1 t., b. l. 82). Yra gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre 1996 m., diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (1 t., b. l. 124). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl jos nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, koks konkrečiai kiekis etilo alkoholio įvykio metu buvo kaltinamojo organizme, nors pats kaltinamasis pripažino, kad tuo metu jis buvo pavartojęs alkoholio, taigi, dėl šių aplinkybių teismas nepripažįsta tai kaltę sunkinančia aplinkybe. Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pasisakydamas dėl konkrečios skirtinos bausmės, teismas pažymi, jog kaltinamasis yra teistas 20 kartų. Ši nusikalstama veika padaryta praėjus vos 3 dienoms po to, kai kaltinamasis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus bausmę (1 t., b. l. 74, 113).

Tokia aplinkybė neigiamai charakterizuoja kaltinamÄ jį. Kita vertus, kaltinamasis užsiregistravo Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 120), jis nuo 2018 m. sausio 27 d. iki 2019 m. sausio 27 d. atlieka reabilitacijÄ dėl priklausomybių psichikÄ veikiančioms medžiagoms riboto išėjimo sÄ lygomis (1 t., b. l. 82). Teisme jis nurodė suvokiantis, kad reikia keisti savo gyvenimÄ (2 t., b. l. 57-58). Taigi, matyti, kad kaltinamasis vis tik deda tam tikras pastangas siekdamas pasikeisti, gyventi socialų gyvenimÄ . Su realiu laisvės atėmimu susijusi bausmė Å¡iuo atveju sutrukdytų kaltinamajam toliau tęsti teigiamus asmenybės pokyčius.

Tuo tarpu laisvės apribojimo bausmė ir ypač kartu su Å¡ia bausme skiriami įpareigojimai turės prieÅ¡ingÄ efektÄ , t. y. dar labiau įpareigos kaltinamÄ jį keistis, laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo taisyklių, juo labiau, jog kaltinamasis atlikdamas laisvės apribojimo bausmę bus nuolat stebimas ir kontroliuojamas bausmę vykdančios institucijos, įvertinus, be kita ko, jog tokia bausmės rÅ«Å¡is atitiktų ir nukentėjusiojo interesus – o bÅ«tent, gauti padarytos žalos atlyginimÄ .

Todėl kaltinamajam skiriama 2 metų laisvės apribojimo bausmė, kartu nustatant šiuos įpareigojimus:

1) per 1 metus atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ ;

2) tęsti registravimÄ si Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti;

3) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Ä®pareigojimas neatlygintinai iÅ¡dirbti iki 200 valandų per teismo nustatytÄ , bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laikÄ sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis neskirtinas dėl kaltinamojo atliekamos reabilitacijos programos. Kadangi byla iÅ¡nagrinėta taikant BPK 273 straipsnyje numatytÄ sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , o kaltinamasis prisipažino esÄ s kaltas, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitomas kaltinamojo laikiname sulaikyme nuo 2017 m. spalio 17 d. 08.40 val. iki 2017 m. spalio 17 d. 12.38 val. (1 t., b. l. 51, 66) iÅ¡bÅ«tas laikas (viena para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms. Dėl civilinių ieÅ¡kinių R. K. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl dėl 300 eurų neturtinės ir 3000 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 29), kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydamas iÅ¡ kaltinamojo priteisti dėl 5000 eurų turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 73-74), pateikdamas medicininius dokumentus (2 t., b. l. 79-112) Ligonių kasos byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 99,15 euro turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 34).

Pateikė gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡Ä (1 t., b. l.

36) bei praÅ¡ymus nagrinėti civilinį ieÅ¡kinį atstovui nedalyvaujant (2 t., b. l. 34, 45; 172) Nurodoma, kad tokio dydžio turtinė žala buvo padaryta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl R. K. teiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų dėl to, kad jis buvo sužalotas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 str.).

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Kaip Å¡iuo nuosprendžiu konstatuota, A. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, dėl ko R. K. buvo padaryti sveikatos sužalojimai, atitinkamai suteikus jam sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, Privalomojo sveikatos draudimo fondui buvo padaryta nurodyta turtinė žala.

Taigi pripažintina, kad bÅ«tent kaltinamojo nusikalstami veiksmai lėmė, kad buvo padaryta Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma atlyginti turtinė žala (pažymėtina, patvirtina atitinkamais dokumentais – apskaičiavimais). Todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. R. K., kaip minėta, praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ kaltinamojo 1000,00 eurų neturtinę žalÄ . Kaip paaiÅ¡kino posėdžio metu, dėl padarytų sužalojimų (iÅ¡muÅ¡tų dantų) jis jautė diskomfortÄ , pakito iÅ¡vaizda.

Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina vadovautis, be kita ko, CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama neturtinės žalos sÄ voka – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. BÅ«tina atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijais, o bÅ«tent: neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala – turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principai.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju kaltinamojo padarytais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala žmogaus sveikatai, kas neabejotinai nukentėjusiajam R. K. sukėlė atitinkamo pobÅ«džio pasekmes – fizinį skausmÄ , iÅ¡gyvenimus, nepatogumus dėl iÅ¡vaizdos pokyčių netekus dantų, bÅ«simus nepatogumus dėl dantų atstatymo procedÅ«ros, taigi neturtinė žala jam buvo neabejotinai padaryta. Sprendžiant klausimÄ dėl konkretaus priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina tiek į jau minėtas aplinkybes, tiek ir į teismų praktikoje priteisiamÄ neturtinės žalos dydį, be kita ko, pastebint, jog nukentėjusysis visgi labiau akcentavo konfliktus ir su kitais kaimynais, dėl to pablogėjusiÄ Å¾monos sveikatÄ ir dėl to kilusį poreikį iÅ¡sikraustyti, nei jo paties patirtus iÅ¡gyvenimus dėl sužalojimo.

Atsižvelgtina ir į tai, kad apskritai kilusi situacija iÅ¡sirutuliojo iÅ¡ nukentėjusiojo asmens veiksmų bendros su kaltinamuoju kaimynės atžvilgiu, pats nukentėjusysis netinkamai elgėsi spirdamas kamuolį ir pataikydamas į kaimynę, o tai lėmė ir kaltinamojo veiksmus. Teismo vertinimu, manytina, kad pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes ir teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio baudžiamosiose bylose, nukentėjusiajam R. K. atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 500 Eur. BÅ«tent tokia suma labiausiai atitiks sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktikÄ bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-416-942/2016 ir kt.), kuriose buvo priteista nuo 800 Lt iki 10 000 Lt (atitinkamai nuo apytiksliai 230 iki 3000 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis R. K. neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad jam bus reikalinga dantų atstatymo procedÅ«ra, kuriai reikalingi pinigai.

Teismas pažymi, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į tai, kad dėl tokios galimos operacijos nukentėjusysis patirs papildomus nepatogumus, tačiau reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ nėra tapatus reikalavimui atlyginti turtinę žalÄ . Å iame kontekste pažymėtina, kad nukentėjusysis pateikė VÅ¡Ä® „AP klinika“ 2017 m. gruodžio 6 d. iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų, iÅ¡ kurio matyti, kad rekomenduotas gydymas: 3 implantai 12,11 ir 22 vietoje su kaulo priauginimu (augmentacija).

Laikinas tiltas plastmasinis ant implantų. Nuolatinis protezavimas cirkonio keramika 4 vnt. Po 4-6 mėn. Viso gydymo kaina – apie 5000 EUR (1 t., b. l. 30). Tačiau pirmiausia pastebėtina, kad nepateikta jokių duomenų apie tokio realaus gydymo kainÄ . Antra, objektyviai nėra aiÅ¡ku, ar nukentėjusysis tokį gydymÄ iÅ¡ties atliks. Trečia, iÅ¡laidos gydymui pripažįstamos turtine žala, todėl ir turi bÅ«ti įrodytos konkrečiais ir aiÅ¡kiais įrodymais. Ketvirta, teisme paaiÅ¡kėjo aplinkybė, jog 12 dantis buvo paÅ¡alintas dar 2017 m. birželio 7 d., t.y. daugiau kaip prieÅ¡ 4 mėnesius iki nusikalstamos veikos padarymo, taigi, neaiÅ¡ku, ar ta aplinkybė įvertinta pateikiant 2017 m. gruodžio 6 d.

VÅ¡Ä® „AP klinika“ preliminariÄ gydymo kainÄ . Todėl Å¡iuo proceso metu priteisti nukentėjusiajam sumÄ , bÅ«tinÄ gydymui, nėra galimybės, esant tik hipotetinei gydymo kainai, taigi nesant aiÅ¡kiam ir konkrečiam turtinės žalos dydžiui. Teismas pažymi, kad nukentėjusysis R. K. ieÅ¡kinį dėl sumos, reikalingos gydymui (kaulo augmentacijai ir dantų protezavimui), priteisimo iÅ¡ kaltinamojo A. S. galės pateikti teismui civilinio proceso tvarka, kai Å¡iÄ Å¾alÄ realiai patirs, t. y. kai atliks gydymÄ (kaulo augmentacijÄ ir dantų protezavimÄ ) ir gaus sÄ skaitÄ apmokėjimui.

Kiti procesiniai klausimai Kaltinamajam A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 67), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Daiktų (kompaktinio disko – 1 t., b. l.

24) klausimas spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatomis. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 6-7 dalimis, 308 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, įpareigoti A. S.:

1) visu bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 str. 6 d. 1 p.);

2) tęsti registravimÄ si Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti (BK 48 str. 6 d. 3 p.);

3) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (BK 48 str. 7 d.);

4) per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytÄ turtinę žalÄ (BK 48 str. 6 d. 2 p.). Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. S. galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant jį:

1) visu bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 str. 6 d. 1 p.);

2) tęsti registravimÄ si Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti (BK 48 str. 6 d. 3 p.);

3) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (BK 48 str. 7 d.);

4) per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytÄ turtinę žalÄ (BK 48 str. 6 d. 2 p.). Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti A. S. laikiname sulaikyme nuo 2017 m. spalio 17 d. 08.40 val. iki 2017 m. spalio 17 d. 12.38 val. iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ (viena para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. R. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jo naudai iÅ¡ A. S. 500 (penkis Å¡imtus) eurų neturtinės žalos atlyginimui. Pripažinti R. K. teisę į ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka ( BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iÅ¡ A. S. 99,15 EUR turtinės žalos atlyginimui. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę laikmenÄ su įraÅ¡ais palikti saugoti byloje (1 t., b.l.24). IÅ¡aiÅ¡kinti A. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Evelina Petraitienė NuoraÅ¡as tikras: